PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2021 m.liepos 7 d. įsakymu Nr. 1K-240

2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ IR EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PRIEMONĖS LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ AR IŠ DALIES FINANSUOJAMŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKINOSIOS TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamų ar iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo laikinosios tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą (toliau – Investicijų programa) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planą „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – Planas „Naujos kartos Lietuva“) planuojamų finansuoti plėtros programos pažangos priemonės (toliau – pažangos priemonė) apraše nurodytų valstybės projektų (toliau – projektai), išskyrus jungtinius projektus ir finansines priemones, atrankos, vertinimo, finansavimo ir įgyvendinimo tvarka, kai projektai atrenkami iš anksto, iki įsigalios 2021–2027 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų investicijų panaudojimą reglamentuojantys ES ir nacionaliniai teisės aktai.

2. Ministerija ar pažangos priemonės koordinatorius, jei yra paskirtas (toliau kartu – ministerija), įvertinę riziką (pavyzdžiui, atsižvelgdami į derybų su Europos Komisija (toliau – EK) rezultatus, tikimybę projektų veiklas pripažinti netinkamomis finansuoti, galimus projektų atrankos kriterijų pasikeitimus ir pan.), turi teisę nuspręsti projektų atranką inicijuoti tik įsigaliojus Investicijų programai arba Planui „Naujos kartos Lietuva“ ir 2021–2027 metų ES fondų investicijų panaudojimą reglamentuojantiems ES ir nacionaliniams teisės aktams.

3. Apraše vartojamos sąvokos:

3.1. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo regionas – Investicijų programos įgyvendinimo teritorija, priskirta vienam iš regionų (Sostinės arba Vidurio ir vakarų Lietuvos).

3.2. Apdovanojimas – projekto finansavimo forma – piniginė ar kita dovana, skiriama konkurso būdu atrinktam fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens filialui arba atstovybei už veiklos, kuria buvo siekiama projekto ir (ar) pažangos priemonės tikslų, rezultatus.

3.3. Dalyvis – fizinis asmuo, kuris dalyvauja projekto veiklose ir gauna tiesioginę naudą, tačiau nėra atsakingas už projekto veiklų administravimą ir (ar) vykdymą.

3.4. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – finansavimo šaltinis, nustatytas 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė.

3.5. Fiksuotasis projekto išlaidų vieneto įkainis (toliau – fiksuotasis įkainis) – iš anksto nustatytas vienodas projekto išlaidų vieneto įkainis, taikomas projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti ir apmokėti remiantis pateiktais dokumentais, kuriais įrodomas projekto kiekybinio rezultato pasiekimas, kai projekto vykdytojas neteikia išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų.

3.6. Fiksuotoji projekto išlaidų norma (toliau – fiksuotoji norma) – iš anksto nustatyta išlaidų norma (išreikšta procentais nuo visų ar dalies projekto tinkamų finansuoti išlaidų), taikoma apmokant dalį projekto išlaidų, kai projekto vykdytojas neteikia projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentų.

3.7. Fiksuotoji projekto išlaidų suma (toliau – fiksuotoji suma) – iš anksto nustatyta bendra projekto ar jo dalies išlaidų suma, taikoma projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti ir apmokėti remiantis pateiktais dokumentais, kuriais įrodomas projekto veiklos vykdymas ir (arba) rezultato pasiekimas, kai projekto vykdytojas neteikia išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų.

3.8. Investicijų tęstinumas – 2021 m. ........... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2021/.... 65 straipsnyje nustatyta investicijų išlaikymo prievolė, kurią projekto vykdytojas privalo įvykdyti po projekto finansavimo pabaigos.

3.9. Išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai – banko arba kitos kredito įstaigos sąskaitos išrašai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir (ar) kiti dokumentai, kuriais įrodoma, kad pagal išlaidų pagrindimo dokumentus buvo atliktas mokėjimas.

3.10. Išlaidų pagrindimo dokumentai – rangovų, paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų pateiktos sąskaitos faktūros, perdavimo aktai, darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, kelionių ir (ar) kiti dokumentai, kuriais pagrindžiamos patirtos išlaidos.

3.11. Lygiavertis įrodomasis dokumentas – išlaidų pagrindimo ir (arba) jų apmokėjimo įrodymo dokumentams lygiavertis popierinis arba elektroninis liudijimas, kuriuo patvirtinamas ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumas. Lygiavertis įrodomasis dokumentas privalo būti pasirašomas, jeigu tokia prievolė nustatyta teisės aktuose.

3.12. Nepiniginis įnašas – turtas ar veikla, kuriais projekto vykdytojas prisideda prie projekto įgyvendinimo ir už kuriuos nėra sumokama iš projektui skiriamų finansavimo lėšų. Nepiniginis įnašas projekto biudžete išreiškiamas pinigine verte.

3.13. Netiesioginės projekto išlaidos – išlaidos, kurios nėra skiriamos tiesiogiai projekto veikloms vykdyti, tačiau yra būtinos ir tiesiogiai susijusios su tiesioginėmis projekto išlaidomis.

3.14. Patikimo finansų valdymo principas – ekonomiškumu, veiksmingumu, efektyvumu, orientacija į veiklos rezultatus ir veiksminga biudžeto vykdymo vidaus kontrole pagrįstas finansų valdymo principas, reglamentuojamas 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 33–36 straipsniuose.

3.15. Patirtos išlaidos – išlaidos, nurodytos sąskaitoje faktūroje ar lygiaverčiame įrodomajame dokumente arba išankstinio mokėjimo dokumente prekėms, paslaugoms, darbams apmokėti, išlaidos, apskaičiuotos kaip darbo užmokestis ar kitos išmokos, taip pat kitos pagal projekto vykdytojo įsipareigojimą mokėti dar neapmokėtos išlaidos.

3.16. Pažeidimas – taikytinos teisės pažeidimas, padarytas dėl 2021–2027 metų ES fondų ar Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo veikloje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) ES biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala.

3.17. Pirkimas – siekiant vykdyti projekto veiklas pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą arba kurie yra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, vykdomas pirkimas, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas arba kuriam minėti įstatymai netaikomi šiuose įstatymuose nustatytais atvejais, arba pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar perkantieji subjektai pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, vykdomas pirkimas.

3.18. Pro rata principas – principas, pagal kurį projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms proporcingai priskiriama tik dalis patirtų tam tikro tipo išlaidų.

3.19. Projektą vykdantis personalas – projekto tiesiogines veiklas vykdantys fiziniai asmenys, su projekto vykdytoju ar partneriu susiję darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais arba teikiantys paslaugas projekto vykdytojui ar partneriui pagal paslaugų (civilines), įskaitant autorines, sutartis ar projekte veikiantys pagal savanoriškos veiklos sutartis.

3.20. Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis – projekto sutartyje nustatytas laikotarpis nuo projekto veiklų vykdymo pradžios (nepažeidžiant valstybės pagalbos reglamentų nuostatų dėl veiklų vykdymo pradžios ar EK sprendimuose dėl valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka nustatytos datos) iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino, per kurį turi būti patirtos ir apmokėtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos.

3.21. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentai – projekto tinkamų finansuoti išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai, taip pat dokumentai, kuriais įrodomas projekto kiekybinio rezultato pasiekimas, kai išlaidos apmokamos taikant fiksuotuosius įkainius, ar projekto veiklos vykdymas, kai išlaidos apmokamos taikant fiksuotąją sumą.

3.22. Projekto veiklų vykdymo pabaiga – projekto sutartyje nustatyta projekto veiklų vykdymo pabaigos data.

3.23. Projekto veiklų vykdymo pradžia – projekto sutartyje nustatyta pirmosios projekto veiklos pradžios data.

3.24. Projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavas įnašas (toliau – nuosavas įnašas) – lėšų suma, kuria projekto vykdytojas ir (ar) partneris (-iai) prisideda prie projekto įgyvendinimo ir kurią gali sudaryti nacionalinės viešosios lėšos ir privačios lėšos.

3.25. Projektui skiriamos finansavimo lėšos – finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų, kuriose numatytos ES fondų lėšos ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos pažangos priemonėms finansuoti, lėšų suma, skiriama visoms projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms ar daliai jų apmokėti.

3.26. Projektų finansavimo sąlygų aprašas – dokumentas, kuriame nustatomi projektų atrankos ir įgyvendinimo reikalavimai.

3.27. Supaprastintas išlaidų apmokėjimas – projekto tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimas, kai projekto vykdytojui nereikia pateikti išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų. Projekto išlaidos apmokamos supaprastintai, kai joms taikomi fiksuotieji įkainiai, fiksuotoji suma ar fiksuotoji norma.

3.28. Tiesioginės projekto išlaidos – tiesiogiai projekto veikloms vykdyti būtinos išlaidos, kai tiesioginį projekto veiklų ir jų išlaidų ryšį įmanoma aiškiai parodyti.

3.29. Trečioji šalis – fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra projekto sutarties šalis (įskaitant projekto partnerius) ar projekto sutarties šalies (juridinio asmens) darbuotojas, ar projektą vykdančiam personalui priskiriamas fizinis asmuo.

3.30. Valstybės pagalbos taisyklės – valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimą reglamentuojantys ES reglamentai, schemos ar EK ad hoc sprendimai dėl valstybės pagalbos suderinamumo.

3.31. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme, Strateginio valdymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ (toliau – Metodika), ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 1K-237 „Dėl funkcijų paskirstymo įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“.

II SKYRIUS

PROJEKTŲ ATRANKA, VERTINIMAS IR SPRENDIMAS DĖL PROJEKTO FINANSAVIMO

4. Ministerija, rengdama pažangos priemonės aprašą, kartu nustato projektų finansavimo sąlygas, kurių apraše (pagal 1 priede pateiktą formą), atsižvelgdama į Metodikos 81.6 papunktį ir 117–119 punktus, nurodo su socialiniais ir ekonominiais partneriais aptartus bei su Investicijų programos vadovaujančiąja institucija (toliau – vadovaujančioji institucija) suderintus specialiuosius projektų atrankos kriterijus, kurie turi būti nediskriminaciniai, skaidrūs, užtikrinantys lyčių lygybę ir prieinamumą neįgaliesiems, atitinkantys Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, darnaus vystymosi principą kaip išdėstyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnyje, atsižvelgiant į Jungtinių tautų darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą ir ES aplinkos politiką pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 1 dalį, taikomus ES reikalavimus dėl valstybės pagalbos bei kitus projektų atrankos, įgyvendinimo, tęstinumo reikalavimus. Apie nustatytas projektų finansavimo sąlygas elektroninių ryšių priemonėmis informuojama administruojančioji institucija.

5. Ministerija, patvirtinusi pažangos priemonės aprašą, pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo“ sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų administravimo procesams kurti patvirtintą formą rengia ir suderina su administruojančiąja institucija kvietimų teikti projekto įgyvendinimo planus (toliau – PĮP) planą (toliau – kvietimo planas) ir apie tai elektroninių ryšių priemonėmis informuoja administruojančiąją instituciją.

6. Administruojančioji institucija, suderinusi su ministerija, skelbia kvietimų teikti PĮP plano duomenis ES struktūrinių fondų interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt (toliau – svetainė www.esinvesticijos.lt) ir savo interneto svetainėse.

7. Administruojančioji institucija, iš ministerijos gavusi informaciją apie nustatytas projektų finansavimo sąlygas, pagal finansų ministro tvirtinamą formą rengia kvietimą teikti PĮP ir teikia jį pažangos priemonės apraše nurodytiems galimiems pareiškėjams, siūlydama jiems teikti Metodikos 120 punkte nurodytus PĮP, parengtus pagal finansų ministro tvirtinamą formą, kvietime teikti PĮP nustatyta tvarka ir sąlygomis.

8. Projektų atranką ir PĮP vertinimą organizuoja administruojančioji institucija.

9. Administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 60 dienų nuo PĮP gavimo dienos atlieka projektų tinkamumo vertinimą, vertindama projektų atitiktį bendriesiems ir specialiesiems projektų atrankos kriterijams. Tinkamumo vertinimo metu nustatoma didžiausia leistina projektų tinkamų finansuoti išlaidų suma, didžiausia EK tinkamų deklaruoti išlaidų suma ir didžiausias galimų skirti projektui finansavimo lėšų dydis.

10. Jeigu administruojančioji institucija PĮP vertinimo metu nustato, kad vertinimui atlikti pateikti ne visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija, arba jeigu dėl PĮP pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų administruojančioji institucija negali tinkamai įvertinti projekto, ji gali paprašyti pareiškėjo per nustatytą terminą pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, papildyti ar patikslinti PĮP pateiktą informaciją. Tikslinant PĮP pirmąjį kartą, nustatomas 7 dienų terminas, kuris gali būti pratęstas, jei pareiškėjas, norėdamas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją, turi kreiptis į kitą (-as) instituciją (-as). Gavusi pareiškėjo prašymą pratęsti terminą administruojančioji institucija privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos, atsakyti, ar terminas pratęsiamas. Jeigu administruojančioji institucija prašo PĮP tikslinti daugiau kaip vieną kartą, vėliau nustatomas 4 dienų PĮP tikslinimo terminas. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą prašomų dokumentų ir (ar) informacijos nepateikia, administruojančioji institucija tęsia PĮP vertinimą, vadovaudamasi turima informacija.

11. Jeigu projektas neatitinka bent vieno bendrojo arba specialiojo projektų atrankos kriterijaus, administruojančioji institucija priima sprendimą dėl PĮP atmetimo ir informuoja pareiškėją, pateikdama jam šį sprendimą, kuriame nurodo PĮP atmetimo priežastis, PĮP atmetimo teisinį pagrindą ir sprendimo apskundimo tvarką.

12. Administruojančioji institucija, atlikusi PĮP vertinimą, parengia PĮP vertinimo ataskaitą ir pateikia ją ministerijai.

13. Sprendimą dėl projekto finansavimo priima ministerija, vadovaudamasi PĮP vertinimo rezultatais.

14. Sprendime dėl projekto finansavimo nurodoma:

14.1. teisinis pagrindas finansuoti projektą;

14.2. finansuojamas projektas arba finansuojamų projektų sąrašas ir kiekvienam projektui skiriamų lėšų didžiausias dydis;

14.3. finansavimo šaltiniai, iš kurių bus finansuojamas projektas, t. y. nurodomas finansavimo šaltinio kodas ir pavadinimas pagal Asignavimų valdytojų programų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1K-265 „Dėl Asignavimų valdytojų programų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikacijos patvirtinimo“, taip pat biudžeto išlaidų ir valstybės funkcijų kodai ir pavadinimai pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1K-184 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo“.

15. Ministerija turi teisę atidėti sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimą iki Aprašo 2 punkte nurodytų teisės aktų įsigaliojimo.

III SKYRIUS

PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS

16. Apraše nustatyta tvarka atrinkti projektai, įvertinus Aprašo 35 punkte nurodytą riziką, gali būti pradėti įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (toliau – Biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas) ministerijai patvirtintų asignavimų (iš 2021–2027 metų ES fondų arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų (toliau kartu – ES lėšos) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Biudžeto sudarymo taisyklės), nustatyta tvarka. Ministerija, pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą skirdama biudžeto lėšų kitam subjektui, kuris yra jai nepavaldi biudžetinė įstaiga arba nebiudžetinė įstaiga, pasirašo su juo biudžeto lėšų naudojimo sutartį (išskyrus Biudžeto sudarymo taisyklių 62 punkte nurodytus atvejus), kurioje nurodo Biudžeto sudarymo taisyklių 61 punkte nustatytą informaciją.

17. Lėšas projektams įgyvendinti ministerija planuoja ir naudoja vadovaudamasi Biudžeto sandaros įstatymu, Strateginio valdymo įstatymu, Biudžeto sudarymo taisyklėmis ir Metodika.

18. Projekto įgyvendinimo metu ministerija mokėjimo paraiškas dėl išlaidų apmokėjimo teikia Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

19. Jei planuojamos finansuoti netiesioginės projekto išlaidos, jos apmokamos supaprastintai, taikant fiksuotąją normą, kurią ministerija nurodo rengdama projektų finansavimo sąlygų aprašą. Fiksuotoji norma gali būti taikoma apmokant:

19.1. 7 procentus tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų;

19.2. 15 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo išlaidų;

19.3. 40 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo išlaidų ir kuri skirta likusioms tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms padengti (kai tinkamas finansuoti projekto išlaidas sudaro tik tinkamos finansuoti tiesioginės projektą vykdančio personalo išlaidos ir išlaidos pagal šiame papunktyje nustatytą fiksuotąją normą). Projektų, planuojamų bendrai finansuoti iš „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, arba Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) lėšų, dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į šią fiksuotąją normą.

20. Kai iš 2021–2027 metų ES fondų lėšų finansuojamo projekto visos išlaidos neviršija 200 000 (dviejų šimtų tūkstančių) eurų, taikoma Aprašo 19.1 papunktyje nustatyta fiksuotoji norma. Šis punktas netaikomas, kai įgyvendinant projektą teikiama valstybės pagalba.

21. Netiesioginės projekto išlaidos apmokamos proporcingai pripažintoms tinkamomis finansuoti tiesioginėms projekto išlaidoms, nuo kurių jos apskaičiuojamos. Netiesioginės projekto išlaidos apmokamos projekto vykdytojui, kai jos yra deklaruojamos administruojančiajai institucijai.

22. Jei su EK suderintame Plane „Naujos kartos Lietuva“ konkrečiam projektui numatomas kitas fiksuotosios normos dydis, nei nurodyta Aprašo 19 punkte, toks dydis taikomas tik tam projektui.

23. Projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu privalo užtikrinti tinkamą projekto buhalterinės apskaitos atskyrimą nuo bendros projekto vykdytojo buhalterinės apskaitos. Šiame punkte nurodyti reikalavimai netaikomi išlaidoms, kurios apmokamos supaprastintai.

24. Kai projektas finansuojamas ES lėšomis, projekto vykdytojas su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalo saugoti 10 metų nuo metų, kuriais Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas projekto vykdytojui atliko paskutinį mokėjimą, gruodžio 31 dienos. Šis laikotarpis gali būti stabdomas dėl teismo proceso arba EK prašymu.

25. Projektų išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymo tvarka nustatyta Aprašo 2 priede.

26. Pirkimai vykdomi vadovaujantis Aprašo 3 priedo nuostatomis.

27. Pažeidimo tyrimai atliekami ir su pažeidimu susijusios netinkamos finansuoti lėšos susigrąžinamos vadovaujantis Aprašo 4 priedo nuostatomis.

28. Komunikacijos ir informavimo veiksmai atliekami vadovaujantis Aprašo 5 priedo nuostatomis.

29. Valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, įmonėms, valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms bei viešosioms įstaigoms, kurių viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, skiriamo finansavimo lėšų dalį sudarantis pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), kurį administruojančioji institucija pripažino netinkamu finansuoti iš 2021–2027 metų ES fondų dėl to, kad vertindama PVM tinkamumą finansuoti negalėjo nustatyti, kurios projekto PVM dalies nėra galimybės įtraukti į PVM atskaitą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VII skyriuje nustatyta tvarka, ir projektų, finansuojamų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, ir PVM, kurio pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus negalima įtraukti į PVM atskaitą, apmokamas valstybės biudžeto lėšomis.

IV SKYRIUS

INVESTICIJŲ TĘSTINUMAS

30. Projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu, taip pat poprojektiniu laikotarpiu (jei nustatyta prievolė užtikrinti investicijų tęstinumą pagal Aprašo 31 punktą) be administruojančiosios institucijos sutikimo raštu ir, jeigu tai nustatyta teisės aktuose, be už pažangos priemonę atsakingos ministerijos sutikimo raštu negali perleisti, parduoti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti intelektinių ar daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti ar sukurti skiriamos projekto finansavimo lėšos. Priimant sprendimą dėl sutikimo įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti turtą, reikia vadovautis viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus tvirtinamomis Rekomendacijomis dėl sutikimo įkeisti ar kitaip suvaržyti turtą, įsigytą ar sukurtą iš Europos Sąjungos fondų lėšų, kurios skelbiamos svetainėje www.esinvesticijos.lt.

31. Lietuvos Respublikos finansų ministerijai atlikus paskutinį mokėjimą projekto vykdytojui, turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas, t. y. projektų, kurių veiklos susijusios su investicijomis į infrastruktūrą, vykdytojai per 5 metus nuo išlaidų pagal paskutinę mokėjimo paraišką apmokėjimo arba projektų, kuriems taikomos valstybės pagalbos taisyklės, vykdytojai per valstybės pagalbos taisyklėse nustatytą laikotarpį:

31.1. negali pakeisti infrastruktūros objekto nuosavybės teisių, jei dėl to įmonė arba viešojo sektoriaus institucija įgytų nederamą pranašumą;

31.2. negali iš esmės pakeisti veiklos, kuriai buvo skirtos investicijos, pobūdžio, tikslų arba vykdymo sąlygų, jei tai pakenktų projekto tikslams.

32. Jeigu projekto vykdytojas nesilaiko investicijų tęstinumo reikalavimo, nustatyto Aprašo 31 punkte, jis turi grąžinti projektui finansuoti išmokėtų lėšų sumą, proporcingą reikalavimo nesilaikymo laikotarpiui.

33. Aprašo 31 punkte nustatyti investicijų tęstinumo reikalavimai netaikomi iš ESF+ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų planuojamiems bendrai finansuoti projektams, iš ERPF ir Sanglaudos fondo lėšų planuojamiems bendrai finansuoti projektams, kuriems skiriamos lėšos nėra susijusios su investicijomis į infrastruktūrą, nebent tokia prievolė išlaikyti investiciją nustatyta valstybės pagalbos taisyklėse (kai jos taikomos projektui).

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34. Įsigaliojus Aprašo 2 punkte nurodytiems teisės aktams:

34.1. 2021–2027 metų ES fondų lėšomis finansuojamų projektų atrankos kriterijai turi būti patvirtinti Investicijų programos stebėsenos komitete;

34.2. jei įgyvendinamas projektas, kuris planuojamas finansuoti ES lėšomis, administruojančioji institucija turi patikrinti:

34.2.1. projekto (-ų) tinkamumą finansuoti iš ES lėšų;

34.2.2. projekto (-ų) išlaidų tinkamumą finansuoti iš ES lėšų;

34.3. administruojančioji institucija su projekto vykdytoju, dėl kurio ministerija priėmė sprendimą skirti finansavimą, sudaro dvišalę projekto sutartį.

35. Jeigu projektas ar jo dalis nėra tinkami finansuoti ES lėšomis, ministerija turi užtikrinti, kad apmokėtos tokių projektų netinkamos finansuoti išlaidos bus padengtos iš Biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme ministerijai patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų sumos ir (arba) projektų vykdytojų lėšų. Jeigu iš ES lėšų apmokėtas projektų netinkamas finansuoti išlaidas numatoma padengti iš projektų vykdytojų lėšų, tai turi būti nurodyta pagal Aprašo 16 punktą sudarytoje biudžeto lėšų naudojimo sutartyje arba, jeigu projektas pagal Aprašo 16 punktą pradėtas įgyvendinti nesudarant biudžeto lėšų naudojimo sutarties, sprendime dėl projekto finansavimo.

36. Jeigu atliekant projektų tinkamumo finansuoti ES lėšomis tikrinimą reikia papildomos informacijos ir (ar) dokumentų, administruojančioji institucija turi paprašyti projekto vykdytojo per jos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 2 darbo dienos, pateikti papildomus dokumentus, duomenis, papildyti ar patikslinti PĮP, o projekto vykdytojas turi pareigą tokią informaciją ir (ar) dokumentus pateikti.

37. Sukūrus 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos finansuojamų projektų administravimo informacinę sistemą (toliau – INVESTIS), skirtą Apraše nurodytiems projektams administruoti, visa su projektais susijusi informacija administruojančiosios institucijos pateikiama INVESTIS.

38. Projekto vykdytojas pakartotinai pateikia PĮP per INVESTIS.

___________________