LIETUVOS RESPUBLIKOS

GENERALINIS PROKURORAS

 

įsakymas

DĖL PRETENDENTŲ Į PROKURORUS EGZAMINO PROGRAMOS
PATVIRTINIMO

 

2018 m. rugsėjo 26 d. Nr. I-310

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi:

1. Tvirtinu Pretendentų į prokurorus egzamino programą (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. I-239 „Dėl Pretendentų į prokurorus egzamino programos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. Skelbiu šį įsakymą Teisės aktų registre.

4. Pavedu Komunikacijos skyriui paskelbti šį įsakymą Lietuvos Respublikos prokuratūros interneto svetainėje.

 

 

 

Generalinis prokuroras                                                                                                Evaldas Pašilis

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2018 m. rugsėjo 26 d.

įsakymu Nr. I-310

 

PRETENDENTŲ Į PROKURORUS EGZAMINO PROGRAMA

 

 

I SKYRIUS

KONSTITUCINĖ TEISĖ

 

1. Konstituciniai principai. Konstitucinės teisės šaltiniai.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijos priėmimo, keitimo ir įsigaliojimo tvarka.

3. Konstitucijos ir kitų teisės aktų santykis.

4. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai.

5. Lietuvos Respublikos Prezidentas – valstybės vadovas. Prezidento rinkimai ir įgaliojimų laikas. Prezidento kompetencija. Seimas. Lietuvos Respublikos Seimas kaip Tautos atstovybė. Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos ir įgaliojimai. Seimo nario teisinis statusas: teisės, pareigos, imunitetas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis ir formavimo tvarka.

6. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir jurisdikcija. Konstitucinis Teismas, jo nutarimai, nutarimų teisinė galia. Prokuratūra.

7. Vietos savivaldos institucijos ir jų funkcijos.

 

II SKYRIUS

BAUDŽIAMOJI TEISĖ

 

8. Baudžiamasis įstatymas. Pagrindiniai baudžiamosios teisės principai. Baudžiamojo įstatymo sistema ir struktūra. Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso santykis. Švelnesnis baudžiamasis įstatymas ir jo galiojimas. Tarpinis baudžiamasis įstatymas ir jo galiojimas. Prieštaringas baudžiamasis įstatymas ir jo galiojimas. Baudžiamojo įstatymo taikymas, kai veika per tam tikrą laiką modifikuojasi. Nusikalstamų veikų, padarytų keliose valstybėse, kvalifikavimo problema. Baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus. Baudžiamojo įstatymo galiojimas erdvės ir laiko požiūriu. Baudžiamojo įstatymo grįžtamojo galiojimo sąlygos ir ribos. Baudžiamojo įstatymo aiškinimas, aiškinimo rūšys.

9. Asmenų išdavimas iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija). Ekstradicijos samprata ir formos. Asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį.

10. Nusikalstamų veikų sudėčių rūšys. Nusikaltimo sąvoka. Nusikaltimo požymiai. Nusikaltimų klasifikacija ir jos baudžiamoji teisinė reikšmė. Baudžiamojo nusižengimo sąvoka. Baudžiamojo nusižengimo požymiai. Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo atribojimo kriterijai.

11. Nusikalstamos veikos sudėties samprata. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pagrindiniai ir fakultatyvūs nusikalstamos veikos sudėties požymiai, jų reikšmė įrodinėjimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo procesui. Nusikalstamos veikos sudėčių rūšys. Baudžiamojo įstatymo ginamos vertybės (objektas) kaip objektyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis. Baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių sistema.

12. Sudėtinės nusikalstamų veikų sudėtys. Pagrindinės, papildomos ir fakultatyvinės baudžiamojo įstatymo ginamos vertybės, jų atribojimas. Vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir jų kvalifikavimo ypatumai. Blanketiniai nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir jų kvalifikavimo ypatumai.

13. Pavojingas veikimas, jo formos. Atsakomybės už pavojingą neveikimą sąlygos. Fizinės ir psichinės prievartos įtaka baudžiamajai atsakomybei. Pavojingi padariniai ir jų reikšmė nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Pavojingų padarinių rūšys. Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir pavojingų padarinių.

14. Nusikalstamos veikos dalykas, jo samprata. Nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, priemonės, įrankiai ir kitos aplinkybės. Nusikalstamos veikos subjektas. Fizinio asmens, nesulaukusio įstatymo reikalaujamo amžiaus, atsakomybės už padarytą pavojingą veiką ypatumai. Specialieji nusikalstamos veikos subjekto požymiai ir jų reikšmė įrodinėjimo procesui. Juridinis asmuo kaip baudžiamosios atsakomybės subjektas. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką sąlygos.

15. Nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių samprata. Pakaltinamumas kaip fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Nepakaltinamumo sąvoka ir požymiai. Asmens pripažinimo nepakaltinamu teisiniai padariniai. Nepakaltinamumo ir neveiksnumo sąvokų atribojimas. Psichinių sutrikimų, pasireiškusių po nusikalstamos veikos padarymo, įtaka žmogaus baudžiamajai atsakomybei. Ribotas pakaltinamumas. Asmens pripažinimo ribotai pakaltinamu pagrindai, tvarka ir teisiniai padariniai. Kaltės samprata. Kaltės formos. Kaltės turinys. Kaltės įrodinėjimas. Tyčinė kaltės forma. Tiesioginė tyčia ir jos sudėtinės dalys. Netiesioginė tyčia ir jos struktūra. Apibrėžta ir neapibrėžta tyčia. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas esant apibrėžtai tyčiai. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas esant neapibrėžtai tyčiai. Išankstinė ir staiga kilusi tyčia. Afektinė tyčia. Kaltė ir suvokimas. Kvalifikuotų nusikalstamos veikos sudėties požymių suvokimo problema. Juridinio asmens kaltės įrodinėjimo ypatumai. Motyvas, jo samprata. Motyvų rūšys. Tikslas, jo samprata.

16. Neatsargumas kaip kaltės forma. Neatsargumo kaip kaltės formos rūšys. Nusikalstamas pasitikėjimas ir jo struktūra. Nusikalstamo pasitikėjimo atribojimas nuo tyčinės kaltės formos. Nusikalstamas nerūpestingumas. Atsakomybės už neatsargias nusikalstamas veikas ypatumai. Mišri (dviguba) kaltės forma. Kazusas. Jo atribojimas nuo tyčios ir neatsargumo. Kazuso teisiniai padariniai. Klaida. Juridinė klaida. Faktinė klaida. Klaidų įtaka asmens baudžiamajai atsakomybei. Baudžiamosios atsakomybės ypatumai už nusikalstamas veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų samprata ir įtaka baudžiamajai atsakomybei.

17. Nusikalstamos veikos stadijų samprata ir rūšys. Tyčios iškėlimo aikštėn samprata. Rengimasis padaryti nusikaltimą ir jo baudžiamumas. Rengimosi padaryti nusikaltimą sąvoka ir požymiai. Rengimosi padaryti nusikaltimą kvalifikavimas. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką. Pasikėsinimo sąvoka ir požymiai. Pasikėsinimo atribojimas nuo rengimosi padaryti nusikaltimą ir baigtinės nusikalstamos veikos. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką. Pasikėsinimų rūšys. Atvejai, kai nusikalstamos veikos stadijos neišskiriamos. Nepavykusio organizavimo, kurstymo ir padėjimo kvalifikavimas. Grasinimai ir jų baudžiamasis teisinis vertinimas stadijų požiūriu. Grasinimai ir ketinimai. Pasikėsinimo ir savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką atribojimo problemos atskirų kategorijų bylose. Nepavykusio savanoriško atsisakymo kvalifikavimas.

18. Bendrininkavimo samprata. Objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Bendrininkų rūšys. Vykdytojas, jo požymiai. Organizatorius ir kurstytojas, jų požymiai ir atribojimas. Padėjėjas, jo požymiai. Bendrininkų veiksmų kvalifikavimas. Bendrininko ekscesas. Bendrininkų atsakomybė esant bendrininko(-ų) ekscesui. Tarpinis nusikalstamos veikos vykdymas. Asmenų, dalyvavusių darant nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės ypatumai esant tarpiniam nusikalstamos veikos vykdymui. Bendrininkavimo formos. Bendrininkavimas be formos. Bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu problema. Bendrininkavimas ir juridinis asmuo. Vykdytojų rūšys. Bendrininkų grupės ir organizuotos grupės atribojimas. Organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo atribojimas. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką esant bendrininkavimui. Prisidėjimo prie nusikalstamos veikos samprata, požymiai ir formos. Prisidėjimo prie nusikalstamos veikos ir bendrininkavimo skiriamieji bruožai.

19. Būtinoji gintis ir jos teisėtumo sąlygos. Būtinosios ginties ribų peržengimas ir jo reikšmė asmens baudžiamajai atsakomybei. Tariamoji gintis ir jos baudžiamojo teisinio vertinimo aspektai. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo ir žalos jam padarymo teisėtumo sąlygos. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo ir žalos jam padarymo teisėtumo sąlygų pažeidimo įtaka asmens baudžiamajai atsakomybei. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas ir būtinoji gintis. Būtinasis reikalingumas ir jo teisėtumo sąlygos. Būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų pažeidimas ir įtaka asmens baudžiamajai atsakomybei. Profesinių pareigų vykdymas ir jo teisėtumo sąlygos. Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas ir jo teisėtumo sąlygos. Teisėsaugos institucijos užduoties ribų peržengimas ir įtaka asmens baudžiamajai atsakomybei. Įsakymo vykdymas ir jo teisėtumo sąlygos. Pateisinama profesinė ir ūkinė rizika ir jos teisėtumo sąlygos. Mokslinis eksperimentas.

20. Nusikalstamų veikų sutapties samprata ir požymiai. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis ir realioji nusikalstamų veikų sutaptis. Tęstinė nusikalstama veika, jos skiriamieji bruožai. Pavienės nusikalstamos veikos atribojimas nuo nusikalstamų veikų sutapties. Specialiosios dalies normų konkurencija ir jos rūšys. Realioji nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų sutaptis. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas esant kelioms sutaptims. Pavienės tęstinės ir realiosios nusikalstamos veikos sutapties atribojimo problema. Baudžiamosios teisės normų konkurencijos ir kolizijos skirtumai.

21. Nusikaltimų recidyvo samprata, požymiai ir įtaka asmens baudžiamajai atsakomybei. Pavojingo recidyvo samprata, požymiai ir įtaka asmens baudžiamajai atsakomybei. Asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu pagrindai ir tvarka.

22. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės samprata. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisiniai padariniai. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atribojimas nuo atleidimo nuo bausmės ir nuo baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių. Nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindai, tvarka ir padariniai. Auklėjamojo poveikio priemonės, taikomos nepilnamečiams, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės.

23. Bausmės samprata. Bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės. Bausmių sistemos sąvoka. Skiriamieji bausmių sistemos bruožai. Viešieji darbai. Šios bausmės esmė. Bauda. Baudos skyrimas ir atlikimo laikas. Baudos skyrimo nepilnamečiams ypatumai. Laisvės apribojimas. Šios bausmės skyrimas ir bausmės laiko skaičiavimas. Įpareigojimai ir draudimai nuteisus laisvės apribojimu. Areštas. Šios bausmės skyrimas. Bausmės laiko skaičiavimas. Laisvės atėmimas. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimas. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Terminuoto laisvės atėmimo skyrimo nepilnamečiams ypatumai. Laisvės atėmimas teismų praktikoje. Baudžiamojo poveikio priemonių samprata. Baudžiamojo poveikio priemonių atribojimas nuo bausmės. Baudžiamojo poveikio priemonių rūšys. Uždraudimas naudotis specialia teise. Viešųjų teisių atėmimas. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas. Nemokami darbai. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Turto konfiskavimas. Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės.

24. Auklėjamojo poveikio priemonių samprata. Auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir tvarka. Auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės. Auklėjamojo poveikio priemonių rūšys.

25. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Bendrosios dalies nuostatų reikšmė skiriant bausmę. Kaltininko asmenybė ir jos įtaka bausmės dydžiui. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jų įtaka bausmei. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir jų įtaka bausmei. Bausmės skyrimas pripažinus kaltę. Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams. Bausmės skyrimas už parengtinę nusikalstamą veiklą. Bausmės skyrimas pirmą kartą teisiamam asmeniui. Bausmės skyrimas  pavojingam recidyvistui. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės skyrimas. Sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, kai tai aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę. Bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumai.

26. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Bausmių keitimo taisyklės.

27. Atleidimo nuo bausmės samprata, požymiai, rūšys ir teisiniai padariniai. Bausmės vykdymo atidėjimas. Bausmės vykdymo atidėjimo ypatumai nepilnamečiams. Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo bausmės dėl ligos. Amnestija. Amnestijos samprata ir teisinė prigimtis. Teistumo skaičiavimas pritaikius amnestiją. Malonė.

28. Senaties instituto samprata, skiriamieji bruožai ir rūšys. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis.

29. Teistumo samprata. Teistumo baudžiamoji teisinė reikšmė.

30. Priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos nepakaltinamiems ir ribotai pakaltinamiems asmenims.

31. Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai. Genocidas. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis. Agresija. Draudžiama karo ataka.

32. Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Valstybės perversmas. Išdavystė. Šnipinėjimas. Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla. Valstybės paslapties atskleidimas. Valstybės paslapties praradimas. Valstybės simbolių išniekinimas.

33. Nusikaltimai žmogaus gyvybei. Nužudymas. Kvalifikuotas nužudymas. Privilegijuoti nužudymai. Neatsargus gyvybės atėmimas. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės. Padėjimas nusižudyti.

34. Nusikaltimai žmogaus sveikatai. Sunkus sveikatos sutrikdymas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis (labai susijaudinus). Baudžiamoji atsakomybė už sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.

35. Nusikaltimai, pavojingi žmogaus gyvybei ir sveikatai. Neteisėtas abortas. Privertimas darytis abortą. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas.

36. Nusikaltimai žmogaus laisvei. Neteisėtas laisvės atėmimas. Prekyba žmonėmis. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas.

37. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Išžaginimas. Seksualinis prievartavimas. Privertimas lytiškai santykiauti. Seksualinis priekabiavimas. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas. Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas.

38. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui. Šmeižimas.

39. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai. Vaiko pagrobimas arba vaikų sukeitimas. Vaiko pirkimas arba pardavimas. Vaiko palikimas. Nusikaltimai, pasireiškiantys vaiko įtraukimu į nusikalstamą veiką. Vaiko įtraukimas vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias priemones arba Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas.

40. Vaiko nugirdymas kaip baudžiamasis nusižengimas. Vaiko išnaudojimas pornografijai. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjų ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ir pareigomis. Vengimas išlaikyti vaiką.

41. Nusikaltimų asmens privataus gyvenimo neliečiamumui rūšys.

42. Nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento bei Savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai. Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise. Rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto rinkimų ar referendumo dokumento panaudojimas.

43. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens socialinėms teisėms. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas.

44. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Vagystė. Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis. Plėšimas. Turto prievartavimas. Sukčiavimas. Manipuliavimas sporto varžybomis. Turto pasisavinimas. Turto iššvaistymas. Turtinės žalos padarymas apgaule. Turto sunaikinimo ar sugadinimo rūšys. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ar realizavimas. Neteisėtas praturtėjimas.

45. Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei. Autorystės pasisavinimas. Literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas. Informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą sunaikinimas arba pakeitimas. Neteisėtas autorių teisių ar gretutinių teisių techninių apsaugos priemonių pašalinimas. Pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas.

46. Nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui. Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims. Neteisėtas poveikis informacinei sistemai. Neteisėtas prisijungimas prie elektroninės sistemos. Neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis.

47. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai. Kontrabanda. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis. Neteisėtas prekių ir produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos. Neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Neteisėta juridinio asmens veikla. Apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą. Kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. Kreditinis sukčiavimas. Skolininko nesąžiningumas. Nusikalstamas bankrotas. Komercinės paslapties atskleidimas.

48. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, laikymas arba realizavimas. Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas. Prekyba finansinėmis priemonėmis pasinaudojant viešai neatskleista informacija. Manipuliavimas finansinių priemonių rinka. Mokesčių nesumokėjimas. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas. Apgaulingas apskaitos tvarkymas. Aplaidus apskaitos tvarkymas.

49. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Kyšininkavimas. Prekyba poveikiu. Papirkimas. Piktnaudžiavimas. Tarnybos pereigų neatlikimas.

50. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui. Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar teismo antstolio veiklai. Nepagarba teismui. Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Poveikis nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku. Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas. Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą. Nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas. Nepranešimas apie nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo.

51. Nusikaltimai visuomenės saugumui. Nusikalstamas susivienijimas. Grupių, kurių tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, kūrimas ir veikla. Teroro aktas. Teroristinių nusikaltimų kurstymas. Verbavimas teroristinei veiklai. Grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą. Teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas. Teroristų rengimas ir mokymasis teroristiniais tikslais. Vykimas teroristiniais tikslais. Žmogaus pagrobimas įkaitu.

52. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas. Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu.

53. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas arba kitoks neteisėtas užvaldymas. Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). Neteisėtas disponavimas stipriai veikiančiomis ar nuodingomis medžiagomis.

54. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai. Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas.

55. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui. Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas.

56. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai. Viešosios tvarkos pažeidimas. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę.

57. Nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą. Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas.

58. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną. Savavaldžiavimas. Tarnybos paslapties atskleidimas.

59. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu. Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas. Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas. Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas ar pagrobtojo panaudojimas. Antspaudo, spaudo ar dokumento sunaikinimas, sugadinimas arba paslėpimas. Transporto priemonės ridos suklastojimas.

60. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei. Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos. Įtraukimas į prostituciją. Disponavimas pornografinio turinio dalykais.

61. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai mirusiojo atminimui. Kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas.

62. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai. Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas. Vengimas atlikti karo tarnybą. Dezertyravimas.

III SKYRIUS

BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ

 

63. Baudžiamojo proceso įstatymas, jo paskirtis. Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimo laikas ir teritorija, galiojimas užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės.

64. Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai.

65. Baudžiamojo proceso principai ir jų sistema. Žmogaus teisių apsauga baudžiamajame procese. Pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir jas užtikrinti.

66. Gynybos samprata. Jos reikšmė. Gynėjas, jo teisės ir pareigos. Gynėjo kvietimas ir paskyrimas. Būtinas gynėjo dalyvavimas. Gynėjo atsisakymas.

67. Atstovavimo samprata. Atstovavimo rūšys. Atstovų teisės ir pareigos.

68. Nušalinimas. Nušalinimo teisė. Nušalinimo pagrindai. Nušalinimas teisme ir ikiteisminiame tyrime. Advokato arba advokato padėjėjo nušalinimas.

69. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmų ir nutarimų apskundimas. Skundų nagrinėjo tvarka ir išsprendimas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų ir nutarčių apskundimas, skundų nagrinėjimo tvarka.

70. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų ir teismo veiksmais, atlyginimas. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese. Civilinio ieškinio pareiškimo baudžiamojoje byloje pagrindai ir tvarka. Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

71. Proceso dalyvių samprata ir klasifikavimas. Teismas ‒ teisingumą vykdanti institucija. Teismo sudėtis. Teismo įgaliojimai ir jų išskirtinumas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai. Prokuroras baudžiamajame procese. Prokuroro uždaviniai, įgaliojimai ir procesinė padėtis skirtingose baudžiamojo proceso stadijose. Ikiteisminio tyrimo įstaigos. Ikiteisminio tyrimo įstaigų funkcijos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jo įgaliojimai. Įtariamasis. Įtariamojo procesinė padėtis. Kaltinamasis, jo sąvoka ir procesinė padėtis. Nukentėjusysis. Samprata ir procesinė padėtis. Civilinis ieškovas. Civilinio ieškovo procesinė padėtis. Civilinis atsakovas. Civilinio atsakovo procesinė padėtis. Liudytojai. Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausti kaip liudytojai. Asmenys, kurie tik jiems sutikus gali būti apklausti kaip liudytojai. Specialusis liudytojas. Liudytojų teisės, pareigos, atsakomybė. Kiti baudžiamosios procesinės veiklos dalyviai. Nepilnamečių liudytojų apklausos ypatumai.

72. Procesinių dokumentų sąvoka, rūšys, struktūra, forma ir turinys. Reikalavimai, keliami procesiniams dokumentams, jų išsamumo bei tikrumo procesinės garantijos.

73. Proceso terminų sąvoka ir reikšmė. Terminų skaičiavimo taisyklės. Būtinumas laikytis proceso terminų. Praleisto termino atnaujinimo tvarka.

74. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas.

75. Įrodinėjimo sąvoka, jo elementai (etapai). Įrodinėjimo subjektai ir įrodinėjimo pareiga. Neleistinumas perkelti įrodinėjimo pareigos įtariamajam (kaltinamajam). Įrodinėjimo dalykas ir ribos. Įtariamojo, kaltinamojo, gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir kitų proceso dalyvių dalyvavimas įrodinėjime. Įrodymų rinkimas. Įrodymų rinkimo būdai. Tyrimo veiksmai. Įrodymų tikrinimas. Įrodymų tikrinimo būdai. Mokslo ir technikos naudojimas tikrinant įrodymus. Įrodymų vertinimo sąvoka ir reikšmė. Vidinis įsitikinimas kaip įrodymų vertinimo metodas. Gnoseologiniai vidinio įsitikinimo aspektai. Loginiai būdai išvadoms baudžiamajame procese pagrįsti. Įstatymo ir teisinės sąmonės vaidmuo vertinant įrodymus. Įrodinėjimo ypatybės skirtingose baudžiamojo proceso stadijose. Įrodinėjimo dalykas ir ribos. Įrodymams keliami reikalavimai. Įrodymų ir duomenų, gautų vykdant kriminalinę žvalgybą, santykis. Įrodymų klasifikavimas, jo praktinė reikšmė. Netiesioginių ir išvestinių įrodymų panaudojimo baudžiamajame procese ypatumai.

76. Liudytojų parodymai. Liudytojų parodymų dalykas ir reikšmė. Liudytojų parodymų formavimosi ypatumai. Liudytojų parodymų vertinimas. Nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusiojo parodymų dalykas ir reikšmė. Nukentėjusiojo parodymų psichologija. Nukentėjusiojo parodymų vertinimas. Įtariamojo parodymai. Įtariamojo parodymų dalykas ir reikšmė. Įtariamojo parodymų psichologija. Apkalba, prisipažinimas, alibi, jų procesinė teisinė reikšmė. Įtariamojo parodymų vertinimas.

77. Specialistas. Jo samprata ir procesinė padėtis. Specialisto išvada, jos forma ir turinys.

78. Ekspertas, jo samprata. Eksperto teisės, pareigos, atsakomybė. Ekspertizės samprata. Papildoma ir pakartotinė ekspertizės. Komisinė ir kompleksinė ekspertizės. Ekspertizės aktas, šio akto turinys. Ekspertizės akto vertinimas.

79. Objektų tyrimas ir apžiūra. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Jų samprata, rūšys, reikšmė, procesinis įforminimas. Daiktų įrodomosios reikšmės vertinimas. Daiktų saugojimas. Priemonės, kurių imamasi daiktų atžvilgiu baigus procesą. Dokumentai, jų reikšmė. Dokumento ir dokumento daikto skirtumai. Dokumentų patikrinimas. Dokumentų įrodomosios reikšmės vertinimas.

80. Procesinių prievartos priemonių samprata. Procesinių prievartos priemonių taikymo tikslai ir ribos. Procesinių prievartos priemonių klasifikacija. Procesinės prievartos priemonės ir žmogaus teisių apsauga. Kardomųjų priemonių sąvoka. Kardomųjų priemonių rūšys. Kardomųjų priemonių ir kitų procesinių prievartos priemonių skirtumai. Kardomųjų priemonių skyrimo pagrindai ir tvarka. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama parenkant kardomąją priemonę. Kardomųjų priemonių skyrimas nepilnamečiams. Suėmimo skyrimo pagrindai, sąlygos ir tvarka. Kardomųjų priemonių panaikinimas arba pakeitimas.

81. Laikinas sulaikymas. Atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą. Atvesdinimas. Asmens apžiūra. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas. Krata ir poėmis. Asmens kratos ypatumai. Kratos ir poėmio skirtumai. Pašto siuntų poėmis. Kratos rūšys ir tikslai. Kratos ir poėmio diplomatinių atstovybių patalpose sąlygos. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei įrašų darymas. Kitos procesinės prievartos priemonės.

82. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai. Leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Slaptas sekimas.

83. Teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nudarymų nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemonės.

84. Ikiteisminio tyrimo kaip baudžiamojo proceso stadijos samprata ir uždaviniai. Ikiteisminio tyrimo subjektai. Ikiteisminio tyrimo įstaigos. Ikiteisminio tyrimo pradžia. Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą, nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimą ar prokuroro reikalavimą. Aplinkybės, darančios ikiteisminį tyrimą negalimą. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Jo apskundimo tvarka. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai, pradedant tyrimą. Bendrosios ikiteisminio tyrimo nuostatos. Baudžiamojo proceso principų įgyvendinimas ikiteisminiame tyrime. Tyrimo aktyvumas, nešališkumas ir išsamumas. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai. Ikiteisminio tyrimo vieta. Atskirieji pavedimai. Ikiteisminio tyrimo terminai. Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas.

85. Ikiteisminio tyrimo veiksmų samprata, rūšys ir sistema. Apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Šaukimo į apklausą tvarka. Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa. Mažamečių ir nepilnamečių liudytojų bei nukentėjusiųjų apklausos ypatumai. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama apklausa. Įtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Pranešimas apie įtarimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa. Akistata. Akistatos sąvoka, tikslas ir suvedimo į akistatą tvarka. Akistatos protokolas. Parodymų patikrinimo veiksmų samprata. Parodymas atpažinti, jo rūšys. Asmens parodymo atpažinti tvarka. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti tvarka. Parodymas atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų. Parodymų patikrinimas vietoje. Eksperimento darymo pagrindai, sąlygos ir tvarka. Eksperimento protokolas.

86. Proceso veiksmų su nukentėjusiaisiais ar liudytojais, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai.

87. Ekspertizės skyrimo, atlikimo pagrindai ir tvarka.

88. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, jo įgaliojimai.

89. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas. Privalomi ir diskreciniai tyrimo nutraukimo pagrindai ir tvarka. Nutarimo nutraukti tyrimą turinys. Įtariamojo ir nukentėjusiojo teisės nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimas. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo sąlygos ir tvarka. Ikiteisminio tyrimo užbaigimas kaltinamojo akto surašymu. Kaltinamasis aktas, jo samprata, reikšmė. Kaltinamojo akto forma ir turinys. Kaltinamojo akto perdavimas teismui.

90. Teismingumo sąvoka ir rūšys. Dalykinis (rūšinis) teismingumas. Teritorinis teismingumas. Personalinis teismingumas. Teismingumo taisyklių reikšmė. Teismingumo nustatymas kelių nusikalstamų veikų atvejais. Baudžiamosios bylos perdavimas iš vieno teismo kitam. Ginčų dėl bylų teismingumo sprendimas.

91. Teismo sudėtis. Teisiamojo posėdžio pirmininkas, jo įgaliojimai. Teisiamojo posėdžio sekretorius.

92. Bylos parengimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme esmė ir reikšmė. Teisėjų paskyrimas nagrinėti bylą. Bylos parengimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme metu priimamos nutartys. Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje tvarka. Šaukimo į teismo posėdį tvarka. Proceso dalyvių ir kitų asmenų prašymų dėl leidimo dalyvauti nagrinėjant bylą nagrinėjimo tvarka. Susipažinimo su byla tvarka. Bylos perdavimo ir nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžios terminai. Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai po bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos perdavimas pagal teismingumą. Bylos išskyrimo pagrindai. Bylos atidėjimo pagrindai. Bylos nutraukimo pagrindai.

93. Teismo veiksmai teisiamajam posėdžiui paruošti. Teisminio nagrinėjimo stadijos sąvoka, reikšmė ir uždaviniai. Vadovavimas nagrinėjimui teisme. Teisminis nagrinėjimas baudžiamojo proceso stadijų sistemoje. Baudžiamojo proceso principų įgyvendinimas teisminio nagrinėjimo stadijoje. Bendrųjų teisminio nagrinėjimo taisyklių samprata ir reikšmė. Nagrinėjimo teisme pertraukos. Teisiamojo posėdžio pirmininkas, jo įgaliojimai. Teisiamojo posėdžio sekretorius. Teisminio nagrinėjimo dalyvių teisių lygybės ir rungimosi principo laikymasis.

94. Asmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaltinamojo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme, jo teisės ir pareigos. Nepilnamečio kaltinamojo ir jo įstatyminių atstovų dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme. Prokuroro, gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų, vertėjo, eksperto ir specialisto dalyvavimas teisiamajame posėdyje, jų teisės ir pareigos. Prokuroro ir kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių neatvykimo į teisiamąjį posėdį pasekmės.

95. Bylos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinimo pakeitimas teisme. Baudžiamosios bylos iškėlimas pagal naują kaltinimą ir naujiems asmenims. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo atidėjimas ir jos sustabdymas. Baudžiamosios bylos nutraukimas teisiamajame posėdyje.

96. Garso ir vaizdo įrašymo priemonių naudojimo teisiamajame posėdyje tvarka.

97. Teisiamojo posėdžio tvarka. Priemonės, taikomos teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidėjams. Teisiamojo posėdžio protokolas, jo turinys ir reikšmė. Pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir jų išnagrinėjimas teisme. Nutartys, priimamos teisiamajame posėdyje. Jų rūšys ir priėmimo tvarka.

98. Teisminio nagrinėjimo procedūra. Teisiamojo posėdžio sudedamosios dalys. Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis, jos reikšmė. Teisiamojo posėdžio pradžia.

99. Atvykimo į teismą patikrinimas ir kiti procedūriniai veiksmai, jų eilės tvarka. Klausimai, spręstini šioje teisiamojo posėdžio dalyje.

100. Įrodymų tyrimas. Jo samprata ir reikšmė. Įrodymų tyrimo pradžia. Įrodymų tyrimo tvarkos nustatymas. Kaltinamojo apklausa. Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai. Liudytojo naudojimasis užrašais ir dokumentais. Liudytojo parodymų perskaitymas, parodymų garso ir vaizdo įrašų perklausymas ir peržiūrėjimas. Liudytojo ir nukentėjusiojo, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausos ypatumai. Specialisto dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme ir specialisto apklausa. Ekspertizės skyrimas ir darymas teisme. Eksperto dalyvavimas teisme. Daiktų apžiūra. Dokumentų perskaitymas ir apžiūra. Įrodymų tyrimo teisme pabaiga. Sutrumpintas įrodymų tyrimas. Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju.

101. Baigiamosios kalbos. Jų samprata ir reikšmė. Baigiamųjų kalbų turinys ir tvarka. Teisminių ginčų dalyvių replikos. Paskutinis kaltinamojo žodis. Įrodymų tyrimo atnaujinimas. Teismo išėjimas į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio.

102. Nuosprendžio, kaip teisingumo akto, samprata ir reikšmė. Nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, jo motyvavimas. Nuosprendžio teisingumas. Šių sąvokų turinys. Nuosprendžių rūšys. Kaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindai. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindai. Klausimai, teismo išsprendžiami nuosprendyje. Nuosprendžio priėmimo tvarka apylinkės teisme. Nuosprendžio priėmimo tvarka apygardos teisme. Teisėjų pasitarimo slaptumas. Teisėjų pasitarimo ir balsavimo tvarka. Atskiroji nuomonė. Įrodymai, kuriais pagrindžiamas nuosprendis. Nuosprendžio surašymas. Nuosprendžio turinys ir forma. Įžanginė nuosprendžio dalis. Aprašomoji nuosprendžio dalis. Sutrumpinta aprašomoji nuosprendžio dalis. Apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalys.

103. Apeliacinio proceso samprata, reikšmė ir uždaviniai. Teismai, nagrinėjantys bylas apeliacine tvarka. Nuosprendžio apskundimas. Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka, apeliantai. Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. Nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo tvarka. Apeliacinio skundo padavimo pasekmės. Apeliacinio skundo turinys. Apeliacinio skundo atšaukimas. Pranešimai apie paduotus apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo tvarka. Bylos su gautu apeliaciniu skundu pasiuntimas apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinis procesas. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos. Nuteistojo ar išteisintojo padėties pabloginimo sąlygos. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje terminai. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą šiame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio tvarka. Skundų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių nagrinėjimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus bylą, rūšys.

104. Nuosprendžio vykdymo stadijos esmė ir reikšmė. Teismo nuosprendžio įsiteisėjimas. Nuosprendžio vykdymo atidėjimas. Bausmės vykdymo atidėjimas. Nuosprendžio pateikimas vykdyti. Dokumentai, siunčiami nuosprendį vykdančiai įstaigai. Priemonės pasirūpinti nuteistojo vaikais ir jo turtui apsaugoti. Prokuroro dalyvavimas vykdant nuosprendžius.

105. Kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymas. Abejonių ir neaiškumų, kylančių vykdant nuosprendį, sprendimas. Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka. Užsienio valstybių teismų nuosprendžių ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų vykdymas.

106. Kasacinio proceso samprata, reikšmė ir uždaviniai. Kasacinio ir apeliacinio procesų skirtumai. Teismai, nagrinėjantys bylas kasacine tvarka. Teisė apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, tvarka ir terminai. Sprendimai dėl gauto kasacinio skundo. Kasacinės bylos parengimas nagrinėti teismo posėdyje ir teismo nuosprendžio ar nutarties sustabdymas. Kasacinės bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka. Asmenys, dalyvaujantys teisiamajame posėdyje nagrinėjant kasacinę bylą. Teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos. Bylos perdavimas nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba plenarinei sesijai pagrindai. Išnagrinėjusio kasacinę bylą teismo nutartys. Pagrindai nuosprendžiui (nutarčiai) panaikinti ar pakeisti kasacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys.

107. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo teisiniai pagrindai. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradėjimas. Įrodinėtinos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo tvarka ir užbaigimas. Nutarimas perduoti bylą teismui. Teisėjo veiksmai teisiamajam posėdžiui parengti, nagrinėjimo teisme tvarka ir ribos. Bylos išsprendimo teisme aspektai. Teismo nutartys ir jų apskundimas. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimas, pakeitimas ar panaikinimas. Proceso atnaujinimas asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė.

108. Supaprastinto proceso samprata, reikšmė, formos. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso pagrindai. Teisėjo sprendimai ir teismo baudžiamojo įsakymo turinys. Proceso nutraukimas.

109. Pagreitinto proceso teisiniai pagrindai. Teismo veiksmai, nusprendus nagrinėjimą teisme surengti kitą dieną. Gynėjo dalyvavimas pagreitintame procese. Bylos nagrinėjimo tvarka.

110. Bylų proceso kaltinamajam nedalyvaujant pagrindai. Kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas. Bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant tvarka, ypatumai, nuosprendžio apskundimas ir vykdymas.

111. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių terminai. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių teisme tvarka. Procesas atnaujinus bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo.

112. Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimas su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymų dėl proceso veiksmų atlikimo, prašymų pradėti ar perimti baudžiamąjį persekiojimą vykdymas. Europos tyrimo orderis. Asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui tvarka.

 

IV SKYRIUS

KRIMINALISTIKA

 

113. Kriminalistikos sąvoka. Kriminalistikos sistema. Bendroji kriminalistikos teorija. Kriminalistikos technika. Kriminalistikos taktika. Nusikalstamų veikų tyrimo metodika. Kriminalistikos uždaviniai.

114. Kriminalistinės identifikacijos sąvoka ir reikšmė.

115. Kriminalistinės versijos pagrindiniai bruožai, sąvoka, loginė prigimtis. Kriminalistinių versijų klasifikacija. Bendrosios, atskirosios ir detaliosios versijos. Ikiteisminio tyrimo, ekspertinės, teismo versijos. Tipinės versijos. Kontroversijos. Versijų iškėlimas (konstravimas). Versijų iškėlimo etapai. Versijų tyrimas. Versijų patikrinimas. Versijų patikrinimo taisyklės. Versijų patikrinimo būdai.

116. Kriminalistikos technikos šakos, jų pagrindiniai bruožai. Kriminalistikos technikos priemonės ir būdai, naudojami informacijai apie nusikalstamą veiką surasti, užfiksuoti bei paimti.

117. Kriminalistinės taktikos sąvoka, sistema, uždaviniai. Taktinių būdų ir proceso taisyklių santykis.

118. Nusikalstamų veikų tyrimo organizavimo sąvoka ir uždaviniai. Nusikalstamų veikų tyrimo metodikos dalykas, sąvoka, sistema, uždaviniai.

 

V SKYRIUS

BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖ

 

119. Bausmes vykdančių institucijų sistema. Antstolis. Probacijos tarnyba. Areštinės. Pataisos įstaigos.

120. Nuteistųjų turtinių ir asmeninių teisių apribojimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos.

121. Viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos. Bausmių, kuriomis apribojama nuteistųjų laisvė, vykdymo tvarka ir sąlygos.

122. Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos. Pataisos įstaigų rūšys, nuteistųjų laikymo jose tvarka. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatybės moterims ir nepilnamečiams. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo ypatumai.

123. Juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos.

 

VI SKYRIUS

ADMINISTRACINĖ TEISĖ IR TEISENA

 

124. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos. Administracinis nusižengimas. Amžius, nuo kurio asmenys atsako administracine tvarka. Asmens atsakomybė už administracinį nusižengimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Mažai pavojinga veika. Įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymas.

125. Administracinė nuobauda ir jos paskirtis. Administracinių nuobaudų rūšys. Administracinio poveikio priemonės. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Administracinių nuobaudų skyrimo terminai. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimas nepilnamečiams.

126. Administracinių nusižengimų teisenos procesinės taisyklės. Administracinių nusižengimų teisenos principai. Įrodymai. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai. Prokuroro teisės administracinių nusižengimų teisenoje. Pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Tyrimo eiga nustačius, kad veika turi nusikalstamos veikos požymių. Administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai. Administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės. Administracinio nusižengimo protokolo surašymas. Administracinio nusižengimo protokolo turinys. Administracinio nurodymo surašymo pagrindai ir jo įvykdymo padariniai. Administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo surašymas tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Administracinio nusižengimo protokolo surašymas padarius kelis administracinius nusižengimus. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka. Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

127. Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka. Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas. Prokuroro teisė paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Nutarimų ir nutarčių administracinių nusižengimų bylose privalomumas.

128. Administracinių bylų teisenos įstatymas. Bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, teisenos esmė, jos ypatumai.

129. Administracinių teismų sistema, kompetencija. Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas administracinių bylų teisenoje. Bylos, nespręstinos administraciniuose teismuose.

130. Administracinėje byloje dalyvaujantys asmenys: šalys ir dalyviai, jų teisės ir pareigos. Atstovavimas administraciniame teisme.

131. Teismo išlaidos ir jų paskirstymas. Neapmokestinami skundai (prašymai). Atleidimas nuo žyminio mokesčio.

132. Skundo (prašymo) forma ir turinys, skundo priedai. Bendrosios skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui taisyklės.

133. Pareiškimai ištirti norminių aktų teisėtumą. Abstraktus prašymas ištirti norminio akto teisėtumą. Prašymas ištirti norminio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla.

 

 

VII SKYRIUS

DARBO TEISĖ

 

134. Lietuvos darbo teisės šaltiniai. Darbo teisės normos ir kitų teisės šakų normos. Darbo teisės normų aiškinimo principai. Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai. Darbo teisės normų galiojimas laike. Lietuvos darbo teisės normų taikymas erdvėje.

135. Individualiesiems darbo santykiams taikytina teisė.

136. Kolektyviniams darbo santykiams taikytina teisė. Termino apibrėžimas ir terminų skaičiavimas.

137. Ieškinio senatis. Darbo teisių gynimas darbo ginčus nagrinėjančiose institucijose. Darbo teisių gynimas administracine tvarka. Darbo teisių gynimas per darbuotojų ir darbdavių atstovus.

138. Atsakomybė.

139. Darbo sutarties šalys.

140. Teisingas informavimas ir konfidencialios informacijos apsauga. Darbuotojo asmens duomenų ir jo teisės į privatų gyvenimą apsauga. Darbuotojo šeiminių įsipareigojimų gerbimas. Darbuotojų garbės ir orumo gynimas. Turtinių ir neturtinių interesų apsauga.

141. Darbo sutarties sąvoka. Būtinosios darbo sutarties sąlygos. Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Darbo sutarties sudarymas. Darbo sutarties forma. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Įspėjimas nutraukti darbo sutartį. Darbo sutarties pasibaigimo įforminimas.

142. Darbo sutarčių rūšys.

143. Darbo laiko norma ir darbo laiko režimas. Darbo sąlygos. Apmokėjimas už darbą. Darbo sutarties vykdymo ypatumai. Darbo sutarties pasibaigimas. Darbo laiko sąvoka. Viršvalandžiai. Darbo laiko apskaita.

144. Atostogų rūšys.

145. Darbo užmokesčio sąvoka. Išskaitos iš darbo užmokesčio. Žalos atlyginimo sąlygos. Atlygintinos turtinės žalos dydžio nustatymas. Darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribos. Atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Žalos atlyginimas ir civilinės atsakomybės draudimas. Žalos išieškojimo tvarka.

146. Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas. Darbuotojų teisė dirbti saugiai.

147. Darbo ginčų samprata ir rūšys. Darbo ginčų nagrinėjimo principai. Streikas ir streikų rūšys.

 

VIII SKYRIUS

CIVILINĖ TEISĖ

 

148. Civilinės teisės šaltiniai. Civiliniai įstatymai ir jų reglamentuojami santykiai, civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas, civilinio kodekso normų aiškinimo principai.

149. Tarptautinė privatinė teisė: bendrosios nuostatos, fizinių asmenų civiliniam teisiniam statusui taikytina teisė, juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms taikytina teisė, šeimos teisiniams santykiams taikytina teisė, sutartinėms prievolėms taikytina teisė, padarytos žalos (deliktinėms) prievolėms taikytina teisė, daiktinėms teisėms taikytina teisė, intelektinei nuosavybei taikytina teisė, kitokioms prievolėms taikytina teisė, paveldėjimo santykiams taikytina teisė. Tarptautinės privatinės teisės šaltiniai.

150. Sandorių samprata ir forma. Negaliojantys sandoriai. Civilinių teisių objektų samprata ir rūšys.

151. Terminai. Ieškinio senatis.

152. Civilinių teisių įgyvendinimo principai ir jų gynimo būdai.

153. Fizinių asmenų civilinis teisnumas ir veiksnumas. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta.

154. Civilinės būklės aktai. Fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu ar paskelbimas mirusiu.

155. Juridiniai asmenys, jų rūšys. Juridinių asmenų teisnumas. Juridinio asmens organai. Juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas. Priverstinis akcijų (dalių, pajų) pardavimas. Juridinio asmens veiklos tyrimas.

156. Atstovavimas.

157. Šeimos teisės šaltiniai, šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, šeimos teisių įgyvendinimas ir gynimas. Santuokos sudarymo sąlygos. Santuokos sudarymas. Santuokos teisinės pasekmės. Santuokos negaliojimas.

158. Santuokos pabaigos pagrindai. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės. Sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija).

159. Sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos. Sutuoktinių turto teisinis režimas. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Pagal sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas.

160. Vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Vaiko kilmės nustatymas: bendrieji vaiko kilmės nustatymo pagrindai, tėvystės pripažinimas, tėvystės nustatymas, tėvystės (motinystės) nuginčijimas.

161. Tėvų teisės ir pareigos vaikams. Tėvų valdžia. Vaikų teisės ir pareigos. Asmeninės tėvų teisės ir pareigos. Ginčai dėl vaikų. Tėvų valdžios apribojimas.

162. Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Tėvų teisės ir pareigos, susijusios su jų vaikams priklausančiu turtu. Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos.

163. Įvaikinimas. Įvaikinimo sąlygos ir tvarka. Įvaikinimo teisinės pasekmės.

164. Globa ir rūpyba. Nepilnamečių globa ir rūpyba. Pilnamečių asmenų globa ir rūpyba.

165. Civilinės būklės aktų registravimas.

166. Daiktinė teisė. Daikto valdymas. Teisėtas ir neteisėtas daikto valdymas. Valdymo atsiradimas ir įgyvendinimas. Valdymo pabaigos pagrindai. Valdymo gynimas.

167. Nuosavybės teisė. Nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai. Įgyjamoji senatis.

168. Bendrosios nuosavybės teisė, jos rūšys, objektai ir įgyvendinimas. Savininko teisių apsauga ir gynimas, daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo.

169. Turto patikėjimo teisė.

170. Servitutas, jo turinys.

171. Uzufruktas. Uzufrukto nustatymas. Uzufrukto pabaiga.

172. Užstatymo teisė (superficies).

173. Ilgalaikė nuoma (emphyteusis).

174. Hipoteka, jos rūšys.

175. Įkeitimas. Įkeitimo objektas, įkeistų daiktų išieškojimo tvarka, įkeistų turtinių teisių realizavimas, įkeitimo teisės pabaiga.

176. Daikto sulaikymas. Kito asmens turto administravimas, turto administravimo rūšys.

177. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas.

178. Paveldėjimo teisė. Įpėdiniai. Paveldėjimas pagal įstatymą. Paveldėjimas pagal testamentą.

179. Bendrasis sutuoktinių testamentas. Palikimo priėmimas ir atsakomybė už palikėjo skolas.

180. Įpėdinių savitarpio santykiai.

181. Prievolių teisė. Prievolių rūšys. Skolininkų ir kreditorių daugetas. Dalomosios ir nedalomosios prievolės. Alternatyviosios prievolės. Sąlyginės prievolės. Terminuotos prievolės. Piniginės prievolės. Prievolių vykdymas ir jų neįvykdymo teisinės pasekmės. Kreditoriaus interesų gynimas. Prievolių įvykdymo užtikrinimas: netesybos, laidavimas, garantija, rankpinigiai.

182. Reikalavimo perleidimas. Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija). Skolos perkėlimas. Prievolių pabaiga. Bendrieji prievolių pabaigos pagrindai.

183. Įskaitymas. Novacija. Restitucija.

184. Sutarčių teisė. Sutarties laisvės principas, sutarčių rūšys, viešoji sutartis. Sutarčių sudarymas. Sutarčių galia ir forma. Sutarčių aiškinimas. Sutarčių turinys. Sutarčių vykdymas. Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės. Sutarčių pabaiga.

185. Kito asmens reikalų tvarkymas. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas. Lošimas ir lažybos.

186. Civilinė atsakomybė. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys, sąlygos. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės. Sutartinė atsakomybė. Deliktinė atsakomybė, jos rūšys.

187. Pirkimo‒pardavimo sutartis. Bendrosios pardavėjo pareigos ir teisės. Bendrosios pirkėjo pareigos ir teisės. Vartojimo pirkimo‒pardavimo sutarčių ypatumai. Nekilnojamojo daikto pirkimo‒pardavimo sutartys. Įmonės pirkimas–pardavimas. Daiktų pirkimas–pardavimas išsimokėtinai. Pirkimas‒pardavimas su atpirkimo teise. Daiktų pardavimas aukciono būdu. Teisių pirkimo‒pardavimo sutartis.

188. Mainų sutartis.

189. Skolos padengimo sutartis. Turto perleidimo už rentą sutartis.

190. Rentos sutartis. Neterminuota (nuolatinė) renta. Renta iki gyvos galvos. Išlaikymas iki gyvos galvos.

191. Dovanojimo sutartis.

192. Nuomos sutartis. Nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos. Nuomos sutarties pabaiga.

193. Vartojimo nuomos sutartis. Transporto priemonių nuoma teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas. Transporto priemonių nuoma neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų. Pastatų, statinių ir įrenginių nuoma. Žemės nuoma. Lizingas (finansinė nuoma).

194. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaiga. Tarnybinės gyvenamosios patalpos. Iškeldinimas pagal prokuroro sankciją.

195. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartis.

196. Rangos sutartis, jos turinys, šalys, jų teisės ir pareigos, atsakomybė.

197. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.

198. Turizmo paslaugų teikimas.

199. Pavedimo sutartis.

200. Franšizės sutartis.

201. Komiso sutartis.

202. Distribucijos (paskirstymo) sutartis.

203. Vežimo sutartys. Krovinių ekspedijavimo ir krovinių ekspedicijos sutartys.

204. Pasaugos sutartis. Prekių sandėliavimo sutartis. Specialios pasaugos rūšys: daiktų, esančių ginčo objektu, laikinoji pasauga (sekvestracija), daiktų saugojimas lombarde, daiktų saugojimas viešbučiuose, daiktų saugojimas banke, vertybių saugojimas individualiame banko seife, daiktų saugojimas transporto įmonių saugojimo kamerose, daiktų saugojimas drabužinėse.

205. Paskolos sutartis. Kreditavimo sutartis. Vartojimo kredito sutartis. Banko indėlio sutartis.

206. Faktoringo sutartis. Banko sąskaitos sutartis.

207. Atsiskaitymai. Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais. Akredityvas. Inkaso.

208. Viešas atlyginimo pažadėjimas.

209. Viešas konkursas.

210. Turto patikėjimas.

211. Jungtinė veikla (partnerystė).

212. Taikos sutartis.

213. Draudimo sutartis, draudimo formos ir šakos.

214. Tarptautiniai pervežimai.

215. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas, atkūrimo tvarka ir sąlygos.

216. Garbės ir orumo gynimo teisinis reglamentavimas.

217. Vartotojų teisių gynimas.

218. Autorių teisė. Autorių teisės objektai ir subjektai. Autorių teisės ir jų gynimas. Autorinės sutartys. Gretutinių teisių objektai ir subjektai.

 

IX SKYRIUS

CIVILINIO PROCESO TEISĖ

 

219. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių.

220. Civilinio proceso teisės šaltiniai. Civilinio proceso teisenų rūšys. Civilinio proceso stadijos. Civilinio proceso teisės principai.

221. Bylos, nagrinėtinos teisme.

222. Teismingumas, jo rūšys.

223. Dalyvaujantys byloje asmenys. Civilinis procesinis veiksnumas. Kuratoriaus paskyrimas. Šalys civiliniame procese, jų teisės ir pareigos. Procesinis bendrininkavimas. Tretieji asmenys civiliniame procese. Prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų asmenų teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti ir šių subjektų teisė duoti išvadą byloje, jų procesinės teisės ir pareigos. Atstovavimas teisme, atstovavimo teisme pagrindai ir rūšys, atstovavimo apimtis ir įforminimas.

224. Teismo sudėtis. Nušalinimai. Nušalinimo pagrindai ir išsprendimo tvarka.

225. Procesiniai terminai. Procesinių terminų skaičiavimas, pabaiga. Procesinių terminų praleidimo pasekmės. Procesinių terminų sustabdymas, pratęsimas, atnaujinimas.

226. Bylinėjimosi išlaidos. Žyminis mokestis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš biudžeto lėšų.

227. Procesiniai dokumentai, jų rūšys, forma ir turinys. Procesinių dokumentų įteikimas, įteikimo būdai ir tvarka. Teismo šaukimai ir pranešimai.

228. Ieškinys. Ieškinio turinys, priėmimas, trūkumų šalinimas. Ieškinio atsisakymas, ieškinio pripažinimas ir šalių taikos sutarties sudarymas. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas, atsiliepimas į ieškinį, priešieškinis.

229. Laikinosios apsaugos priemonės, jų rūšys ir taikymas.

230. Teismo posėdžiai. Teismo posėdžių formos, posėdžių skyrimas ir vieta. Pirmininkavimas teismo posėdžiui.

231. Bylos nagrinėjimo sustabdymas, sustabdymo terminai ir pasekmės. Bylos atnaujinimas.

232. Teismo posėdžio protokolas, jo rašymo ir pasirašymo tvarka.

233. Procesas pirmosios instancijos teisme. Įrodymai ir įrodinėjimas. Įrodinėjimo pareiga ir dalykas. Atleidimas nuo įrodinėjimo. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai. Liudytojų parodymai, jų teisės ir pareigos. Rašytiniai įrodymai, jų pateikimo tvarka. Daiktiniai įrodymai, jų išreikalavimo ir pateikimo tvarka. Eksperto išvada, ekspertizės atlikimas ir ekspertų skyrimas, papildoma ir pakartotinė ekspertizė. Kiti įrodymai. Teismo pavedimai. Įrodymų užtikrinimas.

234. Pasirengimas civilinių bylų nagrinėjimui teisme. Šalių ir trečiųjų asmenų pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje. Taikinimo procedūra.

235. Nagrinėjimas teisme. Teismo posėdžio sudėtinės dalys, jo eiga. Nagrinėjimo teisme betarpiškumas, žodiškumas ir nepertraukiamumas. Šalių ir jų atstovų, trečiųjų asmenų, liudytojų, ekspertų ar vertėjų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės.

236. Teismo sprendimai, jų rūšys. Sprendimo priėmimo tvarka ir išdėstymas, sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas. Sprendimo įsiteisėjimas, nukreipimas vykdyti. Skubiai vykdytini sprendimai ir nutartys. Sprendimo už akių priėmimas, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

237. Teismo nutartis ir rezoliucija. Bylos nutraukimo pagrindai, tvarka ir pasekmės. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai, tvarka ir pasekmės. Teismo nutartys dėl teisės pažeidimų pašalinimo.

238. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimas apeliacine tvarka. Apeliacinio skundo subjektai, apeliacinio apskundimo objektas. Apeliacinio skundo turinys, padavimo terminai ir tvarka. Apeliacinio skundo atsisakymas, prisidėjimas prie apeliacinio skundo. Atsiliepimai į apeliacinį skundą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Apeliacinės instancijos teismo teisės. Sprendimo panaikinimo, pakeitimo arba naujo sprendimo priėmimo pagrindai. Atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai. Apskundimo atskiraisiais skundais objektai. Apeliacinės instancijos teismo teisės, išnagrinėjus atskirąjį skundą.

239. Aukščiausiojo Teismo kompetencija ir uždaviniai. Aukščiausiojo Teismo vaidmuo vienodinant įstatymų taikymo praktiką teismuose. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka. Kasacinio skundo subjektai, skundo padavimo tvarka ir terminai. Apribojimai pateikti kasacinį skundą. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai. Kasacinio skundo turinys, prisidėjimas prie kasacinio skundo. Atsiliepimai į kasacinį skundą. Pagrindiniai kasacinio proceso bruožai, bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos. Bylos nagrinėjimas išplėstinėje teisėjų kolegijoje, skyriaus ar teismo plenarinėje sesijoje ir mišrioje teisėjų kolegijoje. Kasacinio teismo teisės. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas.

240. Proceso atnaujinimas. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Proceso atnaujinimo pagrindai, prašymų atnaujinti procesą pateikimas ir nagrinėjimas.

241. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Santuokos pripažinimo negaliojančia, nagrinėjimo proceso ypatumai. Bylų dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo proceso ypatumai. Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai.

242. Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai. Bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės.

243. Dokumentinis procesas. Leistinumas. Pagrindiniai dokumentinio proceso bruožai. Preliminarus sprendimas. Atsakovo prieštaravimai ir bylos nagrinėjimas.

244. Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai ir pagrindiniai bruožai. Leistinumas. Skolininko prieštaravimai ir teismo veiksmai juos gavus.

245. Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo proceso ypatumai.

246. Ypatingoji teisena. Ypatingosios teisenos atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo proceso ypatumai. Ypatingosios teisenos esmė, ypatingosios teisenos ir kitų civilinio proceso teisenų skirtumai.

247. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo ypatumai.

248. Bylų dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu nagrinėjimo ypatumai. Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu nagrinėjimo ypatumai. Šių bylų atnaujinimas.

249. Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu) nagrinėjimo ypatumai.

250. Bylų dėl įvaikinimo nagrinėjimo ypatumai.

251. Bylų dėl globos ir rūpybos nagrinėjimo ypatumai.

252. Bylų dėl valdymo fakto patvirtinimo nagrinėjimo ypatumai. Bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo proceso ypatumai. Bylų dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu proceso ypatumai. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo ypatumai. Bylų dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo nagrinėjimo ypatumai. Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo ypatumai.

253. Vykdymo procesas. Pagrindinės teismo sprendimų vykdymo taisyklės. Šalys vykdymo procese, jų teisės ir pareigos. Vykdytini dokumentai (vykdymo pagrindai). Vykdomųjų dokumentų rūšys ir jų teisinė reikšmė. Vykdymo vieta, vykdymo laikas. Taikos sutartis vykdymo procese. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka. Vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarka. Raginimas įvykdyti sprendimą. Teismo antstolių kompetencija ir procesinės kontrolės tvarka, jų veiksmų apskundimas. Vykdymo veiksmų sustabdymas ir atidėjimas. Vykdomosios bylos nutraukimas. Išieškojimo iš skolininko turto pagrindinės taisyklės ir principai. Išieškojimo iš fizinių asmenų pagrindiniai bruožai. Išieškojimo iš juridinių asmenų turto pagrindiniai bruožai. Pagrindinės turto arešto taisyklės. Sprendimo įvykdymo atgręžimas.

254. Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo ypatumai.

255. Teismingumas ir normų taikymas tarptautiniame civiliniame procese. Bendrosios nacionalinio teismingumo taisyklės. Nacionalinio teismingumo taisyklės ginčo teisenoje. Nacionalinio teismingumo taisyklės ypatingojoje teisenoje. Lietuvos Respublikos teismams neteismingos bylos. Pagrindiniai tarptautinio civilinio proceso bruožai. Kitos valstybės fizinio ir juridinio asmens atleidimas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, teisinė pagalba, įteikimai, įrodymų užtikrinimas. Užsienio teisės taikymas. Užsienio teisės taikymo teisiniai pagrindai. Atsisakymas taikyti užsienio teisę. Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.

256. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumai. Bankroto procedūrų neteisminio nagrinėjimo tvarka.

X SKYRIUS

FINANSŲ TEISĖ, MOKESČIŲ TEISĖ

 

257. Kreditavimo teisinių santykių reikšmė. Bankų ir kredito unijų veiklos ypatumai.

258. Mokesčių rūšys. Mokesčio administratoriaus administruojami mokesčiai. Pagrindinės mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir grąžinimo nuostatos. Pagrindinės Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos. Pridėtinės vertės mokestis, jo grąžinimo tvarka. Žyminis mokestis, jo grąžinimo sąlygos ir tvarka. Paveldimo ir dovanojamo turto mokestis.

259. Baudų ir mokesčių, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose, indeksavimas.

 

XI SKYRIUS

TARPTAUTINĖ VIEŠOJI IR EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖ

 

260. Pagrindiniai specifiniai tarptautinės teisės bruožai. Tarptautinės ir nacionalinės teisės santykis. Tarptautinės viešosios teisės šaltiniai.

261. Tarptautinės sutartys, tarptautinių sutarčių prigimtis. Tarptautinių sutarčių rūšys. Tarptautinės sutarties sudarymas. Išlyga dėl tarptautinės sutarties. Tarptautinės sutarties įsigaliojimas. Depozitaras. Tarptautinės sutarties registravimas ir skelbimas. Tarptautinės sutarties aiškinimas. Tarptautinės sutarties laikymasis ir taikymas. Tarptautinių sutarčių taikymo Lietuvos vidaus teisėje ypatybės.

262. Atsakomybė tarptautinėje viešojoje teisėje.

263. Individo teisės, pareigos ir atsakomybė. Tarptautinės baudžiamosios teisės pagrindai.

264. Teisinė pagalba ir ekstradicija.

265. Tarptautinės teisės subjekto požymiai. Valstybė kaip tarptautinės teisės subjektas.

266. Europos Sąjungos teisės prigimtis, ypatybės ir galiojimas. Europos Sąjungos teisės šaltiniai. Europos Sąjungos teisės aktų rūšys, jų ypatumai.

267. Pagrindinės Europos Sąjungos institucijos, jų kompetencija, pagrindiniai sprendimų priėmimo bruožai. Europos Teisingumo Teismas, jo kompetencija ir vaidmuo, formuojant Europos Sąjungos teisinę praktiką.

268. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) struktūra, joje įtvirtintų teisių ir pagrindinių laisvių klasifikavimas. Konvencijos ratifikavimas. Konvencijos įtaka Lietuvos Respublikos įstatymų leidybai ir teismų darbui. Konvencijos taikymas Lietuvos Respublikos vidaus teisėje. Konvencijos taikymo problemos Lietuvos Respublikos civilinėje ir baudžiamojoje teisėje.

269. Europos Žmogaus Teisių Teismo kompetencija, jo vaidmuo ir įtaka Konvencijos valstybių narių vidaus teisei bei teismų praktikai. Bylos prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme.

______________