Administracinė byla Nr. A-3312-442/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00750-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas Ž. R. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 14 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas Kauno TI pažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, kad buvo atvežtas į Kauno TI ir patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, kurioje buvo laikomas ilgiau nei 5 val. Pažymėjo, jog dėl šioje patalpoje buvusių asmenų skaičiaus negalėjo tinkamai pasivaikščioti, turėjo sėdėti vienoje vietoje. Nurodė, jog netinkamai atliktos kratos metu savo drabužius turėjo dėti į nešvarius, netvarkingus ir nedezinfekuotus plastikinius indus. Vėliau buvo perkeltas į kamerą Nr. 245, kurios sienos ir lubos netvarkingos, nelygios, pažeistos drėgmės, pelėsio, nuo jų krito tinkas, dažai buvo atsilupę. Tvirtino, kad indų plovimui buvo išduodami milteliai, kurių nebuvo galima įkvėpti į plaučius, šie milteliai buvo skirti vonios, praustuvių bei tualetų paviršiams valyti, o ne indams plauti. Kauno TI administracija išduodavo grindų skuduras, kuriuo pareiškėjas turėjo nusivalyti dulkes ir išsiplauti grindis. Kameros inventorius buvo susidėvėjęs, kritinės būklės, netinkamas naudojimui, buvo sulūžęs. Kamerose nebuvo pakabų ir kabyklų, jos buvo sulaužytos arba surūdijusios. Kameros ir sanitarinio mazgo inventorius buvo netvarkingas, sulūžęs. Sanitariniame mazge vandens nuleidimo mechanizmas neveikė taip, kaip turėtų veikti, jame nuolat bėgo vanduo. Sanitarinio mazgo patalpoje nebuvo įrengtos oro šalinimo sistemos, todėl nuolat jautė nemalonius iš tualeto skindančius kvapus. Norėdamas išsivirti karštos arbatos, turėjo laukti kol pareigūnai užvirs karštą vandenį. Kameroje turėjo galimybę klausyti tik vieną radijo stotį, kurią buvo nustatęs Kauno TI, negalėjo klausytis kitų radijo stočių. Dušų patalpose įranga buvo sulūžusi, todėl negalėjo sureguliuoti vandens temperatūros, bėgo tik šaltas vanduo. Duše nebuvo veidrodžių, todėl negalėjo apsiskusti. Pareiškėjas grįžęs iš dušo sušaldavo, jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti pirtimi, todėl patyrė jo orumą žeminančius išgyvenimus.
3. Pareiškėjas teigė, kad apie pažeidimus informavo pareigūnus, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama, o rašytiniai prašymai nebuvo priimami. Atvykęs į Kauno TI, pareigūnams teikė prašymą patalpinti jį į kamerą su nerūkančiais asmenimis, tačiau į šį prašymą atsižvelgta nebuvo, todėl jis buvo priverstas kvėpuoti užterštu tabako dūmais oru, jo drabužiai buvo prasmirdę tabaku, dėl ko patyrė neigiamą poveikį sveikatai. Tvirtino, jog kalint tokiomis sąlygomis, buvo pažemintas jo orumas, pasireiškė psichologiniai sukrėtimai, jis išgyveno vidinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 500 Eur.
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 245. Pažymėjo, jog minimali vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, Kauno TI sanitarinių mazgų įrengimas higienos normų reikalavimus atitiko. Sanitariniame mazge buvo įrengta šalto vandens tiekimo sistema, įrengti unitazai, atitinkantys Lietuvos standartą LST EN997/AC, jo konstrukcija kanalizacijos dujoms neleido patekti į patalpą. Sanitariniame mazge buvo įrengta praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, sanitarinis mazgas buvo atskirtas nuo kameros 2,1 m aukščio pertvaromis.
6. Atsakovo manymu, pareiškėjo teiginiai dėl netvarkingų kameros Nr. 245 sienų ir lubų nepagrįsti jokiais objektyviais faktais, kadangi rašytinių prašymų ištaisyti trūkumus arba perkelti pareiškėją į kitą kamerą nepateikta. Pažymėjo, kad kameros buvo remontuojamos, taisomas kalinamųjų asmenų sugadintas inventorius pagal iš anksto sudarytą planą. Nurodė, jog pelėsį ant kameros sienų (jei toks buvo) nuvalyti privalėjo patys nuteistieji tvarkydami kamerą. Tinkamai kalinimo higienai palaikyti buvo išduodami įrankiai ir valymo priemonės. Paaiškino, jog pareiškėjui, jo prašymu, buvo išduoti šveičiamieji milteliai, kurie buvo tinkami porcelianiniams, emaliuotiems bei kitiems indams plauti. Kauno TI buvo įrengtos 5 dušų patalpos, jose buvo 13 dušų kabinų, dušai prižiūrimi ir esant reikalui buvo remontuojami. Kiekvienam nuteistajam ar suimtajam suteikiama galimybė 15 min. pasinaudoti dušu, o esant didesniam nuteistųjų skaičiui nei duše vietų, galimybė pasinaudoti dušu galėjo būti pratęsta iki 15 min.
7. Atsakovo teigimu, Kauno TI pareigūnai atsižvelgė į nuteistųjų prašymus laikyti juos su nerūkančiais asmenimis. Pareiškėjas Kauno TI administracijai nebuvo pateikęs prašymų dėl jo laikymo su nerūkančiais asmenimis, be to, 30 proc. skundžiamo laiko pareiškėjas buvo laikomas vienas. Nurodė, jog Kauno TI radijo sistema veikė, o teisės aktuose nebuvo įtvirtinto draudimo turėti savo radijo imtuvą, klausytis norimų stočių. Atsakovo nuomone, Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmestinas.
II.
8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginių, susijusių su per ilgu laikymu laikino sulaikymo kameroje, pagrįstumą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 11 punkto nustatytas. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, pareiškėjo paaiškinimus, pažymėjo, kad nors įrodinėjimo našta dėl buvimo trumpalaikio sulaikymo kamerose trukmės tenka Kauno TI, tačiau būtent pareiškėjas turi pareigą nurodyti, kokiais konkrečiais atsakovo atstovo veiksmais jam buvo padaryta žala. Teismas vertino, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokiu konkrečiai laiku jis buvo atvestas į trumpalaikio sulaikymo kamerą ir kada iš jos buvo išvestas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Kauno TI administracijai būtų teikęs prašymų ar skundų dėl pernelyg ilgo buvimo trumpalaikio sulaikymo kameroje. Atsižvelgdamas į tai, teismas minėtus pareiškėjo argumentus vertino kaip abstrakčius ir nepripažino Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl per ilgo laikymo trumpalaikio sulaikymo kameroje.
10. Dėl pareiškėjo argumentų, kad atvykus į Kauno TI asmens ar daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, nes turėjo savo rūbus dėti į nešvarius, netvarkingus ir nedezinfekuotus plastikinius indus, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie talpų, į kurias pareiškėjo atvykimo į Kauno TI dieną buvo dedami jo drabužiai, būklę, tačiau įvertinęs tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog dėl nešvarių, nehigieniškų talpų, išteptų drabužių pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl nehigieniškų kratos sąlygų jo atvykimo į Kauno TI dieną dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, teismas pareiškėjo argumentus dėl higienos reikalavimų neatitinkančios kratos atmetė kaip nepagrįstus.
11. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kameros Nr. 245 ir šios kameros sanitarinio mazgo inventoriaus (inventorius sulūžęs, netvarkingas, unitazo vandens nuleidimo mechanizmas netinkamai veikė, kameros sienos ir lubos netvarkingos, nelygios, pažeistos drėgmės, pelėsio, nuo jų krito tinkas, dažai atsilupę), atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktas kameros Nr. 245 fotonuotraukas, taip pat aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie Kauno visuomenės sveikatos centro ar kitų kompetentingų institucijų atliktus patikrinimus pagal gautus skundus. Teismas sprendė, kad nors tam tikri kameroje esančių baldų, sienų ir lubų dėvėjimo požymiai matyti, tačiau tiek kameros baldai, tiek sienos ir lubos nėra tokios būklės, jog būtų galima daryti išvadą, kad jais naudojantis gali kilti reali grėsmė įvykti nelaimingam atsitikimui, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl kameros inventoriaus, sienų ir lubų būklės pripažino nepagrįstais. Teismas, vertindamas nuotraukoje matomą tam tikrą sienų ir lubų patamsėjimą, padarė išvadą, kad vienareikšmiškai tvirtinti, jog tai yra pelėsis, negalima. Akcentavo, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą laisvės atėmimo vietos gyvenamųjų patalpų švarą turėjo užtikrinti patys nuteistieji, todėl galimas pelėsio kameroje atsiradimas pareiškėjo kalinimo joje metu, iš dalies galėjo būti sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant pareigos palaikyti gyvenamųjų patalpų švarą.
12. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad iš atsakovo atstovo pateiktų kameros Nr. 245 fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti unitazo gedimo fakto. Teismas pastebėjo, kad nors pareiškėjas teigė, jog dėl unitazo vandens nuleidimo sistemos netinkamo veikimo ne kartą kreipėsi į pareigūnus, į jo žodinius prašymus nebuvo reaguojama, o rašytiniai prašymai buvo nepriimami, tačiau konkrečių kreipimosi datų, pareigūnų vardų ir pavardžių, asmenų, galinčių paliudyti kreipimosi į pareigūnus faktą, nenurodė, taip pat nepateikė rašytų bet nepriimtų skundų Kauno TI administracijai dėl netinkamo pareigūnų elgesio. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kreipimosi į pareigūnus dėl netinkamai veikiančio unitazo bei paties unitazo netinkamo veikimo faktus, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjo nurodyta aplinkybe dėl unitazo vandens nuleidimo sistemos netinkamo veikimo.
13. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo nesandarumo, ventiliacijos nebuvimo, kameroje tvyrojusio nemalonus kvapas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 14.5 punktu, byloje pateiktomis fotonuotraukomis. Teismas nustatė, kad ginčo kameros sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas pakankamai aukšta siena (2,10 m), jis uždaras (yra durys, sienos), sanitariniame mazge įrengta atskira oro šalinimo sistema, sanitarinės patalpos padengtos plytelėmis ir tai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, blogo kvapo kameroje, netinkamai veikiančios ventiliacijos, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmetė kaip nepagrįstas.
14. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su netinkama dušinių būkle (dušinės paviršiai pažeisti pelėsio, kranai sulūžę, nebuvo galima sureguliuoti vandens temperatūros, bėgo tik šaltas vanduo, dušinėje nebuvo veidrodžių), teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 34 ir 39 punktų nuostatas, atsakovo atstovo pateiktas dušinės fotonuotraukas. Teismas vertino, kad iš pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti dušinių, jų įrenginių techninės būklės, taip pat konstatuoti pelėsio buvimo faktą. Jokių kitų duomenų apie dušo patalpų būklę ginčui aktualiu metu į bylą nepateikta, byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui kėlė pretenzijas dėl maudymosi metu kylančių sunkumų bei dušo patalpoje buvusio pelėsio. Nesant tokių duomenų, teismas sprendė, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali būti nustatyti.
15. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl indų plovimui išduotų miltelių, kurie neskirti indų plovimui ir yra pavojingi sveikatai, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo pateiktą minėtų miltelių etiketę, kurioje nurodyta, kad milteliai skirti porcelianiniams, emaliuotiems bei kitiems indams valyti (plauti). Įspėjimų nenaudoti šių miltelių indams, turintiems sąlytį su maistu, nenurodyta. Teismas, vadovaudamasis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktu, taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl įrengtos vienos radijo stoties. Teismas akcentavo, kad būtent Kauno TI administracijos kompetencijai priskirtina nuspręsti, kokio pobūdžio informacija bus transliuojama per šį radiją, o pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatas suimtiesiems leidžiama turėti radijo imtuvus bei garso grotuvus, todėl pareiškėjas, norėdamas klausytis radijo (kitų radijo stočių), turėjo galimybę įsigyti radijo imtuvą. Teismas, atsižvelgdamas į Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, nuostatas, nepripažino Kauno TI administracijos neteisėtų veiksmų neišduodant pareiškėjui virdulio.
16. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis buvo laikomas kameroje kartu su rūkančiu asmeniu, teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo kameroje su rūkančiu asmeniu. Teismas atkreipė dėmesį, kad argumentuodamas savo poziciją dėl kalinimo su rūkančiu nuteistuoju, pareiškėjas nenurodė jo vardo ir pavardės, neprašė teismą kviesti šį asmeniu liudytoju byloje, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl kalinimo su rūkančiu asmeniu keliamų nepatogumų ginčo laikotarpiu kreipėsi į Kauno TI administraciją.
17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – Kauno TI ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
III.
18. Pareiškėjas Ž. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.
19. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į galiojančių teisės aktų reikalavimus kalinimo sąlygoms. Pažymi, kad visuotinai žinoma, jog kalinimo sąlygos Kauno TI yra pasibaisėtinos.
20. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo laikotarpiu nepripažino jo teisių pažeidimo, todėl prašo patikrinti skundžiamą sprendimą, kadangi jis priimtas šališkai.
21. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kamera Nr. 245 nebuvo tikrinta Kauno visuomenės sveikatos centro, todėl nebuvo nustatyta, jog kamera atitinka teisės aktų reikalavimus. Pabrėžia, kad atvykęs į Kauno TI buvo užregistruotas kaip nerūkantis asmuo, tačiau vis vien kameroje buvo laikomas su rūkančiu asmeniu.
22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo priežasčių, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas. Teigia, kad iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau mano, kad byloje esantys įrodymai patvirtina jo teisių pažeidimą.
k o n s t a t u o j a :
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis Kauno TI laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 14 d., atlyginimo.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad byloje nėra nustatyta Kauno TI administracijos neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
27. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš skundžiamo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
29. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).
30. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, atmetant kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, susijusius su per ilgu laikymu laikino sulaikymo kameroje, asmens ar daiktų apžiūros atlikimu antisanitarinėmis sąlygomis, netinkama kameros Nr. 245 ir sanitarinio mazgo inventoriaus būkle, sanitarinio mazgo nesandarumu, ventiliacijos nebuvimu, kameroje tvyrojusiu nemaloniu kvapu, netinkama dušinių būkle, indų plovimui išduotais milteliais, įrengta viena radijo stotimi, neišduotu virduliu ir šluoste, laikymu kameroje kartu su rūkančiu asmeniu, todėl jų papildomai nekartoja.
31. Pažymėtina tai, kad vertinant higienos sąlygas tardymo izoliatoriuose analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinanti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018, 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Šiuo aspektu svarbu ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo kameroje metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017). Šiems duomenims nepatvirtinus pažeidimų, o pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).
32. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Kauno TI administracijai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, laikymo kartu su rūkančiu asmeniu. Taip pat ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas ginčo laikotarpiu nėra gavęs nusiskundimų dėl Kauno TI kameros Nr. 245 ir bendrųjų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams (b. l. 68). Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas arba su kitu asmeniu, teisės aktuose įtvirtinta gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista (pareiškėjui teko nuo 8,04 kv. m iki 16,07 kv. m kameros ploto); sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Higienos normos HN 134:2015 ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus; o kiti pareiškėjo skundo argumentai buvo paneigti atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais ir įrodymais. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kuris nusprendė, kad pagal bylos duomenis nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, neužtikrinus higienos normų reikalavimų laikymosi.
33. Dėl teismo šališkumo pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. nepripažintas pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimas), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėja byloje buvo šališka. Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.
34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškos pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija