LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2010 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 3D-50 „DĖL KIAULIDŽIŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLIŲ ŽŪ TPT 02:2010 PATVIRTINIMO“ pakeitimo

 

2021m. liepos 1 d. Nr. 3D-419

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Kiaulidžių technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT 02:2010, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3D-50 „Dėl Kiaulidžių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 02:2010 patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:

„3. Kiaulininkystės ūkyje turi būti pašarų ir kraiko saugyklos, vandens ir elektros energijos tiekimo sistemos, kiti energetiniai ištekliai, privažiavimo keliai, mėšlo, srutų ir nuotekų tvarkymo įrenginiai.“

1.2. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:

7.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu;

7.2. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu;

7.3. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 „Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

7.4. Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-690 „Dėl Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“;

7.5. Kiaulių gerovės reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-687 „Dėl Kiaulių gerovės reikalavimų patvirtinimo“;

7.6. Biologinio saugumo priemonių reikalavimais kiaulių laikymo vietose, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. B1-384 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose patvirtinimo“;

7.7. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

7.8. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“;

7.9. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“;

7.10. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo patvirtinimo“;

7.11. Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašu ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašu ir ribinėmis aplinkos oro užterštumo vertėmis, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“;

7.12. Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“;

7.13. Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-693 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ patvirtinimo“.“

1.3. Pakeičiu 8.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„8.3. Kiti statiniai ir jų elementai:

8.3.1. daržinė – pastatas stambiesiems pašarams (šienui, šiaudams) ar kraikui laikyti;

8.3.2. garažas – pastatas arba stoginė technikai laikyti;

8.3.3. gruntinė mėšlidė – grunte įrengta mėšlidė, išklota vandeniui nelaidžia plėvele arba plūkto molio sluoksniu srutoms, skystajam mėšlui ir kitoms gamybinėms nuotekoms laikyti;

8.3.4. mėšlidė – statinys ar įrenginys mėšlui kaupti ir laikyti;

8.3.5. mėšlo rietuvė – numatomame tręšti lauke arba prie tvarto pagal teisės aktų reikalavimus tvarkingai sukrautas mėšlo kaupas;

8.3.6. prieangis – šildomas arba nešildomas priestatas arba patalpa prie išorinių šildomo pastato durų arba vartų, atskiriantis pastatą nuo lauko, skirtas pastato vidui nuo vėjo, šalčio apsaugoti;

8.3.7. rampa – horizontali arba nuožulni aikštelė su pakeltomis grindimis, skirta krovos darbams atlikti;

8.3.8. sandėlis – pastatas, patalpa kokiai nors produkcijai, žaliavoms, įrenginiams ir kt. laikyti;

8.3.9. srutų kauptuvas – statinys ar įrenginys srutoms kaupti ir laikyti;

8.3.10. stoginė – pagalbinis statinys su stogu, be sienų arba su trimis sienomis;

8.3.11. tirštojo mėšlo mėšlidė – atvira ar dengta mėšlidė, įrengta kaip aikštelė su sienelėmis (būtina mėšlui, turinčiam mažiau kaip 25 proc. sausųjų medžiagų) arba borteliais (galima mėšlui, turinčiam daugiau kaip 25 proc. sausųjų medžiagų) ir srutų kauptuvu tirštajam mėšlui kaupti ir laikyti.“

1.4. Pakeičiu 8.4.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„8.4.6. sanitarinės apsaugos zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja Specialiųjų sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.“

1.5. Pakeičiu 8.4.11 papunktį ir jį išdėstau taip:

„8.4.11. bekraikis kiaulių mėšlas – mėšlas, susidarantis laikant kiaules tvarte be kraiko arba su mažu kraiko kiekiu;“.

1.6. Pakeičiu 8.4.12 papunktį ir jį išdėstau taip:

„8.4.12. kraikinis kiaulių mėšlas – mėšlas, susidarantis laikant kiaules tvarte ant kraiko;“.

1.7. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

„21. Atsižvelgiant į naudojamus įrenginius ir taikomą kiaulių laikymo technologiją, patalpų visumą, nurodytą 1 lentelėje, galima keisti, tačiau nepažeidžiant ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų [7.4].“

1.8. Pakeičiu 43 punktą ir jį išdėstau taip:

„43. Diendaržiai su kieta danga, įrengiami prie kiaulidžių išilginių sienų, turi būti apsaugoti nuo stogų patenkančių lietaus kritulių. Diendaržiai gali būti dengti. Paviršinės nuotekos iš diendaržių turi būti surenkamos ir tvarkomos pagal aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti [7.7]. Diendaržiai gali būti kreikiami. Panaudojant diendaržiams prie tvartų esančius žaliuosius plotus, jų dydis turi būti toks, kad per metus, skaičiuojant vienam hektarui, į juos patektų ne daugiau kaip 170 kg azoto. Kiaulės tokiuose diendaržiuose negali būti laikomos nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., taip pat kai žemė yra įšalusi, įmirkusi ir apsnigta [7.7].“

1.9. Pakeičiu 46 punktą ir jį išdėstau taip:

„46. Saugyklas, iš kurių gali sklisti aštrus ir nemalonus kvapas (mėšlides, rietuves, srutų kauptuvus, kombinuotojo siloso tranšėjas ir kt.), įrengti ne arčiau kaip 15 m nuo personalui skirtų statinių ir 10 m iki gretimo žemės sklypo ribos, atstumas gali būti mažinamas esant žemės sklypo savininko raštiškam sutikimui.“

1.10. Pakeičiu 47 punktą ir jį išdėstau taip:

„47. Mėšlidę, rietuvę, srutų kauptuvą ūkyje statyti pavėjui (pagal vyraujančius vėjus) kitų pastatų atžvilgiu. Pašarų sandėliai turi būti aukštesnėje vietoje negu mėšlidė.“

1.11. Papildau 471 punktu:

„471. Didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama įrengti gyvulių laikymo, srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas, tirštojo mėšlo rietuves [7.2].“

1.12. Pakeičiu 63 punktą ir jį išdėstau taip:

„63. Kiaulių laikymo vietos turi būti apšviestos, kaip numatyta Kiaulių gerovės reikalavimuose [7.5].“

1.13. Pakeičiu 77 punktą ir jį išdėstau taip:

„77. Laikant kiaules grupiniuose garduose, vienai kiaulei skiriamas gardo plotas pateiktas lentelėje [7.5].

5 lentelė. Grupinio gardo plotas, skiriamas vienai kiaulei

Kiaulių grupė

Kiaulės svoris, kg

Gardo plotas, tenkantis vienai kiaulei, m2

Nenujunkyti paršeliai

iki 10

0,15

Nujunkyti paršeliai

nuo 10 iki 20

0,20

Kiaulės

nuo 20 iki 30

0,30

Kiaulės

nuo 30 iki 50

0,40

Kiaulės

nuo 50 iki 85

0,55

Kiaulės

nuo 85 iki 110

0,65

Kiaulės

daugiau kaip 110

1,00“.

1.14. Pakeičiu 128 punktą ir jį išdėstau taip:

„128. Mėšlinų grindų paviršiui nuplauti, mėšlui skiesti skystojo mėšlo šalinimo sistemose galima naudoti paviršinių telkinių vandenį [7.10].“

1.15. Pakeičiu 133 punktą ir jį išdėstau taip:

„133. Buitinės nuotekos iš tualetų, dušų ir praustuvų turi būti šalinamos atskiru nuotakynu ir tvarkomos vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimais [7.9].“

1.16. Pakeičiu 135 punktą ir jį išdėstau taip:

„135. Paviršinės nuotekos nuo vidaus kelių, aikštelių, stogų ir kitų gamybinės teritorijos plotų turi būti tvarkomos laikantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų [7.8].“

1.17. Pakeičiu 140 punktą ir jį išdėstau taip:

„140. Ūkiuose, kuriuose kiaulės laikomos garduose su kreikiama guoliaviete, turi būti įrengta tirštojo mėšlo mėšlidė. Kiaules laikant garduose su nekreikiama guoliaviete, turi būti įrengta skystojo mėšlo mėšlidė, kurioje kaupiamas visas skystasis mėšlas ir nuotekos. Mėšlidžių ir srutų kauptuvų talpa turi atitikti aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti [7.7].“

1.18. Pakeičiu 141 punktą ir jį išdėstau taip:

„141. Skystojo mėšlo ir nuotekų kauptuvai statomi ne arčiau kaip 15 m nuo personalo patalpų ir pašarų saugyklų.“

1.19. Pakeičiu 142 punktą ir jį išdėstau taip:

„142. Tirštojo, pusiau skystojo ir skystojo mėšlo mėšlidės bei gamybinių nuotekų kauptuvai gali būti statomi ir atskirai, ne kiaulių fermos teritorijoje.“

1.20. Pakeičiu 149 punktą ir jį išdėstau taip:

„149. Kraikinio mėšlo drėgnumas būna ne didesnis kaip 85 proc., bekraikio neatskiesto vandeniu – ne didesnis kaip 92 proc., o bekraikio atskiesto vandeniu ar nuotekomis – ne didesnis kaip 98 proc. Kiaulių skystojo mėšlo paviršiuje laikymo metu nesusidaro pluta, apsauganti nuo kvapų patekimo į aplinką, todėl skystojo mėšlo ir srutų kauptuvai turi būti uždengti šiaudais, durpėmis, keramzitu, plėvele ar kita danga.“

1.21.    Pakeičiu 156 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„156. Amoniakas, aplinką rūgštinančios dujos (NH3; 1m3 dujų = 0,77 kg) tvarte intensyviausiai garuoja iš šlapimo ir nuo mėšlo paviršiaus. Iš patalpos pašalinto amoniako koncentracija aplinkos ore neturi viršyti nustatytų normų [7.11]. Vidutinis amoniako kiekis, susidarantis iš vieno ūkinio gyvūno šlapimo ir mėšlo per metus:“.

1.22. Pakeičiu 157 punktą ir jį išdėstau taip:

„157. Išmetamas amoniako kiekis ir azoto nuostoliai iš mėšlo ir srutų mažinami taikant kompleksines priemones:

157.1. siekiant mažinti amoniako koncentraciją kiaulidėse ir iš jų į aplinkos orą išmetamą amoniako kiekį, privaloma, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

157.1.1. mažinti oro temperatūrą tvarte, jeigu ji ne žemesnė už minimalią rekomenduotiną (naudojant dirbtinio rūko arba kitas sistemas);

157.1.2. mažinti mėšlu užterštų paviršių plotą (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 25 proc.);

157.1.3. nekreikiamų ar mažai kreikiamų gardų vientisų grindų paviršių daryti lygų su nuolydžiu į mėšlo kanalą;

157.1.4. mažinti šviežio mėšlo ir srutų kontaktą su aplinkos oru ir mėšlą ir srutas kuo mažiau maišyti;

157.1.5. intensyvinti mėšlo paviršiaus džiūvimą ir plutos formavimąsi natūraliomis sąlygomis bei naudojant dirbtines priemones: šiaudus, šiaudų granules, durpes ir kt. (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 40 proc);

157.2. siekiant mažinti amoniako koncentraciją kiaulidėse ir iš jų į aplinkos orą išmetamą amoniako kiekį, rekomenduojama:

157.2.1. parinkti pašarus racione su mažesniu baltymų kiekiu (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 50 proc.);

157.2.2. mažinti mėšlo ir srutų pH;

157.2.3. į mėšlą ir srutas įmaišyti cheminių ir biologinių preparatų, probiotikų, organinės anglies (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 30 proc.);

157.2.4. gausiau kreikti kiaulių guoliavietes šiaudais arba durpėmis ir dažniau šalinti mėšlą iš tvarto;

157.2.5. taikyti šaltesnį kiaulių laikymo būdą;

157.2.6. mažinti betono higroskopiškumą, paviršių padengiant hidroizoliacinėmis medžiagomis ar įsiskverbiančia ir betono paviršiaus struktūrą pakeičiančia nano danga;

157.2.7. ištraukti užterštą orą iš mėšlo kanalų ir teršalams neleisti pasklisti tvarte;

157.2.8. neintensyvinti tvarto vėdinimo, jeigu patalpoje oro santykinis drėgnis ir CO2 koncentracija atitinka reikalavimus;

157.2.9. laikyti kiaules ant grotelinių grindų (iki 50 proc. gardo ploto) su nuožulniomis kanalų sienomis (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 25 proc.);

157.2.10. naudoti plūduriuojančius rutulius mėšlo kanaluose (išmetamo amoniako kiekis sumažėja iki 25 proc.);

157.2.11. dažniau šalinti mėšlą taikant vakuuminę sistemą (išmetamo amoniako kiekis sumažėja iki 25 proc.);

157.2.12. mažinti mėšlo paviršiaus drėgnumą ir temperatūrą (išmetamo amoniako kiekis sumažėja iki 45 proc.);

157.2.13. mažinti mėšlo paviršiaus drėgnumą ir temperatūrą (išmetamo amoniako kiekis sumažėja iki 45 proc.);

157.2.14. iš kiaulidės šalinamam orui valyti naudoti:

157.2.14.1. išmetamųjų dujų biologinį valytuvą (arba biologinį laistomąjį filtrą) (išmetamo amoniako kiekis sumažėja 70–95 proc.);

157.2.14.2. biologinį filtrą;

157.2.14.3. drėgnąjį rūgštinį plautuvą (skruberį) (išmetamo amoniako kiekis sumažėja 70–95 proc.);

157.2.14.4. dviejų arba trijų etapų oro valymo sistemą (išmetamo amoniako kiekis sumažėja 70–95 proc.);

157.3. siekiant mažinti amoniako, išmetamo į aplinkos orą iš tirštojo mėšlo mėšlidės, kiekį, privaloma, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

157.3.1. uždengti mėšlo rietuvę šiaudais, durpėmis, plėvele arba kita danga (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 60 proc.);

157.4. siekiant mažinti amoniako, išmetamo į aplinkos orą iš tirštojo mėšlo mėšlidės, rietuvės, kiekį, rekomenduojama:

157.4.1. mažinti mėšlo paviršiaus plotą (pvz., mėšlidę statant aukštomis sienomis);

157.4.2. palaikyti didelį sausųjų medžiagų kiekį mėšle (pvz., uždengiant stogą virš mėšlidės);

157.4.3. mėšlo rietuvę krauti kūgio formos, kad nubėgtų krituliai;

157.4.4. palaikyti žemesnę kaip 50 oC temperatūrą mėšlo rietuvėje, į mėšlą įmaišant daugiau šiaudų, kad anglies ir azoto santykis būtų didesnis kaip 40 (C:N>40);

157.5. siekiant mažinti amoniako, išmetamo į aplinkos orą iš skystojo mėšlo mėšlidės ar srutų kauptuvo, kiekį, privaloma, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

157.5.1. neardyti natūralios plutos mėšlo paviršiuje, kuri susidaro, kai mėšle sausųjų medžiagų yra daugiau kaip 7 proc. (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 40 proc.);

157.5.2. šviežią mėšlą tiekti į mėšlidės dugną, t. y. po mėšlo paviršiuje susiformavusia danga (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 40 proc.);

157.6. siekiant mažinti amoniako, išmetamo į aplinkos orą iš skystojo mėšlo mėšlidės ar srutų kauptuvo, kiekį, rekomenduojama:

157.6.1. įrengti gilesnę mėšlidę ar srutų kauptuvą ir mažinti mėšlo, srutų paviršiaus plotą;

157.6.2. įrengti požemines mėšlo saugyklas, srutų kauptuvus;

157.6.3. uždengti mėšlidę, srutų kauptuvą sandaria stogo danga (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 80 proc.);

157.6.4. uždengti mėšlo ar srutų paviršių naudojant kietąsias dangas; lanksčiąsias dangas; plūdriąsias dangas (plastiko granulių, lengvų birių medžiagų, plūdriųjų lanksčiųjų dangų, geometrinių plastiko lakštų, oro pripūstų dangų, šiaudų, durpių, kt.);

157.6.5. mėšlą laikyti sandariose plastikinėse rankovėse – maišuose (išmetamo amoniako kiekis sumažėja iki 100 proc.);

157.6.6. mėšlą, srutas uždengti plūduriuojančiais rutuliais (išmetamo amoniako kiekis sumažėja iki 60 proc.);

157.6.7. srutų kauptuvą pildyti iš apačios. Srutas maišyti (judinti) kuo mažiau;

157.7. siekiant mažinti išmetamo į aplinkos orą amoniako kiekį iš dirvą tręšiamo mėšlo ir srutų privaloma, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

157.7.1. naudoti skystojo mėšlo ir srutų tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 80 proc.);

157.7.2. kuo greičiau įterpti ant dirvos paviršiaus paskleistą mėšlą ir srutas (išmetamo amoniako kiekis sumažėja: iš kietojo mėšlo – 60-90 proc.  įterpiant nedelsiant, 45-65 proc. – įterpiant per 4 val., 50 proc. – per 12 val., 30 proc. – per 24 val.; iš skystojo mėšlo ar srutų – 70-90 proc. – įterpiant nedelsiant, 45-65 proc. – per 4 val.; 30 proc. – per 24 val.);

157.7.3. mėšlą skleisti, kai yra drėgnas oras, mažas vėjo greitis ir nekaršta.“

1.23. Pakeičiu158 punktą ir jį išdėstau taip:

„158. Sieros vandenilis, labai nuodingos nemalonaus kvapo dujos (H2S; 1m3 dujų = 1,54 kg) išsiskiria pūvant mėšlo, pašarų baltymams. Nekreikiant guoliaviečių iš penimos kiaulės vietos per metus išsiskiria apie 0,3 kg sieros vandenilio. Sieros vandenilis išsiskiria maišant ilgai stovėjusį skystąjį mėšlą, todėl tokio mėšlo maišymo įrenginiai turi būti už tvarto ribų ir atskirti nuo tvarto hidrauline užtvara, o iš tvarte po grotomis esančių mėšlo kaupimo talpyklų (kanalų, vonių ir kt.) skystasis mėšlas turi būti šalinamas ne rečiau kaip kas 21 dieną, kol prasideda sieros vandenilio išsiskyrimas iš mėšlo. Iš patalpos pašalinto sieros vandenilio koncentracija aplinkos ore neturi viršyti nustatytų normų [7.12]:

158.1. Siekiant mažinti sieros vandenilio išmetamą kiekį į aplinkos orą, rekomenduojama:

158.1.1. mažinti baltymų kiekį pašaruose;

158.1.2. gausiai kreikti guoliavietes;

158.1.3. separuoti mėšlą, atskiriant tirštąją ir skystąją frakcijas;

158.1.4. dažniau šalinti skystąjį mėšlą iš kanalų tvarte.“

1.24. Pakeičiu 159 punktą ir jį išdėstau taip:

„159. Metanas, natūralios šiltnamio efektą sukeliančios dujos (CH4; 1m3 dujų = 0,72 kg) gaminasi anaerobinėje šiltoje aplinkoje gyvulių virškinamajame trakte ir mėšle. Per metus viena penima (100 kg svorio) kiaulė išskiria į aplinką apie 1,7 kg metano. Mažinant metano išmetamą kiekį, rekomenduojama:

159.1. vengti anaerobinio mėšlo laikymo;

159.1.1. didinti kraiko naudojimą ir mažinti mėšlo drėgnumą;

159.1.2. uždengti skystojo mėšlo rezervuarus ir surinkti metano dujas.“

1.25. Pakeičiu 160 punktą ir jį išdėstau taip:

„160. Azoto suboksidas, natūralios šiltnamio efektą sukeliančios dujos (N2O; 1m3 dujų = 2,00 kg) išsiskiria pūvant mėšlui anaerobinėje aplinkoje, daugiausia giliuosiuose tvartuose kraikinio mėšlo apatiniuose sluoksniuose, skystajame mėšle. Per metus vienai penimai (100 kg svorio) kiaulei tenka apie 1,1 kg azoto suboksido:

160.1. išmetamas azoto suboksido kiekis mažinamas kiaules šeriant mažo baltymingumo pašarais, mažinant azoto nuostolius iš mėšlo, mažinant mėšlo pH.“

1.26. Pakeičiu 167 punktą ir jį išdėstau taip:

„167. Kiaulidėje leistina kenksmingųjų dujų koncentracija pateikta 22 lentelėje.

22 lentelė. Leistina kenksmingųjų dujų koncentracija kiaulidėje

Dujos

Didžiausia leistina koncentracija, ppm

Anglies dvideginis CO2

3000

Amoniakas NH3

20

Sieros vandenilis H2S

5

ppm = cm3/m 3

Pastaba. Iš patalpų pašalintų kenksmingųjų dujų koncentracija aplinkos ore neturi viršyti nustatytų normų [7.11].“

1.27. Pakeičiu 168 punktą ir jį išdėstau taip:

„168. Dulkėtumas. Svarbiausi dulkių šaltiniai yra pašarai, kraikas, kiaulių odos ir plaukų dalelės. Dulkės skirstomos į stambiąsias ir smulkiąsias. Stambiosios sunkina kvėpavimą. Smulkiosios (ne didesnės kaip 10 mikronų skersmens) labiau kenkia sveikatai, nes nusėda plaučių alveolėse. Normaliomis sąlygomis bendroji dulkių koncentracija kiaulidės ore būna:

168.1. žiemą – 2,6 mg/m3;

168.2. vasarą – 2,2 mg/m3;

168.3. didžiausia leistina dulkių koncentracija kiaulidės ore – 3,0 mg/m3;

168.4. siekiant mažinti dulkių koncentraciją kiaulidėse, rekomenduojama: dažniau plauti patalpas, įrangą, naudoti stambesnius pakratus, drėgnus arba granuliuotus pašarus, sausųjų pašarų sistemas papildyti riebalų turinčiomis žaliavomis arba rišikliais; įmontuoti dulkių separatorių į pneumatiniu būdu užpildomas sausųjų pašarų saugyklas; patalpoje įrengti ir eksploatuoti lėtai judančio oro vėdinimo sistemas; naudoti išmetamojo oro valymo sistemas (vandens gaudyklę, sausąjį filtrą, drėgnąjį dujų plautuvą (skruberį), drėgnąjį rūgštinį plautuvą (skruberį), išmetamųjų dujų biologinį valytuvą (arba biologinį lašelinį filtrą), dviejų arba trijų etapų oro valymo sistemą, biologinį filtrą).“

1.28. Pakeičiu 170 punktą ir jį išdėstau taip:

„170. Iš kiaulių ir mėšlo gaunama kvapų emisija. Nuo mėšlo paviršiaus mėšlidėse kvapų emisija sudaro nuo 4,1 iki 55,1 OU/(m2 s) ir priklauso nuo aplinkos temperatūros ir vėjo stiprumo. Vidutinė kvapų emisija iš kiaulės buvimo vietos per sekundę, OU/s:

- nesukergtos paršavedės – 20,3;

- žindamos paršavedės su paršeliais – 26,5;

- nujunkyto paršelio – 7,8;

170.1. kvapas yra įvairių dujų ir kitų komponentų mišinys. Kiaulidės ore randama apie 400 kvapo komponentų. Svarbiausios mėšlo kvapo medžiagos – amoniakas (NH3) ir sieros vandenilis (H2S);

170.2. kvapai gyvenamosios aplinkos ore dėl planuojamos / vykdomos ūkinės veiklos negali viršyti nustatytų normų;

170.3. mažinant kvapų išmetamąjį kiekį rekomenduojama:

170.3.1. neleisti šlapimui kauptis grindų paviršiuje;

170.3.2. tuštinimosi zonas vasarą reguliariai purkšti vandeniu, kad ekskrementai slinktų į kanalą;

170.3.3. gerinti betono savybes priedais, mažinančiais betono higroskopiškumą, betono paviršių padengiant hidroizoliacinėmis medžiagomis ar įsiskverbiančia ir betono paviršiaus struktūrą pakeičiančia nano danga;

170.3.4. guoliavietes kreikti gausiai sausais šiaudais arba durpėmis;

170.3.5. iš kanalų po grotelėmis mėšlą šalinti ne rečiau kaip kas dvi savaites;

170.3.6. mažinti mėšlo pH;

170.3.7. į mėšlą kanaluose įmaišyti cheminių ir biologinių preparatų, organinės anglies;

170.3.8. mažinti tvarto vėdinimo intensyvumą, jei tvarto oro santykinis drėgnis ir anglies dioksido koncentracija atitinka normas;

170.3.9. nuolat valyti lovius;

170.3.10. mažinti tvartų dulkėtumą;

170.3.11. mažinti oro temperatūrą tvarte;

170.3.12. iš tvarto orą šalinti per šiaudų, komposto, medžio drožlių ar kitų medžiagų biofiltrus;

170.3.13. mėšlą uždengti šiaudais, durpėmis, keramzitu, plėvele ar kita danga;

170.3.14. mėšlą separuoti atskiriant tirštąją ir skystąją frakcijas;

170.3.15. apdoroti mėšlą anaerobinėje aplinkoje.“

1.29. Pakeičiu 172 punktą ir jį išdėstau taip:

„172. Kiaulidžių išorinės atitvaros turi būti apšiltintos, patalpa vėdinama ir, jei reikia, šildoma:

172.1. kad nesilaikytų sniegas ant tvarto stogo bei stogas būtų ilgaamžiškesnis, jo nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 16 laipsnių. Rekomenduotinas stogo nuolydis 22–25 laipsniai, pagerėja tvarto natūralus vėdinimas, padidėja erdvė, tenkanti gyvuliui;

172.2. kai kiaulidėje taikoma mechaninė vėdinimo sistema, turi būti įrengta atsarginė (avarinė) sistema, kuri, nutrūkus mechaniniam vėdinimui, garantuotų kiaulėms pakankamą oro kiekį.“

1.30. Pakeičiu 177 punktą ir jį išdėstau taip:

„177. Mažinant energijos sąnaudas kiaulidėse, rekomenduojama:

177.1.  gausiai kreikti guoliavietes;

177.2.  efektyviai apšiltinti tvarto sienas ir stogą;

177.3.  žiemą panaudoti saulės spinduliuotės energiją į tvartą patenkančiam orui sušildyti;

177.4.  vasarą riboti tiesioginių saulės spindulių patekimą į tvartą;

177.5.  optimizuoti vėdinimo intensyvumą pagal drėgmės ir anglies dvideginio balansus;

177.6.  efektyviai vėdinti tvartą kuo daugiau panaudojant natūralaus vėdinimo sistemas;

177.7.  taikyti rekuperacines vėdinimo sistemas;

177.8.  taikyti efektyvų apšvietimą.

Poveikis klimato kaitai mažinamas anaerobiškai apdorojant mėšlą ir gaminant biodujas bei tvartų šildymui naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (pvz., biodujas).“

1.31. Pakeičiu 184 punktą ir jį išdėstau taip:

„184. Technologiniams procesams kiaulidėse mechanizuoti ir automatizuoti turi būti naudojami racionalūs mašinų bei įrenginių komplektai: pašarui ruošti, šerti, girdyti, kreikti, mėšlui šalinti, kiaulių veterinariniam aptarnavimui, patalpų valymui ir dezinfekavimui:

184.1. tenkinant nujunkytų paršelių ir penimų kiaulių gerovės reikalavimus, jų garduose įrengiamos pramogos priemonės. Tam tinka kraikas – šiaudai ar kiti judantys įtaisai, pavyzdžiui, standūs kamuoliai, grandinės, specialios šėryklos;

184.2. kiaulidėse taikomos pašarų ruošimo ir šėrimo, girdymo, mėšlo tvarkymo, mikroklimato formavimo automatizuotos sistemos. Technologinių procesų kontrolei ir valdymui naudojamos specialios kompiuterinės programos, kurios suteikia galimybes nuotoliniu būdu valdyti tvarte gamybinius procesus;

184.3. ligų prevencijai ir ankstyvai diagnozei, higienos, gyvulių elgsenos ir svorio kontrolei taikomos sensorinės gyvulių monitoringo sistemos, 3D vaizdo sistemos;

184.4. taikomos tiksliosios gyvulininkystės sistemos: automatiškai stebimi procesai ir gyvūnai, modeliuojami ir valdomi procesai bei ūkis.“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. spalio 1 d.

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                                            Kęstutis Navickas