Administracinė byla Nr. eAS-225-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00356-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 17 d. sprendimą atmesti prašymą Nr. 2401-LNGK-0230 pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu pratęsti besibaigiančio leidimo gyventi LT7458135 galiojimą. Skundžiamu sprendimu atsakovas atmetė prašymą Nr. 2401-LNGK-0230 pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas Lietuvos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 54 straipsnio 3 dalį. Skundžiamame sprendime nurodomas leidimo gyventi panaikinimo pagrindas, tačiau sprendimo dėl leidimo panaikinimo pareiškėjas nėra gavęs, tokio sprendimo jo žiniomis nėra priimta. Pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi LT7458135 baigė galioti 2024 m. vasario 7 d.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo skundas priimtas.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose 2024 m. vasario 26 d. gautas atsakovo Migracijos departamento atsiliepimas.

Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo 2024 m. vasario 26 d. pateiktu atsiliepimu, 2024 m. vasario 27 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir prašymą dėl reikalavimo tikslinimo, prašydamas papildyti reikalavimą, įpareigoti atsakovą pratęsti pareiškėjo leidimo gyventi galiojimą iki bus iš naujo išnagrinėtas prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi ir įsigalios priimtas sprendimas.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė poziciją, jog Migracijos departamento 2024 m. sausio 17 d. sprendimas – administracinės procedūros sprendimas, o ne administracinis sprendimas. Minėtame atsiliepime atsakovas taip pat nurodė, kad 2024 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. 24S47727, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą nuolat gyventi, nes asmuo gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Pareiškėjas įpareigotinas pateikti motyvuotą sprendimą iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti paslaugą – pakeisti leidimą nuolat gyventi. Atsakovas 2024 m. vasario 9 d. sprendimu panaikino nebegaliojantį leidimą nuolat gyventi. Šis atsakovo sprendimas neturi jokios teisinės reikšmės, pareiškėjas neturi teisinio intereso jo skųsti, kadangi jo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

 

II.

 

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo 2024 m. vasario 27 d. raštu Nr. DOK-11125 pateiktą patikslintą skundą dėl papildomo reikalavimo teikimo atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, įvertinęs ABTĮ 5 straipsnio, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodė, kad įvardintų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, jog į teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl viešojo administravimo srityje priimtų individualių teisės aktų, sukeliančių jam teisines pasekmes. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslintu skundu papildė skundo reikalavimą ir prašė  įpareigoti atsakovą pratęsti pareiškėjo leidimo gyventi galiojimą iki bus iš naujo išnagrinėtas prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi ir įsigalios priimtas sprendimas. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. 24S47727, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Minėtas sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, tačiau jis patikslintu skundu nurodė, kad nepageidauja ginčyti minėto sprendimo. Pareiškėjas patikslintu skundu prašė pratęsti leidimo gyventi galiojimą, kurio galiojimas pasibaigė 2024 m. vasario 7 d. Kadangi teisės aktai nenumato galimybės pratęsti pasibaigusio leidimo gyventi galiojimo terminų, pareiškėjas nepageidauja ginčyti jam tiesiogines teisines pasekmes sukeliančio sprendimo, pareiškėjo patikslintą skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

 

III.

 

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo paaiškinimus raštu, įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti klausimą dėl paaiškinimų raštu priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutartis yra neteisėta, apriboja pareiškėjo proceso teises tikslinti skundo reikalavimą, teikti rašytinius paaiškinimus.

2. Pareiškėjo leidimo gyventi galiojimas pasibaigė iki bylos nagrinėjimo pabaigos netinkamai išnagrinėjus jo prašymą jį pakeisti dėl atsakovo kaltės. Pasibaigus leidimo gyventi galiojimui pareiškėjas negali būti verčiamas pateikti atskirą skundą su reikalavimu pratęsti jo galiojimą, kol bus tinkamai išnagrinėtas jo prašymas pratęsti leidimo gyventi galiojimą. Be to, šis reikalavimas yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą pratęsti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir negali būti nagrinėjamas atskiroje byloje. Pasikeitus aplinkybėms teismas negali apriboti pareiškėjo reikalavimo tikslinimo. Pareiškėjas negalėjo reikalauti įpareigoti atsakovą pratęsti jo leidimo galiojimą tol, kol jis galiojo.

3. Vadovaujantis ABTĮ 53 straipsnio 2 dalimi, proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams ir kt. Be to, ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimų.

4. Asmens teisė apskųsti institucijos sprendimus yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Nepriėmus papildomų paaiškinimų ir prašymo patikslinti skundo reikalavimą, būtų nepagrįstai apribotos pareiškėjo proceso teisės ir teisė į teisminę gynybą.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstą nutartį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2024 m. vasario 27 d. raštu Nr. DOK-11125 pateiktą patikslintą skundą dėl papildomo reikalavimo teikimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti šį pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą, priėjęs prie išvados, kad teisės aktai nenumato galimybės pratęsti pasibaigusio leidimo gyventi galiojimo terminų, taip pat pareiškėjas nepageidauja ginčyti jam tiesiogines teisines pasekmes sukeliančio Migracijos departamento 2024 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 24S47727, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog nepriėmus papildomų paaiškinimų ir prašymo patikslinti skundo reikalavimą, būtų nepagrįstai apribotos pareiškėjo proceso teisės ir teisė į teisminę gynybą. Pareiškėjo patikslintas reikalavimas yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą pratęsti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-665-968/2023; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-188-492/2024).

Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. 24S47727, kuriuo nuspręsta pareiškėjui panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas patikslintu skundu papildė skundo reikalavimą ir prašė  įpareigoti atsakovą pratęsti pareiškėjo leidimo gyventi galiojimą iki bus iš naujo išnagrinėtas prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi ir įsigalios priimtas sprendimas. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2024 m. vasario 9 d. sprendimu panaikino nebegaliojantį leidimą nuolat gyventi, todėl pareiškėjas neturi teisinio intereso jo skųsti, kadangi jo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas nepageidauja ginčyti jam tiesiogines teisines pasekmes sukeliančio Migracijos departamento 2024 m. vasario 9 d. sprendimo, o patikslintu skundu prašė įpareigoti atsakovą pratęsti leidimo gyventi galiojimą, kurio galiojimas pasibaigė 2024 m. vasario 7 d., pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patikslintą skundą pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo I. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Laimutis Alechnavičius

 

 

Ramūnas Gadliauskas

 

 

Arūnas Sutkevičius