Administracinė byla Nr. eA-436-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05835-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 33
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) finansų maklerio įmonė (toliau – ir FMĮ) „Orion Securities“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos (toliau – ir Priežiūros tarnyba) direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 241-197 „Dėl UAB FMĮ „Orion Securities“ poveikio priemonės taikymo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamu Sprendimu Bendrovei buvo paskirta 20 000 Eur bauda už tai, kad ji neužtikrino tinkamo viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo bei valdymo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ, Finansinių priemonių rinkų įstatymas) 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą – draudimą tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę padėtį, profesinę veiklą ar pareigas (toliau – ir Draudimas).
3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nurodė, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nemotyvuotas, grindžiamas prielaidomis bei pažeidžia Bendrovės teises ir teisėtus interesus, todėl yra naikintinas.
4. Priežiūros tarnyba 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. S2015/(21.13-2101)-12-4222 „Dėl viešai neatskleistos informacijos netinkamo valdymo“ (toliau – ir Raštas) kreipėsi į Bendrovę, nurodydama, kad Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) tarnautojai atliko tyrimą ir nustatė, kad K. B. pažeidė FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą Draudimą, t. y. M. G. neteisėtai perdavė viešai neatskleistą informaciją apie būsimą akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Agrowill Group“ (toliau – ir AWG) susijungimą su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Baltic Champs“. Neteisėtų veiksmų atlikimo metu K. B. dirbo Bendrovėje, kuri tarpininkavo emitento AWG susijungimo su UAB „Baltic Champs“ derybų metu ir disponavo viešai neatskleista informacija, todėl, atsakovo nuomone, Bendrovė neužtikrino tinkamo viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo bei valdymo.
5. Nesutikdamas su Rašte nurodyta pozicija, kad Bendrovė atsakinga už viešai neatskleistos informacijos perdavimą, pareiškėjas Priežiūros tarnybai pateiktuose 2015 m. spalio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius, jog Bendrovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto draudimo pažeidimas, tačiau Priežiūros tarnyba, priimdama Sprendimą, į juos neatsižvelgė bei juos pagrindžiančių įrodymų nevertino.
6. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo priimami sprendimai turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
7. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pareiškėjui nepateikė susipažinti Sprendime nurodytų dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas Sprendimas ir prieita išvados, jog Bendrovė padarė FPRĮ pažeidimą. Pareiškėjui buvo pateikta tik 2014 m. gruodžio 14 d. tyrimo išvada Nr. 260-360 „Dėl galimo pasinaudojimo viešai neatskleista informacija, susijusia su AB „Agrowill Group“ (toliau – ir Tyrimo išvada), tačiau atsisakyta pateikti kitą su tyrimu susijusią medžiagą dėl jos konfidencialumo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime iš esmės atkartojami Tyrimo išvadoje nurodyti argumentai, tačiau neaišku, kokiais įrodymais, objektyviais duomenimis (faktais) remiasi Priežiūros tarnyba, konstatuodama, kad pareiškėjas pažeidė draudimą piktnaudžiauti finansų rinka, kadangi perdavė viešai neatskleistą informaciją K. B.. Be to, paminėti dokumentai ir (ar) duomenys iš esmės nagrinėja aplinkybes, susijusias su trečiųjų asmenų K. B. ir M. G. padarytais neteisėtais veiksmais, nurodomi šių asmenų, bet ne Bendrovės, padarytų administracinių teisės pažeidimų požymiai, kurie niekaip nesiejami su Bendrovės neteisėtais veiksmais bei kitomis administracinei atsakomybei nustatyti svarbiomis aplinkybėmis. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Sprendime nenurodyta jokių objektyvių duomenų (faktų), pagrindžiančių būtent Bendrovės padarytus pažeidimus, o atsakovas nenurodė individualios argumentacijos dėl Bendrovės tariamai padaryto pažeidimo, ši Sprendimo dalis yra neteisėta.
8. Pareiškėjas teigė, kad tai, jog K. B. neteisėtų veiksmų atlikimo metu dirbo Bendrovėje, neįrodo, jog Bendrovė yra atsakinga (kalta) už Bendrovės turėtos viešai neatskleistos informacijos perdavimą K. B., todėl manė, kad atsakovas neįrodė, jog Bendrovė pažeidė Draudimą, o tai, kad nenustatyta ir neįrodyta Bendrovės kaltė bei priešingas teisei Bendrovės elgesys, yra pakankamas pagrindas Sprendimą panaikinti.
9. Pareiškėjas pažymi, kad Bendrovė, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. A2.8-5220-369/2015 (toliau – ir K. B. byla) ir Nr. A2.8-5357-271/2015 (toliau – ir M. G. byla), nebuvo įtraukta proceso dalyve ir neturėjo teisės pateikti paaiškinimų ar atsikirtimų bei susipažinti su bylose esančiais įrodymais, todėl K. B. ir M. G. bylose nustatytos aplinkybės ir faktai negali būti laikomi prejudiciniais Bendrovės atžvilgiu, o atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi teismų nustatytomis aplinkybėmis, nepateikdamas jokių jas pagrindžiančių įrodymų.
10. Pareiškėjas tvirtino, kad jis negali būti laikomas atsakingu už asmenų, kurie neveikia jo vardu ir naudai (interesais), piktavališkai atliktus veiksmus ar priimtus sprendimus. Pažymėjo, kad K. B. neturėjo teisės ir neveikė Bendrovės vardu ir (ar) jos interesais (naudai) ir neteisėtus veiksmus, perduodant viešai neatskleistą informaciją M. G., atliko išimtinai veikdama savo rizika ir prisiimdama su tuo susijusias teisines pasekmes. Be to, Bendrovė buvo įgyvendinusi daugybę priemonių, kurios turėjo užtikrinti, kad juridinis asmuo nenusikalstų, taip pat ėmėsi priemonių, siekdama užkirsti kelią panašiems neteisėtiems veiksmams pasikartoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė nesiėmė visų pagrįstų priemonių, siekdama užtikrinti, kad juridinio asmens veikla būtų nukreipta į tai, jog juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai.
11. Bendrovė pažymėjo, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų, t. y. K. B. neperdavė viešai neatskleistos informacijos, o siekdamas įrodyti, jog Bendrovė atsakinga už FRPĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto Draudimo pažeidimą, atsakovas privalėjo nustatyti šio pažeidimo kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes (pažeidimo požymius), nes tik nustatytų faktinių aplinkybių visuma galėtų pagrįsti, jog Bendrovė atliko neteisėtus veiksmus ir perdavė viešai neatskleistą informaciją K. B.. Priežiūros tarnyba atlikto tyrimo metu nenustatė šių aplinkybių ir to neatlikus Sprendimas nėra pagrįstas teisės aktų normomis (VAĮ 8 str.).
12. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra svarbu nustatyti informacijos šaltinį, nes informaciją apie planuojamą bendrovių susijungimą neabejotinai žinojo ne tik Bendrovė, bet ir derybų šalys (AWG, UAB „Baltic Champs“ ir atitinkami šių bendrovių darbuotojai, atstovai). Nenustačius, kad K. B. viešai neatskleistą informaciją sužinojo būtent iš Bendrovės (jos vardu ir interesais veikusių asmenų), Bendrovei ekonominės sankcijos būtų pritaikytos be kaltės, t. y. neteisėtai. Atsakovas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad informaciją apie planuojamą bendrovių susijungimą K. B. sužinojo būtent iš Bendrovės darbuotojo, o ne iš trečiojo asmens.
13. Sprendime nenustatyta, ar tariamai Bendrovės perduota informacija gali būti laikoma viešai neatskleista informacija: vien aplinkybė, kad K. B. perdavė M. G. viešai neatskleistą informaciją, neleidžia daryti išvados, kad ir Bendrovė K. B. tariamai perdavė viešai neatskleistą informaciją, todėl šias aplinkybes atsakovas privalėjo įrodyti.
14. Sprendime taip pat nenustatytas viešai neatskleistos informacijos perdavimo faktas ir su tuo susijusios aplinkybės, o Sprendimo argumentai, kad nesvarbu, kokiu būdu K. B. sužinojo viešai neatskleistą informaciją, yra visiškai nepagrįsti.
15. Pareiškėjas teigė, kad FRPĮ IV skyriuje nustatytas draudimas piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. sausio 28 d. direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (toliau – ir Direktyva) nuostatas. Direktyvoje neįtvirtintas netiesioginis viešai neatskleistos informacijos perdavimas, todėl pagrįsta teigti, kad įstatymų leidėjas išplėtė šios direktyvos taikymą, o Sprendime nurodytas teisės normos aiškinimas yra nepagrįstas, nes neatitinka ES teisės aktų nuostatų. Bendrovė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepasinaudojo jos turėta viešai neatskleista informacija apie AWG ir UAB „Baltic Champs“ susijungimą ir negavo jokios naudos dėl viešai pasklidusių gandų apie įmonių susijungimą, todėl Bendrovė negali būti laikoma piktnaudžiaujanti finansinių priemonių rinka, nes jokie Bendrovės veiksmai nebuvo priešingi teisės normoms.
16. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime nebuvo nustatytas ir vertinamas tariamo pažeidimo padarymo momentas, nors prieš taikydama poveikio priemonę Priežiūros tarnyba privalėjo nustatyti, ar nesuėjo naikinamieji terminai taikyti poveikio priemones.
17. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nurodytas pažeidimo konstatavimas neatitinka pritaikytos teisės normos turinio. Atsakovo pozicija, kad Bendrovė neužtikrino tinkamo viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo bei valdymo, neatitinka FPRĮ nuostatų. FRPĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte aiškiai nurodyti neteisėti veiksmai, kurių atlikimas lemia poveikio priemonių pagal FRPĮ taikymą, ir ši teisės norma negali būti taikoma ir aiškinama plačiau, negu nustatyta FPRĮ. Pareiškėjo nuomone, poveikio priemones juridiniams asmenims, nesilaikantiems FPRĮ 13 straipsnyje įtvirtintų organizacinių reikalavimų yra skiriamos FPRĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto, o ne FPRĮ 93 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
18. Bendrovės manymu, Sprendimas neatitinka nacionalinio ir ES reglamentavimo bei susiklosčiusios praktikos, skiriant poveikio priemones.
19. Pareiškėjas, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. balandžio 16 d. reglamentu Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (toliau – ir Reglamentas), Lietuvos banko valdybos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 03-46 patvirtintomis Viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimo ir atskleidimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), nurodė, kad Bendrovė negali būti laikoma neužtikrinusi konfidencialios informacijos apsaugos, jeigu yra patvirtinusi ir savo veikloje taiko priemones, skirtas užtikrinti tokios informacijos apsaugą. K. B. buvo pasirašytinai supažindinta su Darbuotojų atsakomybės ir naudojimosi konfidencialia informacija taisyklėmis, ji buvo pasirašiusi Visiškos materialinės atsakomybės sutartį, buvo pasirašytinai supažindinta su Bendrovėje patvirtinta Interesų konflikto vengimo politika ir Asmeninių sandorių sudarymo tvarka, kuriose nustatytas draudimas naudotis viešai neatskleista informacija; Bendrovė taip pat turi papildomai patvirtinusi ir specialius Projektų valdymo gairių nuostatus, kuriuose nustatytos papildomos priemonės, kurių yra imamasi Bendrovėje, siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją, kai projektai susiję su listinguojamomis įmonėmis. Todėl negali būti laikoma atsakinga (kalta) už jos darbuotojų savarankiškus piktavališkus veiksmus.
20. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinėmis bylomis Nr. N575-1427/2009 ir Nr. N62-306/2011), nurodė, kad nagrinėjama situacija iš esmės yra tokia pati, todėl neaišku, kokiais motyvais ir argumentais remiantis, Sprendime nurodyta, kad faktinės aplinkybės paminėtose bylose ir nagrinėjamu atveju nėra analogiškos.
22. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Sprendime nenurodyta jokių aplinkybių ir nepateikiama jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad Bendrovė gali būti laikoma atsakinga (kalta) už FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto pažeidimo draudimą, pažymėdamas, kad Sprendimas paremtas tyrimo ir teisės pažeidimo nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
23. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai sutapatina du Lietuvos banko atlikto tyrimo metu nustatytus draudimo naudotis viešai neatskleista informacija epizodus, kurie yra betarpiškai susiję: 1) Bendrovės neteisėtą viešai neatskleistos informacijos apie būsimą bendrovių susijungimą atskleidimą tretiesiems asmenims; 2) neteisėtą trečiųjų asmenų – K. B. ir M. G. – disponavimą gauta viešai neatskleista informacija. Tiek kiekvienas draudimo naudotis viešai neatskleista informacija pažeidimo epizodas atskirai, tiek abu kartu lėmė neigiamus padarinius finansinių priemonių rinkai ir jos dalyviams.
24. Skundo argumentas, kad Lietuvos bankas neįrodė, jog Bendrovė pažeidė Draudimą, yra nepagrįstas, nes Lietuvos bankas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat Bendrovės raštu ir posėdžio metu žodžiu pateiktais paaiškinimais ir ėmėsi priemonių, kad nustatytų visus galimus su AWG susijusios viešai neatskleistos informacijos neteisėto atskleidimo šaltinius, bei surinko pakankamai įrodymų, kad šią informaciją K. B. gavo savo darbovietėje darbo metu.
25. Atsakovas nurodė, kad teisės pažeidimo nagrinėjimo metu nustatyta, jog Bendrovė ir UAB „Baltic Champs“ 2013 m. birželio 5 d. sudarė sutartį Nr. BCH20130605-1 (toliau – ir Sutartis), kurioje, be kita ko, nustatyta, jog Bendrovė įsipareigojo užsakovui, t. y. UAB „Baltic Champs“, teikti „derybų su bendrovės akcininkais vedimo dėl ketinimų protokolo, ir vėliau dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo“ paslaugas (sutarties 2.1.f punktas). Atsižvelgiant į tai, būtent Bendrovė laikytina atsakinga už informacijos konfidencialumo ir piktnaudžiavimo rinka prevencijos užtikrinimą susitikimų, susijusių AWG ir UAB „Baltic Champs“ jungimusi, vykusių Bendrovės patalpose, metu. Nepaisant to, tiek tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad Bendrovės darbuotojai aptarinėjo vykstančių derybų detales, tiek pareiškėjo teisės pažeidimo nagrinėjimo metu pateikta informacija liudija, kad požiūris į viešai neatskleistos informacijos konfidencialumą vykstančių susitikimų metu buvo aplaidus. Toks priešingas teisei elgesys ir lėmė neteisėtą viešai neatskleistos informacijos atskleidimą tretiesiems asmenims. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjo prielaidos, kad atsakomybė jam taikyta už trečiųjų asmenų atliktas neteisėtas veikas, yra nepagrįstos.
26. Lietuvos bankas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir kad jame nenustatyta ir neįrodyta Bendrovės kaltė bei priešingas teisei elgesys.
27. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimuose K. B. ir M. G. bylose konstatuoti faktai, susiję su informacijos, kuria šie asmenys neteisėtai disponavo, teisiniu vertinimu, nors ir neturi prejudicinės galios, tačiau laikytini Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) reikalavimus atitinkančiu įrodymu, kad dėl Bendrovės priešingų teisei veikų K. B. buvo žinoma ne bet kokia, o būtent viešai neatskleista informacija.
28. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad nacionalinis įstatymų leidėjas, nustatydamas draudimą viešai neatskleistą informaciją perduoti tiesiogiai ar netiesiogiai, išplėtė Direktyvos taikymą, kad Sprendime pateikiamas teisės normos aiškinimas neatitinka ES teisės aktų nuostatų. Direktyvos 3 straipsnio a punktas, kuris į nacionalinę teisę perkeltas FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, nustato draudimą asmenims, turintiems viešai neatskleistos informacijos, atskleisti ją trečiajai šaliai. FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas taip pat aiškintinas analogiškai. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu atveju nustatyta neteisėta veika – Bendrovės netinkamo viešai neatskleistos informacijos vykstančių derybų metu valdymo faktas, ir tai, kad dėl šių veikų viešai neatskleista informacija tapo žinoma Bendrovės darbuotojai, taip pat, jog nenustatyta, kad K. B. turėjo arba galėjo turėti kitą viešai neatskleistos informacijos šaltinį, nėra pagrindo teigti, kad priežiūros institucija netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.
29. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nei tyrimo metu, nei Sprendime nebuvo nustatytas pažeidimo padarymo laikas, nes tiek 2014 m. gruodžio 14 d. tyrimo išvadoje Nr. 260-360 Dėl galimo pasinaudojimo viešai neatskleista informacija, susijusia su AB „Agrowill Group“ (toliau – ir Tyrimo išvada), tiek Sprendime konstatuota, jog draudimas naudotis viešai neatskleista informacija galiojo nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. vasario 20 d.
30. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog Sprendime konstatuotas pažeidimas neatitinka FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto turinio. Pažeidimo nagrinėjimo metu Bendrovė pateikė įrodymų, kad laikosi FPRĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių ir kilusių padarinių visumos pakanka konstatuoti, kad buvo pažeisti ne FPRĮ 13 straipsnio (Bendrovė turėjo atitinkamas veiklos tvarkas ir taisykles), o būtent 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai.
31. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai remiasi juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, kaltės įrodinėjimo teorija. Už FPRĮ 62 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pažeidimą atsakomybė gali kilti tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Pareiškėjo pateikiamas aiškinimas nepagrįstai susiaurina juridinių asmenų, kuriems taip pat taikomas FPRĮ 62 straipsnyje nustatytas draudimas, atsakomybės mastą. Teisinis reguliavimas, nustatantis juridinio asmens atsakomybę už viešai neatskleistos informacijos perdavimą, negali apsiriboti atsakomybe tik už to asmens naudai ir interesais veikiančių asmenų neteisėtas veikas.
II.
32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB FMĮ „Orion Securities“ skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 241-197 „Dėl UAB FMĮ „Orion Securities“ poveikio priemonės taikymo“, nustatė, jog pareiškėjas pažeidė FPRĮ 13 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskyrė pareiškėjui UAB FMĮ „Orion Securities“ 10 000 Eur baudą pagal FPRĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Likusią skundo dalį atmetė.
33. Teismas nustatė, kad AWG 2013 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. 20130812-1 „Dėl viešo informacijos neatskleidimo ir konfidencialumo“ kreipėsi į Lietuvos banką ir pateikė jam konfidencialų pranešimą dėl 2013 m. rugpjūčio 12 d. pasirašyto ketinimų protokolo su UAB „Baltic Champs“, kuriame inicijuotos derybos dėl bendrovių susijungimo.
34. Informacija apie AWG ir UAB „Baltic Champs“ susijungimą buvo viešai paskelbta 2014 m. vasario 20 d.
35. Lietuvos banko valdybos pirmininkas 2014 m. balandžio 3 d. įsakyme Nr. V 2014/(12-260402)-02-85 „Dėl su AB „Agrowill Group“ susijusių veiksmų tyrimo“ patvirtino komisijos dėl su AWG susijusių veiksmų tyrimo (toliau – ir Komisija) sudėtį, nustatė, kad tyrimo tikslas – įvertinti, ar prekyba AWG akcijomis Biržoje nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. kovo mėn. vyko ir kiti veiksmai buvo atlikti, nepažeidžiant FRPĮ 62 ir 63 straipsnių reikalavimų.
36. Priežiūros tarnyba 2014 m. gruodžio 14 d. tyrimo išvadoje Nr. 260-360 „Dėl galimo pasinaudojimo viešai neatskleista informacija, susijusia su AB „Agrowill Group“ pateikė siūlymą Tyrimo išvadą ir visus surinktus įrodymus perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – ir FNTT) atliekamam ikiteisminiam tyrimui. Tyrimo išvadoje, be kita ko, nurodė, kad:
36.1. vykdant kasdienę Nasdaq Vilnius prekybos stebėseną, 2013 m. atkreiptas dėmesys į AWG kainos augimą 2013 m. gegužės mėn.–2014 m. birželio mėn. Lietuvos bankui 2013 m. rugpjūčio 13 d. buvo pateiktas AWG konfidencialus pranešimas dėl susijungimo su UAB „Baltic Champs“, pateikta informacija atitinka viešai neatskleistos informacijos apibrėžimą.
36.2. Vykdant kasdienę viešosios erdvės stebėseną, forume www.traders.lt buvo pastebėtos vartotojo „ABSDEFG“ žinutės, kurių turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad žinutes rašiusiam asmeniui buvo žinoma viešai neatskleista informacija apie vykstančias derybas dėl AWG susijungimo. Priežiūros tarnybai 2014 m. sausio 28 d. paprašius forumo www.traders.lt vadovą identifikuoti minėtą vartotoją, gautas atsakymas apie minėto vartotojo elektroninį paštą (toliau – ir el. paštas), taip pat pateikti IP adresai, iš kurių minėtas vartotojas jungėsi. Lietuvos bankas pagal iš AB „Teo LT“ gautą atsakymą į paklausimą nustatė, kad IP adresai, kuriais vartotojas „ABCDEFG“ jungėsi prie forumo www.traders.lt, priklauso: 2 identifikuoti adresai – M. G., vienas – M. G. tėvui, vienas – įmonei, iš kurios M. G. darbovietė „Čeli APS“ nuomojasi patalpas.
36.3. Teismas 2014 m. balandžio 8 d. tenkino Lietuvos banko prašymą išduoti leidimą atlikti patikrinimą M. G. darbovietėje UAB „Čeli APS“. 2014 m. birželio 10 d. atliktas patikrinimas M. G. darbovietėje UAB „Čeli APS“ ir paimti duomenys iš M. G. asmeninio kompiuterio. Patikrinimo metu iš M. G. asmeninio kompiuterio paimti duomenys sudarė pagrindą išvadoms, kad K. B. M. G. perdavė viešai neatskleistą informaciją apie vykstančias derybas dėl būsimo bendrovių susijungimo; M. G. nuolat aktyviai domėjosi derybų eiga, t. y. viešai neatskleista informacija; K. B. M. G. teigė, kad AWG akcijų kaina kils; tiek K. B., tiek M. G. suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir šiuos veiksmus siekė nuslėpti.
36.4. AB banko „Finasta“ pateikti M. G. pinigų ir vertybinių popierių sąskaitų išrašai, taip pat Lietuvos banko turimi oficialūs duomenys bei M. G. kompiuteryje rastas jo 2014 m. birželio 9 d. elektroninis laiškas AB banko „Finasta“ makleriui E. V. leidžia daryti išvadą, kad M. G. iš Bendrovės darbuotojos gautą viešai neatskleistą informaciją naudojo ne tik savo, bet ir savo giminių asmeniniams interesams, t. y. žinodamas apie būsimą bendrovių susijungimą ir oficialaus siūlymo teikimą, tikėjosi pelningai parduoti ne tik savo turimas AWG akcijas, bet ir užtikrinti savo giminių pelningą akcijų pardavimą oficialaus siūlymo metu.
36.5. M. G. pažeidė FRPĮ 62 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, kadangi jam buvo žinoma viešai neatskleista informacija apie būsimą AWG susijungimą su kita įmone, kurią jis sužinojo iš Bendrovės darbuotojos K. B.; jis galėjo pagrįstai tikėtis, kad ateityje AWG akcijų kaina kils; M. G. žinojo daugiau informacijos, negu kiti rinkos dalyviai; M. G. gavo turtinės naudos; jis suprato arba turėjo suprasti jam žinomos viešai neatskleistos informacijos svarbą ir reikšmę, taip pat žinojo apie teisės aktuose įtvirtintus draudimus; jis veikė tiesiogine tyčia; M. G., forume www.traders.lt naudodamas vartotojo vardą „ABCDEFG“, atskleidė jam žinomą viešai neatskleistą informaciją.
36.6. K. B. pažeidė FRPĮ 62 straipsnio 2 dalį, kadangi perdavė M. G. jai žinomą viešai neatskleistą informaciją apie būsimą AWG susijungimą su UAB „Baltic Champs“ iki minėtos informacijos viešo paskelbimo 2014 m. vasario 20 d. pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnyje nustatytą tvarką.
37. Atsižvelgdamas į tai, kad tyrimo metu nustačius, jog veiksmai galėjo turėti ne tik administracinio teisės pažeidimo, bet ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 217 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų požymių, Lietuvos bankas 2014 m. kovo 13 d. kreipėsi į FNTT, kuri 2014 m. lapkričio 17 d. rašte informavo Lietuvos banką apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.
38. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2015 m. kovo 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padarė išvadą, kad Bendrovė neužtikrino viešai neatskleistos informacijos apie numatomą AWG ir UAB „Baltic Champs“ susijungimą valdymo, kad K. B. ir M. G. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 217 straipsnio 1 dalyje požymių, tačiau jų veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1735 straipsnio 4 dalyje, požymių.
39. 2015 m. kovo 30 d. K. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už FRPĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą (perdavė jai žinomą viešai neatskleistą informaciją apie būsimą AWG susijungimą su UAB „Baltic Champs“ M. G. iki minėtos informacijos viešo paskelbimo 2014 m. vasario 20 d.).
40. 2015 m. balandžio 2 d. M. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už FRPĮ 62 straipsnio 1–3 dalių pažeidimą (pasinaudodamas forumu www.traders.lt perdavė jam žinomą viešai neatskleistą informaciją apie būsimą AWG susijungimą kitiems asmenims; pagrįstai manydamas, kad viešai paskelbus informaciją apie būsimą AWG susijungimą AWG akcijų kaina kils, išlaikė turimas AWG akcijas iki oficialaus siūlymo pateikimo ir minėtas akcijas pardavė už didesnę kainą).
41. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-5357-271/2015, konstatavęs, kad M. G. pažeidė FRPĮ 62 straipsnio 1–3 dalyse nustatytą draudimą naudotis viešai neatskleista informacija ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1735 straipsnio 4 dalyje, skyrė M. G. 1 600 Eur baudą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimą paliko nepakeistą.
42. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-5220-369/2015, konstatavęs, kad K. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1735 straipsnio 4 dalyje, kad padarytas pažeidimas yra itin pavojingas, nes pažeidimu kitam asmeniui buvo suteikta galimybė įgyti nesąžiningą pranašumą kitų investuotojų atžvilgiu, tokiu būdu iškreipiant egzistuojančią rinką, skyrė K. B. 1 500 Eur baudą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimą paliko nepakeistą.
43. Priežiūros tarnyba, konstatavusi, kad Bendrovės darbuotojai K. B., neturinčiai teisės žinoti viešai neatskleistos informacijos, ši informacija tapo prieinama jos darbovietėje, dėl ko Bendrovė neužtikrino tinkamo viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo ir valdymo bei pažeidė FRPĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atsižvelgdama, be kita ko, į tai, kad Bendrovė pažeidė imperatyvių teisės aktų nuostatų, kurių tikslas – užtikrinti drausmę ir stabilumą finansų rinkose bei užtikrinti sąžiningą ir atvirą finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą, reikalavimus, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad nenustatyta pagrindų, pagal kuriuos būtų galima neskirti poveikio priemonių, vadovaudamasi FRPĮ 95 straipsniu ir kitų teisės aktų nuostatomis, Sprendimu skyrė Bendrovei 20 000 Eur baudą.
44. Priežiūros tarnyba, atsakydama į advokato A. P. 2015 m. gruodžio 1 d. skundą, su 2015 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. S 2015/(21.13-2101)-12-5313 „Dėl dokumentų pateikimo“ pateikė Tyrimo išvados iš dalies nuasmenintą kopiją, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimo K. B. byloje iš dalies nuasmenintą kopiją, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties byloje Nr. ATP-930-574/2015 iš dalies nuasmenintą kopiją, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. kovo 19 d. priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-10017-14 11 lapo kopiją, rašte taip pat pateikė paaiškinimą, jog kita prašyta medžiaga negali būti pateikta, be kita ko, siekiant užtikrinti Lietuvos bankui pateiktos informacijos apsaugą, atsižvelgiant ir į tai, jog atskleidžiant tą informaciją gali būti pažeisti prižiūrimų subjektų, jų klientų ir partnerių, kitų asmenų interesai.
45. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, t. y., kad tyrimo metu nustatyta, jog K. B. atskleidė M. G. viešai neatskleistą informaciją apie vykstančias derybas, taip pat atskleidė, kad „(duomenys neskelbtini) cia savus ragina/kad chebra nesnauskit/apsipirkit/ir daug kas perka labai“; viešai neatskleistą informaciją apie vykstančias derybas dėl AWG susijungimo su kitomis įmonėmis turėjo ne tik K. B., bet ir kiti šios teisės neturintys (neįtraukti į asmenų, turinčių teisę žinoti viešai neatskleistą informaciją, sąrašą) Bendrovės darbuotojai; platus tyrimo dėl su AWG susijusių veiksmų metu tikrintų asmenų ratas ir išanalizuotų elektroninių duomenų mastas leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog K. B. galėjo turėti ir kitą šaltinį, iš kurio galėjo sužinoti viešai neatskleistą informaciją; nenustatyta, kad K. B. dėjo pastangas arba ėmėsi tam tikrų tyčinių neteisėtų veiksmų, siekdama sužinoti informaciją apie vykstančias derybas dėl AWG ir UAB „Baltic Champs“ susijungimo; kad K. B. veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties; nagrinėjant teisės pažeidimą Bendrovės atstovai nurodė, kad Bendrovė neneigia, jog derybų dėl AWG ir UAB „Baltic Champs“ jungimosi metu viešai neatskleistą informaciją Bendrovės darbuotojai galėjo girdėti, nes derybų metu asmenys bendravo garsiai, o posėdžių salė nebuvo pakankamai izoliuota, kad užtikrintų vykstančių derybų turinio konfidencialumą, taip pat Bendrovės atstovai patvirtino, kad vidinių patikrinimų metu, taip pat apklausus susijusius darbuotojus, nustatyta techninių konfidencialios informacijos apsaugos trūkumų (pavyzdžiui, Bendrovės darbuotojai matydavo, kokie asmenys atvyksta į susitikimus, galėdavo girdėti posėdžių salėje vykstančių pokalbių detales ir jas vėliau tarpusavyje aptardavo), kas patvirtina, kad viešai neatskleista informacija tapo žinoma šios teisės neturintiems asmenims dėl Bendrovės neteisėtų veikų, padarė išvadą, kad Bendrovė nesiėmė tinkamų organizacinių veiksmų, jog viešai neatskleista informacija nenutekėtų. Teismas taip pat akcentavo, kad naudos dėl minėtos informacijos gavo K. B. ir M. G..
46. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatė visas faktines aplinkybes, tačiau sprendė, kad atsakovas jas netinkamai kvalifikavo. Teismas padarė išvadą, kad tai, jog Bendrovė nesiėmė tinkamų priemonių kontroliuoti viešai neatskleistai informacijai, nereiškia, jog ji piktnaudžiavo finansinių priemonių rinka, t. y. tikslingai naudojosi viešai neatskleista informacija. FPRĮ IV skyriuje nustatytas draudimas piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka, kuris pasireiškia būtent tik tikslingais veiksmais, t. y. naudojimusi viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis ir draudimu manipuliuoti rinka. Taip draudimas piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka suprantamas Europos Sąjungos teisėje bei teisės doktrinoje (žr., pavyzdžiui, Fruzerova, Oksana. Piktnaudžiavimo rinka reglamentas – administracinės atsakomybės klausimas. Vilniaus universitetas: Teisė, 2014. Nr. 91, p. 100-118).
47. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Bendrovės netinkama kontrolė, susijusi su viešai neatskleista informacija, kvalifikuotina pagal FPRĮ 13 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. finansų maklerio įmonė privalo turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras, veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju Bendrovė veiksmingai nesukontroliavo, kad informacija nenutekėtų K. B. ir toliau. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo su atsakovu, remdamasis FPRĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, UAB FMĮ „Orion Securities“ skyrė 10 000 Eur baudą.
III.
48. Atsakovas Lietuvos bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, paliekant Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 241-197 „Dėl poveikio priemonės taikymo UAB FMĮ „Orion Securities“ nepakeistą.
49. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas Bendrovės veikas iš FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto į 13 straipsnio 5 dalį, netinkamai taikė teisės normas, savo sprendimo nepagrindė, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
50. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad jis prieštarauja teisinio reguliavimo tikslams, Direktyvos nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikai.
51. Pasak atsakovo, Direktyvoje ir FPRĮ nustatytas draudimas naudotis viešai neatskleista informacija apima tiek draudimą bet kuriam asmeniui, kuris žino viešai neatskleistą informaciją, panaudoti tą informaciją įsigyjant arba parduodant finansines priemones, kurias ta informacija liečia (Direktyvos 2 straipsnio 1 dalis, FPRĮ 62 straipsnio 1 dalis), tiek ir draudimą atskleisti tokią informaciją trečiajai šaliai arba šios informacijos pagrindu teikti rekomendacijas (Direktyvos 3 straipsnis, FPRĮ 62 straipsnio 2 dalis), taip užkertant kelią kitiems asmenims neteisėtai šią informaciją panaudoti investiciniams sprendimams priimti. Atsižvelgiant į tai, Teismas, eliminuodamas iš pasinaudojimo viešai neatskleista informacija objektyviosios pusės požymių neteisėtą viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, šio pažeidimo sudėtį nepagrįstai susiaurino.
52. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas, remdamasis teisės doktrina, o konkrečiai – O. Fruzerovos straipsniu „Piktnaudžiavimo rinka reglamentas – administracinės atsakomybės klausimas“, neatsižvelgė į tai, kad nei šiame straipsnyje, nei kituose teisės doktrinos šaltiniuose piktnaudžiavimo rinka sudėtis išsamiai nenagrinėta. Cituoto straipsnio teiginys, kad „minėta direktyva uždraudė dvi pagrindines piktnaudžiavimo rinka formas: pasinaudojimą viešai neatskleista informacija ir manipuliavimą rinka“, nesudaro pagrindo teigti, kad naudojimasis viešai neatskleista informacija neapima Direktyvos 3 straipsnį įgyvendinančia FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies norma tiesiogiai uždrausto neteisėto tokios informacijos atskleidimo ir nepagrindžia teismo padarytų išvadų.
53. Pasak atsakovo, sprendžiant atsakomybės už piktnaudžiavimą rinka klausimą, svarbu įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju buvo pažeistas finansų rinkų vientisumas ir dėl neteisėtų bendrovės veikų atsirado investuotojų turimos informacijos disproporcija ir sudarytos prielaidos kitiems investuotojams neteisėtai pasinaudoti viešai neatskleista informacija.
54. Atsakovas nurodo, kad teismo pozicija, jog draudimas piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka gali būti pažeistas tik veikiant tiesiogine tyčia ir pasireiškia tik tikslingais veiksmais, prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) suformuotai praktikai (žr., pvz., ESTT sprendimas byloje Nr. C-45/08 Spector Photo Group NV ir Chris Van Raemdonck prieš Commissie voor het Bank-, Financie- en Assurantiewezen (CBFA)).
55. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kaip Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies nuostatas išaiškino ESTT, nėra pagrindo teigti, kad draudimui atskleisti viešai neatskleistą informaciją, kurio įtvirtinimo Direktyvoje ir FPRĮ tikslas nesiskiria nuo Direktyvoje ir FPRĮ įtvirtinto draudimo tokią informaciją panaudoti tikslų ir, kuris taikomas identiškam subjektų ratui, turėtų būti taikomi skirtingi reikalavimai subjektyviajai teisės pažeidimo sudėties pusei. Draudimas atskleisti viešai neatskleistą informaciją turi būti aiškinamas, atsižvelgiant į bendrą Direktyvos teisinio reguliavimo tikslą. Kadangi, kaip minėta, dėl Bendrovės neteisėtų veikų kai kurie rinkos subjektai įgiję galimybę disponuoti viešai neatskleista informacija ir ją panaudoti, priimant investicinius sprendimus, Direktyvos teisinio reguliavimo tikslų kontekste įgijo privilegijuotą poziciją likusių rinkos subjektų nenaudai, Direktyvos nuostatomis saugomos vertybės buvo pažeistos. Dėl to Bendrovei, atsakovo nuomone, atsakomybė turėtų būti taikoma būtent už šios Direktyvos nuostatas įgyvendinančių teisės aktų, t. y. FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą.
56. Teismo sprendime sukurtas teisinio reguliavimo nuostatų aiškinimo precedentas gali sukelti neigiamų padarinių rinkos skaidrumui ir užtikrinant lygias visų investuotojų teises, priimant investicinius sprendimus.
57. Atsakovas pažymi, kad pažeidimo metu galiojusio teisinio reguliavimo ir jo taikymo aiškinimo kontekste svarbu aptarti ir kitą — piktnaudžiavimo rinka — teisinio reguliavimo raidos aspektą. Šiuo atveju svarbus yra Reglamentas, kuris perėjo prie aukštesnio teisinio reguliavimo harmonizavimo lygmens, atnaujino ir sugriežtino piktnaudžiavimo rinka teisinį reguliavimą ir išplėtė reglamento taikymo sritį. Reglamente nustatyta, kad piktnaudžiavimas rinka – tai sąvoka, aprėpianti neteisėtą elgesį finansų rinkose. Nors ir Direktyvoje nustatytas aiškus draudimas atskleisti viešai neatskleistą informaciją, tačiau Reglamente, atsižvelgiant į šios veikos pavojingumą ir tai, kad dėl šio pažeidimo kylantys padariniai yra ne mažiau pavojingi nei pasinaudojus viešai neatskleista informacija, šiam draudimui skiriamas kur kas didesnis akcentas: viešai neatskleistos informacijos atskleidimas aiškiai įvardytas kaip piktnaudžiavimo rinka veika (preambulės 7 punktas), o paties draudimo atskleisti viešai neatskleistą informaciją išdėstymas Reglamento 14 straipsnyje nesudaro prielaidų vertinti jo kaip mažiau pavojingo nei kitų piktnaudžiavimo rinka veikų. Kitas svarbus piktnaudžiavimo rinka teisinio reguliavimo raidos momentas, ypač kalbant apie subjektyviąją draudimo atskleisti viešai neatskleistą informaciją pažeidimo pusę, yra 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka (manipuliavimo rinka direktyva), priėmimas.
58. Atsižvelgiant į paminėtus teisinio reguliavimo raidos aspektus ir aiškinimo tendencijas, atsakovo manymu, yra akivaizdu, kad viešai neatskleistos informacijos atskleidimas gali pasireikšti ne tik tikslingais tyčiniais veiksmais, bet ir netyčine veika, todėl teismas netinkamai aiškino FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir dėl to nepagrįstai taikė FPRĮ 13 straipsnio 5 punktą ir, atitinkamai, 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
59. Atsakovas tvirtina, kad teismas sprendime visiškai nemotyvuotai konstatavo, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Lietuvos banku ir tuo pagrindu nepagrįstai sumažino baudą. Teisę laisvai įeiti į finansų maklerio įmonių patalpas, tikrinti dokumentus, darbuotojų užrašus ir kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją priežiūros institucijai suteikia FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata. Savo ruožtu prižiūrimas finansų rinkos dalyvis turi pareigą pateikti priežiūros institucijos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, FPRĮ 94 straipsnio 3 dalyje suteikta teisė asmens, kuris įtariamas pažeidimu, atstovams susipažinti su pažeidimą įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato paslaugomis. Todėl teisės aktuose numatytos pareigos įvykdymas arba teisės realizavimas negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su priežiūros institucija ir, atitinkamai, kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
61. Bendrovė, nesutikdama su apeliaciniu skundu ir pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.
62. Pasak pareiškėjo, teismas sprendime nesusiaurino pasinaudojimo viešai neatskleista informacija pažeidimo sudėties, nes įvertinęs visas faktines aplinkybes, teismas teisingai nustatė, kad Bendrovė neatliko veiksmų, kurie gali būti laikomi neteisėtu viešai neatskleistos informacijos atskleidimu. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad Lietuvos bankui nagrinėjant pažeidimą, buvo nustatyta, jog AWG ir UAB „Baltic Champs“ jungimosi metu Bendrovės darbuotojai galėjo girdėti viešai neatskleistą informaciją, kas ne tik parodo, kaip tokia informacija galėjo nutekėti, tačiau ir pagrindžia, jog Bendrovė gali būti laikoma atsakinga tik dėl to, kad nesiėmė pakankamų organizacinių veiksmų viešai neatskleistai informacijai apsaugoti, tačiau negali būti laikoma piktnaudžiavusia rinka (perdavusi informaciją tretiesiems asmenims). Todėl teismas pažeidimą perkvalifikavo pagrįstai.
63. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nei savo Sprendime, nei nagrinėjant bylą teisme nenurodė esminių aplinkybių, betarpiškai susijusių su pažeidimo konstatavimu – kas ir kada K. B. perdavė viešai neatskleistą informaciją. Tai, kad tokią informaciją K. B. galėjo sužinoti Bendrovės patalpose, negali būti laikoma pakankamomis aplinkybėmis, siekiant pripažinti Bendrovę piktnaudžiavusia rinka, kas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1427/2009).
64. Bendrovė, remdamasi teisės doktrina, pažymi, jog informacijos asimetriją ir finansinių priemonių vientisumo pažeidimą lemia sandorių dėl finansinių priemonių sudarymas, pasinaudojant viešai neatskleista informacija.
65. Bendrovė neginčija, kad dėl susiklosčiusios situacijos finansų rinkose atsirado investuotojų informacijos disproporcija ir buvo pažeistas finansų rinkos vientisumas, tačiau sutikdama su atsakovu, mano, jog būtina įvertinti neteisėtus Bendrovės veiksmus ir tai, ar jie lėmė informacijos asimetrijos ir finansų rinkos pažeidimus. Nagrinėjamu atveju, Bendrovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurie gali būti laikomi tiksliniu viešai neatskleistos informacijos pasinaudojimu, o informacijos asimetriją ir finansų rinkų vientisumo pažeidimą lėmė trečiųjų asmenų (K. B. ir M. G.) veiksmai.
66. Bendrovė sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog ši byla yra precedentinė ir teismo sprendimas turės įtakos visai finansų rinkai, tačiau pabrėžia, jog pripažinus Bendrovę pažeidusia FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, būtų suformuotas ydingas ir teisingumui prieštaraujantis precedentas. Toks sprendimas reikštų, jog ateityje Lietuvos bankas galėtų bausti kitus finansų rinkos dalyvius už piktnaudžiavimą rinka, nenustačius už pažeidimą atsakingo asmens, t. y. neįrodžius neteisėtų veiksmų ir juridinio asmens kaltės bei nenustačius kitų šios bylos (nagrinėjamo pažeidimo) kontekste esminių aplinkybių.
67. Pasak pareiškėjo, apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi ESTT praktika, kurioje nagrinėjama ne šioje byloje aktualaus pažeidimo sudėtis ir su jo padarymu susijusios aplinkybės.
68. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos banko pozicija, jog teismas nepagrįstai sumažino baudą, yra nepagrįsta, nes de jure Bendrovei paskirta bauda nebuvo sumažinta.
69. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, skirdamas baudą pareiškėjui, buvo nustatęs lengvinančią aplinkybę – pareiškėjas ėmėsi priemonių nustatyti visas su viešai neatskleistos informacijos neteisėtu atskleidimu susijusias aplinkybes ir sustiprinti viešai neatskleistos informacijos valdymą ir apsaugą. Tai, kad Bendrovė dar iki Lietuvos banko poveikio priemonės paskyrimo savo iniciatyva ėmėsi preventyvių veiksmų, siekiant užkardyti kelią bet kokiems galimiems piktnaudžiavimams rinka ateityje (FPRĮ 94 str. 6 d.), turi būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
70. Pareiškėjo manymu, egzistavo ir aplinkybės, kuriomis remiantis teismas pagrįstai galėjo pripažinti, kad Bendrovė bendradarbiavo su Lietuvos banku (Bendrovė savo iniciatyva atliko net du vidinius patikrinimus, su patikrinimais susijusią informaciją pateikė Lietuvos bankui), todėl yra akivaizdu, kad Bendrovė siekė padėti priežiūros institucijai išsiaiškinti visas su nagrinėjama byla susijusias aplinkybes. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad Bendrovė bendradarbiavo su Lietuvos banku, kas gali būti pripažinta lengvinančia aplinkybe.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
71. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 241-197 „Dėl UAB FMĮ „Orion Securities“ poveikio priemonės taikymo“. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos bankas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo UAB FMĮ „Orion Securities“ pažeidimas buvo perkvalifikuotas.
72. Byloje skundžiamu Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjui UAB FMĮ „Orion Securities“ paskirta 20 000 Eur bauda už viešai neatskleistos informacijos, kuri turėjo reikšmingos įtakos finansinės priemonės kainai, perdavimą kitam asmeniui, t. y. už Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą.
73. Apeliaciniu skundu ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta, kad pareiškėjo veiksmai neatitiko Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos pažeidimo sudėties požymių ir teismas perkvalifikavo pažeidimą paskirdamas pareiškėjui 10 000 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė to paties įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, kuri numato, kad finansų maklerio įmonė privalo turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras, veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.
74. Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendime, be kita ko, nurodyta, kad UAB FMĮ „Orion Securities“ darbuotoja K. B. neteisėtai perdavė M. G. viešai neatskleistą informaciją apie būsimą AB „Agrowill Group“ susijungimą su UAB „Baltic Champs“. UAB FMĮ „Orion Securities“ tarpininkavo emitento AB „Agrowill Group“ derybų dėl susijungimo su UAB „Baltic Champs“ metu ir disponavo informacija apie vykstančias derybas. Iki 2014 m. vasario 20 d. ši informacija buvo laikoma viešai neatskleista informacija, todėl turėjo būti valdoma konfidencialiai ir su ja turėjo teisę susipažinti tik asmenys, kuriems ši informacija galėjo būti atskleista tik vykdant tarnybinę, profesinę veiklą ar pareigas ir kuriuos AB „Agrowill Group“, remdamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 6 dalimi, įtraukė į sąrašą asmenų, turinčių teisę sužinoti viešai neatskleistą informaciją darbo sutarčių ar kitokiais pagrindais. UAB FMĮ „Orion securities“ darbuotoja K. B. į minėtą sąrašą įtraukta nebuvo, taigi nei ji, nei M. G. neturėjo teisės žinoti viešai neatskleistos informacijos apie vykstančias derybas.
75. Įvertinęs surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo IV skyriuje, už kurio pažeidimą baudą paskyrė Priežiūros tarnybos direktorius, yra nustatytas draudimas piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad piktnaudžiavimas pasireiškia tik tikslingais veiksmais, kurie pareiškėjo veiksmuose nenustatyti – pareiškėjas neužtikrino veiksmingos kontrolės, kad viešai neatskleista informacija nebūtų perduota kitiems asmenims, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatas.
76. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės, šiuo atveju ginčas apeliaciniame procese iš esmės susiklostė dėl pareiškėjo veiksmų teisinio kvalifikavimo.
77. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad finansų maklerio įmonė privalo turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras, veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones. Pagal šio įstatymo 62 straipsnį asmenims, kurie viešai neatskleistą informaciją turi dėl to, kad yra emitento administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti sudaryti ar sudaryti savo ar trečiojo asmens sąskaita sandorius dėl finansinių priemonių, su kuriomis informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Jeigu nurodytas asmuo yra juridinis asmuo, atitinkamas draudimas taip pat taikomas fiziniams asmenims, dalyvaujantiems priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita sudarymo (1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims taip pat draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę, profesinę veiklą arba pareigas (2 d. 1 p.).
78. Šio įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad priežiūros institucija turi teisę skirti pinigines baudas juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 ir 16 straipsniuose nustatytų organizacinių reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų. Sankcija už šio įstatymo 62 straipsnio pažeidimą numatyta to paties straipsnio 1 dalies 7 punkte, pagal kurį priežiūros institucija turi teisę skirti pinigines baudas juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų.
79. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. sausio 28 d. direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) 3 straipsnio nuostatą, pagal kurią kiekvienam asmeniui, kuriam taikomas 2 straipsnyje nustatytas draudimas, valstybės narės draudžia atskleisti viešai neatskleistą informaciją trečiajai šaliai, išskyrus tuos atvejus, kai tokią informaciją asmuo atskleidžia, atlikdamas savo įprastines tarnybines ar profesines arba kitas pareigas. Aptariamomis Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatomis yra įgyvendinama Direktyva 2003/6/EB, kuria, be kita ko, siekiama užtikrinti Bendrijos finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą tomis rinkomis. Bendrijos teisės aktų leidėjas pasirinko prevencinį ir administracinių sankcijų už prekybą vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, mechanizmą. Šio modelio veiksmingumas būtų sumažintas, jeigu jis priklausytų nuo reikalavimo visą laiką ieškoti subjektyviojo pažeidimo sudėties požymio. Prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, draudimas gali būti veiksmingas bei tvariai skatins visų rinkos subjektų pagarbą teisės normai, tik jeigu jis sudarys galimybę veiksmingai persekioti pažeidimus. Taigi veiksmingas prekybos sandorių draudimo įgyvendinimas grindžiamas paprasta struktūra, apribojant galimybę gintis remiantis subjektyviais argumentais, siekiant ne tik veiksmingai persekioti už šio draudimo pažeidimus, bet ir vykdyti veiksmingą šių pažeidimų prevenciją (žr., pvz. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas byloje Nr. C-45/08 Spector Photo Group ir Van Raemdonck).
80. Direktyvos 2003/6/EB 3 straipsnio ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos yra skirtos įgyvendinti veiksmingą piktnaudžiavimo rinka prevenciją, be kita ko, remiantis prielaida, kad perdavus kitam asmeniui finansinės priemonės kainai reikšmingą įtaką turinčią informaciją, kuri tik vėliau turi būti viešai paskelbta šio įstatymo nustatyta tvarka, nukenčia įstatymu keliamas tikslas užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą.
81. Draudimas tikslingai piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka, joje prekiaujant finansinėmis priemonėmis naudojantis viešai neatskleista informacija, yra numatytas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje. Analogiškas draudimas numatytas ir Direktyvos 2003/6/EB 2 straipsnyje: valstybės narės draudžia bet kuriam antroje pastraipoje nurodytam asmeniui, kuris žino viešai neatskleistą informaciją, panaudoti tą informaciją savo sąskaita ar trečiosios šalies sąskaita, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjant ar parduodant finansines priemones, kurias ta informacija liečia. Pirmoji pastraipa taikoma bet kuriam asmeniui, kuris žino tą informaciją: dėl savo narystės emitento administracijos, valdymo ar stebėtojų organuose arba dėl to, kad jis valdo dalį emitento kapitalo, arba dėl to, kad gali naudotis tokia informacija, atlikdamas savo tarnybines ar profesines arba kitas pareigas, arba dėl savo nusikalstamos veiklos. Jeigu straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo yra juridinis asmuo, toje straipsnio dalyje numatytas draudimas taikomas ir fiziniams asmenims, kurie dalyvauja priimant sprendimą vykdyti sandorį to juridinio asmens sąskaita.
82. Sistemiškai vertinant, Finansinių priemonių rinkų įstatyme ir Direktyvoje 2003/6/EB numatytas draudimas prekiauti finansinėmis priemonėmis naudojantis viešai neatskleista informacija ir draudimas kitam asmeniui perduoti viešai neatskleistą informaciją yra dvi atskiros ir savarankiškos pažeidimų sudėtys. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu sprendimu Priežiūros tarnybos direktorius paskyrė baudą pareiškėjui už Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą, t. y. draudimą perduoti kitam asmeniui viešai neatskleistą informaciją. Šio pažeidimo sudėtyje nėra eksplicitiškai įtvirtinta atsakomybės sąlyga – tikslingas siekis piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka. Pagal šią pažeidimo sudėtį atsakomybės sąlygos yra tai, kad jį įvykdė vienas iš to paties straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų (asmenys, kurie viešai neatskleistą informaciją turi dėl to, kad yra emitento administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu; jei nurodytas asmuo yra juridinis asmuo, aptariamas draudimas taip pat taikomas ir fiziniams asmenims, dalyvaujantiems priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita sudarymo) bei tai, kad viešai atskleista informacija buvo tiesiogiai ar netiesiogiai perduota kitam asmeniui.
83. Aplinkybę, kad pareiškėjas nesiėmė reikalingų konfidencialios informacijos apsaugos, konstatavo pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas pareiškėjo pažeidimą pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 straipsnio 5 dalį. Ši pirmosios instancijos teismo išvada apeliaciniame procese neginčijama. Byloje surinkti įrodymai leidžia matyti, kad pareiškėjas neužtikrino, kad informacija apie AB „Agrowill Group“ susijungimą su UAB „Baltic Champs“ būtų prieinama tik ją turintiems teisę žinoti asmenims. Kaip nustatė Priežiūros tarnyba, teikdama paaiškinimus Lietuvos bankui K. B. nurodė, kad UAB FMĮ „Orion securities“ viešai neatskleistą informaciją galėjo žinoti ir daugiau žmonių, kad šia tema vyko pokalbiai tarp kolegų. K. B. 2013 m. gruodžio 18 d. naudodamasi programa „Skype“ atskleidė M. G. viešai neatskleistą informaciją apie vykstančias derybas, taip pat atskleidė, kad „(duomenys neskelbtini) čia savus ragina/kad chebra nesnauskit/apsipirkit/ir daug kas perka labai“. K. B. paminėtas asmuo (duomenys neskelbtini) yra D. G., UAB FMĮ „Orion securities“ finansų makleris (minėtas asmuo yra vienintelis UAB FMĮ „Orion securities“ darbuotojas, kurio vardas sutampa su K. B. minėtu vardu), kuris taip pat nebuvo įtrauktas į sąrašą asmenų, turinčių teisę susipažinti su viešai neatskleista informacija dėl vykdomo įmonių susijungimo. Tai patvirtina ir UAB FMĮ „Orion securities“ atstovo pateiktas 2015 m. spalio 21 d. rašto Lietuvos banko Priežiūros tarnybai priedas – D. G. 2015 m. balandžio 6 d. pasiaiškinimas „Dėl informacijos disponavimo apie AB „Agrowill group“, kuriame D. G. pripažįsta su kolegomis aptarinėjęs AB „Agrowill group“ ir UAB „Baltic Champs“ susijungimo temą.
84. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tiesiogiai taikyti pareiškėjo nurodytas juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Administraciniai teismai turi teisę subsidiariai analogijos metodu vadovautis kitų teisės šakų normomis nustatę, kad ginčo santykių teisiniame reguliavime yra teisės spraga. Nagrinėjamu klausimu baudžiamoji teisė pagal analogiją netaikoma, kadangi šis klausimas yra reglamentuotas administracinės teisės normomis ir principais. Sprendžiant dėl juridinio asmens administracinės atsakomybės turi būti vadovaujamasi specialiu Finansinių priemonių rinkų įstatymu, kuriame yra apibrėžta pažeidimo sudėtis bei teismų praktikoje išplėtota juridinių asmenų atsakomybės doktrina.
85. Kaip buvo minėta, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo sudėtis apima šiuos požymius: jį įvykdė vienas iš to paties straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų bei viešai atskleista informacija buvo tiesiogiai ar netiesiogiai perduota kitam asmeniui. Pareiškėjo nurodomas naudos atsiradimas juridiniam asmeniui nėra viena iš atsakomybės sąlygų pagal šią normą, kadangi, be kita ko, šios normos paskirtis yra prevencinio pobūdžio. Šioje pažeidimo sudėtyje nėra įtvirtintas subjektyvus tikslingo veikimo požymis, todėl tiesioginis ar netiesioginis perdavimas šiame kontekste apima ir atvejus, kada viešai neatskleista informacija yra perduodama, kadangi juridinis asmuo nesiėmė tam išvengti reikalingų apsaugos priemonių, t. y. netiesioginį informacijos perdavimą draudžianti normos formuluotė numato atsakomybę ne tik kada yra tikslingai siekiama naudos juridiniam asmeniui, bet ir atskleidus konfidencialią informaciją kitam asmeniui dėl aplaidumo.
86. Bet kokia juridinio asmens vykdoma ūkinė veikla yra vykdoma per atitinkamus darbo santykiais su ūkio subjektu susijusius asmenis, tai yra pagrindinis įmanomas ūkio subjekto tokios veiklos būdas, todėl ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą, vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla, t. y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1155-525/2015). Jo, kaip juridinio asmens, kaltė, be kita ko, nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo darbuotojus ir vien ta aplinkybė, jog ne ūkio subjektas juridinis asmuo, o jo darbuotojas atliko pažeidimą, nelaikytina aplinkybe, savaime atleidžiančia jį nuo atsakomybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-123/2013, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1183/2013, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-525/2016).
87. Nagrinėjamoje byloje viešai neatskleista informacija buvo perduota K. B. ir M. G.. Iš byloje surinktų įrodymų galima matyti, kad K. B. šią informaciją sužinojo iš bendradarbio, įvardyto kaip „(duomenys neskelbtini)“ (D. G.). Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad pažeidimo tyrimo metu Bendrovė neneigė, jog derybų dėl AWG ir UAB „Baltic Champs“ jungimosi metu viešai neatskleistą informaciją Bendrovės darbuotojai galėjo girdėti, nes derybų metu asmenys bendravo garsiai, o posėdžių salė nebuvo pakankamai izoliuota. Šią aplinkybę taip pat patvirtina K. B. ir M. G. susirašinėjimas, kuriame K. B. paminėjo girdėjusi pokalbius iš susitikimų kambario, kurie galėjo būti susiję su derybomis dėl AWG ir UAB „Baltic Champs“ susijungimo. Pažymėtina, kad net konstatavus, jog šios aplinkybės nėra patikimai įrodytos, viešai neatskleistos informacijos perdavimas kitam asmeniui nagrinėjamoje byloje yra neginčijamai nustatytas – šią informaciją M. G. perdavė K. B., kuri yra pareiškėjo darbuotoja.
88. Aplinkybę, kad UAB FMĮ „Orion Securities“ yra atsakingas už savo darbuotojų veiksmus, be kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, patvirtina ir tai, kad pareiškėjas nesiėmė visų galimų priemonių užkirsti kelią, kad viešai neatskleista informacija nebūtų perduota kitiems asmenims. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas yra finansų maklerio įmonė, kuri, turėdama išskirtinę kompetenciją finansinių priemonių rinkų reguliavimo klausimais, gali ir privalo vadovautis aukštais apdairumo ir rūpestingumo standartais. Pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 7 dalį finansų maklerio įmonė yra juridinis asmuo, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba) profesionalus vienos ar kelių investicinės veiklos rūšių vykdymas. Kadangi pareiškėjo veikla yra susijusi su finansinių priemonių rinkomis, laikytina, kad jis yra susipažinęs su finansinių priemonių rinkų teisinio reguliavimo reikalavimais ir viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo svarba. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, kad viešai nepaskelbta informacija buvo perduota kitam asmeniui dėl aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo išvengti laikydamasis protingų apdairumo veiklos standartų, kurių galima tikėtis iš finansų maklerio įmonės. Vien aplinkybė, kad darbuotojai yra parašu patvirtinę susipažinimą su konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimais, nėra pakankamas įrodymas, kad įmonė efektyviai kontroliavo darbuotojus, diegė įstatymų laikymosi korporatyvinę kultūrą ir šiuo konkrečiu atveju tinkamai saugojo informacijos slaptumą. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad dėl UAB FMĮ „Orion securities“ darbuotojų aplaidumo neužtikrinant viešai neatskleistos informacijos slaptumo ši informacija buvo perduota K. B., kuri nebuvo įtraukta į sąrašą asmenų, turinčių teisę susipažinti su viešai neatskleista informacija, ir UAB FMĮ „Orion securities“ darbuotoja K. B. šią informaciją valingai perdavė M. G..
89. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte nėra įtvirtinta privaloma atsakomybės sąlyga – tikslingas siekis piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka ar naudos gavimas. Ši norma pažeidžiama ir netiesiogiai perdavus viešai nepaskelbtą informaciją. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta norma įpareigoja finansų maklerio įmonę vykdant veiklą turėti patikimas procedūras, mechanizmus ir priemones, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Tai reiškia, kad aptariama norma yra susijusi su finansų maklerio įmonės veiklos organizaciniais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju pažeidimas pasireiškė kita veika – viešai neatskleistos informacijos perdavimu kitam asmeniui, kas yra kvalifikuotina pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
90. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta atskira savarankiška pažeidimo sudėtis, kuri šiuo atveju netaikoma, kadangi nustatytos aplinkybės patvirtina esant Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto pažeidimo požymius. Konstatavus, kad UAB FMĮ „Orion securities“ nesiėmė reikalingų priemonių apsaugoti viešai nepaskelbtos informacijos konfidencialumą ir dėl to ši informacija buvo perduota kitam asmeniui, yra pažeidžiamas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas netiesiogiai perduoti viešai nepaskelbtą informaciją kitam asmeniui.
91. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nesiėmė reikalingų viešai nepaskelbtos informacijos konfidencialumo apsaugos priemonių ir dėl to ši informacija buvo perduota kitam asmeniui, taigi pareiškėjo veiksmuose yra visi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo požymiai.
92. Įvertinus ginčo santykių teisinį reguliavimą ir byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad Priežiūros tarnybos direktorius 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 241-197 tinkamai kvalifikavo UAB FMĮ „Orion securities“ pažeidimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas pirmosios instancijos sprendimą panaikinant ir priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
93. Pareiškėjas UAB FMĮ „Orion securities“ atsiliepime prašo iš apelianto Lietuvos banko priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovo Lietuvos banko apeliacinis skundas tenkinamas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo UAB FMĮ „Orion securities“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
atsakovo Lietuvos banko apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.