LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 M. LAPKRIČIO 8 D. ĮSAKYMO NR. D1-531 „DĖL BLINSTRUBIŠKIO MIŠKO, DOTNUVOS–JOSVAINIŲ MIŠKŲ, LABŪNAVOS MIŠKO IR LANČIŪNAVOS MIŠKO BIOSFEROS POLIGONŲ ĮSTEIGIMO, JŲ NUOSTATŲ IR RIBŲ PLANŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. spalio 30 d. Nr. D1-794
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. D1-531 „Dėl Blinstrubiškio miško, Dotnuvos‒Josvainių miškų, Labūnavos miško ir Lančiūnavos miško biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų planų patvirtinimo“:
1.1. pakeičiu Labūnavos miško biosferos poligono nuostatus ir išdėstau juos nauja redakcija (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad:
2.2. miško kirtimai pagal iki 2016 m. sausio 1 d. išduotus miško kirtimo leidimus ir pateiktus bei nustatyta tvarka įvertintus pranešimus apie ketinimą kirsti mišką arba numatomų iškirsti biržių sąrašą, kuris prilyginamas pranešimui apie ketinimą kirsti mišką, vykdomi pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2005 m. lapkričio
8 d. įsakymu Nr. D1-531
(Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2015 m. spalio 30 d.
įsakymo Nr. D1-794 redakcija)
Labūnavos miško biosferos poligono nuostatai
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Labūnavos miško biosferos poligono nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja veiklą Labūnavos miško biosferos poligone (toliau – Biosferos poligonas) bei nustato apsaugos, tvarkymo ir kontrolės organizavimo ypatumus šioje teritorijoje.
2. Veiklą Biosferos poligone reglamentuoja, jo apsaugos bei tvarkymo režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, Miško kirtimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“, Miško sanitarinės apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-141 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-562 „Dėl Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kiti įstatymai bei teisės aktai, taip pat šie Nuostatai.
II SKYRIUS
Biosferos poligono paskirtis ir veiklos reglamentavimas
3. Biosferos poligono paskirtis:
3.1. būti sudėtine nacionalinės kompleksinės ekologinės bei specializuotos biologinės įvairovės būklės stebėsenos sistemos bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi, kurioje stebimi, kontroliuojami bei prognozuojami gamtinių sistemų pokyčiai;
3.2. išsaugoti Labūnavos miško ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) populiaciją teritorijoje, kuri atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų patvirtinimo“ nustatytus kriterijus;
3.3. vykdyti saugomos rūšies, nurodytos šių Nuostatų 3.2 papunktyje, stebėseną (monitoringą), mokslinius tyrimus, kaupti informaciją apie lizdavietes;
3.5. atlikti gamtosaugos eksperimentus natūraliuose gamtiniuose kompleksuose ir jų aplinkinėse teritorijose;
4. Miškų ūkio ir kita veikla Biosferos poligone negali bloginti šių Nuostatų 3.2 papunktyje nurodytos rūšies ir jos buveinių apsaugos būklės.
5. Biosferos poligone:
5.1. kertant plynais kirtimais, 1 hektare turi būti paliekama ne mažiau kaip 10 žalių biologinės įvairovės apsaugai skirtų medžių (rekomenduojama pirmiausia palikti vyresnio amžiaus nei vidutinis kertamo medyno amžius plačiašakius ąžuolus);
5.2. hidrologinis režimas negali būti keičiamas, jei dėl to sumažėtų paukščiams tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
5.4. skatinama įrengti mažiesiems ereliams rėksniams dirbtinius lizdus esamų prastos būklės lizdaviečių vietoje arba šalia jų;
5.5. skatinama plynose kirtavietėse palikti daugiau medžių 1 hektare, nei numatyta šių Nuostatų 5.1 papunktyje, jeigu tinkamų medžių yra pakankamas kiekis (pirmenybė teikiama plačiašakiams kietųjų lapuočių medžiams);
5.6. skatinama mišką supančiuose žemės ūkio plotuose ekologiškai ūkininkauti, didinti pievų ir ganyklų plotą;
6. Mažojo erelio rėksnio apsaugos tikslais:
6.1. biosferos poligone be miško kirtimų apribojimų, nustatytų Miško kirtimų taisyklėse, papildomai taikomi tokie apribojimai:
6.1.1. aplink kiekvieną mažojo erelio rėksnio lizdavietę nustatoma 150 metrų spindulio veisimosi vieta;
6.1.2. aplink veisimosi vietą nustatoma 150 metrų pločio juosta – veisimosi vietos apsaugos zona. Derinant veisimosi vietos ir jos apsaugos zonos ribas su natūraliomis gamtinėmis ribomis ir taksacinių miško sklypų ribomis, nurodytus atstumus leidžiama didinti arba mažinti iki 25 proc. Veisimosi vietos apsaugos zonoje visi miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.;
6.2. veisimosi vietos apsaugos zonoje žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimai ir visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimai vykdomi pagal Miško kirtimų taisyklių X skyriaus ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus nepaisant šių nuostatų 6.1.2 papunktyje nustatyto apribojimo;
6.3. miško kirtimų apribojimų taikymui aktuali informacija apie lizdavietes kaupiama Miškų valstybės kadastre ir Saugomų rūšių informacinėje sistemoje;
6.4. informacija apie lizdo sunykimo ar apleidimo faktą Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka perduodama Saugomų rūšių radaviečių, augaviečių duomenų tikslinimo komisijai;
6.5. kuomet lizdas ir/ar veisimosi vietos medynas sunyko dėl abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeidimų, 6.1.2 papunktyje išdėstyti miško kirtimų ir medienos ištraukimo apribojimai nebetaikomi, jeigu Miško sanitarinės apsaugos taisyklių nustatyta tvarka išduodama išvada dėl plyno sanitarinio kirtimo būtinumo ir duomenys apie lizdo sunykimo faktą yra perduoti ir patvirtinti Saugomų rūšių informacinėje sistemoje.
III SKYRIUS
Biosferos poligono apsaugA ir tvarkymAS
7. Biosferos poligono žemę bei gamtos išteklius tvarko, saugo ir naudoja žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai ir/ar gamtos išteklių naudotojai. Šie asmenys specialius gamtotvarkos darbus bei šių Nuostatų 5.3–5.7 papunkčiuose nurodytos veiklos rūšis vykdo savanoriškai. Specialiems gamtotvarkos darbams Biosferos poligone atlikti bei šių Nuostatų 5.3–5.7 papunkčiuose nurodytoms skatinamoms veiklos rūšims įgyvendinti nustatyta tvarka skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir programų bei savivaldybės biudžeto lėšos, kitos lėšos.
8. Biosferos poligone saugomos rūšies, nurodytos šių Nuostatų 3.2 papunktyje, būklės stebėjimus pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą organizuoja, renka duomenis apie lizdavietes, gautus duomenis analizuoja ir ataskaitas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos teikia Kauno marių regioninio parko direkcija, informavusi VĮ Kėdainių miškų urėdiją.
IV SKYRIUS
Fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos
10. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo numatytais atvejais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka žemės, esančios Biosferos poligone, savininkai ir valdytojai už nustatytus veiklos apribojimus, mažinančius gaunamą naudą, turi teisę gauti kompensacijas, naudotis mokesčių bei kitomis lengvatomis.
11. Biosferos poligone esančios žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai negali trukdyti įstatymų ir kitų teisės aktų numatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų vertybių, vykdyti lizdaviečių inventorizacijos, stebėjimų, mokslinių tyrimų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-531
(Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2015 m. spalio 30 d.
įsakymo Nr. D1-794 redakcija)
Lančiūnavos miško biosferos poligono nuostatai
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Lančiūnavos miško biosferos poligono nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja veiklą Lančiūnavos miško biosferos poligone (toliau – Biosferos poligonas) bei nustato apsaugos, tvarkymo ir kontrolės organizavimo ypatumus šioje teritorijoje.
2. Veiklą Biosferos poligone reglamentuoja, jo apsaugos bei tvarkymo režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, Miško kirtimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“, Miško sanitarinės apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-141 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-526 „Dėl Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kiti įstatymai bei teisės aktai, taip pat šie Nuostatai.
II SKYRIUS
Biosferos poligono paskirtis ir veiklos reglamentavimas
3. Biosferos poligono paskirtis:
3.1. būti sudėtine nacionalinės kompleksinės ekologinės bei specializuotos biologinės įvairovės būklės stebėsenos sistemos bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi, kurioje stebimi, kontroliuojami bei prognozuojami gamtinių sistemų pokyčiai;
3.2. išsaugoti Lančiūnavos miško ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina), pilkosios meletos (Picus canus), vidutinio genio (Dendrocopos medius) ir baltnugario genio (Dendrocopos leucotos) populiacijas teritorijoje, kuri atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų patvirtinimo“ nustatytus kriterijus;
3.3. vykdyti saugomų rūšių, nurodytų šių Nuostatų 3.2 papunktyje, stebėseną (monitoringą), mokslinius tyrimus, kaupti informaciją apie mažojo erelio rėksnio lizdavietes;
3.5. atlikti gamtosaugos eksperimentus natūraliuose gamtiniuose kompleksuose ir jų aplinkinėse teritorijose;
4. Miškų ūkio ir kita veikla Biosferos poligone negali bloginti šių Nuostatų 3.2 papunktyje nurodytų rūšių ir jų buveinių apsaugos būklės.
5. Biosferos poligone:
5.1. pagrindiniai ir einamieji miško kirtimai negali būti vykdomi nuo balandžio 1 d. iki birželio 15 d.;
5.2. kertant pagrindiniais kirtimais ąžuolynus ir medynus su ąžuolais, biologinės įvairovės apsaugai paliekama ne mažiau kaip 20 proc. pagrindiniame arde augančių ąžuolų medžių skaičiaus;
5.3. kertant plynais kirtimais, 1 hektare turi būti paliekami stuobriai ir uoksiniai medžiai, taip pat ne mažiau kaip 10 žalių biologinės įvairovės apsaugai skirtų medžių. Rekomenduojama pirmiausia palikti vyresnio amžiaus nei vidutinis kertamo medyno amžius drevėtus ąžuolus (įskaitant paliekamus pagal šių Nuostatų 5.2 papunktį ąžuolus), pušis, uosius, liepas bei kitus kietuosius ar minkštuosius lapuočius medžius;
5.4. vykdant sanitarinius kirtimus, 1 hektare turi būti paliekama ne mažiau kaip 10 stuobrių ar sausuolių medžių (paliekamų stuobrių ir sausuolių skersmuo už vidutinį medžių medyne skersmenį gali būti mažesnis ne daugiau kaip trečdaliu);
5.5. hidrologinis režimas negali būti keičiamas, jei dėl to sumažėtų paukščiams tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
5.6. skatinama gamtotvarkos plane numatytais atvejais ir, suderinus su žemės, miško savininkais ir valdytojais, atstatyti ankstesnių miško sausinimų metu pažeistą hidrologinį režimą;
5.8. skatinama įrengti mažiesiems ereliams rėksniams dirbtinius lizdus esamų prastos būklės lizdaviečių vietoje arba šalia jų;
5.9. skatinama plynose kirtavietėse palikti daugiau medžių 1 hektare, nei numatyta šių Nuostatų 5.3 papunktyje, jeigu tinkamų medžių yra pakankamas kiekis (pirmenybė teikiama plačiašakiams kietųjų lapuočių medžiams);
5.10. skatinama prie saugomų paukščių lizdaviečių riboti transporto eismą miško keliais balandžio–rugpjūčio mėn.;
5.11. skatinama kryptingai formuoti medynų amžiaus struktūrą, kad brandžių medynų plotas Biosferos poligone sudarytų ne mažiau kaip 20 proc. viso ploto, o medynų, kuriuose pagrindiniai kirtimai iš viso nenumatomi, bendras plotas sudarytų ne mažiau kaip 2 proc. viso ploto;
6. Mažojo erelio rėksnio apsaugos tikslais:
6.1. biosferos poligone be miško kirtimų apribojimų, nustatytų Miško kirtimų taisyklėse, papildomai taikomi tokie apribojimai:
6.1.1. aplink kiekvieną mažojo erelio rėksnio lizdavietę nustatoma 150 metrų spindulio veisimosi vieta;
6.1.2. aplink veisimosi vietą nustatoma 150 metrų pločio juosta – veisimosi vietos apsaugos zona. Derinant veisimosi vietos ir jos apsaugos zonos ribas su natūraliomis gamtinėmis ribomis ir taksacinių miško sklypų ribomis, nurodytus atstumus leidžiama didinti arba mažinti iki 25 proc. Veisimosi vietos apsaugos zonoje visi miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.;
6.2. veisimosi vietos apsaugos zonoje žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimai ir visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimai vykdomi pagal Miško kirtimų taisyklių X skyriaus ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus nepaisant šių nuostatų 6.1.2 papunktyje nustatyto apribojimo;
6.3. miško kirtimų apribojimų taikymui aktuali informacija apie lizdavietes kaupiama Miškų valstybės kadastre ir Saugomų rūšių informacinėje sistemoje;
6.4. informacija apie lizdo sunykimo ar apleidimo faktą Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka perduodama Saugomų rūšių radaviečių, augaviečių duomenų tikslinimo komisijai;
6.5. kuomet lizdas ir/ar veisimosi vietos medynas sunyko dėl abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeidimų, 6.1.2 papunktyje išdėstyti miško kirtimų ir medienos ištraukimo apribojimai nebetaikomi, jeigu Miško sanitarinės apsaugos taisyklių nustatyta tvarka išduodama išvada dėl plyno sanitarinio kirtimo būtinumo ir duomenys apie lizdo sunykimo faktą yra perduoti ir patvirtinti Saugomų rūšių informacinėje sistemoje.
III SKYRIUS
Biosferos poligono apsaugA ir tvarkymAS
7. Biosferos poligono žemę bei gamtos išteklius tvarko, saugo ir naudoja žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai ir/ar gamtos išteklių naudotojai. Šie asmenys specialius gamtotvarkos darbus bei šių Nuostatų 5.6–5.13 papunkčiuose nurodytos veiklos rūšis vykdo savanoriškai. Specialiems gamtotvarkos darbams Biosferos poligone atlikti bei šių Nuostatų 5.6–5.13 punktuose papunkčiuose nurodytoms skatinamoms veiklos rūšims įgyvendinti nustatyta tvarka skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir programų bei savivaldybės biudžeto lėšos, kitos lėšos.
8. Biosferos poligone saugomų rūšių, nurodytų šių Nuostatų 3.2 papunktyje, būklės stebėjimus pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą organizuoja, renka duomenis apie lizdavietes, gautus duomenis analizuoja ir ataskaitas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos teikia Krekenavos regioninio parko direkcija, informavusi VĮ Kėdainių miškų urėdiją.
IV SKYRIUS
Fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos
10. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo numatytais atvejais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka žemės, esančios Biosferos poligone, savininkai ir valdytojai už nustatytus veiklos apribojimus, mažinančius gaunamą naudą, turi teisę gauti kompensacijas, naudotis mokesčių bei kitomis lengvatomis.
11. Biosferos poligone esančios žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai negali trukdyti įstatymų ir kitų teisės aktų numatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų vertybių, vykdyti lizdaviečių inventorizacijos, stebėjimų, mokslinių tyrimų.