PATVIRTINTA

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 13-778

(Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2022 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 13-2153 redakcija)

GYVŪNŲ LAIKYMO UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gyvūnų laikymo Ukmergės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse.

2. Taisyklės taikomos gyvūnų laikymui Ukmergės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse.

3. Mėgėjų sodų sklypuose, kurie yra sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiamų laikyti smulkių gyvūnų (triušių, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos gali būti nustatomos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, kurių nuostatos neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas), šių Taisyklių nuostatoms. Jei leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ar sąlygos nėra nustatyti sodininkų bendrijų vidaus tvarkos taisyklėse, taikomos Taisyklių nuostatos.

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4. Pagrindinės šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

4.1. Bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.

4.2. Bešeimininkis gyvūnas – gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui.

4.3. Biologinio saugumo priemonės – veterinarinės sanitarijos priemonės, kuriomis užkrečiamosios ligos sukėlėjui užkertamas kelias patekti į gyvūnų laikymo vietą ar medžioklės plotų vienetą arba būti perneštam iš užkrėstos gyvūnų laikymo vietos ar medžioklės plotų vieneto į kitas gyvūnų laikymo vietas ar medžioklės plotų vienetus ir sukelti užkrečiamąją ligą.

4.4. Bitynas – vieta lauke, kur laikomi aviliai su bičių šeimomis.

4.5. Gyvenamoji vietovė – žmonių gyvenimo ir veiklos vieta, apimanti miestus, miestelius ir kaimus.

4.6. Gyvūnas – bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis.

4.7. Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.

4.8. Gyvūnų augintinių registras – valstybės registras, kuriame registruojami mikroschemomis paženklinti gyvūnai augintiniai.

4.9. Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.

4.10. Gyvūnų laikymo vieta – pastatas (pastatai) arba tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, bet kuri vieta, kur gyvūnai yra laikomi, auginami ir prižiūrimi.

4.11. Gyvūno registravimas – gyvūno duomenų įrašymas į tam tikrų gyvūnų registro duomenų bazę.

4.12. Gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.

4.13 Gyvūnų vedžiojimo aikštelė – savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje nustatyta vieta su arba be įrenginių gyvūnams vedžioti, išleisti palakstyti ar pažaisti.

4.14. Kačių, šunų ir šeškų ženklintojas – asmuo, baigęs kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir jų duomenų teikimo Gyvūnų augintinių registrui mokymus ir turintis tai patvirtinantį dokumentą.

4.15. Kovinio šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo.

4.16. Kovinis šuo – kovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.

4.17. Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas.

4.18. Pavojingas šuo – pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.

4.19. Pavojingo šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo.

4.20. Renginys su gyvūnais – paroda, sporto varžybos, rungtynės, mugė, aukcionas, cirko vaidinimas ar programa, konkursas, filmas, laida, reklama ar kitas viešas renginys, kuriame naudojamas vienas ar daugiau gyvūnų.

4.21. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinis padalinys.

4.22. Viešoji vieta – aikštė, parkas, skveras, paplūdimys, daugiabučio namo kiemas, valstybės ir savivaldybės institucijos, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, prekybos, viešojo maitinimo, apgyvendinimo, poilsio ir pramogų organizavimo ir kitas paslaugas teikianti įstaiga, taip pat teritorija, statinys ar patalpa, kuriuose asmenys gali laisvai lankytis.

4.23. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję keli žemės sklypai.

4.24. Uždara žemės valda – žemės valda, kurios teritorija yra aptverta tvora su vartais.

4.25. Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais.

5. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme ir kituose teisės aktuose.

III SKYRIUS

GYVŪNO LAIKYTOJO PAREIGOS

6. Gyvūnų laikytojai, įskaitant Įstatyme nustatytas pareigas, turi:

6.1. užtikrinti, kad jų laikomi šunys, katės, šeškai ir (ar) kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 „Dėl Pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“, ir turėti dokumentus, kuriais patvirtinamas tokių gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės;

6.2. nedelsiant pranešti apie, jų nuomone, užkrėstą (-us), užsikrėtusį (-usius) ar sergantį (-čius) pasiutlige ar kita užkrečiamąja liga gyvūną (-us) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui arba privačiam veterinarijos gydytojui;

6.3. užtikrinti, kad jų laikomi ar viešoje vietoje vedami gyvūnai netrikdytų kitų žmonių ramybės, nekeltų grėsmės asmenų, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui;

6.4. nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ir kitus teršalus, jų gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, todėl vesdamas (vedžiodamas) ar būdamas su gyvūnu viešose vietose ar kitam asmeniui priklausančiose žemės valdose, turi turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti;

6.5. nelaikyti ir nepalikti be priežiūros gyvūnų viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų pagalbinėse patalpose bei bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse, ant daugiabučių namų stogų ir kt., sudaryti sąlygas gyvūnams patekti į nurodytas patalpas ar vietas;

6.6. užtikrinti, kad iš nuolatinės gyvūnų laikymo vietos vežamus ar kitu būdu perkeliamus gyvūnus lydėtų Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-207 „Dėl Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio ir leidimo paskersti gyvūną skerdykloje formų patvirtinimo“, išskyrus atvejus, kai gyvūnai pervežami ar kitu būdu perkeliami į kitą to paties gyvūno laikytojo gyvūnų laikymo vietą Lietuvos Respublikoje ar gyvūno laikytojas nekomerciniais tikslais vežasi gyvūnus augintinius;

6.7. užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33), ir 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL 2011 L 54, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. liepos 12 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/1262 (OL 2017 L 182, p. 34);

6.8 užtikrinti, kad gyvūnų augintinių gaišenos būtų tvarkomos pagal Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 „Dėl Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“;

6.9. apie gyvūnų dingimą per 3 darbo dienas pranešti Savivaldybės administracijos įgaliotam struktūriniam padaliniui.

IV SKYRIUS

DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

7. Asmenims, įskaitant Įstatyme nurodytus draudžiamus veiksmus, draudžiama:

7.1. vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir gyvūnus vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti pritvirtintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;

7.2. vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles;

7.3. išleisti šunis vienus į lauką, į laiptines, į bendrojo naudojimo balkonus, nepriklausomai nuo to, ar šunys su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų;

7.4. sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro (lesalo) ar skysčių, gyvūnams pasiekiamose vietose;

7.5. ganyti ūkinius gyvūnus gyvenamųjų vietovių aikštėse, parkuose, skveruose ir kitose bendro naudojimo teritorijose;

7.6. pririšti ūkinius gyvūnus šalia gatvės taip, kad jie trukdytų eismui;

7.7. laikyti ūkinius gyvūnus dviejų butų ir daugiabučiuose namuose, šių namų balkonuose, rūsiuose, pusrūsiuose, palėpėse, kitose bendro naudojimo ar pagalbinėse patalpose;

7.8. laikyti ūkinius gyvūnus arčiau nei 50 m nuo vaikų darželių, mokyklų, gydymo įstaigų, bažnyčių, prekybos ir viešojo maitinimo įstaigų;

7.9. ganyti ūkinius gyvūnus gyvenamųjų vietovių aikštėse, parkuose, skveruose ir kitose bendro naudojimo teritorijose;

7.10. laikyti balandžius dviejų butų ar daugiabučių gyvenamųjų namų palėpėse, rūsiuose, balkonuose, gyvenamosiose patalpose, balandžiai gali būti laikomi savininko nuosavoje valdoje tam tikslui pritaikytose patalpose, turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą;

7.11. maudyti, prausti gyvūnus fontanuose, šaltiniuose, paplūdimiuose, maudyklose, pažymėtose žmonių maudymosi vietose;

7.12. šerti bepriežiūrius, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose, mėtyti maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai;

7.13. lesinti laukinius paukščius bendro naudojimo teritorijoje, išskyrus tam tikslui įrengtose ir prižiūrimose lesyklose.

V SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI GYVŪNŲ LAIKYMUI IR PRIEŽIŪRAI

8. Visiems gyvūnams laikyti turi būti sudaromos tinkamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos (patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras (lesalas), vanduo).

9. Gyvūnai turi būti reguliariai apžiūrimi, o prireikus jiems nedelsiant turi būti suteikiamos veterinarijos paslaugos.

10. Gyvūnai, kurie laikomi lauke, turi būti apsaugomi nuo nepalankių oro sąlygų.

11. Pastatai, kuriuose laikomi gyvūnai, turi būti tam pritaikyti, juose turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, konstrukcijos gyvūnams miegoti ar pakreikta tinkamų pakratų.

12. Gyvūnams naudojami pakratai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, netoksiški ir be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato.

13. Gyvūnai turi būti šeriami (lesinami) jų poreikius atitinkančiais pašarais (lesalais). Pašaro (lesalo) kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Visi gyvūnai turi gauti pašaro (lesalo) jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais.

14. Gyvūnams prieinamoje vietoje nuolat turi būti tinkamo vandens arba jie, turi būti reguliariai girdomi, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius.

15. Gyvūnų laikymo vietoje turi būti pakankamas kiekis gyvūnams šerti ir girdyti naudojamų indų arba pakankamas plotas, kad vienu metu be konkurencijos galėtų maitintis visi gyvūnai.

16. Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba dirbtinėje šviesoje be poilsio pertraukų. Jei gyvūnų laikymo vietoje gyvūnų fiziologiniams ir etologiniams poreikiams tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas tinkamas dirbtinis apšvietimas.

17. Parenkant gyvūnus laikyti grupėmis, turi būti atsižvelgiama į jų tarpusavio konkurencijos galimybę. Gyvūnai, kuriems reikia skirtingų aplinkos sąlygų, neturi būti laikomi kartu.

18. Gyvūnai, kurie negali būti laikomi kartu (pvz., paukščiai ir katės), turi būti laikomi taip, kad jie neturėtų sąlyčio, išskyrus atvejus, kai gyvūnai yra pripratinti būti kartu.

19. Gyvūnų laikymo vietos, ypač aptvarų, voljerų, įrengimui naudojamos medžiagos, laikymui ir priežiūrai naudojama įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti. Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos.

20. Paukštidės, aptvarai ar narvai, skirti laikyti ūkinės paskirties paukščius, arčiau kaip 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, įrengiami turint kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimą raštu.

21. Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai turi atitikti statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“.

22. Ūkinių gyvūnų laikymo reikalavimus tvirtina ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

VI SKYRIUS

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŪKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMUI

23. Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi vadovaujantis Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-690 „Dėl Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“.

24. Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

25. Ūkinių gyvūnų laikytojai turi laikytis specialiųjų reikalavimų, taikomų tam tikroms ūkinių gyvūnų rūšims laikyti.

26. Ūkinių gyvūnų laikytojai, vykdydami gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti:

26.1. biologinio saugumo priemonių reikalavimų laikymąsi;

26.2. kad ūkiniai gyvūnai būtų šeriami (lesinami) tik saugiais pašarais (lesalais) ir girdomi tinkamu vandeniu;

26.3. kad ūkiniams gyvūnams susirgus ar įtarus ūkinius gyvūnus sergant, būtų sudaromos sąlygos veterinarijos gydytojui juos tinkamai apžiūrėti, diagnozuoti jiems ligas ir juos gydyti.

27. Ūkinių gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367 / 3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

28. Bičių laikytojai turi laikytis Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 „Dėl Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“.

29. Bitynai turi būti įrengiami, kaip nustatyta Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 6 ir 7 punktuose.

30. Bitynuose turi būti laikomos ir (ar) veisiamos tik sveikos bitės.

31. Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti įspėjamasis ženklas be ar su užrašu, pvz., „Atsargiai, bitės!“ Ant ar prie įspėjamojo ženklo turi būti nurodyti bičių laikytojo kontaktiniai duomenys (telefono numeris, el. pašto adresas).

32. Bičių laikytojai turi suženklinti ir sunumeruoti visus bityno avilius.

33. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, medingųjų augalų žydėjimo metu bičių laikytojams leidžiama atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis ne arčiau kaip:

33.1. 2,5 km atstumu nuo kitų bičių laikytojų žemės valdos, kurioje jie bičių ganyklų pagerinimui pasėjo ne mažiau kaip 1 ha medingųjų augalų ar pasodino ne mažiau kaip 0,5 ha medingųjų medžių ar krūmų;

33.2. 1 km atstumu nuo kitų bičių laikytojų žemės valdos, kurioje natūraliai auga medingieji augalai.

34. Bičių laikytojams atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis arčiau pasėtų medingųjų augalų ar pasodintų medingųjų medžių ar krūmų, nei nurodyta Taisyklių 32 punkte, galima tik tuo atveju, jei jie turi žemės valdos, kurioje pasėti medingieji augalai ar pasodinti medingieji medžiai ar krūmai, savininko (valdytojo, naudotojo) raštišką sutikimą.

35. Siekdami užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, bičių laikytojai turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“.

36. Bičių laikytojai apie avilių su bičių šeimomis apžiūros, medkopio ar kitų bityno priežiūros darbų atlikimą medunešio laikotarpiu turi iš anksto žodžiu įspėti asmenis, esančius žemės valdoje, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis ir už jos ribų, kurie galimai gali nukentėti nuo bičių.

37. Bičių laikytojai, turintys bitynus gyvenamosiose vietovėse, bičių skraidymo (nežiemojimo) laikotarpiu turi užtikrinti, kad:

37.1. nuo jų įrengtų avilių su bičių šeimomis, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai. Minimalių atstumų reikalavimas aviliams su bičių šeimomis netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora (medine, vieline, metaline, plastikine ar pan.) arba apsodinta ne žemesniais kaip 2 m aukščio augalais;

37.2. avilių lakos būtų atgręžtos į bičių laikytojo žemės valdos centrą, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemesniame kaip 2 m aukštyje virš žemės paviršiaus;

37.3. būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojai turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų (valdytojų, naudotojų) rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai (valdytojai, naudotojai) leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos.

VII SKYRIUS

SPECIALIEJI GYVŪNŲ AUGINTINIŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI

38. Gyvūnai augintiniai turi būti laikomi nepažeidžiant Įstatymo 6 straipsnio.

39. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai turi būti laikomi vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 „Dėl Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

40. Leidimai įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis Savivaldybės teritorijoje išduodami vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.13-779 patvirtintu Leidimų įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašu.

41. Voljeras, narvas, laikymo įranga ar kiti įrenginiai, kuriuose laikomi šunys, turi būti tokio aukščio ir įrengti taip, kad juose laikomi šunys, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.

42. Kai šunys laikomi pririšti, jie turi būti rišami taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomi, ribų. Rekomenduojama šunis laikyti pririštus 1 metro atstumu nuo sklypo ribos.

43. Šunims, kurie laikomi lauke, prieinamoje vietoje turi būti įrengtos būdos ar kitos vietos (slėptuvės), kuriose jie galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Šuns būdos ar kitos vietos (slėptuvės) dydis, priklausomai nuo šuns dydžio, turi būti toks, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Šuns būda ar kita slėptuvė turi būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, siekiant užtikrinti šuns poilsio vietos apsaugą nuo vandens. Rekomenduojama šuns būdos ar kitos vietos (slėptuvės) angas uždengti, kad į ją nepatektų krituliai.

44. Žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) įspėjamasis ženklas be ar su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti.

45. Šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.

46. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomu ženklu su ar be užrašo, pvz., „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Jei šunų laikytojai, vedžiodami savo augintinius uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei neišeis iš aikštelės, šunys gali būti be pavadėlio arba (ir) be antsnukio.

47. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus.

48. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo privalo užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės. Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.

49. Gyvūnų, nurodytų Konvencijos dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 15 tomas, p. 48) I priedėlyje ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/160 (OL 2017 L 27, p. 1) laikytojai turi turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas teisėtas tokių gyvūnų įsigijimas.

VIII SKYRIUS

GYVŪNŲ AUGINTINIŲ ŽENKLINIMAS IR REGISTRAVIMAS

50. Kiekvienas katės, šuns ir šeško savininkas yra atsakingas už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema, atitinkančia reglamento (ES) Nr. 576/2013 II priede nustatytus techninius mikroschemų reikalavimus (toliau – mikroschema) ir už laikomos paženklintos katės, šuns ar šeško įregistravimą į Gyvūnų augintinių registrą, kaip numatyta Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“.

51. 2021 m. gegužės 1 d. ir vėliau atvesti katės, šunys ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis per 4 mėn. nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.

52. Iki 2021 m. gegužės 1 d. atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.

53. Kiti gyvūnai augintiniai ženklinami mikroschemomis, savanoriškai ir jų paženklinimo terminai nėra taikomi.

54. Katės, šunys ir šeškai, paženklinus juos mikroschema, turi būti įregistruoti Gyvūnų augintinių registre iš karto po jų paženklinimo mikroschema, išskyrus atvejus, kai po katės, šuns ir šeško paženklinimo veterinarijos gydytojai ir ženklintojai neturi galimybės iš karto įvesti gyvūno augintinio duomenų į Gyvūnų augintinių registrą, bet privalo tai padaryti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno augintinio paženklinimo.

55. Gyvūnų augintinių registre galima registruoti ir kitus mikroschema paženklintus gyvūnus augintinius.

56. Prašymą dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo Gyvūnų augintinių registre, duomenų keitimo ar išregistravimo veterinarijos gydytojui, turinčiam galiojančią veterinarijos praktikos licenciją ar kačių, šunų ir šeškų ženklintojui (toliau – ženklintojas) turi teisę pateikti gyvūno augintinio savininkas.

57. Dėl Gyvūnų augintinių registre registruoto gyvūno augintinio duomenų pakeitimo, išregistravimo (gyvūnas augintinis išregistruojamas per 14 kalendorinių dienų nuo jo gaišimo ar nugaišinimo) ar dingimo (vagystės, pabėgimo ar pan.) fakto užregistravimo gyvūno augintinio savininkas:

57.1. gali kreiptis į veterinarijos gydytoją ar ženklintoją; arba

57.2. pats gali įvesti pasikeitusius duomenis apie gyvūną augintinį, jį išregistruoti ar pranešti gyvūno augintinio dingimo faktą per Elektroninės valdžios vartus prisijungęs prie Gyvūnų augintinių registro.

58. Perduodant kitam savininkui Gyvūnų augintinių registre įregistruotą gyvūną augintinį, jį perduodantis savininkas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno augintinio perdavimo taisyklių 57 punkte nustatyta tvarka turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui. Gyvūną augintinį perduodantis savininkas ir jį priimantis savininkas kartu užpildo prašymą dviem egzemplioriais, po vieną perduodančiam ir jį perimančiam savininkui, kuriame turi pasirašyti šie abu asmenys. Jeigu gyvūną augintinį perdavęs savininkas per šiame taisyklių 58 punkte nurodytą laiką prievolės pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui neįvykdo, naujasis savininkas turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui taisyklių 57 punkte nustatyta tvarka. Gyvūną augintinį perdavusio savininko ir jį priimančio savininko sudaryta gyvūno augintinio pirkimo–pardavimo (dovanojimo, perleidimo) sutartis, kurioje pasirašė šie abu asmenys ir kurioje yra pateikiama pakankamai duomenų apie gyvūną ir apie jį perduodantį ir priimantį savininką (gyvūno augintinio mikroschemos numeris, rūšis, lytis, spalva, gyvūną augintinį perduodančio ir jį priimančio savininko vardas, pavardė ar pavadinimas, fizinio ar juridinio asmens kodas, adresas, telefonas) bei kuria remiantis būtų teikiami duomenys Gyvūnų augintinių registrui pagal taisyklių 56 punktą, laikoma lygiaverčiu dokumentu prašymui, jeigu naujasis gyvūno augintinio savininkas negali pateikti šiame taisyklių 58 punkte nurodyto prašymo dėl duomenų keitimo.

59. Perduodant kitam laikytojui Gyvūnų augintinių registre įregistruotą gyvūną augintinį, jį perduodantis savininkas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno augintinio perdavimo taisyklių 57 punkte nustatyta tvarka turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui (reikalavimas registruoti Gyvūnų augintinių registre laikytojo pasikeitimą netaikomas, jeigu gyvūnas augintinis perduodamas laikinai laikyti kitam asmeniui 30 kalendorinių dienų ar trumpiau).

60. Jei gyvūno augintinio, kuris yra registruotas gyvūnų augintinių registre mikroschema tampa neaktyvi, jo savininkas turi kreiptis į veterinarijos gydytoją ar ženklintoją dėl gyvūno augintinio pakartotinio ženklinimo.

IX SKYRIUS

SPECIALIEJI BEŠEIMININKIŲ IR BEPRIEŽIŪRIŲ GYVŪNŲ LAIKYMO

REIKALAVIMAI

61. Savivaldybės administracija savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams. Savivaldybės administracija savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka pagal kompetenciją dalyvauja gyvūnų globos organizacijų įgyvendinamose bešeimininkių kačių kastravimo programose.

62. Bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų gaudymą, laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams organizuoja įmonės, įstaigos, gyvūnų globos draugijos ar kitos organizacijos, įteisinusios savo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka ir su kuriomis Savivaldybės administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį.

63. Gyvūnų globėjai turi laikytis Įstatymo 15 straipsnio, Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. B1-486 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams patvirtinimo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. B1-1015 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais pripažinimo netekusiu galios“.

64. Asmenys, priglaudę bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas turi pranešti apie tokį gyvūną policijai ir (ar) savivaldybės institucijai.

65. Bešeimininkės katės gali būti šeriamos seniūnijos nustatytose vietose. Asmenys šeriantys bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo (poilsio) vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.).

X SKYRIUS

PRAMOGINIAMS IR KITIEMS RENGINIAMS NAUDOJAMŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

66. Renginių su gyvūnais (parodų, sporto varžybų, rungtynių, mugių, aukcionų, cirko vaidinimų ar programų, konkursų, filmų, laidų, reklamų ar kitų viešųjų renginių, kuriuose naudojamas vienas ar daugiau gyvūnų) organizatoriai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. B1-286 „Dėl Pranešimo apie renginį (-ius) su gyvūnais formos patvirtinimo“ reikalavimų.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

67. Savivaldybės administracija kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos gyvūnų laikymo savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės. Savivaldybės administracija, įgyvendindama gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, bendradarbiauja su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniu skyriumi ir teritorinio policijos komisariato struktūriniu padaliniu.

68. Gyvūno savininkai, laikytojai ar nukentėję asmenys nedelsdamas turi pranešti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam padaliniui ar sveikatos priežiūros įstaigai, jeigu šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar gyvūnus.

69. Asmenys turi pasirūpinti arba pranešti kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globos organizacijoms apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus ir apie jiems žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.

70. Asmenys, pažeidę gyvūnų gerovės ir apsaugos bei šių taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

________________________