LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL MEDICINOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO

 

 

2015 m. liepos 23 d. Nr. V-797

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi:

 

1. T v i r t i n u Medicinos studijų krypties aprašą (pridedama).

 

2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Medicinos studijų krypties aprašu iki 2016 m. birželio 1 d.

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministrė                                                                                 Audronė Pitrėnienė

 

 

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-797

 

MEDICINOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1.  Medicinos studijų krypties aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja specialiuosius medicinos studijų krypties studijų programų reikalavimus.

2Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-2212 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 1359 „Dėl Gydytojų rengimo“, taip pat į Europos medicinos mokymo tematinio tinklo MEDINE (MEDINE Thematic Network for Medical Education in Europe) rekomendacijas (Cumming AD, Ross MT (2008) The Tuning Project (medicine) - learning outcomes / competences for undergraduate medical education in Europe. Edinburgh: The University of Edinburgh).

3.  Šio Aprašo paskirtis:

3.1. informuoti akademinę bendruomenę, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotus asmenis apie medicinos studijų krypties studijų programų sandaros ir vykdymo principus, pagrindinius studijų rezultatus, kuriuos įgyja šias programas baigę absolventai;

3.2. padėti aukštosioms mokykloms rengti, vykdyti ir tobulinti medicinos studijų krypties studijų programas;

3.3. orientuoti ekspertus, kurie vertina medicinos studijų krypties studijų programas.

4.  Medicinos studijų krypties studijų programos gali būti vykdomos tik kaip universitetinės vientisosios (pirmosios ir antrosios pakopų) studijos.

5.  Medicina yra biomedicinos studijų srities medicinos ir sveikatos studijų krypčių grupės studijų kryptis.

6.  Medicinos studijų krypties vientisųjų studijų programose turi būti įtvirtinti minimalūs gydytojų rengimo reikalavimai, nustatyti Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2005 m. rugsėjo 7 d. direktyva 2005/36/EB „Dėl Profesinių kvalifikacijų pripažinimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 11 d. įsakyme Nr. ISAK-480/V-210 „Dėl Minimalių gydytojų, gydytojų odontologų, bendrosios praktikos slaugytojų, akušerių ir vaistininkų rengimo reikalavimų“:

6.1.    Asmuo, siekiantis užsiimti profesionalia gydytojo veikla, privalo turėti gydytojo diplomą ir internatūros pažymėjimą, kurie liudija, kad per visą studijų laikotarpį asmuo:

6.1.1. įgijo pakankamai žinių, kuriomis remiasi medicina, susipažino su moksliniais metodais, tarp jų biologinių funkcijų matavimo principais, mokslinių reiškinių vertinimu bei duomenų analize;

6.1.2. įgijo pakankamą supratimą apie sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, funkcijas ir elgseną, žmogaus sveikatos būklės ir jo fizinės bei socialinės aplinkos sąveiką;

6.1.3. įgijo pakankamai klinikinių žinių ir praktinių įgūdžių apie psichikos ir somatines ligas bei medicinos profilaktiką, diagnostiką, gydymą ir žmogaus reprodukciją;

6.1.4. įgijo pakankamai klinikinės patirties ligoninėse, prižiūrint gydytojams profesionalams.

6.2.    Medicinos studijų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 6 metai arba 5 500 valandų, skirtų teoriniams ir praktiniams užsiėmimams universitete arba vadovaujant universiteto dėstytojams.

7.  Medicinos studijų krypties studijų programos apimtis turi būti ne mažesnė negu 360 studijų kreditų: pirmoji vientisųjų studijų programos dalis (240 studijų kreditų) priskiriama pirmosios pakopos studijoms, o likusi dalis priskiriama antrosios pakopos studijoms.

8.    Į medicinos studijų krypties studijas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

9.    Medicinos studijų krypties studijos gali būti vykdomos tik nuolatine studijų forma.

10.  Medicinos studijų krypties studijos negali būti dviejų studijų krypčių (pagrindinės krypties ir aukštosios mokyklos nustatytos ir studento pasirenkamos gretutinės krypties) studijos, kurias baigus suteikiamas dvigubas (pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos)) kvalifikacinis laipsnis, sudėtine dalimi.

11.  Baigus medicinos studijų krypties studijų programą suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis, kuris atitinka septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros bei Europos kvalifikacijų sąrangos lygį, ir gydytojo kvalifikacija. Kartu su diplomu turi būti išduotas ir internatūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.

12.  Medicinos studijų krypties studijų programos absolventai, norėdami verstis šeimos gydytojo, gydytojo specialisto praktika, turi teisę stoti į laipsnio nesuteikiančias rezidentūros studijas, skirtas pasirengti savarankiškai praktinei šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto veiklai.

 

II SKYRIUS

STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

 

13.  Medicinos studijų krypties studijų programa rengia gydytojus. Gydytojų rengimo etapai:

13.1.  vientisosios universitetinės medicinos studijų krypties studijos ir internatūra, skirta medicinos magistro kvalifikaciniam laipsniui ir medicinos gydytojo profesinei kvalifikacijai įgyti;

13.2.  medicinos rezidentūra – laipsnio nesuteikiančios studijos, skirtos gydytojui, norinčiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies gydytojo profesinę kvalifikaciją ir pasirengti savarankiškai praktinei šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto veiklai;

13.3.  medicinos praktikos specializacija, skirta papildomoms medicinos praktikos žinioms, įgūdžiams ir atitinkamos siauros medicinos praktikos profesinei kvalifikacijai įgyti.

14.  Pagrindinė gydytojų profesinės veiklos sritis – asmens sveikatos priežiūra. Gydytojai privalo:

14.1.  teikti būtinąją medicinos pagalbą;

14.2.  kvalifikuotai tirti, diagnozuoti, gydyti ligas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones, užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, propaguoti sveiką gyvenseną, ligų prevencijos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

14.3.  bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais, pedagogais bei kitais specialistais;

14.4.  vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

14.5.  tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, teikti statistikos ir kitą informaciją pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką bei analizuoti savo darbo rezultatus;

14.6.  laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

14.7.  nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją;

14.8.  laikytis medicinos praktikos licencijavimo taisyklių;

14.9.  užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

14.10.  atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas pareigas.

15.  Gydytojo profesinė veikla apima asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos politikos formavimą bei jos įgyvendinimą (aktyvų dalyvavimą saugant ir ugdant asmens ir visuomenės sveikatą, pacientų švietimą, mokymą, auklėjimą, konsultavimą, sveikatos priežiūros įstaigų ar jų padalinių administravimą ir kitą), todėl medicinos studijų krypties studijų metu turi būti išugdomi bendrieji gebėjimai.

16.  Darbo specifika lemia tai, kad gydytojai asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros srityje turi gebėti dirbti kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais (slaugytojais, odontologais, farmacijos, visuomenės sveikatos ir kitais specialistais): būti komandos nariu, organizuoti ir vadovauti komandos darbui.

17.  Gydytojai turi nuolat rūpintis savo kvalifikacijos tobulinimu.

 

III SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

 

18.  Studijos turi sudaryti sąlygas integruoti žinias, vertybes ir gebėjimus. Medicinos studijų krypties pagrindinėse studijose studentas turi įgyti bendrąsias profesinės veiklos nuostatas ir išsiugdyti elgsenos, profesinės patirties sklaidos, profesinės erudicijos gebėjimus bei specialiuosius gebėjimus, reikalingus užsiimti asmens sveikatos priežiūra, tęsti studijas rezidentūroje bei nuolat tobulinti savo žinias ir gebėjimus.

19.  Vientisųjų studijų rezultatai:

19.1.  Bendrieji:

19.1.1.                     Profesinėje veikloje geba veikti sąžiningai, kritiškai ir savikritiškai mąstyti, būti empatiškas, kūrybiškas, iniciatyvus, laikosi etinių įsipareigojimų;

19.1.2.                     geba organizuoti ir planuoti savo veiklą, veikti savarankiškai, bendrauti ir dirbti komandoje, spręsti problemas ir priimti sprendimus, ypač esant naujoms situacijoms, geba įvertinti savo kompetencijos ribas, ir, jei reikia, kreiptis pagalbos;

19.1.3.                     geba toliau studijuoti, mokytis savarankiškai ir visą gyvenimą, taikyti įgytas žinias praktiškai ir mokyti kitus;

19.1.4.                     geba dirbti tarptautinėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, atsižvelgti į kitų tautų papročius, lavinti bendrąsias, ne medicinos mokslų srities žinias.

19.2.  Specialieji:

19.2.1.                     geba konsultuoti pacientus, atpažįstant ir įvertinant paciento medicinos poreikius;

19.2.2.                     geba atpažinti, įvertinti ir apibūdinti ligų klinikinius požymius, pasireiškimo būdus ir eigą, paskirti tikslinius tyrimus ir interpretuoti jų rezultatus, atlikti diferencinę diagnostiką, sudaryti atitinkamą paciento gydymo ir stebėjimo planą, aptarti jį su pacientu ir slaugytojais (globėjais);

19.2.3.                     geba atpažinti ir sistemiškai įvertinti ūminius sveikatos sutrikimus, pradėti juos gydyti: suteikti pirmąją medicinos pagalbą, gaivinti ir palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas, saugiai ir efektyviai atlikti atitinkamas klinikines procedūras;

19.2.4.                     geba skirti gydymą: apibūdinti vaistų veikimo mechanizmus, skirti adekvatų ir tinkamą gydymą, pagal klinikinę situaciją parinkti atitinkamus vaistus bei kitus gydymo metodus ir įvertinti jų potencialią naudą bei žalą;

19.2.5.                     geba atlikti procedūras: pamatuoti kraujospūdį, atlikti venos punkciją, venų kaniulizaciją, paskirti intraveninę terapiją ir naudoti infuzijai skirtas priemones, atlikti poodines ir raumenines injekcijas, paskirti oksigenoterapiją, transportuoti ir prižiūrėti pacientą, susiūti žaizdas, perpilti kraują, atlikti šlapimo pūslės kateterizaciją, šlapimo tyrimą, elektrokardiogramą, pagrindinius kvėpavimo funkcijos testus;

19.2.6.                     geba taikyti medicinos praktikoje biomedicinos mokslų principus, metodus, žinias ir pasiekimus (anatomijos, histologijos, genetikos, imunologijos, mikrobiologijos, patologijos, fiziologijos ir kitų);

19.2.7.                     geba aiškiai, jautriai ir veiksmingai perteikti informaciją pacientams, paciento giminaičiams, neįgaliesiems ir kolegoms, bendrauti žodžiu ir raštu (įskaitant medicininę dokumentaciją);

19.2.8.                     geba medicinos praktikoje taikyti etinius ir teisinius principus – dirbti klinikinį darbą, vadovaudamasis nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais bei atsižvelgdamas į etinius principus;

19.2.9.                     geba įvertinti psichologinius ir socialinius paciento ligos aspektus: atpažinti ir įvertinti psichologinių, elgsenos ir socialinių veiksnių, tarp jų alkoholio, priklausomybių poveikį ir įtaką sveikatai, sergamumui, ligų pasireiškimui, taip pat į juos reaguoti – paaiškinti, patarti, įtikinti;

19.2.10.    geba praktikoje taikyti moksliškai pagrįstus įrodymus, rastus sistemingai ieškant ir kritiškai vertinant tinkamus informacijos šaltinius;

19.2.11.    geba veiksmingai naudoti informaciją ir informacines technologijas medicinos praktikoje: naudotis kompiuteriu, kompiuterių programomis, informatikos ir informacinių technologijų pasiekimais;

19.2.12.    geba taikyti mokslinius principus, metodus ir žinias medicinos praktikoje ir tyrimuose;

19.2.13.    geba propaguoti sveiką gyvenseną, spręsti visuomenės sveikatos klausimus, veiksmingai dirbti sveikatos apsaugos sistemoje: parodyti supratimą, kaip analizuoti visuomenės sveikatos sutrikimų problemas, nustatyti jų atsiradimo priežastis bei padarinius, pritaikyti žinias apie ligų prevenciją, visuomenės sveikatos stiprinimo galimybes.

 

IV SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS

 

20.  Dėstymas medicinos studijų krypties studijų programoje privalo remtis mokslinių tyrimų rezultatais, atspindėti ryšius su kitomis studijų ir mokslo kryptimis. Studijuojantiems turi būti perteikiamos ne tik bazinės žinios (pagrindai), bet ir naujausios įrodymais pagrįstos medicinos žinios.

21.  Studijavimas turi padėti studentams įgyti medicinos gydytojo profesinę motyvaciją, suformuoti profesinį identitetą, sudaryti galimybę studentams pasiekti numatytus bendruosius ir specialiuosius studijų rezultatus, išlavinti asmeninius, tiriamuosius, socialinius ir specialiuosius gebėjimus, įgalinti studentus atlikti savo profesines funkcijas dar studijuojant.

22.  Dėstymo ir studijavimo metodai turi būti efektyvūs ir įvairūs, savarankiško darbo užduotys turi atitikti studijų programos studijų rezultatus, motyvuoti studentus racionaliai naudoti savo ir dėstytojų laiką bei materialinius išteklius (bibliotekas, laboratorijas, įrangą ir kitus).

23.  Medicinos studijų krypties studijų programoje turi būti taikomi teikiamieji (informacija yra teikiama besimokantiesiems) ir euristiniai (informacija yra iš karto derinama su užduotimi, reikalaujančia aktyvaus studento darbo) dėstymo ir studijavimo metodai.

24.  Su klinikine praktika susijusius įvairiapusius euristinius dėstymo ir studijavimo metodus siūloma taikyti kaip pagrindinius dėstymo ir studijavimo metodus. Į dėstymo ir studijavimo procesą turi būti įtraukti tokie metodai: pratybos naudojant muliažus ir demonstracinius audinių bei organų preparatus, užsiėmimai simuliatorių klasėse, vaizdinės mokomosios medžiagos peržiūros, garso įrašų klausymas, ligonių apžiūra ir klinikinių atvejų analizė operacinėje, reanimacijos ir intensyviosios terapijos, chirurgijos ir terapijos skyriuose, ligos istorijos rengimas.

25.  Šeštaisiais medicinos studijų metais didžiąją studijų dalį turi sudaryti internatūra, kurios metu atliekama bendroji medicinos praktika pagal aukštosios mokyklos patvirtintą programą ir reglamentą klinikinės praktikos vietose, prižiūrint internatūros vadovui. Internatūros metu susiejamos medicinos žinios, įgūdžiai, įgyti studijuojant medicinos studijų programą per pirmuosius penkerius metus ir klinikinė patirtis, išugdomas gebėjimas veikti realioje klinikinėje aplinkoje, dirbti komandoje, kritiškai vertinti savo kompetencijos ribas.

26.  Medicinos studijų krypties studijų programoje turi būti sudarytos sąlygos aktyviam mokymosi procesui, kurio metu studentai studijuoja savarankiškai. Šis procesas turi apimti visus studijavimo elementus (literatūros paiešką ir analizę, projektų bei pristatymų rengimą ir vykdymą, studentų ir dėstytojų tarpusavio komunikaciją).

27.  Studijos turi būti susietos su moksliniais tyrimais ir jų sklaida praktikoje. Jos turi būti vykdomos pasirenkant tokias formas kaip: moksliniai-praktiniai seminarai, studentų moksliniai tyrimai, atliekami klinikinės praktikos institucijose, studentų, dėstytojų ir gydytojų praktikų bendros publikacijos bei pranešimai mokslinėse konferencijose.

28.  Baigiamasis mokslo tiriamasis darbas turi būti rengiamas mokomosiose ar mokslinių tyrimų laboratorijose, klinikinės praktikos aplinkoje (ambulatorinėse ir (ar) stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose). Šiuose darbuose turi būti išsamiai išnagrinėti mokslinės literatūros, mokslinių eksperimentų duomenys, klinikiniai atvejai, pacientų tyrimo ir gydymo duomenys, taikomos retrospektyvinio, prospektyvinio ir kitokio tyrimo metodikos.

29.  Vertinimo sistema turi padėti įgyvendinti medicinos studijų krypties studijų programos numatytus tikslus, pasiekti bendruosius ir specialiuosius studijų rezultatus, stiprinti studentų motyvaciją ir skatinti savarankišką mokymąsi.

30.  Vertinimo sistema turi atitikti šiuos reikalavimus: turi būti aiškūs kiekvieno vertinimo ar egzaminavimo tikslai, vertinimo kriterijai ir metodikos; numatytos aiškios apeliacijų, skundų pateikimo ir svarstymo taisyklės.

31.  Medicinos studijų krypties studijų programoje siūloma naudoti šiuos pagrindinius vertinimo tipus: diagnostinį (žinioms ir įgūdžiams prieš mokymosi pradžią patikrinti), formuojamąjį (mokymosi perspektyvai numatyti), apibendrinamąjį (baigus studijų dalyką, modulį ar studijų programą) ir kaupiamąjį (įvairiapusiam studentų pasiekimų vertinimui). Naudojant kaupiamąjį vertinimą turi būti aprašyti visi tarpiniai vertinimai, sudarantys galutinį pažymį, jų svoris procentais ir suformuluoti vertinimo kriterijai.

32.  Rekomenduojami šie vertinimo metodai: studentų pristatymų vertinimas seminarų ir pratybų metu, žinių ir įgūdžių testavimas žodžiu ir raštu, laboratorinių darbų ataskaitos, testų ir klinikinių situacijų bei kitokių duomenų analizė, ligos istorijos vertinimas, įgūdžių demonstravimas dirbant laboratorijoje, klinikinio pasirengimo vertinimas reanimacijos ir intensyviosios terapijos, operacinėse, terapijos ar chirurgijos skyriuose tiriant, konsultuojant pacientus ar atliekant gydomuosius veiksmus prižiūrint dėstytojui, klinikinės praktikos ataskaitos, praktinio duomenų rinkimo ataskaitos, parengtos naujausios medicinos literatūros apžvalgos vertinimas, klinikiniai egzaminai, panaudojant tikrus ar simuliuotus (suvaidintus) pacientus, objektyvūs struktūrizuoti klinikiniai egzaminai ir kiti pažangūs medicinos studijų krypties žinių vertinimo metodai.

33.  Kuriant vertinimo kriterijus, rekomenduojama nurodyti slenkstinius kriterijus, apibūdinančius minimalų, privalomą kompetencijos lygį, ir leidžiančius studentą įvertinti teigiamai.

34.  Siekiant nuodugniai patikrinti visas išugdytas žinias, gebėjimus ir kompetencijas, turi būti pasitelktas ne vienas, o keli ir įvairesni vertinimo metodai, leidžiantys patikrinti visų studijuojančių asmenų išmokimo lygį ir jo atitikimą siekiamiems studijų rezultatams, apibrėžtiems studijų programoje, modulyje ar atskirame studijų dalyke.

35.  Medicinos studijų krypties studijų programos studentams turi būti suteikta galimybė dalyvauti rengiant studijų rezultatų pasiekimų vertinimo metodus, užduočių kiekį ir apimtį, įvertinimo kriterijus.

 

V SKYRIUS

STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

 

36.  Medicinos studijų krypties studijų programą organizuojanti institucija privalo vykdyti biomedicinos srities mokslinius tyrimus.

37.  Bendrieji reikalavimai medicinos studijų krypties studijų programų dėstytojams:

37.1.  Ne mažiau kaip pusę studijų krypties dalykų (modulių) apimties (kreditais) turi dėstyti mokslininkai, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų studijų krypties dalykų (modulių) dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus;

37.2.   Iki 40 procentų studijų krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus taikomuosius dalykus (modulius) atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Studijų programos apraše pažymėtų taikomųjų dalykų (modulių) dėstytojams šiame papunktyje nurodyta profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų studijų krypties dalykų (modulių) apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.

38.     Reikalavimai studijų programos sandarai:

38.1.   per semestrą studijuojamos studijų programos dalykų turi būti ne daugiau kaip 7;

38.2.   ne mažiau kaip 220 studijų kreditų turi sudaryti studijų krypties dalykai;

38.3.   ne mažiau kaip 15 studijų kreditų turi sudaryti bendrieji studijų dalykai;

38.4.   ne daugiau kaip 36 studijų kreditus turi sudaryti aukštosios mokyklos nustatyti ir studento pasirenkami dalykai;

38.5.   bendra praktikų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 18 studijų kreditų;

38.6.   kiekvieno dalyko arba modulio studijos turi būti baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu.

39.  Aukštoji mokykla turi nustatyti kiekvienos studijų dalies kontaktinio ir savarankiško darbo santykį, atsižvelgdama į specifines tos dalies ypatybes.

40.  Medicinos studijų krypties studijų programa turi būti baigiama įvertinus, ar absolventas įgijo pakankamai teorinių, klinikinių žinių ir praktinių įgūdžių bei klinikinės patirties: ar atliko klinikinę medicinos praktiką, parengė ir pristatė baigiamąjį darbą, išlaikė studijų programos baigiamąjį (-uosius) egzaminą (-us). Šioms veikloms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 studijų kreditų.

41.  Baigiamojo egzamino, baigiamojo darbo gynimo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties (šakos) specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Bent vienas komisijos narys (rekomenduojama – komisijos pirmininkas) turi būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos.

42.  Internatūra turi būti pabaigta bendrosios medicinos praktinių žinių ir įgūdžių, įgytos klinikinės patirties ir pasiektų specialiųjų studijų rezultatų įvertinimu. Studentas praktikos dienyne turi suregistruoti būtinus pagal programą numatytus įsisavinti įgūdžius ir išlaikyti internatūros praktinį egzaminą. Egzaminą turi vertinti speciali vertinimo komisija, sudaryta iš kompetentingų studijų krypties (šakos) specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Rekomenduojama, kad komisijos pirmininkas būtų socialinis partneris.

43.  Siekiant sėkmingai vykdyti medicinos studijų krypties studijų programą, būtina tokia materialinė bazė:

43.1.  higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkantis prozektoriumas;

43.2.  anatomijos, histologijos ir patologijos preparatų kolekcijos;

43.3.  higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkančios fiziologijos, histologijos, biochemijos, patologijos, mikrobiologijos ir genetikos mokomosios laboratorijos;

43.4.  higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkančios auditorijos, aprūpintos šiuolaikine garso ir vaizdo aparatūra;

43.5.  specialios patalpos (su stumdomais baldais, įranga), tinkamos dirbti grupėmis, praktiniams įgūdžiams (simuliacijos klasės), bendravimo įgūdžiams lavinti ir panašiai;

43.6.  pakankamas skaičius kompiuterių su tekstų, kiekybinių ir kokybinių duomenų apdorojimo bei inovatyviomis mokymo programomis;

43.7.  bibliotekose ir skaityklose pakankamas kiekis studijų programai įgyvendinti reikalingos mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su internetinio ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių;

43.8.  su studijomis susijusi informacija (studijų planai, dalykų dalys, tvarkaraščiai ir panašiai) turi būti pateikiama viešai, aukštosios mokyklos interneto svetainėje;

43.9.  aukštosios mokyklos mokymo bazė ar aukštosios mokyklos įvertinta ir atrinkta medicinos studijų programai ir jos praktinei daliai vykdyti sveikatos priežiūros įstaiga, kuri turi užtikrinti reglamentuojamą studijų turinį ir sandarą, dėstytojų, vadovų, kvalifikaciją, studijoms būtiną materialinę ir metodinę bazę.

44.  Praktikos atlikimo reikalavimai:

44.1.  Praktika yra integrali ir privaloma studijų dalis;

44.2.  Praktika turi būti rengiama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta praktikos organizavimo tvarka;

44.3.  Praktika gali būti atskiras studijų dalykas (modulis) ir (arba) sudėtinė dalyko (modulio) dalis;

44.4.  Aukštoji mokykla turi pasiūlyti studentams galimų aukštosios mokyklos praktikos vietų, su kuriomis yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys, sąrašą. Studentas gali praktikos vietą, atitinkančią aukštosios mokyklos reikalavimus, susirasti pats, suderinęs su aukštąja mokykla. Pasirinkus praktikos instituciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos.

 

VI SKYRIUS

PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS

 

45.  Skiriami šie medicinos studijų pasiekimo lygmenys: tipinis (standartiniai, vidutiniai reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniai reikalavimai). Atsižvelgiant į gydytojo specialybės specifiką, tik tipinis lygmuo suprantamas kaip lygis, kurį turi pasiekti visi medicinos krypties studentai, įgyjantys diplomą.

46.  Tipinis pasiekimų lygmuo. Medicinos studijų krypties supratimas ir praktiniai mokėjimai yra geri, tačiau apsiriboja tuo, kas pateikiama programoje. Sklandžiai ir su pasitikėjimu taikomi veiklos ar problemos sprendimo metodai daugelyje krypties temų. Absolventai supranta, kokias žinias ir gebėjimus galima pritaikyti besikeičiančiose situacijose. Lengvai ir užtikrintai įgyja naujų žinių. Medicinos žinios ir studijų metu įgyti gebėjimai visiškai taikomi klinikinėje aplinkoje, tiesiogiai prižiūrint dėstytojui ar patyrusiam medicinos specialistui. Gerai išmano mokslinę literatūrą ir geba pagrįsti tyrimų metodologiją bei ją taikyti atliekant tyrimus. Demonstruojami geri specialieji gebėjimai. Bendrieji ir socialiniai gebėjimai yra geri ir atsiskleidžia kasdienėje (profesinėje) veikloje. Studentai turi geras bendrąsias žinias, geba valdyti darbotvarkę.

47.  Puikus pasiekimų lygmuo. Medicinos studijų krypties supratimas ir praktiniai gebėjimai yra išsamūs, didesni už tą informaciją, kuri suteikiama medicinos studijų programos studijų metu. Medicinos žinios ir studijų metu įgyti gebėjimai visiškai taikomi realioje klinikinėje aplinkoje, minimaliai prižiūrint dėstytojui ar patyrusiam medicinos specialistui, arba nereikalauja jokios pagalbos ar priežiūros. Naujos žinios įgyjamos greitai ir užtikrintai. Atsižvelgdamas į tiriamą reiškinį, geba pasirinkti tinkamiausią tyrimų metodologiją, ją išsamiai ir argumentuotai pagrįsti bei taikyti atliekant tyrimus. Kūrybiškai pritaikomi specialieji gebėjimai. Išsiskiria puikiais asmeniniais ir socialiniais gebėjimais, kurie taikomi kasdienėje (profesinėje) veikloje. Turi puikius bendruosius gebėjimus, geba valdyti darbotvarkę.

____________________