LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSIOJI RINKIMŲ KOMISIJA

 

 

SPRENDIMAS

DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL POLITINĖS REKLAMOS SKLEIDIMO IR VERTINIMO PATVIRTINIMO

 

2022 m. rugpjūčio 25 d. Nr. Sp-68

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 32 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, nusprendžia:

1. Patvirtinti Rekomendacijas dėl politinės reklamos skleidimo ir vertinimo (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos:

2.1. 2018 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. Sp-75 „Dėl Rekomendacijų dėl politinės reklamos skleidimo politinės kampanijos laikotarpiu patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.2. 2019 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. Sp-17 „Dėl Rekomendacijų dėl ne pelno organizacijų skleidžiamos informacijos apie politinės kampanijos dalyvius ir jų rinkimų programas“;

2.3. 2020 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. Sp-93 „Dėl Savikontrolės klausimyno politikams „Kaip atskirti, ar planuojama skelbti informacija nėra politinė reklama ir vykdoma veikla nėra rinkėjų papirkimas?“ patvirtinimo“.

3. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d.

 

 

 

Komisijos pirmininkė                                                                                        Jolanta Petkevičienė


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

vyriausiosios rinkimų komisijos

2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. Sp-68

 

 

REKOMENDACIJOS

DĖL POLITINĖS REKLAMOS SKLEIDIMO IR VERTINIMO

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Rekomendacijos dėl politinės reklamos skleidimo ir vertinimo (toliau – Rekomendacijos) taikomos rinkimų ir referendumų politinių kampanijų laikotarpiu ir laikotarpiu tarp politinių kampanijų. Rinkimų politinės kampanijos ir referendumų politinės kampanijos yra suprantamos ir vadinamos politinėmis kampanijomis. Politinės kampanijos laikotarpis Rekomendacijose suprantamas kaip laikotarpis nuo politinės kampanijos pradžios iki rinkimų ar referendumo rezultatų paskelbimo arba iki Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo pripažinti referendumo paskelbimo iniciatyvą nutraukta įsigaliojimo dienos.

2. Referendumo politinės reklamos žymėjimui ir skleidimui taikomi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) teisės aktuose nustatyti reikalavimai.

3. Rekomendacijos parengtos vadovaujantis Rinkimų kodeksu ir Lietuvos Respublikos referendumo konstituciniu įstatymu.

4. Politinės reklamos skleidimas yra viena iš rinkimų (referendumo) agitacijos formų. Agitacija vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Rinkimų kodekso, Referendumo konstitucinio įstatymo ir kitų įstatymų bei moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų. Šie principai taikomi ir politinei reklamai.

5. Rekomendacijose pateikiamos bendrosios gairės, kaip VRK vertina, ar paskleista informacija yra politinė reklama, tačiau tai nėra išankstinis vertinimas dėl konkrečios informacijos pripažinimo (nepripažinimo) politine reklama. VRK kiekvieną galimą politinės reklamos atvejį vertina atskirai ir, atsižvelgusi į tyrimo metu surinktą medžiagą, priima tam tikrą sprendimą.

 

II SKYRIUS

INFORMACIJA KAIP POLITINĖ REKLAMA

 

6. Politinė reklama – valstybės politiko, politinės organizacijos, jos nario, politinės kampanijos dalyvio, kandidato, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama teigiama ar neigiama informacija, kuria siekiama daryti įtaką rinkimų ar referendumo rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė organizacija, jos narys ar politinės kampanijos dalyvis, kandidatas, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

7. Atlygintina politine reklama laikoma tokia politinė reklama, kuri rengiama, gaminama ir (ar) skleidžiama už užmokestį arba kuriai rengti, gaminti ir (ar) skleisti naudojami finansiniai ištekliai, pasitelkiami įprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys. Jeigu rengiant politinę reklamą buvo patirta išlaidų, tokia reklama yra laikoma atlygintina reklama, nepaisant to, ar už ją buvo apmokėta.

8. Atlygintinumas nėra privalomas politinės reklamos požymis, tačiau nustačius, kad informacija paskelbta atlygintinai (numatant atsilyginti) arba jai parengti ar paskelbti buvo patirta išlaidų, ji laikoma politine reklama.

9. Pagal Rinkimų kodekso 97 straipsnio 3 dalį politine reklama nelaikomi:

9.1. politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai (ir nenumatant atsilyginti) (toliau – neatlygintinai) skleidžiami įprastiniai informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, kandidatų veiklą, informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama;

9.2. politinės kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonėmis neatlygintinai, laikantis objektyvumo ir politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo principų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų skleidžiama informacija apie rinkimų programas;

9.3. ne politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiami įprastiniai informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, jų valdymo organų veiklą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą politinę kampaniją balsuoti valstybės politiko, politinės organizacijos ar jos nario interesais arba už tokius pranešimus yra atsilyginama ar numatoma atsilyginti.

10. Politine reklama paprastai nelaikomi:

10.1. politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastiniai informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, kandidatų veiklą, susijusią su kandidato darbine ar nuolatinio pobūdžio visuomenine veikla. Pavyzdžiui, reportažas apie valstybės pareigūno susitikimą su Europos Sąjungos institucijų atstovais ar kolegomis iš kitų valstybių narių;

10.2. rinkimų štabo, politinės organizacijos būstinės informacinė iškaba (stendas, skydas ir kt.), kai ji yra pakabinta ant (ar pastatyta šalia) pastato (patalpos), kuriame yra įsikūręs stacionarus rinkimų štabas, politinės organizacijos būstinė. Iškaboje gali būti ši informacija: politinės organizacijos pavadinimas ir (ar) kandidato pavardė, kampanijos dalyvio pavadinimas, organizacijos logotipas, rinkimų štabo darbo laikas ir kontaktinė informacija. Rekomenduojama laikytis valstybės įstaigų ir institucijų iškaboms keliamo reikalavimo: iškabos matmenys turi būti 40 x 60 cm;

10.3. naujienų portaluose veikiančiuose specialiai rinkimų ar referendumo laikotarpiu ar politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose / rubrikose, kuriuose (-iose) suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, visuomenės atstovams, rinkėjams visais aktualiais klausimais, neatlygintinai skelbiami valstybės politikų, kandidatų, kitų politinės kampanijos dalyvių, politinių organizacijų narių pranešimai ir komentarai, kuriuose nėra pateikiama rinkimų programa, jos dalis, nuostatos arba nuorodos į politinės kampanijos dalyvių ar politinių organizacijų interneto svetaines;

10.4. ne politinės kampanijos laikotarpiu, neatlygintinai skleidžiami neužsakyti įprastiniai informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, jų valdymo organų veiklą (pavyzdžiui, informacija apie politinės organizacijos suvažiavimą ar išrinktą vadovybę), išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą politinę kampaniją balsuoti valstybės politiko, politinės organizacijos ar jos nario interesais arba pristatoma rinkimų programa ar asmenys numatomi kelti kandidatais;

10.5. trečiųjų asmenų neatlygintinai platinama informacija apie politines organizacijas, kandidatus, kitus politinės kampanijos dalyvius tol, kol jai parengti nereikia finansinio indėlio. Siekiant neklaidinti informacijos gavėjų dėl tikrojo informacijos paskelbimo tikslo, rekomenduojama pažymėti nurodant informacijos rengėją (užsakovą). Pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos pateikiama informacija apie tai, kaip Lietuvos Respublikos Seimo ar konkrečios savivaldybės tarybos nariai balsavo organizacijos veiklos srities klausimais (žmogaus teisės, sporto politika ir pan.).

11. Politine reklama paprastai laikoma viešai skelbiama informacija, nepriklausomai nuo jos pateikimo formos (komentarai, straipsniai, laidos, vaizdo ir garso įrašai ir pan.):

11.1. dažniau negu įprastai kartojama visuomenės informavimo priemonių neatlygintinai skelbiama informacija (pavyzdžiui, keletą kartų kartojama apie tą patį įvykį arba laida kartojama dažniau, negu numatyta standartiniame radijo ar televizijos programų tinklelyje);

11.2. informacija, pranešimai, skelbiami komercinei reklamai įprastais būdais ir formomis (įskaitant reklaminius skydelius (angl. banner), iššokančius langus (angl. pop-up window), iššokančius pranešimus (angl. pop-up notifications), bėgančias eiluteis, plakatus ir kt., bet jais neapsiribojant);

11.3. kuria yra agituojama balsuoti už arba prieš politinę organizaciją, kandidatą, kitą politinės kampanijos dalyvį arba balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą;

11.4. parašus renkančių (parašų rinkimų organizuojančių) asmenų skelbiama informacija apie parašų rinkimo tikslą (kandidato ar referendumo iniciatyvai paremti);

11.5. be papildomos informacijos, visuomenės informavimo priemonėje skelbiama kandidato nuotrauka, atvaizdas ar kita panašaus pobūdžio vizualinė informacija, taip pat kai skelbiami politinės organizacijos ar politinės kampanijos dalyvio logotipas (išskyrus rinkimų štabo informacinę iškabą, atitinkančią Rekomendacijų 10.2 papunktyje nurodytus reikalavimus), politinės organizacijos, kandidato, politinės kampanijos dalyvio rinkimų numeris, rinkimų šūkis bei raginimas balsuoti;

11.6. sveikinimai valstybės švenčių, atmintinų dienų ar kitomis progomis, iliustruoti politinės organizacijos ar kampanijos dalyvio logotipu ar kandidato nuotrauka, arba jeigu sveikinime pateikiamas rinkimų šūkis, arba jeigu sveikinimą asmuo pasirašo kaip kandidatas, politinės kampanijos dalyvis ir pan.;

11.7. kuria neįprastai dažnai (pavyzdžiui, dažniau nei apie kitus panašaus pobūdžio ar anksčiau rengtus tokius pat renginius) viešinamas politinės kampanijos dalyvio renginių rėmimas, mecenavimas ir kt.;

11.8. kuria skleidžiama neigiama informacija apie asmenį, politinę organizaciją ar jų veiklą, kuria raginama atitinkamai balsuoti ar kitaip siekiama, kad jie nebūtų išrinkti;

11.9. kuria siekiama daryti įtaką rinkimų ar referendumo rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojami valstybės politikas, politinė organizacija, jos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

12. Kad įprastinio pobūdžio informacija nebūtų laikoma politine reklama, visuomenės informavimo priemonėms rekomenduojama nenaudoti rinkimų šūkių, rinkimų numerių, specialiai ir pabrėžtinai neišryškinti kandidato pavardės, nedėti jo nuotraukos į pirmą periodinio spaudos leidinio puslapį, grafiškai apipavidalinant vengti didelio formato kandidato atvaizdų, naudoti dalykinį, o ne agitacinį stilių, politinės kampanijos laikotarpiu nedėti informacijos apie valstybės politiko asmenines ir kitas su jo veikla nesusijusias savybes, jo šeiminį gyvenimą, pomėgius, laisvalaikį.

13. Visuomenės informavimo priemonių ir kitų asmenų skleidžiamos informacijos apie politinės kampanijos dalyvius, jų rinkimų programas, politines organizacijas, valstybės institucijų ar valstybės politikų priimtus sprendimus atskyrimo nuo politinės reklamos kriterijai:

Eil. Nr.

LAIKOMA ĮPRASTINIO POBŪDŽIO INFORMACIJA

GALI BŪTI LAIKOMA POLITINE REKLAMA

1.

Visuomenės informavimo priemonės ar informaciją skleidžiančios organizacijos iniciatyva, siekianti informuoti visuomenę, savo narius. Skelbiama informacija turėtų atitikti organizacijos įstatus, veiklos tikslus, skelbiamas vertybes, misiją ir strategiją.

Politinės kampanijos dalyvių, politinių organizacijų ar kitų asmenų užsakymu.

Siekiant rinkimuose dalyvaujančių asmenų, politinių organizacijų interesų. Panaudojant finansavimą, skirtą politinės kampanijos dalyvio naudai.

2.

Statistinė / analitinė informacija apie renkamos institucijos priimtus sprendimus, visų jos narių balsavimo rezultatus. Informacija apie visus asmenis, pateikusius pasiūlymą / projektą.

Kryptingai pateikiami renkamos institucijos dalies narių balsavimo rezultatai. Tendencinga informacija apie vieną ar kai kuriuos asmenis, pateikusius konkretų pasiūlymą ar projektą.

3.

Visų arba objektyviais kriterijais atrinktų dalyvių programų analizė; gali būti rengiama tik vienu ar keliais aspektais.

Vienos programos ar jos dalies, be aiškių atrankos kriterijų, analizė, kurio nors dalyvio pozicija tuo pačiu klausimu.

4.

Organizuojant diskusijas / renginius, visiems dalyviams sudaromos vienodos sąlygos. Dalyviai atrenkami pagal objektyvius kriterijus, juos viešai nurodant.

Išskirtinės sąlygos vienam dalyviui (daliai dalyvių).

5.

Galima visų dalyvių simbolika, rinkimų numeriai.

Vienų dalyvių simbolikos, rinkimų numerio išskyrimas iš kitų.

6.

Pateikta faktinė informacija.

Agituojama balsuoti už konkretų kandidatą / kandidatų sąrašą, kitaip siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant. Formuojama išskirtinai teigiama ar neigiama nuomonė apie konkretų dalyvį (dalyvius).

 

14. Kandidatai, kurie pagal einamas pareigas pagal atitinkamus teisės aktus privalo teikti ataskaitas, pranešimus visuomenei, turėtų įvertinti šių dokumentų turinį ir pateikimo formą politinės reklamos kontekste, tai yra nurodytomis ataskaitomis, pranešimais visuomenei neturėtų pažeisti politinę reklamą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

15. Valstybės politikų, pareigūnų, Europos Sąjungos pareigūnų, valstybės ir kitų tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ataskaitose ar kitoje viešai skelbiamoje informacijoje negali būti politinės reklamos. Politine reklama gali būti laikoma:

15.1. neįprastai dažnai valstybės ir savivaldybės įstaigų, įmonių bei savivaldybės administracijos lėšomis skelbiamos kandidatų nuotraukos ir (ar) skleidžiama informacija apie nuveiktus kandidatų (kandidatų sąrašų) darbus ir pasiekimus (pavyzdžiui, dažniau nei apie kitus politikus, jų atliktus darbus ir pan.);

15.2. politinės organizacijos pirmininko, jos narių, kitų asmenų, einančių renkamas ar skiriamas, ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijose, atlygintinai skelbiami pasisakymai, nuotraukos, kita atlygintina informacija, nesusijusi su tokių asmenų veikla valstybės ar savivaldybės institucijose ir (ar) šių institucijų kompetencija, jeigu politinė organizacija ar asmuo dalyvauja politinėje kampanijoje, taip pat tais atvejais, kai tokie asmenys nedalyvauja politinėje kampanijoje, bet savo pasisakymais ir veiksmais prisideda prie teigiamo politinių organizacijų, kitų asmenų, išsikėlusių ar iškeltų kandidatais, kitų politinės kampanijos dalyvių įvaizdžio kūrimo, skatina už juos balsuoti;

15.3. kai ataskaitos turinyje kalbama apie kandidatų rinkimų programas, dalyvavimą rinkimuose ar darbą kitoje kadencijoje, naudojami rinkimų šūkiai;

15.4. kai ataskaitos turinyje dėmesys nukreipiamas į teigiamas asmenines savybes ir asmeninius nuopelnus, išskyrus ataskaitiniu laikotarpiu gautus apdovanojimus, suteiktus vardus ir pan.;

15.5. kai ataskaitoje yra naudojami politinių organizacijų reklamai būdingas stilius, dizainas, politinės organizacijos logotipai, kiti skiriamieji ženklai ir pan.

16. Politinės reklamos skelbimas, panaudojant atitinkamos institucijos, įstaigos finansinius ar administracinius išteklius, gali būti laikomas rinkimų agitacija naudojantis tarnybine padėtimi. Politinių organizacijų atstovai, valstybės politikai, politinės kampanijos dalyviai, tiesiogiai ar netiesiogiai skleisdami tikrovės neatitinkančią informaciją apie būsimus rinkimų rezultatus ir taip siekdami paveikti rinkimų rezultatus, gali būti pripažinti pažeidę moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principus.

17. Jeigu veiklos ataskaitos viešinimas apmokamas naudojant valstybės ar savivaldybės įstaigų lėšas, rekomenduojama adresatą aiškiai informuoti, kokia tai informacija ir kas už ją apmoka.

 

III SKYRIUS

POLITINEI REKLAMAI IR KITAI VIEŠAI SKLEIDŽIAMAI INFORMACIJAI APIE RINKIMUS TAIKOMI REIKALAVIMAI

 

18. Anonsų, kuriuose yra politinės reklamos, skleidimui taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir politinei reklamai.

19. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai negali sudaryti išskirtinių sąlygų kuriai nors politinei organizacijai, kandidatui, politinės kampanijos dalyviui, be to, negali atsisakyti vienodomis sąlygomis sudaryti sutarčių su politine organizacija, kandidatu ar kitu politinės kampanijos dalyviu.

20. Politinei reklamai, be specialių Rinkimų kodekse nustatytų reikalavimų, taikomi ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyti principai ir reikalavimai.

21. Politinės reklamos turiniui taip pat taikomi viešosios informacijos turiniui keliami reikalavimai (pavyzdžiui, dėl nepilnamečiams žalingos informacijos, draudžiamų reklamuoti prekių ir paslaugų, diskriminacijos ir kt.).

22. Informuodami apie rinkimus ir referendumus viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, puoselėja valstybinę kalbą, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.

23. Viešoji informacija apie kandidatus, politines organizacijas ir kitus politinės kampanijos dalyvius visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

24. Žurnalistams, dalyvaujantiems politinėje kampanijoje, rekomenduojama laikytis Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime 2016 m. vasario 29 d. priimto Visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

25. Užtikrinant neįgaliesiems politines teises ir galimybę jas įgyvendinti lygiai su kitais asmenimis, rekomenduojama pagal galimybes politinę reklamą pritaikyti klausos, regos ir sutrikusio intelekto negalią turintiems rinkėjams.

26. Rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujančios politinės partijos turėtų aiškiai nurodyti, kurioms Europos partijoms jos priklauso ar su kuria (-iomis) Europos politine (-ėmis) partija (-omis) yra susijusi (-ios), naudoti jų logotipą visoje rinkimų kampanijai skirtoje medžiagoje. Jos taip pat turėtų pareikšti aiškią poziciją svarbiais Europos klausimais ir nurodyti, prie kurios Europos Parlamento frakcijos jos ketina prisijungti ir ką rinks Europos Komisijos pirmininku.[1]

 

IV SKYRIUS

POLITINĖS REKLAMOS SKLEIDIMAS

 

27. Rinkimų kodekso 97 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas skleisti politinę reklamą:

27.1. jeigu jos paskleidimas prieštarauja Konstitucijai ar kitiems įstatymams;

27.2. neatlygintinai, išskyrus specialias ar diskusijų laidas;

27.3. pirmame periodinio spaudos leidinio puslapyje.

28. Reikalavimai, taikomi elektroninėmis priemonėmis skleidžiamai politinei reklamai, yra analogiški kitais būdais skleidžiamos politinės reklamos reikalavimams.

29. Politinės kampanijos dalyvis, iki paskelbdamas politinę reklamą, turi VRK jos nustatyta tvarka deklaruoti visas paskyras socialiniuose tinkluose, per kurias jis rengiasi skleisti mokamą politinę reklamą ir agitaciją, ir asmenis, kurie yra įgalioti administruoti bei apmokėti mokamos reklamos šiose paskyrose skleidimą.

30. Kandidatams, valstybės politikams, kitiems politinės kampanijos dalyviams savo asmeninių paskyrų profiliuose prie biografinės skilties rekomenduojama nurodyti, kad asmuo yra politinės organizacijos iškeltas ar išsikėlęs kandidatas.

31. Politinei reklamai, skleidžiamai per užsienio transliuotojus, skirtai Lietuvos Respublikos vartotojams, taikomi bendrieji politinės reklamos reikalavimai. Politinės kampanijos dalyvis, tokiu būdu skleisdamas politinę reklamą, yra atsakingas už tai, kad ji būtų tinkamai pažymėta, būtų laikomasi rinkimų agitacijos draudimo laikotarpio ir kitų politinės reklamos skleidimo reikalavimų bei ribojimų.

32. Mitinguose ir kituose renginiuose naudojamus skydus, stendus, vėliavas ir kitokią atributiką, agituojančią balsuoti už politinę organizaciją, kandidatą, politinės kampanijos dalyvį, už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą, renginio organizatoriai po renginio privalo nedelsdami juos pašalinti iš viešosios vietos savomis lėšomis.

 

V SKYRIUS

POLITINĖS REKLAMOS UŽSAKYMAI

 

33. Prasidėjus politinei kampanijai, politinės organizacijos, kandidatai, kiti politinės kampanijos dalyviai gali įgyti turtinių prievolių dėl išlaidų politinei kampanijai tik nuo jų įregistravimo savarankiškais politinės kampanijos dalyviais ir paskelbimo VRK interneto svetainėje dienos.

34. Rinkimų kodeksas draudžia politinės kampanijos dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis.

35. Su politine kampanija susijusią atlygintiną politinę reklamą gali apmokėti tik pats politinės kampanijos dalyvis ar jo vardu veikiantis asmuo.

36. Rekomenduojama prieš priimant užsakymą politinei reklamai rengti ar skleisti arba sudarant sutartį dėl politinės reklamos rengimo ar skleidimo įsitikinti, kad atitinkami politinė organizacija, kandidatas ar kitas subjektas yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais arba atstovauja savarankiškam politinės kampanijos dalyviui (informaciją galima patikrinti www.vrk.lt).

____________________

 

part_2972ba7a844f47b88b7836e0950e8cfb_end



[1] Papildyta įgyvendinant 2018 m. vasario 14 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/234, kaip 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose iškelti Europos aspektą ir padaryti juos dar skaidresnius.