Administracinė byla Nr. eA-367-552/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02586-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl administracinių aktų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas D. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. LSK-K-16-10786 „Dėl išduotų dokumentų“ (toliau – ir Sprendimas) ir 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. PNU-K-16-00665 „Dėl ekologinės gamybos“ (toliau – ir Nutarimas).
1.1. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2016 m. spalio 4 d. jo ūkyje VšĮ „Ekoagros“ paskirti tikrintojai atliko tikrinimą ir iš kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 2, paėmė dirvožemio mėginį. 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovas priėmė nutarimą Nr. PNU-K-16-00665 „Dėl ekologinės gamybos“ ir sprendimą Nr. LSK-K-16-10786 „Dėl išduotų dokumentų“, kuriame nurodyta, jog 2016 m. spalio 19 d. buvo gautas atsakymas iš akredituotos laboratorijos Vokietijoje „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“, kad tyrimams iš lauko paimtame dirvožemio mėginyje rasti glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties likučiai ir glifosato pėdsakai mažesni už ribinę reikšmę. Atsižvelgus į tai, anuliuoti 2016 m. rugsėjo 6 d. išduotas patvirtinantis dokumentas Nr. SER-K-16-01571 bei nutarimo išrašas Nr. NUS-K-16-02915.
1.2. Pareiškėjas su atsakovo tyrimo išvadomis nesutiko ir teigė, kad atsakovas neįrodė, jog dirvožemio mėginio tyrimas atliktas sertifikuotoje laboratorijoje, pagal sertifikuotą ir tinkamą metodą. Pasak pareiškėjo atsakovo, paskirti tikrintojai L. M. ir Ž. B., imdami dirvožemio mėginius iš pareiškėjo lauko, padarė mėginių ėmimo tvarkos pažeidimus, nes mėginius ėmė plikomis rankomis, nenaudodami vienkartinių pirštinių. Pareiškėjo vertinimu, glifosato likučių paimtame dirvožemio mėginyje galėjo atsirasti todėl, kad tikrintojai nesilaikė mėginių paėmimo tvarkos (procedūros) ir mėginiai buvo užteršti. Akcentavo tai, kad pagrindinis reikalavimas imant mėginius yra tai, kad mėginys turi būti imamas iš kelių lauko vietų, tačiau nagrinėjamu atveju tikrintojai mėginį paėmė tik iš vienos lauko vietos (nors 2016 m. spalio 4 d. mėginio atrinkimo akte ir nurodė, jog mėginys paimtas iš kelių vietų, taip suformavus bendrą mėginį). Todėl toks mėginio paėmimas ir nustatytos tvarkos pažeidimas, pareiškėjo nuomone, akivaizdžiai prieštarauja nustatytiems reikalavimas, susijusiems su mėginio tyrimui paėmimu. Pabrėžė tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog mėginius ėmę tikrintojai buvo akredituotos laboratorijos arba turinčios leidimą nurodytus tyrimus atlikti laboratorijos įgalioti asmenys, tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ patvirtinti Ekologinio žemės ūkio taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 401 punkto reikalavimai. Atsakovui iš esmės pažeidus mėginio paėmimo tvarką, nustatytą VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtintos „Mėginių atrinkimo paruošimo ir išsiuntimo procedūra PER-8“ (2015 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-25 redakcija) (toliau – ir Procedūra) 5 dalyje, iš lauko paimtas mėginys negali būti laikomas tinkamu ir patvirtinančiu, jog lauke (dirvožemyje) buvo aptikta glifosatų likučių.
1.3. Kadangi mėginyje glifosatų likučių kiekis buvo rastas nedidelis – 0,010 mg/kg., pareiškėjo įsitikinimu, šis kiekis galėjo atsirasti dėl įvairių aplinkybių, kaip ir dėl to, kad paimtas dirvožemio mėginys buvo užterštas ir sugadintas.
1.4. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas nebendradarbiavo su juo. Pareiškėjas, gavęs ir susipažinęs su sprendimu, 2016 m. lapkričio 29 d. parengė prašymą atsakovui, kuriame nurodė, jog nesutinka su paimtų mėginių tyrimo rezultatais bei paprašė tyrimą atlikti iš naujo, tačiau atsakovas pakartotinius lauko dirvožemio tyrimus atlikti atsisakė. Pareiškėjo manymu, atsakovo atsisakymas turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas valdžia, kadangi atsakovas situaciją vertina formaliai, nesiekdamas ištirti tikrosios padėties.
2. Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
2.1. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad VšĮ „Ekoagros“ atliko patikrinimus UAB „Galinta ir partneriai“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ filiale „Galintos grūdai“ ir paėmė mėginius tyrimams atlikti. Mėginių rezultatai parodė neleistinos cheminės medžiagos glifosato buvimą ekologiškoje produkcijoje. VšĮ „Ekoagros“ atliko ekologiškų grikių augintojų, tiekėjų atsekamumo procedūrą, kurios metu buvo nustatyta, jog užterštos partijos grikiai buvo supirkti iš keturiolikos Lietuvoje esančių ekologinės gamybos ūkių, laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. Pareiškėjas D. L. yra vienas iš ekologiškų grikių pardavėjų bendrovei UAB „Galinta ir partneriai“.
2.2. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2015 metais grikius augino dviejuose laukuose (lauke Nr. 2 ir lauke Nr. 1) Kadangi laukas Nr. 1 (plotas 3,45 ha) nesertifikuojamas, sertifikuojamas tik vienas laukas Nr. 2 (plotas 3 ha), papildomo tikrinimo metu 2016 m. spalio 4 d. buvo paimtas dirvožemio mėginys tik iš lauko Nr. 2 (3 ha). Paimtas dirvožemio mėginys buvo nusiųstas tyrimui į akredituotą laboratoriją Vokietijoje „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“, iš kurios, 2016 m. spalio 19 d. gautas atsakymas patvirtino, jog ištirtame mėginyje rasta glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučiai (0,010 mg/kg). Todėl, remiantis turimais faktais bei atliktais tyrimais buvo priimtas skundžiamas sprendimas.
2.3. Atsakovas nurodė, jog Procedūros 5 dalyje nustatyta taisyklė – „rekomenduojama mėginių paėmimui naudoti naujas vienkartines pirštines“, yra dispozityvi, bet nėra imperatyviai reikalaujanti privalomai dėvėti naujas vienkartines pirštines. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad atsakovas VšĮ „Ekoagros“ yra kompetentingas nustatyti neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. Atsakovo patvirtinta neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga. Taigi, jei Procedūroje numatyta naudoti vienkartines pirštines mėginių atrinkimui kaip dispozityvi, rekomendacinio pobūdžio norma, vadinasi, mėginio ėmimas nedėvint vienkartinių pirštinių, t. y. plikomis rankomis, niekaip negali įtakoti imamo mėginio užterštumo. Pažymėjo, jog imant mėginį VšĮ „Ekoagros“ tikrintojai kastuvo nenaudojo, mėginį tyrimui paėmė iš kelių skirtingų lauko vietų, taigi mėginio paėmimo procedūros, nepažeidė.
2.4. Atsakovas pareiškėjo teiginius, kad jo atsisakymas atlikti pakartotinius lauko dirvožemio mėginius yra neteisėtas, piktnaudžiavimas valdžia, vertino kaip nepagrįstus. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas 2016 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į jį su prašymu atlikti pakartotinius tyrimus, tačiau prašymas buvo grindžiamas tik tuo, jog tikrinimo metu nustatyti glifosatų skilimo produkto likučiai nykstamai maži, o glifosato pėdsakai mažesni už ribinę reikšmę, pareiškėjas prašyme atlikti pakartotinius tyrimus nenurodė nei vieno argumento, kuriuos teikia teismui. Atsakovas tą pačią dieną po pareiškėjo prašymo gavimo parengė atsakymą, nurodydamas, jog papildoma patikra pareiškėjo ūkyje jau buvo atlikta, o norint atlikti papildomą tyrimą, jį galima atlikti iš mėginio, kuris yra paliktas pareiškėjui arba iš saugomo VšĮ „Ekoagros“ mėginio. Mėginys būtų siunčiamas pakartotiniam tyrimui, jei pareiškėjas būtų raštu informavęs, jog padengs išlaidas, susijusias su laboratoriniais tyrimais. Pareiškėjas daugiau jokios informacijos šiuo klausimu nepateikė. Atsakovo vertinimu, jo veiksmų negalima laikyti kaip nebendradarbiavimu su pareiškėju.
2.5. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad VšĮ „Ekoagros“ skundžiami Sprendimas ir Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų taikytinų individualiam administraciniam aktui. Teigė, kad skundžiami aktai yra motyvuoti, juose aiškiai įvardinti teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas, nurodyta taikoma poveikio priemonė, detalizuojant vertinimo kriterijus.
II.
3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. LSK-K-16-10786 „Dėl išduotų dokumentų“ ir 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. PNU-K-16-00665 „Dėl ekologinės gamybos“.
4. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl VšĮ „Ekoagros“ priimtų administracinių aktų, kuriais pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje konstatuotas draudžiamų sintetinių cheminių medžiagų – glifosato - naudojimas, taip pažeidžiant ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, ir dėl šiuose aktuose taikytų poveikio priemonių teisėtumo bei pagrįstumo.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia įrodyti, kad ginčijamais administraciniais aktais jam poveikio priemonės pritaikytos nepagrįstai dėl padarytų dirvožemio mėginių ėmimo tvarkos pažeidimų, nesant objektyvių įrodymų, jog šie mėginiai ištirti akredituotoje laboratorijoje bei pagal sertifikuotą ir tinkamą metodą, nepagrįstai nustačius glifosatų kiekį, nesutinkant su Vokietijos laboratorijos „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“ atliktų tyrimų bei pateiktos išvados rezultatais. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, nebendradarbiavo su juo, ginčijami aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų.
6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:
6.1. 2014 m. balandžio 28 d. pareiškėjas D. L. ir atsakovas VšĮ „Ekoagros“ sudarė sutartį Nr. SUT-K-14-02155, pagal kurią pareiškėjas užsakė, kad atsakovas (sutartyje – ir Vykdytojas) atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei užsakovo vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti atsakovui už atliktus darbus. Šia sutartimi pareiškėjas taip pat įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais.
6.2. Atsakovas 2015 m. liepos 22 d. priėmė nutarimą dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-15-00566. Pareiškėjui 2015 m. liepos 23 d. buvo išduotas Patvirtinamasis dokumentas Nr. SER-K-15-00528, kuriame nurodyti sertifikuoti augalai, tarp jų ir grikiai, kuriems suteiktas E statusas, užauginti pareiškėjo valdomo ekologinio ūkio laukuose Nr. 1 ir Nr. 2.
6.3. 2016 m. rugsėjo 29 d. ekologinės gamybos sertifikavimo procedūras vykdanti VšĮ „Ekoagros“, remiantis 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 (toliau – ir Reglamentas 889/2008) 65 straipsnio 2 dalimi, atliko UAB „Rimi Lietuva“ logistikos padalinio, vėliau UAB „Galinta ir partneriai“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ filialo „Galintos grūdai“ patikrinimus, paimant mėginius tyrimams atlikti. Mėginių rezultatai parodė neleistinos cheminės medžiagos buvimą ekologiškoje produkcijoje – glifosato. VšĮ „Ekoagros“ atliko ekologiškų grikių augintojų, tiekėjų atsekamumo procedūrą, kurios metu buvo nustatyta, jog užterštos partijos grikiai buvo supirkti iš keturiolikos Lietuvoje esančių ekologinės gamybos ūkių, laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. Pareiškėjas D. L. buvo vienas iš ekologiškų grikių pardavėjų bendrovei UAB „Galinta ir partneriai“ filialui „Galintos grūdai“.
6.4. D. L. 2015 metais grikius augino dviejuose laukuose. Kadangi laukas Nr. 1 (plotas 3,45 ha) nesertifikuojamas, sertifikuojamas tik vienas laukas Nr. 2 (plotas 3 ha), papildomo tikrinimo metu, kilus įtarimui dėl neleistinų medžiagų panaudojimo, 2016 m. spalio 4 d. buvo paimtas dirvožemio mėginys iš lauko Nr. 2 (3 ha). Paimtas dirvožemio mėginys buvo nusiųstas tyrimui į akredituotą laboratoriją Vokietijoje „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“, iš kurios, 2016 m. spalio 19 d. buvo gautas atsakymas, kuriame buvo nurodyta, jog ištirtame mėginyje rasta glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučiai (0,010 mg/kg).
6.5. Atsakovas 2016 m. lapkričio 14 d. priėmė pareiškėjo ginčijamus nutarimą Nr. PNU-K-16-00665 „Dėl ekologinės gamybos“ ir sprendimą Nr. LSK-K-16-10786 „Dėl išduotų dokumentų“, kuriuose nurodoma, jog gautų laboratorinių rezultatų pagrindu, nustačius, jog D. L. ekologinės gamybos ūkyje nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, 2015 m. grikių laukas Nr. 2 sertifikuojamas kaip „Laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“, anuliuojami 2016 m. rugsėjo 6 d. išduotas Patvirtinantis dokumentas Nr. SER-K-16-01571 bei nutarimo išrašas Nr. NUS-K-16-02915, taikomos poveikio priemonės: IV lygio neatitiktis – produkcijos nesertifikavimas, I lygio neatitiktis - įspėjimas.
7. Teismas pasisakė, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio Lauke Nr. 2 2015 m. užauginti ir į UAB „Galinta ir partneriai“ filialą „Galintos grūdai“ realizuoti grikiai turėjo glifosato, kuris ekologinėje gamyboje griežtai draudžiamas, atlikęs šių ekologinių grikio kruopų augintojų, tiekėjų atsekamumo procedūrą, esant pagrįstam įtarimui dėl pareiškėjo D. L. panaudotų neleistinų produktų jo ekologinės gamybos ūkyje, pagrįstai paėmė lauko Nr. 2 dirvožemio mėginius ir atliko jų tyrimus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas turi teisę vykdyti sertifikavimo įstaigos funkciją, atlikti patikrinimus, imti ir tirti neleistinų ekologinėje gamyboje produktų bandinius, siekiant nustatyti pažeidimus, susijusius su galimu užteršimu, taikyti poveikio priemones. Tikrintojai L. M. ir Ž. B. yra pas atsakovą dirbantys asmenys, kurie turėjo teisę paimti dirvožemio mėginius.
8. Teismas atkreipė dėmesį, jog detalią dirvožemio mėginio (bandinio) paėmimo, formavimo, paruošimo, supakavimo ir išsiuntimo tyrimui akreditavimo laboratorijai tvarką reglamentuoja Procedūra, kurios kontrolės funkciją vykdanti sertifikavimo įstaiga privalo besąlygiškai laikytis. Procedūros 5 dalyje nustatyta, kad „pagrindinis mėginiui keliamas reikalavimas – jis turi būti paimtas iš kelių vietų taip, kad atspindėtų norimo ištirti objekto charakteristikas (rekomenduojama imti iš tos vietos, kur galima didžiausia tarša). Imant mėginius, turi būti laikomasi visų įmanomų atsargumo priemonių, kad mėginiai nebūtų užteršti ar sugadinti ir dėl to pakeistų tyrimo rezultatus. Rekomenduojama mėginių paėmimui naudoti naujas vienkartines pirštines. Mėginius imantis įstaigos tikrintojas atsako už mėginio paėmimą, paruošimą ir pristatymą į įstaigą/filialą.
9. Teismas pabrėžė, kad teisės aktu nustatytų procedūrų, paimant (formuojant) dirvožemio mėginius, atlikimas yra ne tik besąlyginė sertifikavimo įstaigos laikymosi pareiga, bet ir nustatytų tikslų, jog į rinką nebūtų pateikti jokie su ekologine gamyba apgaulingai asocijuojami gaminiai, pasiekimo garantas. Teismo vertinimu, Procedūroje esantys detalūs mėginio paėmimui keliami reikalavimai yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad sertifikavimo įtaigos (įstaigos tikrintojo) veiksmai atitiktų teisės normas, bet tam, jog šiomis kontrolės institucijos vykdomomis kontrolės procedūromis, siekiant visiškai pateisinti aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą, laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, būtų paimtas ir pateiktas tinkamas dirvožemio mėginys tikslu objektyviai bei patikimai nustatyti, ar kontroliuojamo ūkio subjekto ekologinėje gamyboje nėra naudojamos draudžiamos medžiagos ar produktai. Pažymėjo, kad ekologiniam ūkiui keliami itin griežti imperatyvaus pobūdžio reikalavimai, todėl atitinkamai ir pati sertifikavimo įstaiga, turi pareigą itin tiksliai vykdyti jai deleguotas kontrolės funkcijas, griežtai laikytis nustatytos procedūros.
10. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė kad atsakovo tikrintojai dirvožemio mėginius iš jų kontroliuojamo pareiškėjo lauko paėmė plikomis rankomis, nenaudodami pirštinių. Teismas atkreipė dėmesį, jog procedūroje nustatyta atsargumo priemonė (paimant mėginį naudoti naujas vienkartines pirštines) yra ne imperatyvaus, bet rekomendacinio pobūdžio, taigi mėginius ėmusiems asmenims nebuvo privalu naudoti naujų vienkartinių pirštinių. Teismo vertinimu tokios Procedūroje nustatytos rekomendacijos nevykdymas negalėjo turėti įtakos mėginių užteršimui bei tyrimo rezultatams, todėl, nesant jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų, teismas pasisakė, kad tai negali būti pripažįstamas pažeidimu. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad tikrintojai dirvožemio paėmimui naudojo savo atsivežtą kastuvą buvo paneigta byloje surinktais įrodymais.
11. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 4 d. mėginio atrinkimo akte Nr. 16-300MA nurodyta, jog dirvožemio mėginys buvo imtas iš vidurio lauko Nr. 2 kelių vietų, taip suformavus vieną bendrą mėginį. Tačiau, atkreipė dėmesį, jog atsakovo nurodytos aplinkybės buvo paneigtos bylos nagrinėjimo metu – nors liudytojais apklausti tikrintojai L. M. ir Ž. B. teismo posėdyje nurodė, kad dirvožemio mėginius paėmė abu iš atsitiktinės lauko vietos, tačiau jų parodymais buvo nustatyta ir tai, kad dirvožemio mėginiai buvo paimti tik iš dviejų atskirų lauko vietų ir kad bendri mėginiai formuojami nebuvo, t. y. dirvožemis visuose trijuose mėginių pavyzdžiuose nebuvo maišomas iš atskirų lauko vietų, bet buvo iš karto dedamas į tam skirtą pakuotę. Atitinkamai, teismas konstatavo, kad tiek akredituotoje laboratorijoje ištirtame, tiek ir kituose dviejuose atsarginiuose mėginio pavyzdžiuose, kurių vienas buvo paliktas pareiškėjui, o kitas sertifikavimo įstaigoje, buvo suformuotas tik iš vienos lauko vietos paimtas dirvožemio mėginys, o tai iš esmės prieštarauja Procedūroje keliamam pagrindiniam mėginio paėmimui taikomam reikalavimui.
12. Teismas pasisakė, kad tokio pobūdžio nukrypimas nuo pačios sertifikavimo įstaigos vadovo patvirtintos ir Procedūroje nustatytos konkrečios mėginio paėmimo tvarkos, nepripažintinas neesminiu ar formaliu, negali būti vertinamas kaip nereikšmingas pažeidimas, nedarantis įtakos tyrimo rezultatams bei priimamo sprendimo teisėtumui. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas kategoriškai neigė naudojęs ekologinėje gamyboje neleidžiamas sintetines trąšas ir augalų apsaugos priemones ir tai, jog VŠĮ „Ekoagros“, kaip viešojo administravimo subjektui, vykdant ekologinę gamybos kontrolę, neimant lauke dirvožemio mėginio taip, kad „atspindėtų norimo ištirti objekto charakteristikas“, pažeidus nustatytas šio mėginio paėmimo procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, reikalavimus, teismas darė išvadą, kad tai galėjo turėti tiesioginės įtakos objektyviems paimto mėginio laboratorinio tyrimo rezultatams bei tuo pačiu pareiškėjo teisių apimčiai, kas pripažintina esminiu procedūriniu pažeidimu. Teismas pasisakė, kad toks konstatuotas procedūrinis pažeidimas, padarytas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką ir jo teisinis vertinimas, sudaro pagrindą nepripažinti Vokietijos laboratorijos tyrimo išvados, kaip įrodymo, įrodomosios galios, o tai leidžia pripažinti skundžiamus atsakovo administracinius aktus neteisėtais.
13. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu atlikti pakartotinius tyrimus, tačiau tokio savo prašymo nepagrindė, aplinkybių, paneigiančių akredituotos laboratorijos pateiktus tyrimo rezultatus, nenurodė, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai, esant visiškai neargumentuotam, nemotyvuotam pareiškėjo prašymui, nekylant abejonių dėl akredituotos laboratorijos pateikto tyrimo rezultatų, atsisakė atlikti pakartotinį tyrimą.
14. Įvertinęs viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. LSK-K-16-10786 „Dėl išduotų dokumentų“ ir 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. PNU-K-16-00665 „Dėl ekologinės gamybos” turinį teismas konstatavo, kad Viešoji įstaiga „Ekoagros“, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėjamu atveju priimdamas ginčijamus administracinius aktus, sukėlusius pareiškėjui teisines pasekmes, laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, administraciniai aktai yra motyvuoti, pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, įrodymais ir teisės aktų normomis, tačiau atsakovas pažeidė pagrindinę procedūrą, turėjusią užtikrinti objektyvų visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą, dėl ko ginčijami sprendimas ir nutarimas yra neteisėti, todėl naikintini.
III.
15. Atsakovas Viešoji įstaiga „Ekoagros“ apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde cituoja teisės aktus ir dėsto faktines aplinkybes, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
15.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad mėginys iš pareiškėjo valdomo ekologinės gamybos lauko Nr. 2 buvo paimtas iš lauko vidurio, kur galima didžiausia neleistinomis medžiagomis tarša, o pagal Procedūros 5 dalį, vykdant mėginių ėmimo procedūrą itin svarbi mėginio paėmimo vieta. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad jis nepažeidė labai svarbaus reikalavimo – tirti mėginį akredituotoje laboratorijoje, į kurią jis turi būti išsiųstas kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo mėginio pristatymo į įstaigą / filialą. Atsakovo įsitikinimu visa mėginio paėmimo procedūra buvo atlikta tiksliai ir taip, kad nepadarytų jokio šalutinio poveikio ar įtakos dirvožemio sudėčiai. Atsakovo manymu, turi būti vertinama visuma aplinkybių, kurios, jo manymu, patvirtina tai, kad pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje buvo rastos naudotos neleistinos ekologinėje gamyboje medžiagos.
15.2. Atsakovo vertinimu teismo sprendime įžvelgiama priešprieša tarp akcentuojamo ekologinio ūkininkavimo svarbos, ekologiniame ūkininkavime padarytų pažeidimų pasekmių bei teismo nustatyto vieno Procedūros elemento pažeidimo, kai dirvožemis visuose trijuose mėginių pavyzdžiuose nebuvo maišomas iš atskirų lauko vietų, bet buvo iš karto dedamas į tam skirtą pakuotę, kuris teismo pripažintas pagrindu panaikinti VšĮ “Ekoagros” administracinius aktus. Atsakovo vertinimu, pripažintas procedūrinis pažeidimas negali daryti jokios įtakos tyrimo rezultatams bei priimamo VšĮ „Ekoagros“ sprendimo teisėtumui, nes tai nepaneigia fakto, jog neleistinos medžiagos pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje buvo nustatytos.
15.3. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas netinkamai vertino, ar yra išlaikomas proporcingas pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto tikslo santykis. Atsakovo manymu, skundžiamas teismo sprendimas neatitinka proporcingumo principo šiuo atžvilgiu.
16. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime cituoja Procedūroje nustatytą dirvožemio mėginio paėmimo tvarką ir jos reikšmę. Pareiškėjas atsiliepime iš esmės atkartoja savo skundo poziciją, kuria grindė savo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsiliepime nurodo, kad:
16.1. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad byloje turi būti vertinama visuma aplinkybių, kuri patvirtina, kad pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje buvo rastos naudotos neleistinos ekologinėje gamyboje medžiagos. Atkreipia dėmesį, jog tai nepaneigia fakto, jog atsakovas nesilaikė esminio ir pagrindinio Procedūroje įtvirtinto mėginio paėmimo reikalavimo. Pabrėžia, jog ta aplinkybė, kad atsakovas laikėsi kitų mėginio paėmimo ir ištyrimo reikalavimų, nedaro įtakos ir nepaneigia to, kad nebuvo laikytasi reikalavimo dirvožemio mėginį paimti iš kelių vietų taip, kad atsispindėtų tiriamo lauko charakteristiką (pagal Procedūrą pagrindinio keliamo reikalavimo mėginių paėmimui). Atsakovo nurodoma kitų aplinkybių visuma neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
16.2. Pareiškėjas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas galiausiai priėmė teisingą sprendimą, jis nesutinka su sprendimu atmesti pareiškėjo argumentus susijusius su jo skunde išdėstytomis aplinkybėmis – dėl atsakovo nebendradarbiavimo su pareiškėju,taip pat, jog Sprendimas ir Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytų reikalavimų.
16.3. Pareiškėjo manymu sankcijas turinti teisę taikyti institucija privalėjo surinkti pakankamai faktinių duomenų, kuriais pagrįstų sprendimą susijusį su negatyvaus pobūdžio priemonių taikymu asmeniui (pareiškėjui). Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad dėl to, jog 2016 m. rudenį ginčo lauke buvo neva rasta glifosato skilimo produkto pėdsakų, Pareiškėjas 2015 m. metais lauke glifosatais purškė grikių derlių ir kaip ekologišką pardavė UAB „Galinta ir partneriai“ filialui Galintos grūdai.
16.4. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo tikrintojai buvo įgalioti akredituotos laboratorijos (arba laboratorijos, turinčios leidimą atlikti tokius tyrimus). Priešingai, vienas iš tikrintojų yra tik atsakovo darbuotojas, taigi atsakovas pažeidė Taisyklių 401 punktą, kuris nustato mėginių paėmimo procedūrą.
16.5. Atsakovo tikrintojai liudydami teisme patvirtino tą aplinkybę, kad pareiškėjas su Procedūra (mėginių ėmimo tvarka) nebuvo supažindintas, taigi, jis mėginių paėmimo metu neturėjo galimybių pareikšti nesutikimo su netinkama dirvožemio mėginių paėmimo iš lauko procedūra.
16.6. Atsakovas neįrodė to, jog pareiškėjo dirvožemio tyrimas buvo atliktas akredituotoje Laboratorijoje, kaip to reikalaujama pagal Procedūros nuostatas. Pareiškėjas ne kartą papildomai kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti Laboratorijos akreditaciją patvirtinančius dokumentus, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti ir raštu, ir teismo posėdžių metu. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad šios aplinkybės jis įrodinėti neturi, o jo pateikti dokumentai yra pakankami. Atitinkamai, pareiškėjas mano, kad atsakovas dirvožemio tyrimą nagrinėjamu atveju galimai atliko neakredituotoje laboratorijoje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VšĮ „Ekoagros“ individualių teisės aktų, kuriais pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje konstatuotas draudžiamų sintetinių cheminių medžiagų naudojimas ir pareiškėjo ūkiui taikytos poveikio priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad imant mėginį iš pareiškėjo ūkio lauko, buvo nesilaikyta Procedūroje nustatytos konkrečios mėginio paėmimo tvarkos ir laikė tai esminiu procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą, pažeidimu. Kitus pareiškėjo argumentus teismas pripažino nepagrįstais.
19. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti visumą įrodymų ir nelaikyti vieno iš Procedūros elementų pažeidimo nulemiančiu visos Procedūros neteisėtumą.
20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.
21. Atsakovo apeliacinio skundo pagrindinių argumentų vertinimui yra aktuali teismų praktika, suformuota dėl įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo, kadangi apeliacinis skundas grindžiamas ir nesutikimu dėl teismo atlikto įrodymų tyrimo bei vertinimo.
22. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012).
23. Paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą, neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3647-261/2018).
24. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų tyrimo ir vertinimo nuostatų nepažeidė, tarp šalių nėra ginčo dėl pagrindinių faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, iš naujo jų netiria.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminis klausimas šioje byloje yra tas, ar nustatytas Procedūros pažeidimas, imant mėginį tik iš vienos pareiškėjo lauko vietos, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas esminiu pažeidimu, pakankamu skundžiamų aktų pripažinimui neteisėtais.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus, jų priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys – atitikti teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą, viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014). Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai įvertinus įrodymus (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014).
27. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo statusą, jo priimamų aktų reikšmę, galią ir pasekmes. Ekologinei gamybai keliami itin griežti imperatyvaus pobūdžio reikalavimai, todėl atitinkamai ir pati sertifikavimo įstaiga turi pareigą itin tiksliai vykdyti jai deleguotas kontrolės funkcijas, griežtai laikytis nustatytų procedūrų, tarp jų ir mėginių paėmimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju Procedūroje nustatytas reikalavimas imti mėginius iš kelių tikrinamo lauko vietų, kad mėginys kuo tiksliau atspindėtų tiriamo objekto charakteristikas yra vienas pagrindinių, todėl jo nesilaikymą pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kaip esminį procedūrinį pažeidimą, neleidžiantį daryti išvados, kad vėlesnio laboratorinio tyrimo rezultatai yra objektyvūs ir įrodo neteisėtų medžiagų naudojimą pareiškėjo ūkyje.
28. Atskirai pažymėtina ir tai, kad nėra paneigtos ir pareiškėjo iškeltos abejonės dėl to, kad 2016 m. spalio mėnesio 4 d. iš sertifikuoto lauko paimtame mėginyje rasti glifosatų skilimo produkto likučiai yra pakankami duomenys padaryti išvadai, kad glifosatai buvo naudojami 2015 metais. Jokios tokias aplinkybes patvirtinančios kompetentingų subjektų išvados teismui nėra pateiktos. Byloje nėra duomenų apie glifosato irimo skirtumus dirvožemyje ir augalinėje medžiagoje, todėl skundžiami aktai negali būti pripažinti ir pakankamai pagrįstais.
29. Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėjas neigia naudojęs ekologiniame ūkininkavime draudžiamas medžiagas, kitų patikimų duomenų, išskyrus laboratorinio tyrimo rezultatus, atsakovas neturėjo ir teismui nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino skundžiamus aktus neteisėtais.
30. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
31. Atsakovas 2019 m. balandžio 8 d. prašymu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, jo patirtas apeliacinės instancijos teisme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nesant pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, atmestinas ir atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
32. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą raštu pateikė jau po bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos, tačiau nurodė svarbias priežastis, dėl kurių negalėjo to padaryti anksčiau. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija priima pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. raštą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoda nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui, o prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nutaria nagrinėti atskirame teismo posėdyje, kai bus gautas apelianto atsiliepimas šiuo klausimu. Tuo suteikiama galimybė apeliantui išsakyti savo nuomonę dėl prašomų atlyginti išlaidų dydžio ir pagrįstumo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priimti D. L. 2019 m. balandžio 19 d. raštą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jo nuorašą išsiųsti atsakovui, pasiūlant pateikti atsiliepimą iki 2019 m. gegužės 3 d.
Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui, o bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą spręsti atskirame teismo posėdyje, gavus atsakovo atsiliepimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius