Administracinė byla Nr. AS-145-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09992-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. gruodžio 18 d. raštą „Dėl aukotojų asmens kodų“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti VRK tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gruodžio 12 d. prašymą VRK bei pateikti argumentuotą ir įstatymais pagrįstą išaiškinimą dėl susidariusios situacijos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi (toliau – ir 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes Raštas, kurį pareiškėjas ginčija skunde, yra informacinio pobūdžio aktas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas 2024 m. sausio 11 d. padavė atskirąjį skundą (toliau – ir 2024 m. sausio 11 d. atskirasis skundas) dėl 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. V. 2024 m. sausio 11 d. atskirąjį skundą.

Teismas konstatavo, jog 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta 2023 m. gruodžio 22 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), todėl laikytina, jog ši nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2023 m. gruodžio 27 d. (ABTĮ 74 str. 8 d.). Kadangi pareiškėjas teisę paduoti skundą turėjo iki 2024 m. sausio 3 d., o atskirąjį skundą padavė 2024 m. sausio 11 d., skunde nenurodydamas termino praleidimo priežasčių bei neprašydamas atnaujinti šį terminą, 2024 m. sausio 11 d. atskirąjį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas E. V. atskirajame skunde prašo panaikinti 2024 m. sausio 11 d. nutartį ir atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties (atskirajame skunde nurodyta data 2023 m. gruodžio 27 d. laikytina rašymo apsirikimu) paduoti – priimti skundą.

Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį gavo 2023 m. gruodžio 27 d., nes pareiškėjas šią nutartį gavo tik 2024 m. sausio 4 d., kai pareiškėjas iš VRK sužinojo, jog ši nutartis priimta. Pareiškėjui padavus 2024 m. sausio 11 d. atskirąjį skundą terminas nebuvo praleistas. Dėl techninių kliūčių pareiškėjo galėjo nepasiekti pranešimas į elektroninį paštą, jog EPP sistemoje gautas dokumentas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. V. 2024 m. sausio 11 d. atskirąjį skundą (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui per EPP portalą išsiuntus 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį, ši nutartis jam buvo tinkamai įteikta, todėl dėl šios nutarties paduotas 2024 m. sausio 11 d. atskirasis skundas buvo paduotas praleidus terminą.

Teisėjų kolegija, tikrindama šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas skundą, kurį buvo atsisakyta priimti 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi, teismui padavė elektroniniu paštu, t. y. iš savo elektroninio pašto adreso skundą išsiuntė pirmosios instancijos teismo elektroninio pašto adresu.

Taigi pirmosios instancijos teismui gavus pareiškėjo skundą elektroniniu paštu, tačiau per EPP portalą išsiuntus 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti šį skundą, byloje susiklostė situacija, kai pareiškėjas sužinojo apie priimtą teismo nutartį jau praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija patikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui per EPP portalą išsiuntė nutartį dėl elektroniniu paštu paduoto skundo.

Skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras (ABTĮ 24 str. 1 d.).

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis.

Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (ABTĮ 74 str. 7 d.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) IV skyriuje reglamentuojamas procesinių dokumentų įteikimas asmenims elektroninių ryšių priemonėmis. Šio Aprašo 22 punkte nurodoma, kad, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatenka į adresatų, privalančių gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, ratą, todėl, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytą teisinį reguliavimą, turi būti nustatyta, ar pareiškėjas skunde buvo pateikęs sutikimą, t. y. išreiškęs pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.

Susipažinusi su pareiškėjo skundo turiniu, teisėjų kolegija nenustatė, jog pareiškėjas būtų išreiškęs pageidavimą dėl procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškėjui nurodžius, jog jis sutinka gauti dokumentus savo elektroninio pašto adresu. Taigi šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, būtų pageidavęs, jog visi jam skirti procesiniai dokumentai būtų siunčiami į jo LITEKO VEP posistemio paskyrą, į kurią šiuo atveju 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis pirmosios instancijos teismo buvo išsiųsta.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismui išsiuntus pareiškėjui 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį per EPP portalą, ši nutartis buvo tinkamai įteikta bei pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie tai, jog jo skundą buvo atsisakyta priimti. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė pareigos įteikti pareiškėjui procesinius dokumentus ir netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims elektroninių ryšių priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-595-662/2021).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2023 m. gruodžio 27 d., todėl netinkamai nustatė termino atskirajam skundui paduoti eigos pradžią. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies (apeliacinės instancijos teismui nesprendžiant termino atnaujinimo klausimo), o pirmosios instancijos teismo nutartis yra panaikinama, perduodant 2024 m. sausio 11 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo E. V. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                       Arūnas Dirvonas

                                    Ričardas Piličiauskas

                                    Veslava Ruskan