KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL VEIKSNIŲ KELIAMOS RIZIKOS VERTINIMO KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS IR JAM PAVALDŽIOSE ĮSTAIGOSE METODIKOS IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS IR JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ PAREIGŪNŲ IR KURSANTŲ VYKDOMŲ SPECIFINIŲ VEIKLŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. balandžio 7 d. Nr. V-96
Vilnius
Vadovaudamasis Kenksmingų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1300, 8 punktu ir atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-28 „Dėl Kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių valdymo darbo grupės sudarymo“:
1. T v i r t i n u:
1.1 Veiksnių keliamos rizikos vertinimo Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose metodiką (pridedama);
2. P a v e d u:
2.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) Veiklos organizavimo skyriui su šiuo įsakymu supažindinti Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojus, struktūrinių padalinių vadovus, Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas;
PATVIRTINTA
Kalėjimų departamento prie
Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos direktoriaus
2020 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-96
VEIKSNIŲ KELIAMOS RIZIKOS VERTINIMO
KALĖJIMO DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS IR JAM PAVALDŽIOSE ĮSTAIGOSE METODIKA
I. SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Veiksnių keliamos rizikos vertinimo Kalėjimo departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose metodikos (toliau – metodika) paskirtis yra nustatyti Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimo departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų (toliau – įstaigos) pareigūnų tarnybos, o kursantų mokymosi aplinkoje ir praktikos atlikimo metu pasireiškiančius cheminius, biologinius, fizikinius, ergonominius, psichosomatinius ar fizinius rizikos veiksnius (toliau – Rizikos veiksniai), kurie gali sukelti ligą, taip pat ir profesinę, ir kurių poveikis gali būti pavojingas gyvybei ar sveikatai jiems vykdant specifinę (susijusią su didesniu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ir sveikatai) veiklą (toliau – Specifinė veikla).
2. Veiksnių keliamos rizikos vertinimo tikslas įvertinti esamą ar galimą veiksnių keliamą riziką tarnyboje ar mokymosi bei praktikos atlikimo metu, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad pareigūnai ar kursantai būtų apsaugoti nuo veiksnių keliamos rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
3. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos:
3.1. Biologinis veiksnys – mikroorganizmai, įskaitant genetiškai modifikuotus, ląstelių kultūros bei žmogaus endoparazitai, galintys pareigūnui ar kursantui sukelti infekciją, alergiją ar apsinuodijimą.
3.2. Cheminis veiksnys – cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba gaminamas, naudojamas arba išskiriamas į aplinką, įskaitant atliekas, bet kokio darbo proceso metu, pagamintas tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne.
3.3. Ergonominis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas pareigūno galimybėms (mokymosi bei praktikos atlikimo vieta – kursanto galimybėms).
3.5. Fizinis veiksnys – veiksnys, kuris kelia pavojų dėl netinkamo darbo (mokymosi) vietos įrengimo, darbo (mokymosi) priemonių, jų judančių dalių, kėlimo įrangos, keliamo krovinio, transporto priemonių, krentančių daiktų fizinio poveikio, taip pat dėl galimo sprogimo, gaisro, statinių stabilumo ir tvirtumo neužtikrinimo.
3.6. Nepriimtina rizika – rizika, su kuria negalima taikstytis, nesvarbu, kokia būtų su ja susijusios veiklos nauda.
3.7. Priimtina rizika – rizika, kuri laikoma nereikšminga arba tampa nereikšminga taikant prevencijos priemones.
3.8. Psichosocialinis veiksnys – veiksnys, kuris dėl darbo (mokymosi) sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, pareigūnų tarpusavio ar darbdavio ir pareigūno ar kursanto tarpusavio santykių sukelia pareigūnui (kursantui) psichinį stresą.
3.9. Rizikos veiksnys – cheminis, fizikinis, biologinis, ergonominis, psichosocialinis ar fizinis veiksnys, keliantis ar galintis kelti pavojų pareigūno ar kursanto saugai ir sveikatai.
3.10. Rizikos vertinimas – procesas, kurio metu identifikuojami pavojai ir rizikos veiksniai, galimas jų sukeltos žalos sveikatai sunkumas ir žalos pasireiškimo tikimybė, atsižvelgiant į taikomas apsaugos priemones, nustatomas rizikos dydis bei priimamas sprendimas (įvertinimas) dėl rizikos priimtinumo, t. y. nusprendžiama, ar rizika yra priimtina, toleruotina ar nepriimtina, ir prevencinių priemonių taikymo.
3.11. Rizikos vertinimo objektas – statinys (patalpa), darbo (mokymosi) vieta ar kita tarnybos vieta, kurioje pareigūnas ar kursantas gali būti, darbo (mokymosi) priemonė, technologinis procesas, keliantys ar galintys kelti riziką pareigūnui ar kursantui.
3.12. Toleruotina rizika – rizika, su kuria galima taikstytis, jei įdiegiamos rizikos prevencijos priemonės rizikai sumažinti iki praktiškai įmanomo dydžio, tai yra iki tokio dydžio, kai galima įrodyti, kad tolesnio rizikos mažinimo sąnaudos (išreikštos laiko sąnaudomis, pinigais ir (arba) darbo apimtimi) būtų neproporcingos, palyginti su pasiekiama nauda.
4. Kitos šioje metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.
II. SKYRIUS
VEIKSNIŲ KELIAMOS RIZIKOS VERTINIMAS
6. Veiksnių keliamos rizikos (toliau – rizika) vertinimas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojamas pradedant įstaigos veiklą, projektuojant ar įrengiant naujas pareigūnų darbo vietas, kursantams – mokymosi bei praktikos atlikimo vietas, parenkant ar keičiant darbo (mokymosi) priemones, reorganizuojant įstaigą, įvykus nelaimingam atsitikimui ar pareigūnui ar kursantui nustačius profesinę ligą, pasikeitus pareigūnų vykdomai veiklai, saugos ir sveikatos reikalavimams, nustačius Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje šių reikalavimų pažeidimus.
7. Cheminių, fizikinių, biologinių rizikos veiksnių kiekybinius matavimus atlieka įmonės laboratorija ar rizikos veiksnių tyrimo įstaiga, atitinkanti Kompetencijos reikalavimų rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-224/V-796 „Dėl Kompetencijos reikalavimų rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms aprašo tvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.
8. Fizikinių veiksnių – šiluminės aplinkos darbo vietose – tyrimus taip pat gali atlikti kompetentingi asmenys, turintys metrologijos reikalavimus atitinkančius prietaisus.
9. Asmenys, atliekantys ergonominių ar psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimus, turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus atitinkamai Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210 „Dėl Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ (toliau – Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai), ar Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A1-241 „Dėl Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“.
10. Rizikos vertinimą atlieka įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai. Įstaigos vadovas organizuoja jų mokymą (kompetencijos tobulinimą) rizikos vertinimo klausimais.
11. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai pagal pareigūnų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas rizikos vertinimą atlieka tarnybos aplinkoje, o kursantų – mokymosi ar praktikos atlikimo aplinkoje.
12. Vertindamas riziką, įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai privalo atsižvelgti į visų asmenų, esančių ar galinčių būti tarnybos aplinkoje (nuolat ir laikinai dirbančių, atliekančių praktiką, komandiruotų pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, trečiųjų asmenų), veiklą. Rizika Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose vertinama, atsižvelgiant į Kalėjimų departamento ir įstaigų rizikos priimtinumo nustatymo rekomendacijas (1 priedas).
13. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai renka ir apibendrina informaciją apie incidentus, nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir esamus ar galinčius atsirasti tarnybos, mokymosi ar praktikos atlikimo aplinkoje veiksnius, jų veikimo trukmę atliekant užduotis.
14. Atlikęs rizikos vertinimą ir nustatęs, ar taikomos priemonės veiksmingos ir tinkamos, įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai su rezultatais supažindina pareigūnus ar kursantus, įstaigos vadovą, darbuotojų atstovus, Saugos ir sveikatos komitetą (toliau – komitetas), aptaria su jais numatomas rizikos šalinimo ir mažinimo priemones, kurios įtraukiamos į rengiamą įstaigos veiksnių valdymo planą.
15. Įstaigos vadovas sudaro sąlygas įstaigos vadovo įgaliotam asmeniui (asmenims) saugai ir sveikatai, atliekančiam (atliekantiems) rizikos vertinimą įstaigoje, gauti visą informaciją apie pareigūnų pareigybių aprašymuose ar kursantams nustatytas funkcijas, asmenines apsaugos priemones, užregistruotus nelaimingus atsitikimus, incidentus ir profesines ligas, profilaktinius sveikatos patikrinimus, pareigūnų ar kursantų sergamumą, anksčiau įstaigoje atliktą rizikos vertinimą ir kitą informaciją, reikalingą rizikos vertinimui atlikti.
III. SKYRIUS
RIZIKOS VERTINIMO ĮSTAIGOSE ETAPAI
17. Rizikos vertinimas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžioje įstaigoje atliekamas šiais etapais:
18. Parengiamųjų darbų etape:
18.1. nustatomi darbai, procesai ar vietos, galintys kelti pavojų saugai ir sveikatai; darbai ar procesai gali būti klasifikuojami pagal vietas įstaigos pastatų viduje arba išorėje, proceso teikimo stadijas, planinį arba reaguojamąjį darbą;
18.2. nustatomi esami ir galimi veiksniai, susiję su kiekvienu atliekamu darbu, procesu ar vieta; esamų ir galimų veiksnių, kurių keliama rizika aiškiai labai maža ir mažai tikėtina, galima nevertinti;
18.3. nustatomi vykdantys specifinę veiklą pareigūnai ar kursantai, kuriems kyla pavojus dėl jų ar kitų asmenų veiklos, atsižvelgiama į pareigūnus ar kursantus, kuriems gali grėsti didesnė rizika (nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims, priimtiems į tarnybą naujiems pareigūnams, pareigūnams, tarnaujantiems stresą ir įtampą keliančiomis sąlygomis, ir kitiems);
18.4. surenkama informacija apie įstaigoje registruotus incidentus, nelaimingus atsitikimus, profesines ligas, profilaktinius sveikatos patikrinimus, pareigūnų ar kursantų sergamumą, anksčiau atliktą rizikos vertinimą;
18.5. parengiamas rizikos vertinimo darbų planas, kuriame nurodomi rizikos vertinimo darbai, rizikos vertinimo objektai, darbų atlikimo terminai ir atsakingi pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, prireikus įtraukiamas komitetas, profesinės sveikatos specialistas; šį planą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.
19. Veiksnių tyrimo, rizikos įvertinimo etape:
19.1. pagal rizikos vertinimo darbų planą kiekybiškai tiriami (matuojami cheminių, biologinių, fizikinių, ergonominių, psichosocialinių ar fizinių rizikos veiksnių dydžiai) ar kokybiškai vertinami veiksniai, keliantys ar galintys kelti riziką pareigūnams ar kursantams; įvertinama veiksnių keliama rizika, atsižvelgiant į jų dydžius, tarpusavio sąveiką, veikimo trukmę, galimas pasekmes ir esamas apsaugos priemones;
19.2. ergonominiai ir psichosocialiniai rizikos veiksniai tiriami vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
19.3. atsižvelgiant į galimą riziką, galimos žalos sveikatai dydį ir jos pasireiškimo tikimybę, nustatomas rizikos dydis (maža, vidutinė, didelė, labai didelė);
20. Rizikos pašalinimo ar sumažinimo etape:
20.1. jeigu rizika nepriimtina, nedelsiant imamasi priemonių jai šalinti ar mažinti arba darbai ar procesai sustabdomi, iki bus įgyvendintos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės; jeigu nepriimtinos rizikos sumažinti neįmanoma, toje tarnybos aplinkoje dirbti draudžiama;
20.2. jeigu rizika toleruotina, nustatomos priemonės jai šalinti ar mažinti, jų veiksmingumas ir pakankamumas; nusprendžiama, kurį veiksnį galima šalinti, o kokį – tik mažinti;
20.3. parengiamas įstaigos veiksnių valdymo planas, kuriame prioriteto tvarka surašoma rizika, jos šalinimo ir mažinimo priemonės, pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą, priemonių įgyvendinimo terminas, skirtos lėšos ir numatoma rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių vykdymo kontrolė; priemonės įgyvendinimo skuba turi būti proporcinga nustatytam rizikos dydžiui – kuo rizika didesnė, tuo skubiau turi būti imtasi priemonių jai šalinti ar mažinti; planuojant prevencijos priemones, pirmenybė teikiama kolektyvinėms, o ne individualioms darbo saugos priemonėms;
20.4. įstaigos veiksnių valdymo planas aptariamas su pareigūnais ar kursantais, darbuotojų atstovais, komitetu ir tikslinamas pagal jų pastabas ar pasiūlymus; įstaigos veiksnių valdymo planas teikiamas tvirtinti Kalėjimų departamento direktoriui;
20.5. įgyvendinamos įstaigos veiksnių valdymo plane nustatytos prevencijos priemonės pagal šiame plane nustatytus prioritetus;
20.6. įgyvendinus įstaigos veiksnių valdymo plane nustatytas prevencijos priemones konkrečiai rizikai šalinti ar mažinti, pakartotinai atliekamas rizikos vertinimas, sprendžiama, ar reikia imtis kitų priemonių šiai rizikai šalinti ar mažinti;
21. Rizikos stebėjimo etape:
21.1. jeigu pareigūno ar kursanto tarnybos ar mokymo sąlygos pakinta tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas pavojus sveikatai ar gyvybei, rizikos vertinimas nedelsiant atliekamas pakartotinai;
22. Įstaigos vadovas, gavęs informaciją apie įvykį ir susipažinęs su jo aplinkybėmis, turi teisę priimti sprendimą atlikti įvykio tyrimą ir nedelsiant sudaryti įvykio tyrimo komisiją.
IV. SKYRIUS
VERTINIMO DOKUMENTAVIMAS
26. rizikos vertinimo akte nurodoma:
28. Vienodiems rizikos vertinimo objektams (vienodoms darbo vietoms ar kitoms vietoms įstaigos, padalinio teritorijoje, kur naudojami vienodi darbo procesai, vienodos darbo priemonės, nustatyti vienodi rizikos veiksniai ir jų dydžiai) gali būti pildomas vienas Rizikos vertinimo aktas.
V. SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Veiksnių valdymo procese parengti dokumentai įstaigose saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme nustatyta tvarka.
Veiksnių keliamos rizikos vertinimo
Kalėjimo departamente prie
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
ir jam pavaldžiose įstaigose metodikos
1 priedas
KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO IR ĮSTAIGŲ RIZIKOS PRIIMTINUMO NUSTATYMO REKOMENDACIJOS
Šios Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų rizikos priimtinumo nustatymo rekomendacijos skirtos padėti nustatyti riziką, kai kiekybiniai rizikos veiksnių tyrimai neatliekami, o rizika nustatoma įvertinus galimą žalos sveikatai sunkumą ir jos pasireiškimo tikimybę.
Nustatant riziką, žalos sveikatai sunkumą ir jos tikimybę naudinga suskirstyti į kategorijas, kad lyginamus įvykius būtų galima grupuoti ir vertinti kartu. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į pasekmes sveikatai.
1 lentelė. Žalos sveikatai sunkumo vertinimas
| Žalos kategorija |
Maža |
Vidutinė |
Didelė |
| Pasekmės pareigūno ar kursanto sveikatai |
Nemalonūs pojūčiai ir dirginimas (pvz., galvos skausmas, akių dirginimas, nepatogumų sukeliantys laikini negalavimai), nelaimingi atsitikimai, nesukeliantys ilgai trunkančių negalavimų (pvz., paviršinės žaizdos, nedideli įpjovimai,nedideli sumušimai) |
Nelaimingi atsitikimai ir ligos, sukeliantys nedidelius, bet ilgalaikius ar pasikartojančius negalavimus (pvz., dalinis klausos netekimas, dermatitas, astma, nudegimai, smegenų sukrėtimas, sausgyslių patempimas, nedideli lūžiai ar kitos nedidelės traumos) |
Nelaimingi atsitikimai ir ligos, sukeliantys rimtus ir ilgalaikius negalavimus ir (arba) mirtį (pvz., daugybinės traumos, neįgalumas, netektas darbingumas) |
2 lentelė. Žalos pasireiškimo tikimybės vertinimas
| Žalos tikimybės kategorija |
Labai tikėtina |
Tikėtina |
Mažai tikėtina |
Labai mažai tikėtina |
| Tipinis dažnumas |
Pareigūnas ar kursantas paprastai gali patirti žalą sveikatai ne rečiau kaip kas šešis mėnesius |
Pareigūnas ar kursantas paprastai gali patirti žalą sveikatai kartą per penkerius metus |
Pareigūnas ar kursantas paprastai gali patirti žalą sveikatai kartą per visą tarnybos laikotarpį |
Pareigūnas ar kursantas neturėtų patirti žalos sveikatai per visą tarnybos laikotarpį |
Rizika vertinama pagal galimą žalos sveikatai sunkumą (1 lentelė) ir žalos pasireiškimo tikimybę (2 lentelė).
3 lentelė. Rizikos dydžio vertinimo schema
| Žalos tikimybės kategorija |
Žalos kategorija |
||
| Maža žala |
Vidutinė žala |
Didelė žala |
|
| Labai mažai tikėtina |
Labai maža rizika |
Labai maža rizika |
Didelė rizika |
| Mažai tikėtina |
Labai maža rizika |
Vidutinė rizika |
Labai didelė rizika |
| Tikėtina |
Maža rizika |
Didelė rizika |
Labai didelė rizika |
| Labai tikėtina |
Maža rizika |
Labai didelė rizika |
Labai didelė rizika |
Pastaba. Priimant sprendimus dėl rizikos priimtinumo, reikėtų konsultuotis su pareigūnais ar kursantais ir atsižvelgti į visus pareigūnams ar kursantams kylančius pavojus. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kaip rizikos veiksniai veikia atskirus pareigūnus, kursantus kurie priklauso pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip nauji arba nepatyrę pareigūnai, kursantai praktikos atlikimo metu, nėščios ar krūtimi maitinančios pareigūnės, tam tikroje teritorijoje vyraujantys užkrečiamų ligų židiniai ir jį nešiotojai.
4 lentelė. Rizikos priimtinumo nustatymo schema
| Rizikos dydis |
Rizikos priimtinumas |
| Labai maža rizika |
Priimtina |
| Maža rizika |
Toleruotina |
| Vidutinė rizika |
|
| Didelė rizika |
|
| Labai didelė rizika |
Nepriimtina |
Pastaba. Įstaigos turėtų prisitaikyti rizikos priimtinumo nustatymo schemą pagal rizikos dydžio vertinimo schemą.
5 lentelė. Rekomendacijos dėl rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo veiksmų
| Rizikos dydis |
Rekomendacijos |
| Labai maža rizika |
Nereikia jokių papildomų veiksmų. |
| Maža rizika |
Nereikia jokių papildomų rizikos mažinimo ar šalinimo priemonių, išskyrus atvejus, kai joms įgyvendinti nereikia didelių sąnaudų (laiko, pinigų ir pastangų). Užtikrinti, kad veiktų esamos rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės. |
| Vidutinė rizika |
Reikėtų nagrinėti, ar riziką galima pašalinti arba sumažinti iki priimtino lygio. Rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės turėtų būti įgyvendintos per nustatytą laikotarpį. Užtikrinti, kad veiktų esamos rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės. |
| Didelė rizika |
Reikėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės. Šios priemonės turi būti įgyvendintos nedelsiant per nustatytą laikotarpį. Jas įgyvendinant reikėtų spręsti klausimą dėl veiklos sustabdymo arba apribojimo arba, laukiant rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimo pabaigos, taikyti laikinas rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemones. |
| Labai didelė rizika |
Būtina iš esmės pagerinti rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemones, kad rizika būtų sumažinta iki toleruotino arba priimtino dydžio. Veikla turi būti sustabdyta tol, kol bus įgyvendintos rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės, kurios sumažintų riziką iki toleruotino arba priimtino dydžio. Jei rizikos sumažinti neįmanoma, turi būti draudžiama dirbti. |
Veiksnių keliamos rizikos vertinimo Kalėjimo departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose metodikos
2 priedas
(rizikos vertinimo akto forma)
__________________________________________________________________________
(Įstaigos pavadinimas)
RIZIKOS vertinimo AKTAS
__________ Nr. __________
_______________
(data)
Įstaigos padalinys – ___________________________________________________________
__________________________________________________________________________ .
Rizikos vertinimo objektas – ____________________________________________________
___________________________________________________________________________ .
Pareigūnų (kursantų) skaičius – __________, iš jų: nedaug patirties turintys pareigūnai, kursantai (turintys iki 1 m. darbo stažo) – _______, nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios pareigūnės (kursantės), vyraujantys sveikatos sutrikimai pagal CMEK – _________.
| Profesinės rizikos veiksnys |
Esamos apsaugos priemonės |
Nustatytas profesinės rizikos dydis ir priimtinumas |
Numatytos profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės pavadinimas ar numeris profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių plane |
Priemonės įgyvendinimo data |
|
| Veiksnio pavadinimas, teisės aktuose nustatytas jo leistinas dydis (jei yra) ir teisės akto, nustatančio veiksnio dydį, straipsnis, dalis punktas) |
Kiekybiškai įvertintas veiksnio dydis |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Aktą sudarė:
| __________________________________________ (pareigų pavadinimas) |
________ (parašas) |
____________________________________________ (vardas ir pavardė) |
| ___________________________ (Įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pareigų pavadinimas) |
________ (parašas) |
____________________________________________ (vardas ir pavardė) |
Rizikos vertinimas atnaujintas: __________________________________________________
(data)
Rizikos vertinimą atnaujino:
| __________________________________________ (pareigų pavadinimas) |
________ (parašas) |
____________________________________________ (vardas ir pavardė) |
Pastabos: ___________________________________________________________________
PATVIRTINTA
Kalėjimų departamento prie
Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos direktoriaus
2020 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-96
KALĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS IR JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ
SPECIFINĖS VEIKLOS VYKDYMO
SĄRAŠAS
1. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai ar kursantai praktikos metu vykdo šią specifinę veiklą, kuri gali būti susijusi su didesniu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ir sveikatai:
1.1. įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų apsauga, priežiūra ir šių asmenų izoliavimo reikalavimų užtikrinimas;
1.2. įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos tvarkymas, suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo į įstaigą organizavimas, siuntimas į kitas įstaigas ir paleidimas, suimtųjų ir nuteistųjų pristatymas (konvojavimas) į kitas įstaigas;
1.4. suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo darbu įstaigoje, taip pat nuteistųjų užimtumo darbu už įstaigos teritorijos ribų organizavimas;
1.6. socialinio tyrimo išvadų ir kitų dokumentų dėl nuteistųjų, kuriuos rengiamasi lygtinai paleisti iš įstaigos rengimas;
1.7. įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų ir į įstaigą besikreipiančių asmenų priėmimo organizavimas;
2. Kalėjimų departamento pareigūnai papildomai vykdo šią specifinę veiklą:
2.1. asmenų, kuriems paskirtos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, apsaugos Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose organizavimas ir vykdymas;
2.2. teisės pažeidimų prevencijos organizavimas ir vykdymas, priemonių tvarkai atkurti ir palaikyti vykdymas;
3. Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai papildomai vykdo šią specifinę veiklą:
3.2. atkuriamojo pobūdžio priemonių, siekiant sutaikyti probuojamąjį ir nukentėjusįjį ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, taikymas;
3.4. nuteistiesiems viešųjų, neatlygintinų, nemokamų ar auklėjamojo pobūdžio darbų atlikimo vietos, o nuteistiesiems viešųjų darbų bausme – ir darbo parinkimas;
3.5. nuteistųjų atliekamų viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmių, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių kontrolė;
3.6. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal Kalėjimų departamento aprobuotas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas atlikimas;
3.7. kaltinamųjų socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, galinčių padėti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, tyrimus pagal teismo pavedimus atlikimas;
4. Kalėjimo departamento Mokymo centro pareigūnai ir kursantai papildomai vykdo šią specifinę veiklą: