Pagėgių savivaldybės taryba
SPRENDIMAS
dėl pritarimo pAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS kontrolĖS IR AUDITO TARNYBOS
2017 metų veiklos ataskaitai
2018 m. kovo 29 d. Nr. T-40
Pagėgiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Pagėgių savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. T-144 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“, 320.2.3 papunkčiu, Pagėgių savivaldybės taryba
1. Pritarti Pagėgių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017 metų veiklos ataskaitai (pridedama).
2. Sprendimą paskelbti Teisės aktų registre ir Pagėgių savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PRITARTA
Pagėgių savivaldybės tarybos
2018 m. kovo 29 d.
sprendimu Nr. T-40
ĮŽANGA
Pagėgių savivaldybės (toliau – Savivaldybė) kontrolės ir audito tarnyba (toliau – Tarnyba) yra kontrolės ir audito institucija, prižiūrinti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomi Savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. 2017 metų veiklos ataskaita parengta siekiant pateikti išsamius duomenis Savivaldybės tarybai, kontrolės komitetui bei visuomenei apie Tarnybos 2017 metų veiklą ir jos rezultatus.
Tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, įsteigtas Savivaldybės tarybos sprendimu išorės auditui ir kontrolei Savivaldybėje atlikti. Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Valstybinio audito reikalavimais, valstybės kontrolės parengtomis metodikomis, kitais teisės aktais ir Savivaldybės tarybos 2016-03-31 sprendimu Nr. T-68 patvirtintais Tarnybos nuostatais. Ši ataskaita parengta vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, Savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, Tarnybos 2017 metų veiklos planą ir skirta Savivaldybės tarybai. Ataskaitoje pateikta informacija apie įstatymuose Tarnybai nustatytas pagrindines funkcijas, Tarnybos 2017 metų veiklos plano įvykdymą bei audito rezultatus.
Tarnyba siekia, kad visi Savivaldybės viešojo administravimo subjektai laikytųsi įstatymų, tinkamo ir efektyvaus savivaldybių biudžetų lėšų ir turto naudojimo, kad būtų tobulinama savivaldybių sektoriaus finansų valdymo sistema.
1. TARNYBOS MISIJA
Tarnybos veiklos teisinį pagrindą suponuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1999 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1985 m. spalio 15 d. Europos vietos savivaldos chartija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, Savivaldybės tarybos veiklos reglamentas bei Tarnybos nuostatai.
Tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas:
- atlieka išorės auditą Savivaldybės administracijoje, Savivaldybės administravimo subjektuose ir kontroliuojamose įmonėse;
- rengia ir Savivaldybės tarybai teikia išvadą dėl Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, Savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo;
- rengia ir Savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo, laidavimo; teikia kitas įstatyme nustatytas išvadas;
- nagrinėja iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl Savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo.
Atlikdamos auditus, Tarnyba savo veikloje vadovaujasi:
- Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos Tarptautiniais audito standartais;
- Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus patvirtintais: Valstybinio audito reikalavimais, Finansinio ir teisėtumo audito vadovu, Veiklos audito vadovu.
Tarnybos veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais. Tarnybos atliktų auditų ataskaitos ir išvados teikiamos audituotiems subjektams, Savivaldybės merui, Savivaldybės administracijos direktoriui bei Kontrolės komitetui. Audito ataskaitų ir išvadų pagrindu inicijuojamas nustatytų trūkumų svarstymas, atitinkamų poveikio priemonių taikymas, trūkumų šalinimas. Šiomis priemonėmis siekiama skatinti įstaigų, įmonių vadovus sistemingai gerinti darbo ir valdymo kokybę, stiprinti vidaus kontrolę, didinti veiklos efektyvumą. Auditų ataskaitos ir išvados skelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje. Tarnybos atlikto Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio bei Savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo audito duomenys teikiami Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei jos nustatyta forma ir terminais.
Metų veiklos planas, ataskaita
Veiklos planas rengiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktuose Tarnybai nustatytą kompetenciją, vadovaujantis prioritetų parinkimo, išankstinio tyrimo, objektyvumo, nešališkumo, apolitiškumo ir audito sudėtingumo vertinimo principais.
Tarnyba atlieka jai teisės aktais nustatytų privalomų ir kitų funkcijų analizę, nustato kiekybiniais ir kokybiniais aspektais reikšmingus audito subjektus, įvertina Tarnyboje gautą informaciją apie poreikį auditams bei Tarnybos žmogiškuosius išteklius. Atsižvelgiama į riziką mažinančias priemones – kitų institucijų (lėšų davėjų, Valstybės kontrolės, Savivaldybės administracijos centralizuoto vidaus audito skyriaus ir kt.) atliekamus tikrinimus, auditus.
Parengtas ateinančių metų veiklos plano projektas buvo pateiktas svarstyti Kontrolės komitetui (ataskaitinių metų veiklos planas patvirtintas 2016 m. lapkričio 11 d. kontrolės komiteto posėdžio protokolu Nr. 3) ir teisės aktų nustatytais terminais pateiktas Valstybės kontrolei.
Kiekvienais metais Savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatytais terminais Tarnyba parengia ir Savivaldybės tarnybai teikia veiklos ataskaitą už praėjusius metus.
Tarnybos žmogiškieji ištekliai
2017 metų gruodžio 31 d. Tarnyboje buvo patvirtinta 1 savivaldybės kontrolieriaus pareigybė. Savivaldybės kontrolieriaus 2017 metų metinis veiklos vertinimas buvo atliktas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Savivaldybės administracija, neviršydama Tarnybai patvirtintos sąmatos, atlieka finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.
3. SVARBIAUSI 2017 METŲ DARBAI
1 lentelė
| Savivaldybės 2016 metų biudžeto ataskaitų rinkinių, biudžeto vykdymo, lėšų ir turto naudojimo finansinis (teisėtumo) auditas |
Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, kurį sudaro: biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys, įskaitant Savivaldybės skolos ataskaitas, bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys. Auditas buvo atliktas 2016 m. gruodžio 31 d. būklei. Audito tikslas – įvertinti Savivaldybės 2016 m. biudžeto įvykdymą, Savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo bei disponavimo jais teisėtumą ir naudojimą įstatymų nustatytiems tikslams, pareikšti nepriklausomą nuomonę dėl Savivaldybės 2016 m. biudžeto vykdymo, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio tikrumo ir teisingumo. Auditas atliktas siekiant pakankamai užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Atlikto audito rezultatai pateikti Savivaldybės tarybai 2017 m. liepos 14 d. ataskaitoje Nr. K3-AI4.
|
| Savivaldybės 2017 m. biudžeto ataskaitų rinkinių, biudžeto vykdymo, lėšų ir turto naudojimo finansinis (teisėtumo) auditas |
Auditas pradėtas 2017 m. II pusmetį, numatomas užbaigti 2018 m. II pusmetį, Audito tikslas – įvertinti Pagėgių savivaldybės 2017 metų biudžeto įvykdymą, lėšų ir turto valdymo, naudojimo bei disponavimo jais teisėtumą ir naudojimą įstatymų nustatytiems tikslams, pareikšti nepriklausomą nuomonę dėl Pagėgių savivaldybės 2017 m. biudžeto vykdymo, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio tikrumo ir teisingumo; pateikti išvadas apie Savivaldybės 2017 metų finansinę atskaitomybę. |
| Išvados Savivaldybės tarybai |
Atlikus Savivaldybės 2016 metų biudžeto ataskaitų, Savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo finansinį (teisėtumo) auditą, Savivaldybės tarybai teikta: – besąlyginė nuomonė dėl Savivaldybės 2016 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio – Savivaldybės 2016 metų biudžeto vykdymo finansinių ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais parengtas ir pateiktas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius šio rinkinio sudarymą. – sąlyginė nuomonė dėl Savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams – išskyrus poveikį, kurį turi sąlyginės nuomonės pagrindą sudarantys dalykai, Savivaldybės konsoliduojamų subjektų grupė visais reikšmingais atžvilgiais 2016 metais Savivaldybės lėšas ir turtą valdė, naudojo, disponavo jais teisėtai ir naudojo įstatymų nustatytiems tikslams. Pateikta Savivaldybės tarybai 2017m. liepos 14 d. išvadoje Nr. K3-AI5.
– besąlyginė nuomonė dėl Savivaldybės 2016 metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio – Savivaldybės 2016 metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais parengtas ir pateiktas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius šio rinkinio sudarymą. Pateikta Savivaldybės tarybai 2017m. liepos 14 d. išvadoje Nr. K3-AI6.
Įvertintus Savivaldybės skolinimosi limitų laikymąsi, teikta Išvada Savivaldybės tarybai: dėl galimybės imti ilgalaikę paskolą investicijų projektams finansuoti – Pagėgių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuomone, įvertinus esamus skolinius įsipareigojimus, teisės aktais nustatyti Pagėgių savivaldybės skolinimosi limitai, savivaldybės skolos likutis 2017 metų sausio 1 dienai suteikia galimybę imti ilgalaikę 200 000 eurų paskolą ir ją naudoti tik 2017 metams numatytiems investicijų projektams įgyvendinti. Pateikta Savivaldybės tarybai 2017m. balandžio 14d. išvadoje Nr.K3-AI2.
– dėl trumpalaikių paskolų: iš kredito įstaigų bei Valstybės biudžeto 2017m. išvados nebuvo teiktos; – dėl garantijų teikimo: 2017 metais išvados nebuvo teiktos; 2017 metais kitų išvadų: - teikimų dėl kitų išvadų - negauta. |
4. BENDRADARBIAVIMAS SU VALSTYBĖS KONTROLE
Tarnyba ir Valstybės kontrolė, atlikdamos įstatymais joms priskirtus uždavinius ir funkcijas, nuo 2013 metų sudaro bendradarbiavimo susitarimus. 2017 metais šalys susitarė bendradarbiauti, atlikdamos auditus Savivaldybėje:
- Valstybės kontrolė, atlikdama metinėse valstybinio audito programoje suplanuotą savivaldybių ir nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinių valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą;
- Tarnyba, atlikdama Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio auditą.
Susitarimo tikslai:
- pasidalyti profesine audito patirtimi, gerąja audito praktika ir plėtoti bendradarbiavimą išorės audito klausimais;
- keistis informacija apie audito rezultatus Savivaldybės biudžeto vykdymo, lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais ir kitose srityse, kad būtų išvengta audito procedūrų dubliavimo, siekiant pasinaudoti atlikto darbo rezultatais.
Atliekant auditą 2017 metais su Valstybės kontrole buvo sutarti bendri darbai. Vadovaujantis ir taikant 600-ojo Tarptautinio audito standarto „Specialūs svarstymai – grupės finansinių ataskaitų auditas (įskaitant komponentų auditorių darbą)“ nuostatas, buvo suplanuotos ir atliktos audito procedūros:
- po vienerių metų gautinų sumų apskaitos srityje,
- per vienerius metus gautinų sumų apskaitos srityje,
- įsipareigojimų/atidėjinių apskaitos srityje,
- įsipareigojimų/ilgalaikių ir trumpalaikių apskaitos srityje,
- neapibrėžto turto/neapibrėžtųjų įsipareigojimų apskaitos srityje,
- inventorizacijos apskaitos srityje,
- konsolidavimo proceso srityje.
Taip pat suplanuotos ir atliktos audito procedūros pagal Savivaldybės ataskaitų ir įsipareigojimų valdymo vertinimo audito programą, buvo:
- patikrinta, ar nebuvo įsipareigojimų, kurie turėtų būti priskirti skoliniams įsipareigojimams ir atskleisti Savivaldybės skolinių įsipareigojimų ataskaitoje (forma Nr.3-sav.). ar įsipareigojimai prisiimti teisėtai;
- patikrinta, kokie Savivaldybės įsiskolinimai atskleisti Mokėtinų ir gautinų sumų ataskaitoje (forma Nr. 4);
- įvertinta Savivaldybės mokėtinos sumos iš Savivaldybės biudžeto pagal Savivaldybės administracijos Finansinės būklės ataskaitą;
- įvertintas mokėtinų sumų teisingumas pagal atrinktus reikšmingiausius straipsnius, nurodytus Mokėtinų ir gautinų sumų ataskaitoje (forma Nr. 4);
- įvertinta Savivaldybės turimų paskolų sąlygos (taikomos palūkanų normas), patiriamos palūkanų išlaidos, buvo išsiaiškinta, ar pasinaudota paskolų refinansavimo galimybėmis bei įvertinti refinansavimo rezultatus, ar priimti sprendimai refinansuoti paskolas buvo pagrįsti atliktais skaičiavimais; ar įvykdytas refinansavimas davė ekonominį efektą, t. y. buvo sutaupyta biudžeto lėšų;
- atliktas trumpalaikių įsiskolinimų valdymo vertinimas - išsiaiškintos įsiskolinimų susidarymo priežastys; įvertinta ar Savivaldybė tikrai neturėjo galimybės jų padengti, ar Savivaldybė tinkamai planavo ir tikslino biudžetą, ar biudžete buvo numatyti asignavimai visiems trumpalaikiams įsipareigojimams, išskyrus skolinius įsipareigojimus, buvusiems praėjusių metų gruodžio 31 d., padengti; ar asignavimai buvo numatyti visų metų pagrindinėms išlaidoms padengti, ar viršplaninės pajamos naudotos įsiskolinimams dengti.
Audito procedūros minėtose srityse buvo planuojamos ir atliekamos bendradarbiaujant Valstybės kontrolės auditoriams ir Tarnybai.
Tarnyba Valstybės kontrolei jos nustatyta tvarka ir terminais pateikė Savivaldybėje atlikto audito rezultatų suvestinę pagal finansinio ir teisėtumo audito vadovą, taip pat Savivaldybės tarybai teikiamas išvadas bei kartu teikiamą audito ataskaitą dėl Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio. Valstybės kontrolė audito rezultatus Savivaldybei pateikė 2017 m. liepos 20 d. raštu „Dėl audito rezultatų“. Apibendrinti Tarnybos atlikto audito duomenys panaudoti Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“.
Dėl Savivaldybės ataskaitų duomenų
Savivaldybės 2016 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius sudarė šios konsoliduotosios biudžeto vykdymo ataskaitos:
- Biudžeto pajamų ir išlaidų plano vykdymo 2016 m. gruodžio 31d. ataskaita (forma Nr.1-sav.);
- Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo 2016 m. gruodžio 31 d. ataskaita (forma Nr. 2-sav.);
- Skolinių įsipareigojimų 2016 m. gruodžio 31 d. ataskaita (forma Nr.3-sav);
- Savivaldybės pažyma dėl skolinių įsipareigojimų pagal kreditorius, valiutas, pradinę ir likutinę trukmę 2016 m. gruodžio 31 d. (ataskaitos Nr.3-sav. priedas Nr.3-sav.P);
- Mokėtinų ir gautinų sumų ataskaita 2016 m. gruodžio 31 d. (forma Nr.4);
- 2016 metų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas;
- Savivaldybės informacija apie biudžetui skirtas specialias tikslines dotacijas 2016 m. gruodžio 31 d. (ataskaitų rinkinio priedas);
Savivaldybės administracija buvo atsakinga už ataskaitų rinkinyje pateiktų duomenų tikrumą ir teisingumą.
Savivaldybės tarybos patvirtintas 2016 metų Savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas sudarė 8 983,3 tūkst.Eur.
Audituoto biudžeto įvykdymo Ataskaitų rinkinio duomenys:
Savivaldybės biudžeto 2016 metų įplaukos – 9 215,9 tūkst.Eur, arba 232,6 tūkst.Eur. daugiau, negu buvo planuota.
Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų išmokos per 2016 metus – 8 808.4 tūkst.Eur., arba 174,9 tūkst.Eur. mažiau, negu buvo planuota.
Įsipareigojimų likutis (be paskolų) per 2016 m. padidėjo 161,9 tūkst.Eur. (nuo 450,1 tūkst.Eur. iki 612,0 tūkst.Eur.).
Finansavimo sumų, įsipareigojimų ir grynojo turto likutis pagal 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų Savivaldybės konsoliduotosios finansinės būklės ataskaitos duomenis per 2016 metus padidėjo 439,1 tūkst.Eur. (nuo 31 523,7 tūkst.Eur. iki 31 962,8 tūkst.Eur).
Savivaldybės negrąžintų paskolų likutis, kaip nurodyta skolinių įsipareigojimų ataskaitoje, 2016 metų pradžioje buvo iš viso 2 146,5 tūkst.Eur., pabaigoje – 2 086,1 tūkst.Eur.
Dėl Savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisėtumo 2016 metais
Pagal Biudžeto sandaros įstatymą asignavimų valdytojai privalo užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą – turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama efektyviai ir racionaliai.
Savivaldybės kontrolierius dėl Savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio, Savivaldybės 2016 metų biudžeto vykdymo, savivaldybės ir valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo per 2016 metus bei atitikimo įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimams duomenų pareiškė sąlyginę nuomonę. Sąlyginės nuomonės pareiškimo pagrindas – audito ataskaita[1] ir išvados pateiktos Savivaldybės tarybai.
Ataskaitoje ir išvadose pateikti dalykai:
1. Asignavimai nebuvo numatyti visų metų pagrindinėms išlaidoms padengti, dėl ko Savivaldybėje darbo užmokesčio lėšos buvo planuojamos ir naudojamos nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais. Dėl to dalis 2016 metams skirtų lėšų buvo panaudota darbo užmokesčiui už 2015 metų gruodžio mėnesį išmokėti, o 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 214,4 tūkst.Eur. darbo užmokesčio ir 86,1 tūkst.Eur. socialinio draudimo įmokų mokėtinų sumų (kreditinis) įsiskolinimas. Tuo būdu, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos teisės aktais, Savivaldybės administracijos ir įstaigų darbuotojams 2016 metais dalis darbo užmokesčio buvo mokama už 2015 metų gruodžio mėnesį. Praėjusių metų audito ataskaitoje[2] kontrolės ir audito tarnybos teikta rekomendacija nebuvo įgyvendinta, nes įsiskolinimas darbo užmokesčiui ir soc. draudimui per 2016 metus nebuvo likviduotas, priešingai − padidėjo 65,7 tūkst.Eur. (47,9 tūkst.Eur. darbo užmokesčiui ir 17,8 tūkst.Eur. socialinio draudimo įmokoms) arba 28,3 procentiniais punktais.
2. Atkreiptinas dėmesys į asignavimų valdytojų ankstesniais metais (iki 2017-01-01) susidariusias ir neapmokėtas įsiskolinimų sumas, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis ir Finansų ministro patvirtintomis kreditinio ir debitinio įsiskolinimo apskaitos taisyklėmis, programų sąmatų projektuose turi būti numatyti asignavimai esamiems įsiskolinimams padengti, aiškinamajame rašte turi būti nurodyta jų padidėjimo priežastis ir numatyti įsiskolinimo mažinimo bei padengimo terminai. 2016 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas nustatė, kad Savivaldybės institucijos turi išanalizuoti įsiskolinimų (mokėtinų sumų) priežastis ir imtis priemonių įsiskolinimui sumažinti bei, sudarydami ir tvirtindami 2016 metų išlaidų sąmatas, numatyti reikiamą asignavimų dalį 2016 metų sausio 1 d. esančiam įsiskolinimui padengti; iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia turėjo būti dengiami įsiskolinimai – tam pasiekti priemonės ar užduotys Savivaldybės įstaigoms buvo numatytos, tačiau metų bėgyje – tikslinant Savivaldybės biudžetą, nustatant įstaigoms papildomas taupymo užduotis ir papildomas kontrolės procedūras, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos taupiai, ribojant priedų, vienkartinių išmokų mokėjimą, lėšų nebiudžetinėms įstaigoms skyrimą, peržiūrint turto, prekių ir paslaugų ir kitus pirkimus – pakankamai asignavimų įsiskolinimų dengimui nebuvo skirta.
3. Audito metu nustatyta, kad Savivaldybės biudžetinė įstaiga − Pagėgių savivaldybės biblioteka − neužtikrino Savivaldybės turto naudojimo kontrolės, nes pažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, dalis jai patikėto Savivaldybės turto buvo perduota valdyti, naudoti ir disponuoti juo kitam subjektui (VšĮ „Sporto ir turizmo centras“) netaikant nė vieno iš įstatyme nustatytų turto perdavimo būdų, nesudarius turto nuomos ar panaudos sutarties bei neįforminus perdavimo dokumentų; neatitinkant teisės aktų reikalavimų, kitam subjektui turtas perduotas neturint Savivaldybės tarybos sprendimo. Pagėgių savivaldybės biblioteka nesilaikė Biudžetinių įstaigų įstatymo nustatytos pareigos užtikrinti racionalų ir taupų turto naudojimą, nes nenaudojo dalies jai skirtų patalpų apmokėdama kitam subjektui perduoto turto išlaikymo ir aptarnavimo išlaidas.
4. Administracija, skirdama biudžeto lėšas subjektams, kurie yra nepavaldžios arba nebiudžetinės įstaigos, pasirašydama su jomis sutartis, nesilaikė Respublikos biudžeto sandaros įstatymo, Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo” patvirtintų taisyklių bei Savivaldybės nustatytų taisyklių reikalavimo nustatyti veiklos, kuriai finansuoti skiriamos biudžeto lėšos, vertinimo kriterijus (ne mažiau kaip vieną).
Dėl Savivaldybės 2016 metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų
Savivaldybės 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys (sudarytas iš Administracijos ir Savivaldybės kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų rinkinių):
Savivaldybės konsoliduota finansinės būklės ataskaita pagal 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis,
Savivaldybės konsoliduota grynojo turto pokyčių ataskaita pagal 2015 m. gruodžio 31d. duomenis,
Savivaldybės konsoliduota pinigų srautų ataskaita pagal 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis,
Savivaldybės konsoliduota veiklos rezultatų ataskaita pagal 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis,
Savivaldybės konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas su priedais.
Pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą Savivaldybė rengia aukštesniojo lygio metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį. Pagal Finansų ministro patvirtintą 2016 metų konsolidavimo schemą, Savivaldybės subjektų grupę sudarė 19 viešojo sektoriaus subjektų. Vertinimo metu nustatyta, kad visi viešojo sektoriaus subjektai, nurodyti 2016 m. konsolidavimo schemoje, pateikė duomenis viešojo sektoriaus ataskaitų konsolidavimo informacinėje sistemoje (toliau - VSAKIS). t.y. 17 biudžetinių įstaigų, 1 sveikatos priežiūros viešoji įstaiga ir Savivaldybės iždas. Savivaldybės metinis konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys VSAKIS parengtas ir pateiktas nustatytais terminais. Parengtas 2016 metų Savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys vertintas ir analizuotas šiais aspektais: ataskaitų loginiai ryšiai, pateiktos sumos, ar pateikta visa reikiama informacija, tarpusavio sandorių eliminavimas, konsolidavimo įrašai. Pagal Savivaldybės administracijos finansų skyriaus pateiktas konsolidavimo kontrolės bei konsoliduotųjų ataskaitų korektiškumo tikrinimo ataskaitas neištaisytų klaidų nenustatyta.
Audito metu, siekiant gauti patvirtinimus, kad Savivaldybės 2016 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinyje būtų pateikta teisinga ir tikra informacija apie sąskaitų likučius, gautas pajamas, sąnaudas ir grynąjį perviršį ar deficitą, buvo atliktos reikšmingų sričių audito procedūros administracijoje, kurios finansiniai rodikliai gali turėti reikšmingą įtaką konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio sudarymui; procedūrų atlikimo mastas derintas su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Savivaldybėje atliktomis procedūromis.
Atlikus konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio procedūras, nustatyta, kad bendroje konsolidacijos korektiškumo tikrinimo ataskaitoje ir konsolidavimo kontrolės bendrojoje ataskaitoje gauti kontrolės ryšiai buvo geri (teigiami arba lygūs nuliui), eliminavimo procedūros atliktos gerai; Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys pagal derinimo ir eliminavimo ryšius buvo korektiškas, konsolidavime dalyvaujančių viešojo sektoriaus subjektų pateikti duomenys VSAKIS buvo teisingi, nenustatyta reikšmingų klaidų ir neatitikimų sudarant 2016 metų Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį.
Dėl audituotų Savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų
Savivaldybės funkcijoms vykdyti 2016 metais gauta 8684,1 tūkst.Eur. biudžeto pajamų, iš jų 4272,9 tūkst.Eur. valstybės dotacijų. Be to, buvo gauta 100,0 tūkst.Eur. įplaukų pagal ilgalaikių paskolų sutartis vykdomiems investiciniams projektams finansuoti. Bendra įplaukų į Savivaldybės biudžetą suma 9215,9 tūkst.Eur. Negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2017 m. sausio 1 d. sudarė 2 086,1 tūkst.Eur.
Siekiant gauti įrodymų, reikalingų audito tikslams pasiekti, buvo tiriama vidaus kontrolės aplinka, atlikta rizikos analizė, įvertinti rizikos veiksniai, atlikti kontrolės testai biudžeto programų sąmatų įvykdymo, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, pajamų ir išlaidų vykdymo, turto ir įsipareigojimų, skolos valdymo išlaidų ir pajamų apskaitos srityse ir pagal jų rezultatus įvertintas vidaus kontrolės procedūrų veiksmingumas ir nuoseklumas.
Savarankiškos procedūros atliktos šiose audito srityse:
- biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymo, asignavimų naudojimo teisėtumo;
- Savivaldybės ilgalaikių skolinių įsipareigojimų (paimtų paskolų), mokėtinų ir gautinų sumų;
- Savivaldybės turto ir įsipareigojimų;
- darbo užmokesčio ir socialinio draudimo;
- 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinio konsolidacijos.
Savarankiškoms audito procedūroms atlikti buvo atrinkti audito pavyzdžiai, kurie geriausiai galėjo reprezentuoti audito visumą. Audito įrodymai gauti taikant skaičiavimo, tikrinimo, paklausimo, analitines ir kitas procedūras.
Savivaldybės biudžeto pajamas sudarė surenkami mokesčiai, dotacijos, gaunamos iš valstybės biudžeto, pajamos, gaunamos iš materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo ir kitos pajamos, kurių didžiausią dalį sudarė nuomos mokestis už valstybinę žemę ir biudžetinių įstaigų įmokos už teikiamas paslaugas bei patalpų nuomą.
Savivaldybės biudžeto pajamų bei išlaidų plano ir jų įvykdymo rezultatai pateikiamas 2-3 lentelėse:
2016 m. Savivaldybės biudžeto pajamų įvykdymas
2 lentelė (tūkst.Eur)
|
Eil. Nr. |
Pajamų pavadinimas
|
2015 m. įvykdymas |
Patikslintas 2016 m. planas |
Įvykdyta 2016 m. |
Plano įvykdymas |
2016 m. pajamų augimas, lyginant su 2015 m. |
||
| Suma (5-4gr.) |
Proc.
|
Suma (5-3gr.) |
Proc.
|
|||||
| 1. |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
| 1. |
Mokesčiai |
3471,9 |
3932,0 |
3936,8 |
4,8 |
100,1 |
464,9 |
113,4 |
| 2. |
Dotacijos |
4710,4 |
4300,6 |
4272,9 |
-27,7 |
99,2 |
-437,5 |
90,7 |
| 3. |
Kitos pajamos |
437,9 |
498.9 |
452,3 |
-46,6 |
90,7 |
14,4 |
103,3 |
| 4. |
Sandoriai dėl mat. ir nemat. turto |
23,5 |
42,1 |
22,1 |
-20,0 |
52,5 |
-1,4 |
94,0 |
| 5. |
Iš viso pajamų (1+2+3+4) |
8643,9 |
8773,6 |
8684,1 |
-89,5 |
99,0 |
40,2 |
100,5 |
| 6. |
Įplaukos iš finansinio turto ir įsipareigojimų |
143,9 |
100,0 |
100,0 |
- |
100 |
-43,9 |
69,5 |
| 7. |
Iš viso įplaukų (5+6) |
8787,8 |
8983,3 |
9215,9 |
232,6 |
102,6 |
429,1 |
104,9 |
|
|
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje lėšų likutis - kitos apyvartos lėšos |
431,8 |
|
407,5 |
|
|
|
94,4 |
Pagal Savivaldybės biudžeto įvykdymo 2016-12-31 ataskaitoje nurodytus bei 2-oje lentelėje pateiktus duomenis 2016 metais Savivaldybės biudžeto pajamų planas (be paskolų) įvykdytas 99,0 proc., patikslintas metinis asignavimų planas neįvykdytas. Per finansinius metus Savivaldybė gavo 8784,1 tūkst.Eur. įplaukų, pajamų gauta 89,5 tūkst.Eur. mažiau, nei planuota. Lyginant su praėjusiais 2015 metais, pajamų gauta 3,7 tūkst.Eur. mažiau, santykinai pajamos liko tokios pat.
Mažiau nei planuota gauta mokestinių pajamų – nesurinkti planuoti turto (-15,5 tūkst.Eur.) bei prekių ir paslaugų (-8,9 tūkst.Eur.) mokesčiai.
Mažiau nei planuota gauta dotacijų (ES finansinės paramos lėšų bei dotacijų ir lėšų iš kitų valdymo lygių) -27,7 tūkst.Eur.
Mažiau nei planuota gauta kitų pajamų (pajamų už prekes ir paslaugas) -48,9 tūkst.Eur., pajamų už patalpų nuomą -7,0 tūkst.Eur., pajamų už atsitiktines paslaugas -1,9 tūkst.Eur., įmokų už išlaikymą švietimo, socialinės apsaugos ir kitose įstaigose -40,0 tūkst.Eur.
Mažiau nei planuota (-20,0 tūkst.Eur.) gauta pajamų iš materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo.
Negautas šių pozicijų pajamas dalinai kompensavo įvykdytas bendras mokesčių surinkimo planas (+4,8 tūkst.Eur.) – surinkti planuoti pajamų ir pelno (+29,2 tūkst.Eur.), turto (nuomos mokesčių už valstybinę žemę ir vandens telkinius +0,5 tūkst.Eur., mokesčių už valstybinius gamtos išteklius +1,1 tūkst.Eur.) mokesčiai; surinkti didesni nei planuota pajamų iš baudų ir konfiskacijos (+0,7 tūkst.Eur.), gamtos išteklių (+1,7 tūkst.Eur.) mokesčiai.
Reikšmingą įtaką pajamų planinės užduoties vykdymui turėjo įplaukos iš finansinio turto ir prisiimtų įsipareigojimų (gautų 100,0 tūkst.Eur. paskolų) užskaitymas į biudžeto pajamas - Savivaldybės gautos ilgalaikės paskolos investiciniams projektams finansuoti; su paskolomis 2016 m. Savivaldybės biudžetas įvykdytas 99,0 proc.
Teisės aktai asignavimų valdytojus įpareigoja biudžeto lėšas naudoti pagal paskirtį, o nepanaudotas lėšas grąžinti į Savivaldybės biudžetą, nepanaudotas dotacijas – į valstybės biudžetą. 2016 metų pabaigoje liko nepanaudota specialios tikslinės dotacijos 0,4 tūkst.Eur. lėšų valstybinių perduotų savivaldybėms funkcijų atlikimui. Į valstybės biudžetą buvo grąžinta 0,4 tūkst.Eur. nepanaudotos šių pozicijų lėšos: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinių paslaugų priežiūros departamentui pagal priemonę ”Pervesti lėšas socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičuoti ir mokėti” – 0,3 tūkst.Eur. (nepanaudotos paramai mirties atveju lėšos), ”Pervesti lėšas socialinei paramai mokiniams” – 0,1 tūkst.Eur.
2016 m. Savivaldybės biudžeto išlaidų įvykdymas
3 lentelė (tūkst.Eur)
|
Eil. Nr. |
Išlaidos pagal funkcinę klasifikaciją, klasifikacijos kodas |
Įvykdyta per 2015 m. |
Patikslintas 2016 m. planas |
Įvykdyta per 2016 m. |
2016 m. plano įvykdymas |
Augimas, lyginant 2016 m. su 2015 m. |
||
| Suma (5gr.-4gr.) |
Proc.
|
Suma (5gr.-3gr.) |
Proc.
|
|||||
| 1. |
2. |
3. |
4. |
5. |
6. |
7. |
8. |
9. |
| 1. |
Bendros valst. paslaugos |
1590,6 |
1439,7 |
1427,2 |
-12,5 |
99,1 |
-163,7 |
89,7 |
| 2. |
Gynyba |
31,3 |
26,5 |
26,5 |
- |
100,0 |
-5,2 |
84,7 |
| 3. |
Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga |
122,4 |
154,7 |
154,7 |
- |
100,0 |
32,3 |
126,4 |
| 4. |
Ekonomika |
1122,1 |
1384,6 |
1321,5 |
-63,1 |
95,4 |
199,4 |
117,8 |
| 5. |
Aplinkos apsauga |
257,1 |
206,1 |
199,6 |
-6,5 |
96,8 |
-57,5 |
77,6 |
| 6. |
Būstas ir komunalinis ūkis |
185,2 |
217,0 |
212,9 |
-4,1 |
98,1 |
27,7 |
115,0 |
| 7. |
Sveikatos apsauga |
39,6 |
34,0 |
33,9 |
-0,1 |
99,7 |
-5,7 |
85,6 |
| 8. |
Poilsis, kultūra ir religija |
587,3 |
401,9 |
395,0 |
-6,9 |
98,3 |
-192,3 |
67,3 |
| 9. |
Švietimas |
3142,5 |
3110,3 |
3072,8 |
-37,5 |
98,8 |
-69,7 |
97,8 |
| 10. |
Socialinė apsauga |
1726,1 |
1778,3 |
1734,2 |
-44,1 |
97,5 |
8,1 |
100,5 |
| 11. |
IŠ VISO IŠLAIDŲ (1+…+10) |
8804,4 |
8753,1 |
8578,3 |
-174,8 |
98,0 |
-226,1 |
97,4 |
| 12. |
Finansinių įsipareigojimų vykdymas (paskolų grąžinimas) |
|
160,4 |
160,4 |
- |
100 |
- |
- |
| 13. |
Finansinio turto įsigijimo išlaidos |
|
69,8 |
69,7 |
-0,1 |
99,9 |
- |
- |
| 14. |
IŠ VISO IŠLAIDŲ (11ž12ž13) |
8804,4 |
8983,3 |
8808,4 |
-174,9 |
98,1 |
4,0 |
100,0 |
| 15. |
LĖŠŲ LIKUTIS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOJE (16+18+19) |
431,8 |
x |
407,5 |
- |
- |
-24,3 |
94,4 |
| 16. 18. 19. |
iš jų: -apyvartinių lėšų likutis iš jo praėjusių metų nepanaudota pajamų dalis -skolintų lėšų likutis -kitos apyvartinės lėšos dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo |
109,7
- -
322,1 |
x
x x
x
|
85.4
79,4 -
322,1 |
-
-
- |
-
-
- |
-24.3
-
- |
77.8
-
100,0 |
Pagal Savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymo 2016-12-31 ataskaitoje (forma Nr.1-sav.) nurodytus bei 3-oje lentelėje pateiktus duomenis 2016 metais patikslintas Savivaldybės biudžeto išlaidų planas įvykdytas 98,1 proc., per finansinius metus Savivaldybė planavo 8983,3 tūkst.Eur. išlaidų, faktiškai įvykdyta 8808,4 tūkst.Eur., tame skaičiuje 100,0 tūkst.Eur. ilgalaikių finansinių įsipareigojimų (paskolų). Reikšmingą įtaką išlaidų planinės užduoties vykdymui turėjo negalėjimas naudotis apyvartinių lėšų likučiu (322,1 tūkst.Eur., iš jų Iždo sąskaitose – 275,8 tūkst.Eur., Administracijos sąskaitose – 46,3 tūkst.Eur.) bankrutuojančios kredito įstaigos sąskaitose.
Lyginant su praėjusiais 2015 metais, išlaidų padaryta 4,0 tūkst.Eur mažiau, santykinai išlaidos liko tokios pat.
Savivaldybės asignavimų valdytojai 2016 metais panaudojo 8808,4 tūkst.Eur, asignavimų arba 174,8 tūkst.Eur mažiau nei planuota, iš jų neįvykdyta: aplinkos apsaugai -6,5 tūkst.Eur., bendroms valstybės paslaugoms -12,5 tūkst.Eur., švietimui -37,5 tūkst.Eur., ekonomikai -63,1 tūkst.Eur., socialinei apsaugai -44,1 tūkst.Eur., būstui ir komunalinio ūkio sričiai -4,1 tūkst.Eur., sveikatos apsaugai -0,1 tūkst.Eur., poilsio, kultūros ir religijos sričiai - 6,9 tūkst.Eur.; įvykdyta gynybai bei viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai.
Savivaldybės biudžeto lėšų likutį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 407,5 tūkst.Eur, iš jų apyvartos lėšos 85,4 tūkst.Eur, ir kitos apyvartos lėšos 322,1 tūkst.Eur, esančios veiklos apribojimus turinčioje kredito įstaigoje.
Savivaldybės tarybos patikslintame 2016 metų biudžete specialiųjų tikslinių dotacijų sumos valstybinėms funkcijoms vykdyti atitiko nustatytus ataskaitinių metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme bei įstatymų įgaliotų institucijų (LR Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, Žemės ūkio ministrų) patvirtintus rodiklius; Savivaldybės biudžeto išlaidų planas ir išlaidų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atitiko metinėms ataskaitoms.
Dėl Savivaldybės skolos ir skolinių įsipareigojimų
Vykdydama Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, Tarnyba vertino Savivaldybės skolinimosi galimybes. Biudžeto sandaros įstatymu, laikantis Seimo patvirtintų skolinimosi limitų Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybėms suteikta teisė imti iš vidaus kreditorių arba užsienio kreditorių ilgalaikes paskolas arba teikti garantijas dėl paskolų, naudojamų tik investicijų projektams finansuoti; imti trumpalaikes paskolas biudžetiniais metais laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartinių lėšų. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto apyvartinių lėšų savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės paskolos, kai susidarius laikinam pajamų trūkumui išnaudojamos savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos bei trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų.
Savivaldybė, įgyvendindama Strateginio plano tikslus, 2016 metais vykdė investicinius projektus, kurių finansavimui neužteko biudžeto skiriamų lėšų, todėl buvo naudojamos skolintos lėšos. Savivaldybės negrąžintų paskolų likutis 2016-12-31 buvo 2086,1 tūkst.Eur. – t.y. 23,5 proc. patvirtintų 2016 m. Savivaldybės biudžeto pajamų.
Audito metu nustatyta, kad Savivaldybės negrąžintų paskolų likutis 2016 metais neviršijo Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų skolos limitų, administracija skolinius įsipareigojimus prisiėmė įgaliota Savivaldybės tarybos ir turėdama Tarnybos išvadas, nebuvo viršytas metinio kreditų grąžinimo dydis bei kiti teisės aktais nustatyti skolinimosi ribojimai.
Mokėtinos ir gautinos sumos (debetinis ir kreditinis įsiskolinimas)
Mokėtinų sumų likutis 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 2698,1 tūkst.Eur. Mokėtinų sumų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, lyginant su likučiu metų pradžioje, padidėjo 101,5 tūkst.Eur. (3,9 proc. punktais). Išlaidų skola kreditoriams susidarė iš dalinai neapmokėtų išlaidų už prekių ir paslaugų naudojimą (203,5 tūkst.Eur., per 2016 m. padidėjo 76,4 tūkst.Eur.), neišmokėto darbo užmokesčio ir socialinio draudimo (297,5 tūkst.Eur., per 2016 m. padidėjo 65,7 tūkst.Eur.). Mokėtinos sumos, kurių įvykdymo terminas pradelstas daugiau kaip 45 dienos, per 2016 m. padidėjo 83,2 tūkst.Eur. ir buvo 143,5 tūkst.Eur. (iš jų 113,3 tūkst.Eur. – už prekes ir paslaugas, 30,2 tūkst.Eur. – socialinė parama).
Gautinų sumų likutis 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 7,7 tūkst.Eur. Debetinis įsiskolinimas - negautos lėšos už vaikų išlaikymą globos įstaigoje, negautos lėšos iš nuomotojų už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas.
Savivaldybės biudžetinių įstaigų kreditiniai įsiskolinimai (be paskolų) 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 612,0 tūkst.Eur., iš jų pradelsti (kurių įvykdymo terminas praleistas daugiau kaip 45 dienos) – 143,5 tūkst.Eur. 2016 m. sausio 1 d. įsiskolinimai atitinkamai buvo 450,1 tūkst.Eur. ir 60,3 tūkst.Eur. Mokėtinos ir gautinos sumos per 2016 metus padidėjo (161,9 tūkst.Eur.), taip pat padidėjo pradelsti įsiskolinimai (83,2 tūkst.Eur.).
Didžioji išlaidų skolos dalis kreditoriams susidėjo iš dalinai neapmokėtų išlaidų už prekių ir paslaugų naudojimą (203,5 tūkst.Eur., per 2016 m. padidėjo 76,4 tūkst.Eur.), neišmokėto darbo užmokesčio ir socialinio draudimo (297,5 tūkst.Eur., per 2016 m. padidėjo 65,7 tūkst.Eur.), socialines išmokas (89,8 tūkst.Eur., per 2016 m. padidėjo 24,5 tūkst.Eur.).
Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme buvo nustatyta, kad 2017 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2016 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti). Savivaldybės biudžetinių įstaigų kreditiniai įsiskolinimai – mokėtinos sumos – (be paskolų) 2017 m. sausio 1 d. buvo 612,0 tūkst.Eur., iš jų pradelsti (kurių įvykdymo terminas praleistas daugiau kaip 45 dienos) – 143,5 tūkst.Eur. 2016 m. sausio 1 d. įsiskolinimai buvo atitinkamai 450,1 tūkst.Eur. ir 60,3 tūkst.Eur. Bendras įsiskolinimas per 2016 metus padidėjo 161,9 tūkst. Eur., pradelsti įsiskolinimai padidėjo 83,2 tūkst.Eur. Savivaldybė neįvykdė įstatymo reikalavimo per 2016 metus nedidinti kreditinių įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus sumas paskoloms grąžinti); Audito metu nustatyta, kad šis rodiklis buvo viršytas 161,9 tūkst. Eurų, arba daugiau kaip 73 procentiniais punktais.
Teiktos rekomendacijos
2016-07-15 audito ataskaitoje Nr.K5-A2 “Dėl Pagėgių savivaldybės 2015 m. biudžeto ataskaitų rinkinių ir biudžeto vykdymo finansinio ir teisėtumo audito” Tarnyba Savivaldybės administracijai, biudžeto asignavimų valdytojams ir biudžetinių įstaigų vadovams buvo rekomendavusi numatyti priemones įsiskolinimams sumažinti, nustatyti stebėjimo procedūras atsakingiems asmenims, terminus likviduojant kreditinius įsiskolinimus darbuotojams darbo užmokesčio ir socialinio draudimo srityje; papildomas kontrolės priemones, siekiant sustiprinti Savivaldybės administracijos ir pavaldžių įstaigų įsipareigojimų kontrolę bei teisingą finansinių ir kitų ataskaitų sudarymą bei pateikimą, užtikrinti, kad Savivaldybės administracija ir pavaldžios biudžetinės įstaigos biudžeto asignavimus ir turtą naudotų teisės aktų nustatyta tvarka; iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia dengti įsiskolinimus, nustatant įstaigoms papildomas taupymo užduotis ir papildomas kontrolės procedūras, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos taupiai, ribojant priedų, vienkartinių išmokų mokėjimą, peržiūrint turto, prekių ir paslaugų pirkimus ir kt.
Minėtos rekomendacijos nebuvo įgyvendintos, nes įsiskolinimai darbo užmokesčiui ir soc. draudimui per 2016 metus padidėjo 161,9 tūkst. Eur, pradelsti įsiskolinimai padidėjo 83,2 tūkst.Eur., Savivaldybė neįvykdė įstatymo reikalavimo per 2016 metus nedidinti kreditinių įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus sumas paskoloms grąžinti); audito metu nustatyti duomenys parodė, kad šis rodiklis buvo viršytas 161,9 tūkst. eurų, arba daugiau kaip 73 procentiniais punktais.
Atkreiptinas dėmesys į asignavimų valdytojų ankstesniais metais (iki 2017-01-01) susidariusias ir neapmokėtas įsiskolinimų sumas, nors vadovaujantis teisės aktais, programų sąmatų projektuose turėjo būti numatyti asignavimai esamiems įsiskolinimams padengti, aiškinamajame rašte turėjo būti nurodyta jų padidėjimo priežastis ir numatyti įsiskolinimo mažinimo bei padengimo terminai. 2016 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas numatė, kad iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia turi būti dengiami įsiskolinimai – tam pasiekti priemonės, užduotys ar terminai Savivaldybės įstaigoms nebuvo numatytos.
Savivaldybės administracijai ir įstaigoms auditų metu teiktos rekomendacijos, jose siūlyta:
− vadovaujantis 2017 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu biudžetinių įstaigų vadovams ir Savivaldybės institucijoms išanalizuoti įsiskolinimo (mokėtinų sumų) priežastis ir imtis priemonių įsiskolinimui sumažinti; tikslinant 2017 metų išlaidų sąmatas, numatyti reikiamų asignavimų dalį 2017 m. sausio 1 d. esančiam įsiskolinimui padengti; iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia dengti įsiskolinimus (mokėtinas sumas) ribojant priedų, vienkartinių išmokų mokėjimą, peržiūrint turto, prekių ir paslaugų pirkimus ir kt., nustatant įstaigoms papildomas taupymo užduotis ir papildomas kontrolės procedūras, kad Savivaldybės biudžeto lėšos būtų naudojamos taupiai, racionaliai ir efektyviai; biudžetinėms įstaigoms savo vardu neprisiimti jokių skolinių įsipareigojimų pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartimis;
− užtikrinti, kad Savivaldybės administracija ir pavaldžios biudžetinės įstaigos asignavimus ir turtą naudotų teisės aktų nustatyta tvarka, kad 2018 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) būtų ne didesnis už 2017 m. sausio 1 d. įsiskolinimą - mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti;
− numatyti priemones tolimesniam įsiskolinimų mažinimui, nustatyti stebėjimo procedūras atsakingiems asmenims, terminus likviduojant kreditinius įsiskolinimus darbuotojams darbo užmokesčio ir socialinio draudimo srityje; papildomas kontrolės priemones, siekiant sustiprinti Savivaldybės administracijos ir pavaldžių įstaigų įsipareigojimų kontrolę bei teisingą finansinių ir kitų ataskaitų sudarymą bei pateikimą; užtikrinti, kad Savivaldybės administracija ir pavaldžios biudžetinės įstaigos biudžeto asignavimus ir turtą naudotų teisės aktų nustatyta tvarka;
− Savivaldybės biudžetinėms įstaigoms prisilaikyti Biudžetinių įstaigų įstatymo nustatytos pareigos užtikrinti racionalų ir taupų turto naudojimą; užtikrinti Savivaldybės turto naudojimo kontrolę, kad įstaigos laikytųsi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, ir joms patikėtą Savivaldybės turtą perduotų valdyti, naudoti ir disponuoti juo kitiems subjektams taikant tik įstatyme nustatytus turto perdavimo būdus, sudarant turto nuomos ar panaudos sutartis bei įforminant perdavimo dokumentus; kitiems subjektams turtas būtų perduodamas tik teisės aktais įgaliotų institucijų sprendimais;
− imtis priemonių, kad skiriant biudžeto lėšas kitiems subjektams (ne Savivaldybės biudžetinėms įstaigoms), lėšų skyrimo svarstymo ir derinimo stadijoje atliekant numatytas procedūras būtų užtikrintas šių procedūrų skaidrumas, tinkamas visuomenės informavimas apie skiriamas pinigines lėšas projektams finansuoti bei projektų finansavimo ir atrankos kriterijai, kad būtų nustatomi reikalavimai padedantys užtikrinti asignavimų valdytojui programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.
6. TARNYBOS VEIKLOS VEIKSMINGUMAS
Tarnybos veiklos veiksmingumas matuojamas atliktų darbų apimtimi ir rezultatų teigiamu poveikiu; veiklos veiksmingumą atspindi atlikus auditą ir kitas užduotis pasiekti tikslai, audituotų asignavimų valdytojų ir viešųjų juridinių asmenų finansinių ataskaitų didesnis informatyvumas, vidaus kontrolės ir finansų valdymo reikšmės supratimas, tikslingas lėšų ir turto panaudojimas.
Reikšmingiausiai audito veiksmingumas pasireiškia tuo, kad apie audito metu nustatytus teisės aktų pažeidimus, klaidas, netikslumus ir kitus trūkumus informuotas audituojamas subjektas juos taiso ir finansinėse ataskaitose išvengiama esminių iškraipymų; priimami operatyvūs sprendimai efektyvesniam, racionalesniam lėšų ir turto valdymui.
Stebima pažanga įstaigoms audito metu įgyvendinant rekomendacijas ir šalinant nustatytus trūkumus. Auditų metu informuotos žodžiu ir/ar raštu, Savivaldybės audituojamos įstaigos geranoriškai reagavo į pateiktus pastebėjimus, taisė nustatytas klaidas ir neatitikimus, įgyvendino pateiktas rekomendacijas. Savivaldybės administracija, įstaigos išnagrinėjo auditų metu teiktas rekomendacijas. Savivaldybės administracija patvirtino Savivaldybės biudžeto lėšų taupymo planą (patvirtintą administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A1-1140), kuriame numatė šias priemones: ieškoti papildomų veiklos finansavimo šaltinių, dalyvaujant valstybinių institucijų kuruojamose projektinėse veiklose; didinti teikiamų mokamų paslaugų sąrašą; įstaigoms įsivertinti turimo nenaudojamo turto galimybes jį parduoti ar išnuomoti; privatizuoti Savivaldybės funkcijų vykdymui netinkamus objektus; finansinius įsipareigojimus planuoti tik projektų, finansuojamų iš ES ir kitos tarptautinės paramos, vykdymui; mažinti projektų vykdymą, kuriems reikalingas finansavimas Savivaldybės biudžeto lėšomis; skirtus asignavimus naudoti tik patvirtintų programų vykdymui neviršijant patvirtintų asignavimų sumos; asignavimų valdytojams užtikrinti programų vykdymo ir asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą; neprisiimti įsipareigojimų ir nesudaryti sutarčių darbams atlikti, prekėms ir paslaugoms pirkti, kol nėra tam skirti asignavimai; biudžetinėms įstaigoms neprisiimti jokių skolinių įsipareigojimų, iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia dengti įsiskolinimus ribojant priedus, vienkartinių išmokų mokėjimą; siekti, kad metų pabaigoje būtų panaikintas darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų kreditorinis įsiskolinimas; mažinti prekių ir paslaugų naudojimo išlaidas.
Svarbu akcentuoti, kad audito metu nustatytų ir nurodytų trūkumų ištaisymas sudaro sąlygas išvengti jų tolesnio pasikartojimo, skatina audituojamo subjekto darbuotojų teigiamą požiūrį į audito darbą ir kontrolės priemonių, stiprinančių audituojamo subjekto finansų valdymą, tikslingą turto naudojimą, teisingų ir vartotojo poreikius atitinkančių finansinių ataskaitų parengimą.
Siekiant skatinti teigiamą ir veiksmingą audito poveikį Savivaldybės veiklai, ataskaitoje nurodomos tos sritys, kuriose buvo rasta galimybių pagerinti padėtį dėl Savivaldybės skolinimosi. Savivaldybė laikėsi nustatytų skolinimosi limitų. Pažymėtina, kad Savivaldybės ilgalaikiai skoliniai įsipareigojimai per 2015 - 2017 metus nebedidėjo ir 2017 metų pabaigoje buvo 1988,5 tūkst.Eur. (2016 metų pabaigoje - 2086,1 tūkst.Eur., 2015 metų pabaigoje buvo 2146,5 tūkst.Eur., 2015 metų pradžioje - 2193,0 tūkst.Eur.);
Kaip gerąją praktiką (ką pažymėjo ir Valstybės kontrolė) galima įvardinti Savivaldybės reakciją į palankias sąlygas kreditų rinkoje: buvo refinansuotos brangios paskolos, paimtos 2009 – 2013 metais iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir tokiu būdu sutaupytos lėšos palūkanoms mokėti bei sutrumpintas paskolų grąžinimo terminas. Refinansavus paskolas, Savivaldybė moka 2,8 – 3 procentiniais punktais mažesnes palūkanas, nei buvo įsipareigojusi mokėti pagal sutartis su finansų ministerija, paskolų grąžinimo terminas sutrumpėjo nuo 2031-2034 metų iki 2026 metų.
Profesinės etikos reikalavimai
Tarnybos valstybės tarnautojų elgesio taisyklėse nustatyti profesiniai reikalavimai ir procedūros, užtikrinančios Vietos savivaldos įstatyme savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklai nustatytų principų – nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo, laikymąsi. Siekiant sumažinti ar pašalinti grėsmes auditoriaus nepriklausomumui, nustatytos įvairios prevencinės priemonės: Tarnyboje taikoma praktika neaudituoti įstaigų, kuriose gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktai, deklaruojant viešuosius ir privačius interesus, savarankiškai pasirenkant audito metodus, tiriamas sritis, prieš pradedant auditą pildant Nešališkumo deklaracijas. Šios priemonės leidžia užtikrinti, kad auditai būtų atliekami objektyviai ir nešališkai, kad nebūtų dalyvaujama su einamomis pareigomis nesuderinamoje veikloje.
Tarnybos veikla yra viešinama. Savivaldybės interneto svetainėje skelbiama informacija apie Tarnybos veiklą: savivaldybės kontrolieriaus veiklos užduotys, darbo užmokestis, metų veiklos planai ir ataskaitos, finansinės ataskaitos, atliktų auditų ataskaitos ir išvados, Savivaldybės tarybai teikiamos išvados.
Darbuotojų kompetencija, mokymas
Tarptautiniuose audito standartuose ir Valstybinio audito reikalavimuose, kuriais vadovaujasi Tarnyba, nustatyta auditą atliekančio darbuotojo pareiga – nuolat atnaujinti žinias ir tobulinti įgūdžius, reikalingus auditui atlikti. Vienas svarbiausių veiksnių, leidžiantis užtikrinti tinkamą ir efektyvų audito atlikimą, yra valstybės tarnautojo profesinė kompetencija. Reikalavimai profesionalumo, atsakomybės, veiklos viešumo ir kitais aspektais yra nuolat didinami. Norint išlaikyti tinkamą kompetenciją, būtina užtikrinti savalaikį ir efektyvų mokymą. Kiekvienais metai atliekamas Tarnybos metinis veiklos vertinimas. Reikalavimai profesinei kompetencijai nustatyti Vietos savivaldos įstatyme ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose. Audito užduotis atlieka valstybės tarnautojai, turintys tam reikiamos kompetencijos ir gebėjimų
Audito kokybės kontrolės sistema ir stebėsena
Tarnybos audito kokybės politiką, audito procedūras, peržiūros ir audito kokybės kontrolės bendruosius reikalavimus nustato Tarnybos audito kokybės valdymo taisyklės, parengtos vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybinio audito reikalavimais. Taisyklės parengtos atsižvelgiant į tai, kad siekiant užtikrinti audito darbo kokybę, auditoriaus darbas visuose audito etapuose turi būti prižiūrimas ir peržiūrimas. Tarnyba, atsižvelgiant į turimus žmoniškuosius išteklius, yra sudariusi susitarimą su Šilalės rajono kontrolieriumi dėl abipusio bendradarbiavimo atliekant savivaldybių biudžeto vykdymo, lėšų ir turto naudojimo auditų bendrąją vidinę peržiūrą.
Prevencinė veikla, gerosios praktikos sklaida – svarbi Tarnybos veiklos dalis. Tarnybos veiklos veiksmingumas matuojamas atlikto darbo rezultatų teigiamu kokybiniu poveikiu. Atlikus auditą, veiksmingumą atspindi pasiekti nusistatyti tikslai ir audituotų asignavimų valdytojų ir viešųjų juridinių asmenų finansinių ataskaitų didesnis informatyvumas, vidaus kontrolės bei finansų valdymo reikšmės supratimas, tikslingas lėšų ir turto panaudojimas. Audito poveikis pasireiškia ir tuo, kad apie audito metu nustatytas klaidas, neatitikimus ir kitus trūkumus informuotas audituojamas subjektas juos taiso, todėl finansinėje atskaitomybėje išvengiama esminių iškraipymų. Auditų metu nustatytų ir nurodytų trūkumų ištaisymas sudaro sąlygas išvengti jų pasikartojimo ateityje, skatina audituojamų subjektų darbuotojų teigiamą požiūrį į kontrolės priemones, stiprinančias finansų valdymą, tikslingą turto naudojimą, teisingos ir vartotojų poreikius atitinkančios finansinės atskaitomybės parengimą. Tarnyba, vykdydama jos nuostatuose nustatytus uždavinius, siekia, kad subjektų vadovai efektyviau šalintų trūkumus. Po rekomendacijų pateikimo Tarnyba vykdo poauditinę veiklą, t.y. stebi audituoto subjekto veiklos pokyčius, kaip vykdomos audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, šalinami nurodyti veiklos trūkumai.
8. VEIKLOS TOBULINIMO KRYPTYS
Siekiant nustatyti Tarnybos veiklos kryptis ir būdus vykdant institucijos misiją bei siekiant numatytų tikslų ir rezultatų, veiksmingai panaudoti finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius, vadovaujantis patvirtintu Tarnybos 2016-2018 metų strateginiu veiklos planu, Tarnybos žmogiškieji ištekliai, didėjant darbo apimtims, nepasikeitė. 2017 metais Tarnyboje struktūrinių pakitimų neįvyko, patvirtintas dar darbuotojų skaičius išliko tas pats. Tarnybos veiklos sritys yra bendroji (vidaus administravimas) ir specialioji (išorės auditas ir kontrolė). Tarnybai savivaldybės taryba yra nustačiusi 1 pareigybę, šis skaičius nesikeitė nuo 2001 metų. Savivaldybės biudžeto asignavimų, išlaidų ir įsipareigojimų didėjimas, materialiojo turto apimčių augimas, viešojo sektoriaus apskaitos pokyčiai ir įstatymų pakeitimai, plečiantys Tarnybos kompetenciją ir veiklos mastą, daro įtaką Tarnybos darbo apimčiai.
Tarnyba yra Lietuvos savivaldybių kontrolierių asociacijos narė. Šią veiklą riboja resursų trūkumas, tačiau pagal galimybes yra dalyvaujama Savivaldybių kontrolierių asociacijos veikloje – asociacijos bei Tauragės apskrities savivaldybių kontrolierių susirinkimuose, pasitarimuose, dalyvaujama tarnybinės veiklos vertinimo komisijų veikloje, bendradarbiaujama kvalifikacijos kėlimo srityje.
Tarnybos laiko ženklią dalį atima darbo dokumentavimas, kaip nustatyta Valstybinio audito reikalavimuose, tai mažina atliekamų auditų mastą. Šiems darbams atlikti Tarnyboje kol kas nėra galimybės naudotis kompiuterinėmis audito programomis.
Tarnyboje buvo patvirtintas mokymo ir kvalifikacijos kėlimo planas 2017 metams. Kvalifikacijos kėlimas projektų lėšomis finansuojamuose seminaruose ne visada leidžia pasirinkti reikalingas tobulinti gebėjimų sritis; buvo dalyvauta Valstybės kontrolės rengtuose seminaruose. Norint tobulinti Tarnybos gebėjimus veiksmingai taikyti žinias nuolat kintančioje aplinkoje ir priimti naujus kontrolės ir audito institucijai keliamus permainų iššūkius, mokymams turi būti skiriamos reikiamos (teisės aktuose privalomos numatyti) lėšos.
Tarnybos pagrindine veiklos tobulinimo kryptimi ir toliau išlieka siekis gerinti atliekamo audito kokybę, didinti audito poveikį, laikantis nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principų, pažangių finansų valdymo ir kontrolės sistemų viešajame sektoriuje diegimas ir skatinimas. Tarnybos audito veiklos rezultatai matuojami ir teiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos metu gautais duomenimis. Tarnybos pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas buvo stebimas ir vertinamas atliekant audito planavimą ir kitas užduotis. Tinkamas teiktų rekomendacijų įgyvendinimas didina pridėtinę audito vertę, stiprina išorės audito įtaką Savivaldybei, skatina audituojamų subjektų darbuotojų teigiamą požiūrį į kontrolės priemonių, stiprinančių finansų valdymą, tinkamą turto naudojimą, teisingų ataskaitų pateikimą.
Tarnyba artimiausio laikotarpio veiklos tobulinimo kryptis mato bendradarbiavimo su Valstybės kontrole plėtojime siekiant efektyvaus audito atlikimo.
Tikimasi, kad Savivaldybės vadovybės pozityvus požiūris į audito procesą ir siekis spręsti problemas užtikrins poveikį, finansinių interesų apsaugą bei teikiamų rekomendacijų įgyvendinimą, o ši ataskaita leis įvertinti Tarnybos indėlį į finansų ir turto valdymo sričių tobulinimą. Teikiant ataskaitą apie Tarnybos 2017 metų veiklą, tikimasi tolesnio konstruktyvaus dalykinio bendravimo ir bendradarbiavimo, laukiama objektyvaus Tarnybos veiklos vertinimo, pastabų ir pasiūlymų, kaip gerinti darbą; bendromis visų pastangomis siekiant, kad Savivaldybės turtas ir biudžeto lėšos būtų valdomas skaidriau, taupiau, efektyviau ir racionaliau. Teigiamas poveikis pasireikštų tuo, jog būtų sustiprinta viešųjų finansų kontrolė Savivaldybėje, būtų užtikrintas didesnis Savivaldybės konsoliduo-tųjų ataskaitų patikimumas, kuriais Valstybės kontrolė remiasi teikdama išvadą dėl nacionalinio ataskaitų rinkinio, taip pat turėtų teigiamą prevencinį poveikį taupiam Savivaldybės lėšų, turto ir kitų išteklių valdymui.