LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL RUSIJOS FEDERACIJOS KELIAMŲ GRĖSMIŲ UKRAINOS
IR VISOS EUROPOS SAUGUMUI
2014 m. kovo 13 d. Nr. XII-780
Vilnius
primindamas 1975 m. Helsinkio Baigiamojo akto nuostatas, įtvirtinančias Europos valstybių sienų neliečiamumą, pagarbos valstybių suverenitetui, jėgos nenaudojimo, teritorinio vientisumo užtikrinimo, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, sąžiningo tarptautinių įsipareigojimų vykdymo principus, ir būtinybę laikytis 1994 m. Budapešto memorandume įtvirtintų įsipareigojimų dėl Ukrainos teritorijos vientisumo, politinės nepriklausomybės ir sienų neliečiamumo;
pabrėždamas Rusijos Federacijos tarptautinius įsipareigojimus, atsirandančius iš jos narystės Jungtinių Tautų Organizacijoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, Europos Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose;
pabrėždamas Ukrainos ir kitų Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių valstybių strateginę svarbą Europos Sąjungai (toliau – ES) ir poreikį toliau užtikrinti šios programos tęstinumą, stiprinimą ir tolesnį įgyvendinimą;
pritardamas vieningai tarptautinės demokratinės bendruomenės pozicijai dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą;
pažymėdamas, kad Rusijos Federacijos vadovų veiksmai veda šalį į tarptautinę izoliaciją;
remdamas Ukrainos siekį stiprinti politinę asociaciją su ES ir ekonominę integraciją į ES ir perspektyvoje siekti narystės ES;
atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. sausio 23 d. pareiškimą „Dėl padėties Ukrainoje“;
pritardamas 2014 m. kovo 3 d. Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pareiškimui „Dėl priemonių Rusijos agresijai prieš Ukrainą sustabdyti“;
pažymėdamas 2014 m. kovo 4 d. vykusių NATO šalių konsultacijų pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį, kurių metu buvo susitarta tęsti ir stiprinti krizės Ukrainoje poveikio NATO saugumui vertinimą, glaudžiai bendradarbiauti ir konsultuotis, svarbą,
tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą;
reiškia politinį solidarumą su naująja Ukrainos valdžia ir kviečia visas Ukrainos valdžios institucijas, politines partijas ir visą visuomenę dirbti kartu įgyvendinant šalies ateičiai svarbias demokratines reformas, atkuriant politinį ir ekonominį stabilumą bei visuomenės vienybę;
griežtai smerkia Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą bei dalies Ukrainos teritorijos okupaciją ir Rusijos Federacijos Tarybos ir Valstybės Dūmos sprendimus dėl leidimo panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje;
laikosi nuomonės, kad Rusijos Federacijos tikslingi veiksmai, pažeidžiantys dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorijos vientisumo užtikrinimo, kelią grėsmę ne tik Ukrainos, kaimyninių šalių, bet ir ES, ir NATO valstybių narių saugumui bei stabilumui Europoje;
pabrėžia, kad Rusijos Federacija nereaguoja į aktyvias tarptautinės bendruomenės pastangas taikaus dialogo būdu ieškoti krizinės situacijos politinių sprendimų ir savo vienašaliais veiksmais toliau didina įtampą regione;
pritaria Ukrainos valdžios pozicijai, kad Krymo Autonominės Respublikos parlamento sprendimas skelbti referendumą dėl Krymo teisinio statuso prieštarauja Ukrainos Konstitucijai, todėl jo rezultatai bus vertinami kaip neteisėti ir niekiniai;
pritaria ES ir JAV iniciatyvoms ir priimtiems sprendimams teikti neatidėliotiną finansinę pagalbą Ukrainai siekiant užtikrinti ekonominį valstybės stabilumą ir reikalingų visapusiškų reformų įgyvendinimą;
pasisako už kuo spartesnį ES ir Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymą ir jos nuoseklų įgyvendinimą, tolesnius reikalingus veiksmus siekiant pozityvių postūmių liberalizuojant vizų režimą;
palaiko JAV administracijos priimtus sprendimus dėl sankcijų Rusijos Federacijai ir Europos Vadovų Tarybos 2014 m. kovo 6 d. pareiškimą, kuriame įvardijamos konkrečios sankcijos Rusijos Federacijai ir pateikiamas jų įgyvendinimo planas, bei ragina sankcijų Rusijos Federacijai įgyvendinimo klausimą toliau svarstyti Europos Vadovų Taryboje 2014 m. kovo 20–21 d.;
ragina ES suteikti Ukrainai aiškią narystės ES perspektyvą;
pasisako už reikalingas Ukrainos energetikos sektoriaus reformas, Ukrainos energetikos rinkos prijungimą prie ES valstybių narių energetikos sistemos;
atkreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį į būtinybę iš naujo įvertinti susidariusią saugumo padėtį Europoje;
mano, kad tolesnis NATO ir Ukrainos bendradarbiavimo stiprinimas svariai prisidėtų prie pačios Ukrainos ir visos Europos saugumo užtikrinimo;
kreipiasi į ES ir NATO politinius lyderius, valstybių narių parlamentus ir visą tarptautinę bendruomenę kviesdamas imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų nutraukta Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, užtikrintas Ukrainos teritorijos vientisumas ir visų ES ir NATO valstybių narių saugumas;
sveikina JAV priimtą sprendimą sustiprinti JAV dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse ir Lenkijoje, tuo būdu pademonstruojant tęstinius įsipareigojimus Europos saugumui ir solidarumą su NATO sąjungininkais;
kviečia Lietuvos politines (parlamentines) partijas pasirašyti naują susitarimą dėl Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos;
siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei siekti nuolatinio NATO karinio buvimo Lietuvoje sustiprinimo, ypač priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos srityje, ir kviečia pateikti siūlymus dėl tolesnio šalies gynybinių pajėgumų stiprinimo ir išlaidų krašto apsaugai didinimo;
siūlo šiuos ir kitus Europos saugumui kylančius iššūkius apsvarstyti 2014 m. kovo 27–28 d. Seime vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Parlamentų indėlis į NATO plėtrą“ ir NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje Vilniuje 2014 m. gegužės 31 d. – birželio 2 d.