Administracinė byla Nr. A-921-442/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01890-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, Pataisos namai) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas Alytaus PN teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis. Paaiškino, kad bendro naudojimo patalpose (virtuvėlėje) knibždėjo nariuotakojų ir buitinių parazitų, o Pataisos namuose atliekama dezinfekcija neefektyvi. Pažymėjo, kad dezinfekuojant virtuvėlę nuteistiesiems nėra pranešama apie darbų atlikimo laiką, todėl kenksmingos medžiagos patenka ant maisto produktų.
3. Pareiškėjo teigimu, nurodytos kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais.
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad iki 2016 m. gruodžio 27 d. buvo sudaręs sutartį su V. M. IĮ dėl dezinfekcijos ir deratizacijos darbų Pataisos namuose, o nuo 2016 m. gruodžio 27 d. minėtas paslaugas teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“. Teigė, kad šios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi pagal poreikį, o purškimui naudojamos medžiagos atitinka Europos Sąjungos keliamus reikalavimus, todėl žmogui nėra kenksmingos. Pažymėjo, kad vykdant virtuvėlių dezinfekciją nuteistieji yra įspėjami, dezinfekcinės priemonės nėra purškiamos ant maisto ir indų.
6. Atsakovo teigimu, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai apibrėžti keliamus galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Mano, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomas priteisti žalos dydis.
II.
7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal atsakovo atstovo į bylą pateiktą 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 157 UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ nuolat teikia kenkėjų kontrolės paslaugas Alytaus PN, o iki 2016 m. gruodžio 27 d. tokias paslaugas teikė V. M. IĮ, vertino, jog kenkėjų naikinimo darbai Pataisos namuose nuolat ir reguliariai atliekami.
9. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo į bylą pateiktą 2017 m. kovo 28 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento raštą „Dėl M. S. skundo“, kuriame užfiksuota, kad atlikus patikrinimą Alytaus PN 15 būrio virtuvėlėje buvo aptikti nariuotakojai, pažymėjo, jog akte taip pat užfiksuota, kad atsakovas buvo įpareigotas atlikti minėtų patalpų dezinfekciją. Kadangi Pataisos namų administracija pateikė informaciją, jog dezinfekcija buvo atlikta, teismas sprendė, kad Alytaus PN ėmėsi aktyvių veiksmų, jog patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, dėl ko šiuo pagrindu nepripažino neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ar neveikimo.
10. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Alytaus PN neatliko teisei priešingų veikų, sudarančių pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias skunde nurodomas neigiamas pasekmes, todėl nenustatęs būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos atsiradimo fakto, pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
III.
11. Pareiškėjas M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.
12. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
13. Pareiškėjas pakartoja argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad Alytaus PN bendrojo naudojimo patalpose veisiasi nariuotakojai ir kiti parazitai, dėl ko kalinimo sąlygos yra antisanitarinės. Dezinfekcija neefektyvi, apie atliekamus dezinfekcijos darbus nuteistieji nėra informuojami.
14. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas byloje pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis dėl to, kad nuo 2017 m. sausio 18 d. iki rugpjūčio 10 d. buvo atliekama dezinfekcija. Akcentuoja, kad parazitai buvo užfiksuoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo akte.
15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris minėtus duomenis objektyviai įvertino.
17. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai apie galimai padarytą neturtinę žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą neturtinę žalą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, dėl ko nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d., atlyginimo.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad Alytaus PN administracija ėmėsi aktyvių veiksmų, jog bendro naudojimo patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, dėl ko neturėjo pagrindo pripažinti Alytaus PN administracijos veiksmų neteisėtais ar konstatuoti neveikimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN administracijos atliekama dezinfekcija yra neefektyvi, o atsakovo atstovo pateikti duomenys apie nuo 2017 m. sausio 18 d. iki rugpjūčio 10 d. atliktas dezinfekcijas neatitinka tikrovės, kadangi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas patikrinimo akte konstatavo, kad Pataisos namų bendro naudojimo virtuvėlėje pastebėta nariuotakojų.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad vertinant, ar pareiškėjo nusiskundimai dėl buitiniais parazitais užkrėstos patalpos yra pagrįsti, vien tik atsakovo pateiktos sutarties dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos kopijos pateikimas nėra pakankamas pagrįsti, kad tikrinamu atveju pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygos šia prasme išties buvo tinkamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-261/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018). Tai reiškia, kad atsakovas, paneigdamas pareiškėjo teiginius, turi pateikti pagrįstus ir pakankamus to įrodymus (šiuo atveju, pvz., dezinsekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo aktus, žurnalus ir pan.). Akcentuotina ir tai, kad sprendžiant dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų, paprastai vertinama, ar laisvės atėmimo įstaiga sutarties dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sąlygų laikėsi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas, ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan. Nustačius šias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016).
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo atstovas 2016 m. gruodžio 27 d. su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ sudarė sutartį Nr. 157, pagal kurią UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ nuolat teikia kenkėjų kontrolės paslaugas Alytaus PN (b. l. 63-64). Iki 2016 m. gruodžio 27 d. minėtas paslaugas teigė V. M. IĮ (b. l. 66–67). Byloje pateikti dezinfekcijos darbų atlikimo aktų, sąskaitų-faktūrų, žurnalo kopijos, patvirtinančios atliktus dezinfekcijos ir deratizacijos darbus (b. l. 22–70).
24. Pareiškėjas su skundu pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2017 m. kovo 28 d. raštą, kuriame, atsakant į pareiškėjo skundą, nurodyta, kad 2017 m. kovo 20 d. atlikus Alytaus PN 15 būrio bendrojo naudojimo virtuvėlės patalpos operatyvų patikrinimą konstatuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkto pažeidimas (pastebėta nariuotakojų) (b. l. 12).
25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Alytaus PN administracija ėmėsi visų būtinų priemonių, jog bendro naudojimo patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, nariuotakojų nebūtų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nors byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Alytaus PN yra sudarę sutartį dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo ir laikosi sutarties sąlygų, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento atliktas patikrinimas, kurio metu pastebėti nariuotakojai, įrodo, jog priemonės parazitams naikinti nebuvo efektyvios. Šiuo atveju nariuotakojų būvimas bendrojo naudojimo patalpose (virtuvėlėje), pripažintinas pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas nepakankamu vykdymu, turėjusiu įtakos minėtų sąlygų bloginimui.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013).
27. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
28. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, Europos Žmogaus Teisių Teismas tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).
29. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Byloje pateikti duomenys apie pareiškėjui diagnozuotą ŽIV ir nustatytą 55 proc. darbingumo lygį nesudaro pagrindo vertinti, jog minėti sveikatos sutrikimai ir jų pasekmės susijusios su bendrojo naudojimo patalpose esančiais nariuotakojais (b. l. 9–11). Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
30. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir suformuotą teismų praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. S. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas.
Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys