AUDITO, APSKAITOS, TURTO VERTINIMO IR NEMOKUMO VALDYMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL Nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos aprašo PATVIRTINIMO
2017 m. vasario 9 d. Nr. V3-4
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdamas į Audito priežiūros komiteto 2016 m. spalio 10 d. posėdžio metu pateiktą nuomonę ir į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 3 d. raštą Nr. ((6.3-03)-5K-1702134)-6K-1701065 „Dėl Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų derinimo“:
1. T v i r t i n u Nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir
nemokumo valdymo tarnybos prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tarnybos direktoriaus
2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V3-4
Nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos aprašas
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato reikalavimus, kurių turi laikytis auditoriai ir audito įmonės, įgyvendindami nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principus, bei asmenis, laikomus galinčiais daryti tiesioginį ar netiesioginį, lemiamą poveikį finansinių ataskaitų audito (toliau – auditas) rezultatams.
2. Tvarkos aprašas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 5 dalies nuostatas.
II skyrius
Nepriklausomumo principo įgyvendinimas
4. Auditą atliekantis auditorius ir audito įmonė, laikydamiesi Įstatyme nustatytų nepriklausomumo ir objektyvumo principo (toliau – nepriklausomumo principas) reikalavimų, turi:
4.1. būti nepriklausomi nuo audituojamos įmonės ir nedalyvauti audituojamai įmonei priimant sprendimus;
5. Auditorius laikomas nepriklausomu nuo audituojamos įmonės pagal šios Tvarkos aprašo 4.1 punkte nustatytą reikalavimą, jeigu jis:
5.1. nėra susijęs šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais, vadovu, vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) arba kitu audituojamos įmonės darbuotoju, galinčiu daryti tiesioginę ir reikšmingą įtaką finansinių ataskaitų rengimui, šioje įmonėje vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis;
5.2. nėra audituojamos įmonės darbuotojas ir, jeigu buvo audituojamos įmonės darbuotoju, galinčiu daryti tiesioginę ir reikšmingą įtaką finansinių ataskaitų rengimui, nuo darbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję ne mažiau kaip 3 metai;
5.3. nėra audituojamos įmonės dalyvis ir, jeigu buvo audituojamos įmonės dalyviu, nuo akcijų arba akcijų dalių perleidimo yra praėję ne mažiau kaip 3 metai;
6. Audito įmonė laikoma nepriklausoma nuo audituojamos įmonės pagal šios Tvarkos aprašo 4.1 punkte nustatytą reikalavimą, jeigu:
6.2. audito įmonė, jos dalyviai ir vadovaujamas pareigas einantys asmenys nėra audituojamos įmonės dalyviai;
6.3. audito įmonės dalyviai ir vadovaujamas pareigas einantys asmenys nėra susiję šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais;
7. Šios Tvarkos aprašo 4.2. papunktyje nurodytais asmenimis, galinčiais daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį audito rezultatams laikomi:
7.1. audito įmonės ir audito tinklo, kuriam priklauso (jeigu priklauso) audito įmonė, vadovai, auditoriai, darbuotojai, bet kurie kiti fiziniai asmenys, kurių paslaugomis naudojasi arba kurių paslaugas kontroliuoja auditorius arba audito įmonė atlikdami auditą;
8. Su auditoriumi ir su šios Tvarkos aprašo 7.1 papunktyje nurodytais asmenimis susijusiais asmenimis, galinčiais daryti lemiamą poveikį audito rezultatams, laikomi:
8.1. auditoriaus arba šios Tvarkos aprašo 7.1 papunktyje nurodyto bet kurio asmens sutuoktinis ar sugyventinis, su kuriuo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota partnerystė, jų išlaikomi vaikai ir įvaikiai, kiti asmenys, kurie ne mažiau kaip 1 metus gyveno su tuo auditoriumi arba šios Tvarkos aprašo 7.1 papunktyje nurodytu asmeniu;
8.2. juridinis asmuo, kurio vadovas, valdybos ar stebėtojų tarybos narys yra šis auditorius arba šios Tvarkos aprašo 7.1 ir 8.1 papunkčiuose nurodyti asmenys;
9. Su audito įmone susijusiais asmenimis, galinčiais daryti lemiamą poveikį, laikomi:
10. Auditorius ir audito įmonė spręsdami, ar sutikti atlikti arba tęsti kiekvieno ataskaitinio laikotarpio auditą, taip pat ir audito atlikimo metu, turi:
10.1. identifikuoti nepriklausomumui kylančias savikontrolės, savanaudiškų interesų, tarpininkavimo, familiarumo ar įbauginimo grėsmes, kaip jos apibrėžtos Buhalterių profesionalų etikos kodekse, atsirandančias dėl ankstesnių ir dabartinių finansinių, asmeninių, verslo, darbo ar kitų ryšių, interesų ir santykių, įskaitant ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (toliau – Reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies 2 pastraipoje nurodytų paslaugų teikimą, išskyrus paslaugas, nurodytas 5 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos a punkto i, iv–vii papunkčiuose, kai laikomasi reikalavimų, nustatytų Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje, tarp jų, asmenų, galinčių daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį audito rezultatams, ir audituojamos įmonės;
10.3. priimti sprendimus dėl apsaugos priemonių, kurios pašalintų šios Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje nurodytas grėsmes arba sumažintų jas iki priimtino lygio ir tinkamai jas pritaikyti;
10.4. audito darbo dokumentuose nurodyti, ar:
10.4.1. auditorius ir audito įmonė atitinka reikalavimus, susijusius su nepriklausomumo ir objektyvumo principo taikymu;
10.5. pašalinti grėsmes nepriklausomumui keliančias aplinkybes, nutraukti grėsmes keliančius santykius arba atsisakyti atlikti auditą, arba nutraukti audito atlikimo sutartį, kai vykdydami šios Tvarkos aprašo 10.1-10.3 papunkčiuose nurodytas pareigas auditorius ir audito įmonė nustato, kad tinkamų apsaugos priemonių nėra arba jos negali būti taikomos šios Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje nurodytoms grėsmėms pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio.
11. Auditorius ir audito įmonė apsaugos priemonių turi imtis ir grėsmes nepriklausomumui keliančias aplinkybes pašalinti ar grėsmes keliančius santykius nutraukti turi kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų nustatymo dienos.
12. Jokios apsaugos priemonės nepadeda išvengti grėsmių nepriklausomumui ir auditorius bei audito įmonė negali atlikti audito, jeigu jie arba asmenys, galintys daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį audito rezultatams:
12.1. turi audituojamo subjekto finansinių priemonių, išskyrus pagal diversifikuoto kolektyvinio investavimo schemas netiesiogiai turimus interesus;
12.2. turi bet kurio su audituojamu subjektu susijusio subjekto finansinių priemonių, kurių turėjimas nuosavybės teise gali sukelti interesų konfliktą arba paprastai gali būti manoma, kad jį sukels, išskyrus pagal diversifikuoto kolektyvinio investavimo schemas netiesiogiai turimus interesus;
12.3. kitais nei 12.1 punkte nurodytais pagrindais turi ar gauna materialios ir tiesioginės naudos iš bet kokios finansinės priemonės, kurią išleido, garantuoja arba kitaip remia bet kuris audituojamas subjektas, išskyrus pagal diversifikuoto kolektyvinio investavimo schemas netiesiogiai turimus interesus, įskaitant valdomus fondus, pavyzdžiui, pensijų arba gyvybės draudimo fondus, arba dalyvauja kuriame nors sandoryje dėl bet kurios finansinės priemonės;
13. Auditorius, audito įmonė, asmenys, galintys daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį audito rezultatams, negali tarpininkauti arba priimti piniginių ar nepiniginių dovanų arba paslaugų iš audituojamo subjekto arba bet kurio su audituojamu subjektu susijusio subjekto, išskyrus atvejus, kai objektyvaus, protingo ir informuoto trečiojo asmens nuomone, jų vertė būtų nereikšminga arba neesminė.
14. Jei laikotarpiu, kurį apima finansinės ataskaitos, audituojamą subjektą įsigyja kitas subjektas arba jei jis susijungia su kitu subjektu ar įsigyja kitą subjektą, auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė nustato ir įvertina visus esamus ar neseniai buvusius interesus ar santykius, įskaitant visas tam subjektui suteiktas ne audito paslaugas, kurios, atsižvelgiant į taikomas apsaugos priemones, galėtų kelti grėsmę auditoriaus nepriklausomumui ir gebėjimui tęsti teisės aktų nustatytą auditą po faktinės susijungimo ar įsigijimo dienos.
IIi skyrius
konfidencialumo ir profesinės paslapties principo Įgyvendinimas
15. Įstatyme nustatyto konfidencialumo ir profesinės paslapties principo (toliau – konfidencialumo principas) turi laikytis auditą atliekantis auditorius ir audito įmonė.
16. Konfidencialią ir profesinę paslaptį sudarančia informacija laikoma visa informacija apie audito užsakovus, audituojamas įmones, kitus fizinius ir juridinius asmenis, jų veiklą, kuri auditoriui ir audito įmonei tapo žinoma atliekant auditą ir naudojantis jiems Įstatyme, tarptautiniuose audito standartuose ir audito sutartyje nustatytomis teisėmis bei vykdant nustatytas pareigas, išskyrus tą informaciją, kuri yra viešai skelbiama.
17. Auditorius ir audito įmonė laikydamiesi konfidencialumo principo privalo:
17.1. neatskleisti konfidencialios ir profesinę paslaptį sudarančios informacijos tretiesiems asmenims, išskyrus Įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus;
17.2. nenaudoti konfidencialios ir profesinę paslaptį sudarančios informacijos asmeniniams ar trečiųjų šalių interesams tenkinti;
17.3. užtikrinti visų dokumentų, kuriuose yra konfidencialios ir profesinę paslaptį sudarančios informacijos, saugumą ir nepasiekiamumą tretiesiems asmenims;
18. Konfidencialumo principas nėra pažeidžiamas, kai konfidencialią ir profesinę paslaptį sudarančią informaciją auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė teikia vykdydami Reglamento, Įstatymo ir kitų įstatymų reikalavimus, nustatančius privalomą informacijos teikimą, ar vadovaudamiesi Įstatymo nuostatomis, nustatančiomis atvejus, kai šis principas nėra pažeidžiamas.