Administracinė byla Nr. A-1375-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00053-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą        pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio         teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų,     trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 5–6), kurį patikslino (b. l. 11–12, 25–26), į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 24 d. jam suėjo 2/3 terminas dėl taikytino  lygtinio paleidimo, tačiau dėl įstaigos administracijos aplaidumo šis klausimas nebuvo laiku išspręstas. Pažymėjo, jog jis laiku kreipėsi į būrio viršininką A. P. dėl lygtinio paleidimo, užpildė prašymą, anketą bei lankėsi pas psichologą. Susirgus būrio viršininkui, darbai sustojo ir 3,5 mėnesio visi dokumentai gulėjo ant stalo, o pavaduojantys asmenys nuolat kartojo, jog grįžęs būrio viršininkas viską sutvarkys. Akcentavo, jog pateikė skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kuri aiškiai nurodė, kad 20 dienų iki lygtinio paleidimo termino suėjimo privaloma iškviesti nuteistąjį į pataisos namų administraciją ir pradėti tvarkyti reikiamus dokumentus. Teigė, kad, atėjus naujam būrio viršininkui, iš karto buvo sutvarkyti visi dokumentai ir jis buvo pristatytas komisijai, vėliau – teismui. Dėl šio incidento kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas), kuris nurodė, kad Alytaus pataisos namų administracija nieko nepažeidė. Pareiškėjo nuomone, jo buvimas nelaisvėje neteisėtais atsakovo veiksmais buvo pratęstas 3,5 mėnesio, todėl buvo padaryta didžiulė moralinė žala, sutriko sveikata, teko kreiptis į medikus, naudoti medikamentus.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimu į skundą (b. l. 14–16) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl lygtinio paleidimo galėjo pateikti nuo 2014 m. liepos 24 d., tačiau pateikė tik 2014 m. lapkričio 7 d. 2014 m. rugsėjo 16 d. pataisos namų Psichologinė tarnyba parengė išvadą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, 2014 m. lapkričio 7 d. Alytaus pataisos namai parengė pareiškėjo socialinio tyrimo išvadą, o 2014 m. gruodžio 17 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija posėdžio metu nubalsavo už pareiškėjo lygtinį paleidimą. Nurodė, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei neįvardija konkrečiai valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, taip pat nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis, todėl, neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt siekdamas pasipelnyti iš valstybės.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu (b. l. 33–36) atmetė pareiškėjo E. B. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus pataisos namų veiksmais, t. y. dėl laiku nesutvarkytų dokumentų, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog pastarojoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje            Nr. A⁵²⁵-1355/2010). Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas tam tikrus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Teismas taip pat vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis. Pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A¹⁷-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-619/2008 pažymėjo, jog įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pabrėžė, kad būtent pareiškėjui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti nurodytų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą. Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 24 d. jam suėjo du trečdaliai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl turėjo būti sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, tačiau laiku dokumentai nebuvo sutvarkyti, dėl to jo buvimas nelaisvėje neteisėtais atsakovo veiksmais buvo pratęstas 3,5 mėnesio. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (aktuali redakcija nuo 2014 m. balandžio 8 d.) (toliau – ir Taisyklės) 325¹, 325² punktais. Remdamasis į bylą pateiktais dokumentais, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 7 d. prašymu kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių dėl jo teikimo komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kuris įstaigoje buvo gautas tą pačią, t. y. prašymo surašymo, dieną ir užregistruotas Nr. 69/1330. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose ant pareiškėjo prašymo esantis spaudas patvirtino, kad prašymą komisija taip pat gavo 2014 m. lapkričio 7 d. ir užregistravo Nr. 356-413. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 24 d. jam buvo suėjęs 2/3 terminas dėl taikytino lygtinio paleidimo, tačiau nei pareiškėjas, nei atsakovas į bylą nepateikė duomenų, jog pareiškėjo prašymas buvo teiktas ir užregistruotas anksčiau, t. y. nuo 2014 m. liepos 24 d., likus mėnesiui iki termino (2014 m. rugpjūčio 24 d.) dėl lygtinio paleidimo suėjimo. Atsižvelgęs į tai, teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir laikė, kad pareiškėjas prašymą dėl lygtinio paleidimo pateikė 2014 m. lapkričio 7 d. Teismas taip pat vadovavosi Taisyklių 325³ punktu. Nustatė, kad, nepraleisdami Taisyklių 325³ punkte numatyto termino, Alytaus pataisos namai 2014 m. lapkričio 7 d. parengė socialinio tyrimo išvadą Nr. 272-13500. Teismas atsižvelgė į Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalį ir padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai, t. y. 2014 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolas Nr. 357-4, patvirtino, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose apsvarstė pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, susipažino su asmens (pareiškėjo) byla, išklausė pareiškėjo paaiškinimus bei nutarė jo prašymą patenkinti ir pareiškėją lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, kadangi nenustatyta valstybės valdžios institucijos, t. y. Alytaus pataisos namų, ar pareigūnų veikos neteisėtumo (neteisėtų veiksmų) kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymuose nustatyta tvarka konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado  būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Kadangi Alytaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios neturtinės žalos nepadarė, todėl pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą nebuvo pagrįstas.

Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjui kilusius išgyvenimus ir moralines kančias, kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinei žalai priteisti. Pareiškėjas skunde išdėstė nekonkrečius, tik labai abstrakčius ir deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Teismas dar kartą akcentavo, kad, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. Kaip paminėta, įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-619/2008). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Teismas konstatavo, kad, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip vienos iš privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, ir pareiškėjui neįrodžius neteisėtų atsakovo veiksmų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 57 str.), skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas E. B. apeliaciniu skundu (b. l. 40–41) nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu.

Pareiškėjas nurodo, kad 2014 m. rugpjūčio 24 d. suėjus lygtinio paleidimo terminui        buvo pradėta lygtinio paleidimo procedūra, kuri sustojo susirgus tuometiniam būrio viršininkui. Dokumentai buvo parengti tik po trijų mėnesių. Dėl administracijos aplaidumo patyrė stiprų moralinį ir fizinį sukrėtimą, teko vartoti antidepresantus. Teismas nepagrįstai atmetė skundą, todėl prašo teisingai išspręsti problemą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 46–48) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Kauno apygardos administraciniam teismui, teismo išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie tariamai padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius      ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 50–51) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie teismo įvertinti pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pažymi, kad dėl tariamai neteisėtų Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų pareiškėjas prašė priteisti jam neturtinę žalą. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla esant          trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš trijų paminėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Alytaus pataisos namų veiksmų, sprendžiant pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, atlyginimo.

Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Pareiškėjas skunde teismui prašė priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi dėl Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų (neveikimo) laiku nebuvo išspręstas pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad 2014 m. rugpjūčio 24 d. suėjus lygtinio paleidimo terminui buvo pradėta lygtinio paleidimo procedūra, kuri, dėl Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų, laiku nebuvo užbaigta, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė.

Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo veiksmų, susijusių su pareiškėjo lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra išaiškinusi, jog Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas (žr. 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-104/2014, 2013 m. liepos 16 d. nutartį, priimtą byloje V. U. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla, tuo tarpu bendrosios kompetencijos teismui teismingi ginčai, susiję su lygtinio paleidimo vykdymo teisiniais aspektais baudžiamajame procese. Reikalavimai dėl lygtinio paleidimo yra susiję su Baudžiamojo proceso kodekso 360 bei 362 straipsniuose, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis Nr. T-54, priima byloje V. A. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta byloje V. U. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; 2013 m. sausio 23 d. nutartis, priimta byloje V. P. v. Vilniaus pataisos namai; 2012 m. spalio 15 d. nutartis, priimta byloje L. L. v. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimas, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta byloje Ž. A. v. Alytaus pataisos namai).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartis, priimta byloje V. P. v. Vilniaus pataisos namai, 2012 m. spalio 15 d. nutartis, priimta byloje L. L. v. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimas, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde reiškė reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuri, pareiškėjo teigimu, atsirado dėl to, kad jis laiku nebuvo pristatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, procedūra buvo pradėta, bet dėl Alytaus pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų užsitęsė. 

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką nustato bausmių vykdymo įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatos (Bausmių vykdymo kodekso 157, 164 str., Baudžiamojo proceso kodekso 360, 362, 364 str.). Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą jis sieja su Alytaus pataisos namų veiksmais pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdymo procese, yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl šis pareiškėjo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta pažeidžiant funkcinio ar išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Kaip nustatyta, šioje byloje pareikšti pareiškėjo reikalavimai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo taisykles.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles. Kadangi nagrinėjama byla nėra priskirtina administracinių teismų kompetencijai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o byla perduodama nagrinėti pagal rūšinį bei teritorinį teismingumą Alytaus rajono apylinkės teismui (ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė