LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ INFORMACINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS 2021–2024 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

2021 m. birželio 9 d. Nr. V-1065

Vilnius

Įgyvendindama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.2.18 papunktį,

t v i r t i n u Lietuvos mokslo ir studijų informacinės infrastruktūros plėtros 2021−2024 metų veiksmų planą (pridedama).

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė                                                                     Jurgita Šiugždinienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro 2021 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. V-1065

LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ INFORMACINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS 2021–2024 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.   Lietuvos mokslo ir studijų informacinės infrastruktūros plėtros 2021–2024 metų veiksmų plane (toliau – Planas) pateiktos bendros mokslo ir studijų informacinės infrastruktūros plėtros kryptys, esamos būklės analizė ir tendencijų apžvalga, išdėstyti Plano tikslas, uždaviniai ir priemonės, numatomi Plano rezultatai, įgyvendinimo principai, Plano valdymas ir finansavimas, Plano įgyvendinimo rodikliai.

2.   Planas parengtas įgyvendinant 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, ir 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo.

3.   Planas yra tęstinė, anksčiau vykdytų mokslo ir studijų informacinei infrastruktūrai skirtų darbų, nurodytų Plano 7 punkte, veikla.

4.   Plano paskirtis – užtikrinti bendros Lietuvos mokslo ir studijų informacinės infrastruktūros (toliau – Bendra informacinė infrastruktūra) palaikymą ir plėtrą.

5.   Planas įgyvendinamas vadovaujantis šiais principais:

5.1.            integralumo. Bendra informacinė infrastruktūra yra integrali duomenų apsikeitimo, technologinio ir programinio aprūpinimo prasme, ji veikia kaip susijusių ir sąveikaujančių informacinių sistemų visuma, užtikrinanti rezultatų kokybę ir siekį tenkinti skirtingus vartotojų poreikius;

5.2.              atvirumo. Bendra informacinė infrastruktūra yra atvira kitoms informacinėms infrastruktūroms, ji pagal turimų išteklių galimybes gali būti naudojama ir kitose institucijose. Bendra informacinė infrastruktūra yra atvira inovatyviems, technologinę pažangą ir besikeičiančius narių poreikius atliepiantiems sprendimams; patogi ir draugiška vartotojams, priemonėms, paslaugoms, galimybėms, procedūroms ir technologijoms, skatina ir palaiko atvirąją prieigą prie mokslo tyrimo duomenų bei mokslo produkcijos, sukuria sąlygas mokslo ir studijų valdymo inovacijoms;

5.3.         globalumo, tarptautiškumo. Bendra informacinė infrastruktūra yra atvira, kaupia užsienio valstybių mokslo ir studijų duomenis, teikia informaciją apie Lietuvos švietimo ir mokslo sistemą. skatina dalijimąsi informacija, tarptautinį ir tarpdalykinį bendradarbiavimą, palaiko naujų idėjų ar atradimų sklaidą bei įvairių sričių mokslinių tyrimų efektyvumą, didina bendrų projektų ir tyrimų galimybes, gerina valstybės įvaizdį;

5.4.          atsakingumo. Kiekvienas Plano vykdytojas yra atsakingas už tinkamą Plano uždavinių planavimą, uždavinių pasiekimą, sukurtų technologijų saugumą, tinkamą informacinės infrastruktūros teisinį reglamentavimą, teikiamos informacijos išsamumą ir teisingumą;

5.5.          kokybiškumo, efektyvumo ir modernumo. Plano rezultatai turi būti kuo kokybiškesni ir efektyvesni bei pasiekti pasitelkiant modernias technologijas.

II SKYRIUS

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR TENDENCIJŲ APŽVALGA

6.   Nuo 2010 metų Bendros informacinės infrastruktūros plėtra vykdoma pagal kasmet pasirašomas lėšų naudojimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – Ministerija) ir mokslo ir studijų institucijos ir pagal įsakymą dėl lėšų skyrimo Nacionalinei švietimo agentūrai (toliau – NŠA). Sutartimis Ministerija įsipareigoja pagal turimas galimybes finansuoti informacinių sistemų ir infrastruktūros palaikymą bei plėtrą, o mokslo ir studijų institucijos ir NŠA – užtikrinti šių sistemų ir infrastruktūros veiklą.

7.   Plėtojant ir palaikant Bendrą informacinę infrastruktūrą atlikti šie darbai:

7.1.          plėtojant integruotą Lietuvos mokslo ir studijų informacinę erdvę:

7.1.1.           anksčiau sukurtos duomenų bazės ir sistemos sujungtos į integruotą Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos informacinę sistemą (toliau – eLABa IS);

7.1.2.           eLABa IS e. kataloguose sukaupta per 4,2 mln. įrašų, kuriuose aprašoma 8,4 mln. leidinių;

7.1.3.           eLABa IS Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų duomenų bazėje užregistruota 88,2 tūkst. dokumentų, iš jų 76,4 tūkst. su pagrindiniais dokumentais;

7.1.4.           eLABa IS Lietuvos mokslo ir studijų institucijų publikacijų duomenų bazėje sukaupta 426,8 tūkst. bibliografinių įrašų, iš jų 18,8 tūkst. objektų su pagrindiniu dokumentu;

7.1.5.           eLABa IS paieškos sistemoje, apimančioje bibliotekų e. katalogus, Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų (toliau – ETD) bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų publikacijų (toliau – PDB) duomenų bazes, per metus atliekama per 6,1 mln. paieškų;

7.1.6.           sutapties patikrai gautų dokumentų skaičius – 265 tūkst. dokumentų (disertacijų, baigiamųjų ir rašto darbų);

7.1.7.           eLABa IS naudojasi 51 Lietuvos mokslo ir studijų institucija ir 153,5 tūkst. registruotų individualių naudotojų;

7.2. siekiant mokslo rezultatų atvėrimo ir mokslo publikacijų integracijos su mokslo duomenimis bei įgyvendinant eLABa konsorciumo strateginėje sesijoje, kuri vyko 2020 m. liepos mėn., priimtus susitarimus dėl eLABa IS prioritetinių veiklų, prioritetinėmis veiklos sritimis išlieka bibliotekos informacinės sistemos, mokslo ir studijų publikacijų bei tezių ir disertacijų duomenų bazių plėtojimas ir palaikymas. Efektyviai suintegruotos su kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis sistemomis, jos tampa patogiais įrankiais, tenkinančiais naujai atsirandančius Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bei kitų institucijų poreikius, tokius kaip pagalba administruojant studijas ir mokslą, teikiant analitikos paslaugas; pagalba atliekant institucinį ir studijų krypčių vertinimą, teikiant ekspertams reikiamą informaciją; pagalba populiarinant Lietuvos mokslo pasiekimus ir kt.;

7.3. atlikus eLABa IS (posistemės: Bibliotekų informacinė sistema (toliau – BIS Aleph), elektroninė sutapties aptikimo sistema (toliau – ESAS), ETD ir PDB) teikiamų paslaugų ir pasaulinių tendencijų analizę, paaiškėjo trūkumai ir tobulintinos sritys:

7.3.1. šiuo metu naudojama BIS Aleph sistema, pradėta naudoti beveik prieš dvidešimt metų, artėja prie gyvavimo ciklo pabaigos, „Ex Libris“ BIS Aleph programinė įranga naudojama daugiau kaip 20 metų. Šiuo metu naudojama įranga neužtikrina galimybės efektyviai organizuoti ir valdyti kuriamų, įsigytų ar prenumeruojamų elektroninių ir skaitmeninių išteklių, kurie sudaro didesnę dalį kasmet bibliotekų įsigyjamų leidinių. Neužtikrina kokybiškos nuotolinės prieigos prie prenumeruojamų duomenų bazių. Tai daro įtaką ne tik tradicinių studijų organizavimo kokybei, bet ir organizuojamoms nuotolinėms studijoms, kurios yra intensyviai plėtojamos. Šių dienų aktualija yra efektyvi paieška ir prieiga prie elektroninių dokumentų, analitikos, lyginamosios analizės galimybės, veiklos optimizavimas (išteklių komplektavimas realiuoju laiku, finansų valdymas, kursų medžiagos rengimas ir kt.), naujų komplektavimo modelių naudojimas, mobilios aplikacijos ir kt., todėl ateityje sistema nebus reikšmingai plėtojama ir tobulinama. Neatnaujinus pasenusios techninės ir programinės infrastruktūros, yra rizikuojama, kad tokios sistemos tolesnis eksploatavimas gali nebeužtikrinti duomenų saugos, informacijos patikimumo ir veiklos tęstinumo reikalavimų. Kyla grėsmė, kad bibliotekos nespės atliepti akademinių institucijų poreikių informacijos išteklių prieigai bei negalės teikti Europos ir pasaulio standartus atitinkančių paslaugų šalies akademinių bendruomenių nariams. Pasaulyje stebimas aktyvus akademinių bibliotekų perėjimas iš bibliotekų informacinių sistemų į naujos kartos bibliotekos paslaugų platformas (angl. Library Services Platform, LSP), veikiančias debesų kompiuterijos pagrindais. LSP yra bendra informacijos išteklių valdymo sistema, apimanti spausdintų, elektroninių išteklių ir skaitmeninių kolekcijų valdymą nuo įsigijimo iki prieigos vartotojams;

7.3.2. dabar naudojama BIS Aleph sistema neleidžia eLABa IS integruoti su tarptautinių leidėjų, tiekėjų informacinėmis sistemomis, keistis metaduomenimis, ištekliais ir kitomis paslaugomis. Visas apsikeitimas duomenimis su tiekėjais vyksta rankiniu būdu, nėra automatinių sąsajų, nėra galimybės naudoti naujų ir plačiai pasaulyje paplitusių komplektavimo metodų. Trūksta elektroninių išteklių ir skaitmeninių kolekcijų tvarkymo galimybių. Išvardyti veiksniai lemia neefektyvų žmogiškųjų išteklių panaudojimą;

7.3.3. trūksta integracijos su kitomis sistemomis. Kasmet plečiasi bibliotekos paslaugų sritys, tad bibliotekų informacinė sistema turėtų sklandžiai integruotis į akademinę aplinką, žmogiškųjų išteklių valdymo sistemas, finansines sistemas, studentų informacines sistemas, autentifikavimo sistemas, virtualią mokymosi aplinką, mokslinės informacijos valdymo platformas. Integracija su kitomis vidinėmis sistemomis leistų sujungti PDB talpykloje saugomus duomenis su mokslininkų profiliais ir mokslinių tyrimų duomenimis, efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius, nes sumažintų rankinio darbo apimtis teikiant informaciją išorinėms sistemoms (pvz., „Vieversys“, mokslo duomenų talpykloms);

7.3.4. eLABa IS paieškos sistema nepakankama ir nebeatitinka augančių akademinės bendruomenės poreikių, nes neapima akademinėse institucijose prenumeruojamų duomenų bazių ar institucijose turimų ribotos prieigos elektroninių išteklių; būtina toliau plėtoti paieškos kriterijų ir rezultatų tikslinimo filtrų sistemą bei tobulinti paieškos pagalbos paslaugą, kuri paaiškintų, kaip suformuluoti tikslesnę paiešką ir pasirinkti tinkamus filtrus; eLABa IS paieškos sistema ir jos įgyvendinimo būdas nebepakankami: neapima  mokslo ir studijų institucijose valdomų informacijos išteklių įvairovės, tarp jų ir mokslo ir studijų institucijose prenumeruojamų duomenų bazių ar institucijose turimų ribotos prieigos elektroninių išteklių; būtina spręsti paieškos sistemos adaptacijose esamas UI / UX vizualinio bei funkcinio perkrovimo problemas, susijusias su paieškos kriterijų ir rezultatų atvaizdavimo tikslinimu; reikia tobulinti paieškos pagalbos paslaugą, kuri paaiškintų, kaip suformuluoti tikslesnę paiešką ir pasirinkti tinkamus filtrus;

7.3.5. sutapties patikra atliekama tik eLABa IS talpykloje, į kurią dokumentus teikia didesnė dalis eLABa IS tvarkytojų. Patikros įrankis neatlieka darbų patikros su interneto šaltiniais ir prenumeruojamose  mokslinėse duomenų bazėse, neturi grįžtamojo ryšio su darbų autoriais ir vertinamosios funkcijos; nepritaikytas plagiato prevencijai, akademiniam raštingumui bei akademinės etikos ir socialinės atsakomybės suvokimui ugdyti. Lyginant su pasaulinio lygio komercinėmis sistemomis, sistemos plėtra labai lėta ir neatitinka efektyvios sistemos poreikių. Dėl minėtų priežasčių eLABa IS patikros sistema naudojasi tik dalis  Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, likusios institucijos vietoj jos renkasi ir prenumeruoja kitus patikros įrankius arba nenaudoja jokios patikros sistemos;

7.3.6. nepakankamai išnaudojama galimybė kaupti visateksčius dokumentus PDB ir pateikti juos per paieškos vartus atvirai prieigai. eLABa IS pagrindu galima kurti institucines talpyklas ir jas registruoti OpenDOAR;

7.4. plėtojant mokslo ir studijų bendrą studijų valdymo informaciją:

7.4.1. įsteigta Švietimo valdymo informacinė sistema (toliau – ŠVIS);

7.4.2. įsteigti Studentų, Pedagogų, Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registrai;

7.4.3. ŠVIS teikia suinteresuotoms šalims apdorotą informaciją apie mokslą ir studijas;

7.4.4. Studentų registras teikia asmens duomenis pagal duomenų teikimo sutartis suinteresuotoms institucijoms (Lietuvos studentų sąjungai, Valstybiniam studijų fondui, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos);

7.4.5. Pedagogų registre kaupiami dėstytojų ir tyrėjų duomenys;

7.4.6. Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre kaupiami aukštųjų mokyklų išduoti aukštojo mokslo diplomai.

III SKYRIUS

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ (SSGG) ANALIZĖ

8.     SSGG analizė pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. SSGG analizė

STIPRYBĖS	GALIMYBĖS
1.     Sudarytos galimybės bendromis informacinėmis sistemomis nemokamai naudotis akademinių bendruomenių nariams. 2.     Kuriama ir nuolat pildoma didžiausia Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bibliotekų informacijos išteklių metaduomenų bazė. 3.     Virtuali paieška suteikia galimybę greitai rasti informaciją apie bet kuriose eLABa IS tvarkytojų bibliotekose saugomus informacijos išteklius. 4.     Sukaupta išsami Lietuvos mokslininkų publikacijų duomenų bazė. 5.     Užtikrinama prieiga prie Lietuvos mokslininkų sukurtos mokslo produkcijos. 6.     Duomenys iš informacinės sistemos naudojami atestacijų ir mokslo vertinimo srityse tiek instituciniame lygmenyje, tiek nacionalinio vertinimo metu. 7.     Išplėtota LITNET bei duomenų centrų infrastruktūra.	1.   Europos Sąjungos fondų investicijų parama. 2.   Palankios galimybės integracijai su kitomis išorinėmis sistemomis. 3.   Revizuoti sistemos architektūrą ją peržiūrint ir pritaikant naujus sprendimus, atitinkančius valstybės mokslo politiką. 4.   Pereiti prie eLABa IS infrastruktūros bibliotekinių paslaugų teikimo debesų kompiuterijos pagrindu. 5.   Bibliotekų informacinę sistemą integruoti į akademinę aplinką, žmogiškųjų išteklių valdymo sistemas, finansines sistemas, studentų informacines sistemas, autentifikavimo sistemas, virtualią mokymosi aplinką, mokslinės informacijos valdymo platformas. 6.   Įsigyti bendrą plagiato patikros sistemą visiems eLABAa IS naudotojams, kuri užtikrintų plagiato patikros ir prevencijos galimybes.
SILPNYBĖS	GRĖSMĖS
1.     Ilgalaikių bendrų informacinių sistemų plėtros vizijų stoka. 2.     Stokojama kokybiškai funkcionuojančių  eLABa IS sąsajų su kitomis informacinėmis sistemomis (pvz., „Vieversys“, mokslo duomenų talpyklos). 3.     eLABa IS, kaip sistema, neužtikrina pakankamo viešo matomumo ir nėra patogi naudotojui, neišplėtoti funkcionalumai. 4.     Neaiškūs naudos gavėjų (studentų, mokslininkų, dėstytojų) lūkesčiai sistemoms, nevykdoma lūkesčių stebėsena. 5.     Sutapties patikros įrankių naudojimas institucijose yra neefektyvus. 6.     Neapibrėžti eLABa paslaugų teikimų susitarimai, skirtingi institucijų interesai.	1.   Nepakankami finansiniai ištekliai eksploatacinėms ir IS plėtros išlaidoms po 2020 m. padengti. 2.   Nepakankamas eLABa IS  naudojimo įteisinimas norminiais teisės aktais, siekiant efektyvaus viešojo sektoriaus valdymo. 3.   Per menkas valstybinių institucijų interesas plėtoti ir naudoti eLABa IS valdomų sistemų išteklius efektyviam aukštojo mokslo sistemos valdymui. 4.   Augančios išorinio įsilaužimo į sistemas grėsmės. 5.   Naudojama BIS Aleph sistema artėja prie gyvavimo ciklo pabaigos.

IV SKYRIUS

PLANO TIKSLAS, UŽDAVINIAI

9. Plano tikslas – taikant šiuolaikines informacines technologijas ir bendrus nacionalinius bei mokslo ir studijų institucijų susitarimus, plėtoti pasaulines tendencijas atitinkančias informacines sistemas, sudaryti sąlygas informacijos atvirumui mokslo ir studijų srityje, duomenimis grįstam ir efektyviam mokslo ir studijų institucijų valdymui, moderniam ir kokybiškam studijų procesui plėtotis, tenkinti naujai atsirandančius mokslo ir studijų institucijų ir kitų institucijų poreikius.

10. Atsižvelgiant į atliktą esamos būklės, pasaulinių tendencijų ir SSGG analizę (1 lentelė), nustatomi tokie Plano uždaviniai:

10.1.    naudojantis Europos Sąjungos fondų investicijų ar kitomis teisėtai gautomis lėšomis, plėtoti valstybines mokslo ir studijų informacines sistemas ir registrus, užtikrinant mokslo ir studijų informacinių sistemų ir infrastruktūros integraciją bei efektyvų veikimą;

10.2.    naudojant sukurtą bendrą infrastruktūrą bei sukauptą patirtį, sudaryti sąlygas mokslo ir studijų politiką formuojančioms institucijoms bei mokslo ir studijų institucijoms užtikrinti efektyvų informacijos išteklių valdymą, akademinei bendruomenei vykdyti šiuolaikines studijas, užtikrinti integruotą prieigą prie nacionalinių ir tarptautinių skaitmeninių mokslo ir mokymosi išteklių.

11.   Įgyvendinant Plano 10.1 papunktyje nurodytą uždavinį, numatomas valstybinių mokslo ir studijų informacinių sistemų bei mokslui ir studijoms skirtų nacionalinių registrų veiklos dalinis palaikymas, valstybinių informacinių sistemų bei registrų, skirtų mokslui ir studijoms, ilgalaikių vizijų / investicinių planų parengimas bei šių sistemų ir registrų plėtojimas.

V SKYRIUS

PLANO VALDYMAS, FINANSAVIMAS IR ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI

12.   Plano vykdymą koordinuoja Ministerija.

13.    Plano vykdytojai gali būti mokslo ir studijų institucijos, NŠA.

14.    Plano finansavimo šaltiniai:

14.1.   valstybės biudžeto lėšos, įskaitant Europos Sąjungos fondų investicijų lėšas;

14.2.   Plano vykdytojų lėšos;

14.3.   kitos teisėtai įgytos lėšos.

15.   Plano 10.1 papunktyje nurodytam uždaviniui įgyvendinti gali būti siekiama Europos Sąjungos fondų investicijų paramos.

16.   Plano vykdytojai, atsižvelgdami į patvirtintus ilgalaikius bendrų institucinių informacinių sistemų plėtros planus, ieško finansavimo šaltinių, rengia ir teikia projektus gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, Europos Sąjungos bendrųjų programų ir kitų finansavimo šaltinių.

17.   Plano vykdytojai kasmet iki vasario 15 d. Ministerijai teikia Plano vykdymo ataskaitas už praėjusius kalendorinius metus.

18.  Plano VI skyriuje nurodytas 10.1 ir 10.2 papunkčiuose įvardytiems uždaviniams įgyvendinti reikalingas lėšų poreikis, galutinės skiriamų asignavimų sumos patvirtinamos Ministerijos strateginiame veiklos plane.

19.  Plano įgyvendinimo lėšų poreikis pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė. Plano įgyvendinimo lėšų poreikis

Uždaviniai	Priemonės	2021	2022	2023	2024
		tūkst. eurų	tūkst. eurų	tūkst. eurų	tūkst. eurų
1. Uždavinys. Plėtoti bendras mokslo ir studijų informacines sistemas ir registrus, užtikrinti mokslo ir studijų informacinių sistemų ir infrastruktūros integraciją bei efektyvų veikimą
	1.1. Diegti naujos kartos bibliotekos paslaugų platformą, veikiančią debesų kompiuterijos pagrindais, kuri sudaro galimybes taikyti pasaulyje paplitusius komplektavimo metodus, praplečia elektroninių išteklių ir skaitmeninių kolekcijų tvarkymo galimybes, užtikrina sklandžią integraciją į akademinę aplinką (finansų valdymo, darbuotojų valdymo, besimokančiųjų valdymo ir kt.).		1 097	332	418,4
	1.2. Informacinės sistemos eLABa IS plėtojimas siekiant integracijos su išorinėmis sistemomis, tokiomis kaip „Vieversys“ ir kt., bei pasirengti integracijai į EOSC (European Open Science Cloud).		65,8	26	26,8
	1.3. Įsigyti ir įdiegti bendrą sutapties patikros sistemą, kuri užtikrintų plagiato patikros ir prevencijos galimybes.		200,4	110,8	148,8
	1.4. Atlikti informacinių sistemų plėtros ir kaštų analizę. Atsižvelgiant į besikeičiančius suinteresuotų grupių poreikius, vykdyti nuolatinę informacinės sistemos architektūros ir infrastruktūros peržiūrą ir modernizavimą. Didinti administruojamų informacinių sistemų saugą ir valdomų duomenų integralumą bei vientisumą kibernetinių atakų ir programinio kodo pažeidžiamumo atžvilgiu.		233,8	100,2	482
2 Uždavinys. Sudaryti sąlygas mokslo ir studijų politiką formuojančioms institucijoms bei mokslo ir studijų institucijoms užtikrinti efektyvų valdymą, akademinei bendruomenei vykdyti šiuolaikines studijas, užtikrinti integruotą prieigą prie nacionalinių ir tarptautinių skaitmeninių mokslo ir mokymosi išteklių	2.1. Užtikrinti informacinės sistemos eLABa posistemių (BIS Aleph, ESAS, ETD ir PDB) ir infrastruktūros palaikymą bei priežiūrą.	437	437	437	437
	2.2. Atlikti suinteresuotų grupių poreikių analizę, siekiant labiau atliepti studijų ir mokslo administravimo poreikius, kurti pridėtinę analitinę vertę.
	2.3. Užtikrinti Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) ir registrų, skirtų mokslui ir studijoms, palaikymą.	100	100	100	100

20.    Plano įgyvendinimo rodikliai pateikti 3 lentelėje.

3. lentelė. Plano įgyvendinimo rodikliai

Tikslas ir uždaviniai	Rezultatai	Rodiklis 2021 m.	Rodiklis 2022 m.	Rodiklis 2023 m.
Tikslas – sudaryti sąlygas informacijos atvirumui moksle ir studijose, duomenimis grįstam ir efektyviam mokslo ir studijų institucijų duomenimis pagrįstam valdymui, moderniam ir kokybiškam studijų procesui plėtotis	Mokslo ir studijų institucijų (universitetų, kolegijų ir institutų), kurios naudojasi bendromis institucinėmis informacinėmis sistemomis, dalis (proc.)	80	85	90
1 uždavinys. Plėtoti valstybines mokslo ir studijų informacines sistemas ir registrus, užtikrinant mokslo ir studijų informacinių sistemų ir infrastruktūros integraciją bei efektyvų veikimą	Atvirai prieinamų Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų dalis (proc.)	60	65	70
2 uždavinys. Sudaryti sąlygas mokslo ir studijų politiką formuojančioms institucijoms bei mokslo ir studijų institucijoms užtikrinti efektyvų valdymą, akademinei bendruomenei vykdyti šiuolaikines studijas, užtikrinti integruotą prieigą prie nacionalinių ir tarptautinių skaitmeninių mokslo ir mokymosi išteklių	Nacionalinių sistemų vartotojų pasitenkinimas (vertinant pagal 1–5 balų sistemą)	4	4,1	4,2

________________________