LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL LIETUVOS PRISIJUNGIMO PRIE EUROPOS TARYBOS KULTŪROS PAVELDO VERTĖS VISUOMENEI PAGRINDų KONVENCIJOS (FARO KONVENCIJOS)
2017 m. lapkričio 14 d. Nr. XIII-725
Vilnius
pabrėždamas, kad Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencija (vadinamoji Faro konvencija), įtvirtinanti su kultūros paveldu susijusias piliečių teises kaip neatskiriamas nuo Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje apibrėžtos teisės dalyvauti kultūriniame gyvenime, yra ypač aktuali Lietuvai, nes mūsų valstybėje nėra tinkamai užtikrintas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus, lemiančius net ir pačių svarbiausių kultūros paveldo vertybių likimą (pavyzdžiui, rengiant Vilniaus Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblio teritorijų planavimo dokumentus taikyta supaprastinta viešinimo procedūrų tvarka);
primindamas, kad prieš 10 metų, 2007 m. gegužės 18 d., Lietuvos Respublikos Seime įvykusio forumo „Paveldas ir visuomenė“ dalyviai – nevyriausybinių organizacijų (Alternatyvios kultūros paveldo komisijos, Lietuvos dailės istorikų draugijos, Lietuvos archeologijos draugijos, Lietuvos architektų sąjungos ir kitų organizacijų), Seimo bei vykdomosios valdžios institucijų (Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centro) atstovai – priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos kultūros paveldo būklės ir perspektyvų, kurioje Seimui ir Respublikos Prezidentui pasiūlyta „paspartinti Lietuvos Respublikos prisijungimą prie Europos Tarybos bendrosios konvencijos dėl kultūros paveldo vertės visuomenei“;
taip pat primindamas, kad prieš 10 metų, 2007 m. spalio 11–12 dienomis, Vilniuje įvykusios Europos Tarybos konferencijos „Tarptautinės kultūros paveldo konvencijos ir pagrindiniai dokumentai – dabartinė būklė ir perspektyvos“ dalyviai – daugiau kaip 20 Europos valstybių parlamentų ir vykdomosios valdžios institucijų, taip pat Europos Tarybos ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, UNESCO, įtakingiausios, milijonus narių iš daugiau kaip 40 valstybių vienijančios kultūros paveldo išsaugojimu besirūpinančios Europos nevyriausybinės organizacijos „Europa Nostra“, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS), Tarptautinio kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo studijų centro (ICCROM) ir Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) vadovai ir kiti aukšto lygio atstovai, mokslininkai – priėmė Vilniaus deklaraciją, kuria pakvietė valstybių vyriausybes kuo greičiau pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvenciją, o to belaukiant pradėti taikyti jos principus, atitinkamai keičiant savo politiką ir patirtį kultūros paveldo srityje;
apgailestaudamas ir prisiimdamas dalį atsakomybės dėl to, kad per 10 metų nuo Lietuvos visuomenės ir valdžios institucijų bendro kreipimosi ir 2007 m. Europos Tarybos konferencijos Vilniaus deklaracijos priėmimo Lietuvos valdžios institucijos nepriėmė jokių sprendimų, kurie užtikrintų mūsų valstybės prisijungimą prie Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijos;
pažymėdamas, kad nerimą dėl atsainaus Lietuvos valstybės politikų požiūrio į Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvenciją per pastarąjį dešimtmetį ne kartą viešai pareiškė Valstybinė kultūros paveldo komisija – Seimo, Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais, taip pat tai, kad dabartinė šios komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė dar kartą pabrėžė viltį, kad Lietuva vis dėlto prisijungs prie šios konvencijos ir taps pažangiai ir moderniai mąstančių demokratinių valstybių bendražyge, sekdama kaimyninės valstybės Latvijos, kuri šią konvenciją pasirašė ir ratifikavo netrukus po jos priėmimo, pavyzdžiu,
ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę užtikrinti, kad Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencija būtų kuo greičiau pasirašyta ir pateikta Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti, taip pat nedelsiant pradėti taikyti jos principus Lietuvos kultūros paveldo politikoje ir praktikoje.