Administracinė byla Nr. A-2085-821/2023
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00022-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ ir mažosios bendrijos „Litrestas“ apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“, mažosios bendrijos „Litrestas“ skundus atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas mažoji bendrija „Rąžės pramogų projektai“ (toliau – ir pareiškėjas, MB „Rąžės pramogų projektai“) kreipėsi į teismą su skundais, kuriuos patikslino, prašydamas: panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas); stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 197 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 371 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymui; panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. (4.1 E) A1-2030 „Dėl licencijavimo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo MB „Rąžės pramogų projektai“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjas mažoji bendrija „Litrestas“ (toliau – ir MB „Litrestas“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybes tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjas MB „Rąžės pramogų projektai“ taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą ir vykdymą iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. sausio 24 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-171-629/2023 pareiškėjo MB „Rąžės pramogų projektai“ atskirąjį skundą atmetė, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ ir mažosios bendrijos „Litrestas“ skundus, bei netenkino pareiškėjo mažosios bendrijos „Litrestas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus.
Pareiškėjas MB „Rąžės pramogų projektai“ apeliaciniame skunde be kita ko prašo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-244 ir Administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (4.1 E) A1-2030 galiojimą ir vykdymą iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje.
Pareiškėjas savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjo finansinė padėtis sistemingai blogėja ir įmonė MB „Rąžės pramogų projektai“ taps nemokia, jei negalės vasaros sezono metu (kuris yra pagrindinis pajamų šaltinis Palangoje) vykdyti savo įprastinės ekonominės veiklos. Esminį aplinkybių pasikeitimą patvirtina ir tiekiami įrodymai t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2023 m. birželio 9 d. pranešimas apie mokestinės paskolos nutraukimą ir pradedamą skolos išieškojimą iš visų įmonės banko sąskaitų, dėl ko pareiškėjo banko sąskaitose buvo apribotos visos piniginės lėšos. Mokestinės paskolos sutartis su VSDFV buvo nutraukta dėl to, jog pareiškėjas dėl jo ekonominės veiklos ribojimo, Sprendimo pagrindu, neturėjo galimybės tinkamai ir laiku mokėti įmokų valstybės biudžetui, apie ką pareiškėjas jau anksčiau buvo informavęs pirmosios instancijos teismą, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Neturėdamas galimybės vykdyti savo įprastinės ekonominės veiklos dėl priimto Sprendimo, pareiškėjas negali tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų nei valstybinėms institucijoms nei privatiems juridiniams asmenims.
2. Laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį. Todėl kyla būtinybė laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, kadangi įsigaliojus Sprendimui pareiškėjo veikla iš esmės tampa neįmanoma su iš to sekančiomis pasekmėmis.
3. Įsigaliojus skundžiamam Įsakymui pareiškėjas neteko visų savo pajamų (kadangi ribojimas taikomas visam pareiškėjo valdomo subjekto darbo laikui), dėl ko bus nutraukta 2021 m. kovo 31 d. patalpų adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Pareiškėjas negali sumokėti pagal mokestines paskolos sutartis atidėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) įmokų (mokestinės paskolos sutartys pateiktos byloje), susidariusių po karantino, kadangi pareiškėjas buvo įtrauktas į tiesiogiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių įmonių sąrašą. Taigi, pareiškėjui kreditorių reikalavimu bus paskelbta bankroto procedūra, todėl galimas vėlesnis palankus teismo sprendimas pareiškėjui nesukels jokių teigiamų padarinių. Be to, Palangos miesto savivaldybė be skundžiamo Įsakymo yra priėmusį ir 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T2-243, kuris yra taip pat nukreiptas į pareiškėjo veiklą. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms – įmonė neteko absoliučiai visų savo pajamų ir negali vykdyti savo turimų įsipareigojimų su visomis iš to sekančiomis neigiamomis pasekmėmis.
4. Atsižvelgiant į skunde išdėstytas aplinkybes, prima facie argumentus dėl skundžiamo Įsakymo neteisėtumo ir skunde pateiktą aktualią pastarųjų metų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, galima objektyviai įžvelgti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo tikimybę ateityje.
5. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui neabejotinai būtų padaryta neatitaisoma žala: pareiškėjas prarado iš esmės visas savo pajamas, nes viešojo maitinimo įstaiga adresu (duomenys neskelbtini) tapo visiškai nekonkurencinga ir teko nutraukti subnuomos ir renginių organizavimo sutartis; dėl sunkios įmonės finansinės būklės įmonė negali sumokėti nuomos mokesčio, o nutraukus patalpų nuomos sutartį adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas patirs itin didelių materialinių nuostolių ir praras visas savo investicijas (neatskiriamus pastato pagerinimus), atliktas į pastatą adresu (duomenys neskelbtini); pareiškėjas negali sumokėti mokesčių ir vykdyti tarp pareiškėjo ir VSDFV sudarytos pokarantininio laikotarpio mokestinės paskolos sutarties, dėl ko VSDFV nurodymo pagrindu yra apribota pareiškėjo galimybė naudotis banko sąskaitomis; pareiškėjas turėjo nutraukti sutartis su atlikėjais dėl programų bei taip pat turi sumokėti baudas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.
6. Remiantis Palangos miesto policijos komisariato pateikiamais duomenimis visi policijos iškvietimai yra gaunami tik dėl triukšmo iš stacionaraus triukšmo šaltinio, todėl įvykiai dėl kurių gaunami pranešimai ir kurių pagrindu buvo priimtas Įsakymas, yra nepavojingi visuomenės saugumui, todėl darytina išvada, jog reikalavimų užtikrinimo priemonių pritaikymas skundžiamo Įsakymo atžvilgiu nesudarytų jokių prielaidų (galimybės) viešojo intereso apsaugos pažeidimui bei nesukeltų neigiamų padarinių.
7. Dėl priimto Sprendimo ir Įsakymo įprastinė pareiškėjo veikla patalpose tampa neįmanoma, nes pareiškėjas negauna pajamų, tačiau turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal anksčiau sudarytas sutartis. Taigi, bus pažeistas proporcingumo principas bei proceso šalių interesų pusiausvyros principas, nes dėl susiklosčiusių aplinkybių vėlesnis palankus teismo sprendimas neturės jokio teigiamo poveikio pareiškėjui, kas iš esmės prieštarauja formuojamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai panašaus pobūdžio bylose. Iš pateiktų dokumentų ir VSDFV pradėjus priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo banko sąskaitų, yra akivaizdu, jog įmonės veiklos tęstinumo bus neįmanoma užtikrinti teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir neleidus pareiškėjui, finansiškai esminiu vasaros sezono metu vykdyti įprastinę ekonominę veiklą.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).
ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, kitaip tariant prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo rizika.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023).
Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę sustabdyti Tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-244 ir Administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (4.1 E) A1-2030 galiojimą ir vykdymą iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje, iš esmės grindžia tuo, kad neturėdamas galimybės vykdyti savo įprastinės ekonominės veiklos dėl priimto Sprendimo, pareiškėjas negali tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų nei valstybinėms institucijoms, nei privatiems juridiniams asmenims, Įsigaliojus Įsakymui pareiškėjas neteko visų savo pajamų, be to, VSDFV 2023 m. birželio 9 d. pranešimu informavo pareiškėją apie mokestinės paskolos nutraukimą ir pradedamą skolos išieškojimą iš visų įmonės banko sąskaitų.
Šiuo atveju nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjui uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 2 d. prekybos vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis, faktinis priėmimo pagrindas – Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2022 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. 30-S-8087 „Dėl prevencinių priemonių viešajai rimčiai užtikrinti“, 2022 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. 30-S-12022 „Dėl informacijos pateikimo“, Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. VŠTS1-61 „Dėl informacijos pateikimo“.
Administracijos direktorius 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-2030 MB „Rąžės pramogų projektai“ sustabdė (duomenys neskelbtini) išduotos 2018 m. gegužės 25 d. prekybos alkoholiu licencijos Nr. (17.1)-Ll-260 galiojimą nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 2 d. Įsakymo preambulėje nurodomas šio teisės akto priėmimo teisinis pagrindas, t. y. buvo vadovaujamasi Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 197 redakcija), 6 ir 371 punktais, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“ 1 punktu bei atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. (4.27 E) D3-4308 „Dėl informacijos pateikimo“.
Atkreiptinas dėmesys, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų, be kita ko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. birželio 9 d. pranešimo, matyti, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai atsirado anksčiau, nei buvo priimtas skundžiamas Sprendimas (2022 m. gruodžio 2 d.) ir Įsakymas (2022 m. gruodžio 28 d.), t. y. šiuo pranešimu pareiškėjas yra informuojamas, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo priimtas sprendimas dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo ir pareiškėjui pažeidus minėto sprendimo sąlygas, jis neteko galios ir pradėtas skolos priverstinis išieškojimas. Todėl vertintina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. birželio 9 d. pranešimas nėra (ginčo metu nebuvo) susijęs su Sprendimu ar Įsakymu.
Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad jo skundo reikalavimai tikėtinai pagrįsti, taip pat pasisakydama dėl pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų – (duomenys neskelbtini) gyventojų atstovo V. M. 2022 m. rugpjūčio 1 d. kreipimosi, Palangos miesto savivaldybės administracijos Darbo grupės dėl licencijuojamos veiklos sąlygų prekybos vietose ribojimo posėdžių 2022 m. lapkričio 11 d. protokolo ir 2022 m. lapkričio 29 d. protokolo, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Reikalavimo užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012). Aptariami pareiškėjo įrodymai, iš esmės, yra susiję su Sprendimo ir Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl per se (savaime) nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos, galimo nemokumo, galimai nutrauktų patalpos nuomos ir kitų sutarčių, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).
Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nurodytas priežastis, dėl kurių turi būti taikomos šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, atsižvelgdama į keliamo ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl pareiškėjo prašymas taikyti pageidaujamas reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teisėjų kolegija