LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PAVELDO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. liepos 23 d. Nr. V-826
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Paveldo studijų krypties aprašu iki 2016 m. birželio 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-826
PAVELDO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Paveldo studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami paveldo studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-2212 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ į Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją Nr. 2006/962/EB „Dėl Bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų“.
4. Aprašo paskirtis:
4.1. Formuoti paveldo studijų krypties sampratą, apibrėžti paveldo studijų krypties specifiką ir profesinės veiklos identitetą;
4.2. Padėti aukštosioms mokykloms rengti, atnaujinti, pertvarkyti ir vertinti paveldo studijų krypties studijų programas;
4.3. Orientuoti ekspertus ir akreditavimo institucijas, vertinančius paveldo studijų krypties studijų programas;
4.4. Informuoti akademinę bendruomenę, darbdavius ir kitus suinteresuotuosius asmenis apie paveldo studijų krypties studijose įgyjamas žinias, gebėjimus ir jų lygmenis;
6. Baigus paveldo studijų krypties studijas įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:
6.1. Baigus universitetines pirmosios studijų pakopos studijas įgyjamas paveldo studijų bakalauro kvalifikacinis laipsnis, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro diplomu;
7. Paveldo studijų krypties pirmosios ir antrosios studijų pakopų studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine forma.
9. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai:
9.1. Į paveldo studijų krypties pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
9.2. Rekomenduojama, kad į antrosios studijų pakopos studijas būtų priimami asmenys, įgiję ne žemesnį kaip paveldo studijų ar kitų humanitarinių ir socialinių mokslų sričių studijų bakalauro kvalifikacinį laipsnį, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus ir aukštosios mokyklos nustatytą tvarką. Per pirmosios studijų pakopos studijas asmenys turi būti pasiekę studijų rezultatus, užtikrinančius pasirengimą studijuoti paveldo krypties antrosios studijų pakopos studijų programose.
9.3. Suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir atitinkamai Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis, o magistro kvalifikacinis laipsnis – septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir atitinkamai Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
10. Paveldas yra visuomenės kultūrinės, tautinės ir pilietinės tapatybės pamatas. Jis stiprina visuomenės savimonę, sanglaudą, yra svarbus formuojant tautinės ir politinės bendruomenės pagrindus ir vertybinę orientaciją, taip pat jis – viena iš esminių žmogaus kultūrinės raidos ir gyvenimo kokybės gerinimo prielaidų. Paveldo studijos prisideda prie Lietuvos paveldo pažinimo, sklaidos, išsaugojimo, panaudojimo aktualiems poreikiams ir perdavimo ateities kartoms.
11. Paveldo studijų objektas yra kultūros ir gamtos, materialusis ir nematerialusis, kilnojamasis ir nekilnojamasis paveldas, jo įpaveldinimas, apsauga, perteikimas ir vaidmuo visuomenėje. Paveldas yra labai įvairus, o jo apibrėžtis – nuolat kintanti, todėl paveldo studijos apima platų tarpdalykinių teorinių ir praktinių žinių spektrą.
12. Paveldo studijos grindžiamos humanitariniais ir socialiniais mokslais. Jos apima fundamentinius ir taikomuosius paveldo tyrimus (išskyrus ardomuosius tyrimus), elgesio su paveldu tyrimus, taip pat su paveldo apsauga, perteikimu ir kitokia veikla, kurios objektas yra paveldas ar kuri daro poveikį paveldui, susijusias teorijas, metodus ir praktiką (išskyrus tvarkomuosius paveldosaugos darbus).
13. Paveldo studijos yra integraliai susijusios su kultūros, politikos, ekonomikos ir kitomis visuomenės gyvenimo sritimis, todėl joms svarbūs kultūriniai, politiniai, ekonominiai, taip pat socialiniai, instituciniai, edukaciniai ir kiti paveldo aspektai.
14. Paveldo studijų krypčiai priskiriama paveldo teorija, paveldosauga, paveldo tyrimai. Paveldo tyrimai gali būti atskira paveldo studijų šaka.
15. Paveldo studijos apima platų praktinės veiklos, susijusios su paveldo tyrimais, apsauga, perteikimu, edukacija ir kita, lauką, šios veiklos planavimą, organizavimą, įgyvendinimą (išskyrus ardomuosius tyrimus ir tvarkomuosius paveldosaugos darbus), kritinį vertinimą, atitinkamų siūlymų teikimą ir panašiai.
16. Rengiant paveldo studijų krypties studijų programas siūloma remtis naujausiomis susijusių mokslų žiniomis, pasiekimais ir teorija, tarptautinės paveldosaugos (UNESCO, ICOMOS, ICCROM, IUCN, ICOM, kitų institucijų) patirtimi, rekomendacijomis ir praktika, taip pat užsienio šalių ir nacionalinės paveldosaugos gerąja patirtimi. Studijų programų turinys turi būti orientuotas ir į aktualius visuomenės poreikius.
17. Paveldo krypties studijose turi būti lavinami šie gebėjimai:
17.1. Bendrieji gebėjimai: gebėjimas savarankiškai dirbti, mokytis ir tobulėti; bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje; efektyviai organizuoti savo ir bendradarbių veiklą; kryptingai ir tikslingai dirbti; kritiškai, savikritiškai ir kūrybiškai mąstyti; lanksčiai ir kūrybiškai reaguoti į profesinės veiklos pokyčius bei problemas; dirbti besikeičiančioje sociokultūrinėje aplinkoje; suprasti ir vertinti daugiakultūriškumą; suvokti moralinę atsakomybę už savo veiklą ir priimamus sprendimus;
17.2. Tarpsritiniai gebėjimai: gebėjimas taikyti pamatines humanitarinių ir socialinių mokslų, susijusių su paveldu, žinias paveldo objektų, reiškinių ir procesų tyrimuose;
17.3. Tarpkryptiniai gebėjimai: gebėjimas suprasti ir taikyti susijusių studijų krypčių (istorijos, archeologijos, menotyros ir kitų) žinias įvairioje su paveldu susijusioje praktinėje veikloje; taip pat gebėjimas naudoti informacines technologijas, taikyti komunikacijos, vadybos, užsienio kalbų žinias.
18. Paveldo studijų krypties programomis rengiami paveldosaugininkai, paveldo tyrėjai ir kiti su paveldu susijusiose srityse dirbantys specialistai.
19. Paveldosaugininko ir paveldo tyrėjo profesinė veikla suvokiama kaip paveldo tyrimai (analizė, kritika, vertinimas ir kita) ir (arba) paveldo valdymas, administravimas, perteikimas ir poveikis paveldosaugos procesams.
20. Paveldosaugininko ir paveldo tyrėjo profesinės veiklos pobūdis: paveldo istorikas, paveldo teoretikas, paveldo analitikas, paveldo ekspertas, paveldo administratorius.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
22. Paveldo studijos grindžiamos skirtingais mokslais, todėl turi būti suteikiamos galimybės paveldo studijų krypties programose įgyti žinių ir gebėjimų, leidžiančių suvokti paveldo sampratų įvairovę, fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų svarbą, teorijos ir praktikos sąsajas, integralumą su kitomis visuomenės gyvenimo sritimis ir įgyti konkrečios paveldo studijų srities (pavyzdžiui, paveldo tyrimų, paveldo teorijos, paveldo administravimo, paveldo perteikimo ir kitų) specializaciją.
23. Šiame skyriuje nurodomi siekiami pamatiniai paveldo studijų krypties studijų rezultatai, tačiau jie nėra studijų programos ar studijų dalykų (modulių) detalaus turinio specifikacija.
24. Asmuo, baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekęs šiuos studijų rezultatus:
24.1. Žinios ir jų taikymas:
24.1.1. Žino ir supranta paveldo ir paveldosaugos reiškinius, moka juos apibūdinti, išmano jų tyrimų problematiką; žino ir supranta profesinę terminiją;
24.1.2. Žino ir supranta istorinius, socialinius, kultūrinius, etninius ir politinius paveldo reiškinio kontekstus, moka juos paaiškinti platesniame laiko ir erdvės kontekste;
24.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus:
24.2.1. Pagal studijuotos paveldo srities mokslų reikalavimus geba savarankiškai atlikti nesudėtingą mokslinį tyrimą: apsibrėžti tyrimo tikslus ir uždavinius, taikyti tyrimų metodus, surinkti duomenis apie tiriamąjį objektą ir aiškia taisyklinga lietuvių ir (arba) kita studijų programos vykdymo kalba pateikti mokslinių tyrimų rezultatus ir išvadas; Geba atlikti studijuotos paveldo srities šaltinių pirminę analizę ir apibendrinimą, remtis atliktų mokslinių tyrimų rezultatais;
24.3. Specialieji gebėjimai:
24.3.1. Geba naudotis įvairiomis informacijos paieškos priemonėms, bibliografiniais ištekliais, archyvais, muziejų fondais, žodinės istorijos liudijimais ir kt;
24.3.2. Geba suprasti ir kritiškai vertinti dabarties įvykių ir procesų santykį su praeitimi, nustatyti įvairių paveldo reiškinių ir procesų istorines prielaidas ir jų pasekmes dabartyje (priežastinius ryšius);
24.4. Socialiniai gebėjimai:
24.4.1. Geba dirbti savarankiškai ir komandoje su paveldo ir kitų sričių specialistais, siekdamas bendrų profesinės veiklos tikslų; geba siekti savo profesinės veiklos kokybės, ją vertinti ir tobulinti atsižvelgdamas į veiklos rezultatus ir specialistų rekomendacijas;
24.5. Asmeniniai gebėjimai:
24.5.1. Geba savarankiškai mokytis savo profesinės veiklos ir studijų srityje, organizuoti ir planuoti mokymosi procesą;
24.5.2. Geba kūrybiškai reaguoti į įvairias profesinėje veikloje kylančias situacijas ir priimti sprendimus;
25. Asmuo, baigęs antrosios studijų pakopos studijas, turi būti pasiekęs šiuos studijų rezultatus:
25.1. Žinios ir jų taikymas:
25.1.1. Žino ir supranta paveldo ir paveldosaugos reiškinius bei procesus, jų tyrimų problematiką, geba juos apibrėžti susijusių mokslų kontekste;
25.1.2. Žino, supranta ir moka susieti istorinius, socialinius, kultūrinius, etninius ir politinius paveldo reiškinio kontekstus, remdamasis jais aiškinti paveldosaugos procesus;
25.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus:
25.2.1. Geba savarankiškai identifikuoti mokslinių (teorinio arba taikomojo pobūdžio) paveldo tyrimų temas, formuluoti hipotezes;
25.2.2. Geba rinkti, sisteminti, analizuoti ir komentuoti tekstus, dokumentus, ikonografiją ir kitus šaltinius, vadovaudamasis paveldo studijų krypties reikalavimais;
25.2.3. Geba suprasti susijusių mokslų metodus, teorinio ir (arba) taikomojo pobūdžio tyrimų rezultatus ir jais naudotis spręsdamas studijuotos paveldo srities tyrimo problemas;
25.3. Specialieji gebėjimai:
25.3.1. Geba formuluoti moksliniais argumentais pagrįstus pasiūlymus (išvadas, rekomendacijas) spręsdamas skirtingų paveldo sričių teorines ir praktines problemas;
25.3.2. Geba vertinti paveldo objektą ar reiškinį lyginamajame laiko ir erdvės kontekste, atsižvelgdamas į kultūros, politikos, ekonomikos ir kitus visuomenės gyvenimo kontekstus;
25.3.3. Geba komentuoti, anotuoti ir redaguoti paveldo studijų tekstus pagal studijuotos paveldo srities mokslo reikalavimus;
25.4. Socialiniai gebėjimai:
25.4.1. Geba dirbti savarankiškai ir komandoje su paveldo ir kitų sričių specialistais, siekdamas bendrų profesinės veiklos tikslų;
25.4.2. Geba prisiimti atsakomybę už savo veiklos kokybę, jos vertinimą, tobulinimą, savarankiškai priimamų sprendimų pasekmes ir savo veiklos socialinį poveikį, ugdyti visuomenės paveldosauginį sąmoningumą, atpažinti ir reaguoti į kintančius visuomenės lūkesčius paveldo ir paveldosaugos srityse;
25.4.3. Geba profesinėje veikloje vadovautis kultūrinės įvairovės ir daugiakultūriškumo puoselėjimo principais;
25.5. Asmeniniai gebėjimai:
25.5.1. Geba sistemingai atnaujinti profesines žinias ir gebėjimus, savikritiškai vertinti asmeninį kompetentingumą, atsižvelgdamas į veiklos rezultatų analizę;
25.5.2. Geba savarankiškai veikti nepažįstamoje, kintančioje, tarpdalykinėje aplinkoje, imtis iniciatyvos netipinėse situacijose;
25.5.3. Geba konstruktyviai ir originaliai reaguoti į įvairias profesinėje veikloje kylančias situacijas, imtis atsakomybės ir jas spręsti vadovaudamasis profesinės etikos principais;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS, VERTINIMAS
26. Studijų programose turi būti taikomi dėstymo, studijavimo ir vertinimo metodai, kurie geriausiai padėtų siekti Apraše ir konkrečiose studijų programose numatytų studijų rezultatų, integruotų teorinius ir praktinius aspektus, derėtų su naujausiomis didaktinėmis tendencijomis.
27. Paveldo studijų krypties studijų programose rekomenduojama taikyti į studentą orientuotus dėstymo, studijavimo ir vertinimo metodus.
28. Naudojami dėstymo, studijavimo ir vertinimo metodai turi derėti su mokymosi visą gyvenimą koncepcija, todėl turi būti lavinami studento gebėjimai mokytis, dirbti ir tobulėti savarankiškai ir lanksčiai reaguoti į pokyčius.
29. Studijų programose turi būti taikomos skirtingos dėstymo ir studijavimo formos: paskaitos, seminarai, praktiniai užsiėmimai, konsultacijos, savarankiškas darbas, praktika ir kita. Gali būti taikomi šie dėstymo ir studijavimo metodai: teorinės medžiagos pateikimas, aiškinimas, iliustravimas ir komentavimas; praktikos pavyzdžių pristatymas, analizavimas, komentavimas, aptarimas; atvejų studijos; minčių lietus; diskusijos; debatai; savarankiška studijų medžiagos analizė; savarankiškas individualių ar grupinių užduočių atlikimas; individualių ar grupinių užduočių pristatymas; vaidmenų žaidimai; ekspertų metodas; minčių, sąvokų, koncepcijų žemėlapių sudarymas; projektinis mokymas; probleminis mokymas; reflektavimo dienoraščiai; mokomosios išvykos; studijos in situ; su virtualia aplinka susiję metodai ir kita.
30. Skirtingų studijų pakopų studijų programose gali būti taikomi tie patys dėstymo, studijavimo ir vertinimo metodai, tačiau turi skirtis pateikiamų užduočių turinys, sudėtingumas ar studento savarankiškumo raiška.
31. Studijų programose turi būti numatyti tiriamieji darbai, lavinantys analitinius ir kritinius įgūdžius, ir praktika, skatinanti praktinių gebėjimų ugdymą ir taikymą.
32. Studentų pasiekimų vertinimas turi būti grindžiamas aiškiais, objektyviais ir iš anksto žinomais kriterijais, turi būti atsižvelgiama į darbo atlikimo sąlygas ir turėtus išteklius. Studentams turi būti suteikta galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo būdų ir kriterijų, užduočių skaičiaus ir apimties.
33. Studijų programose gali būti taikomi skirtingi vertinimo metodai: apklausa raštu ar žodžiu, testavimas, rašto darbas, žodinis pranešimas, praktikos, projektų, grupės ir individualių darbų ataskaitos, savęs ar kolegialus vertinimas ir kiti. Be to, turi būti skatinama ieškoti naujų integruotų vertinimo būdų. Visos studijų rezultatuose aprašytos žinios ir gebėjimai turi būti formaliai įvertinti būdu, įrodančiu, jog studentai turi šias žinias ir gebėjimus. Studentai turi laiku gauti tinkamą grįžtamąją informaciją apie savo atliktus darbus ar parengtus projektus.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
35. Studijų programos pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai. Dėstytojai turi būti atrenkami ir jų kvalifikacija bei kompetentingumas vertinamas pagal tokius kriterijus: praktinė dėstymo patirtis, domėjimasis ir aktyvumas kuriant veiksmingus ir pažangius dėstymo metodus, mokslinės veiklos lygis, gebėjimas laisvai bendrauti bent viena iš tarptautinio bendravimo užsienio kalbų, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendruomenėse, dalyvavimas profesinio tobulėjimo programose ir stažuotėse, profesinis įžvalgumas, domėjimasis studentų studijų reikalais, gebėjimas patarti studentams dėl jų studijų reikalų ir profesinės karjeros, kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų programos, išmanymas.
36. Studijų programose gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, atitinkančią dėstomo studijų dalyko (modulio) studijų ar mokslo kryptį.
37. Rekomenduojama, kad pirmosios studijų pakopos studijose ne mažiau kaip 50 procentų studijų programos apimties studijų kreditais, o antrosios studijų pakopos studijose – ne mažiau kaip 80 procentų studijų programos apimties turėtų dėstyti docentai arba profesoriai. Dauguma jų turėtų dirbti programą vykdančioje aukštojoje mokykloje. Krypties dalykus turi dėstyti dėstytojai, turintys ne mažesnę kaip trejų metų šios krypties mokslinės veiklos patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku (moduliu). Rekomenduojama, kad dalį krypties dalykų dėstytų praktinės paveldo krypties darbo patirties turintys specialistai.
38. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų paveldo studijų krypties studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).
39. Baigiamasis darbas (projektas) turi atskleisti per studijas įgytas žinias ir gebėjimus, mokslo tiriamąsias ir savarankiško darbo kompetencijas. Baigiamuoju darbu studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties (šakos) darbus, atlikti tyrimus, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų rezultatus ir pateikti juos pagal aukštosios mokyklos reikalavimus. Baigiamasis darbas gali būti parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos studijų rezultatus atitinkančias kompetencijas.
40. Pirmosios studijų pakopos baigiamajam darbui (projektui) ir jo gynimui turi būti skiriama ne mažiau kaip 12 studijų kreditų. Jeigu suteikiamas dvigubas bakalauro kvalifikacinis laipsnis, turi būti numatyti pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) baigiamieji darbai (projektai) – jiems iš viso skiriama ne mažiau kaip 15 studijų kreditų.
41. Antrosios studijų pakopos baigiamojo darbo (projekto) rengimui ir gynimui turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 studijų kreditų.
42. Pirmosios ir antrosios studijų pakopos baigiamųjų darbų (projektų) gynimo ir vertinimo komisijos sudaromos pagal aukštosios mokyklos patvirtintą baigiamųjų darbų (projektų) gynimo ir vertinimo komisijų sudarymo tvarką. Komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų paveldo srities (atsižvelgiant į konkrečios studijų programos specifiką) specialistų – mokslininkų ir suinteresuotųjų asmenų atstovų. Baigiamųjų darbų vertinimo komisijos nariai, išskyrus suinteresuotųjų asmenų atstovus, turi turėti mokslo daktaro laipsnį.
44. Integrali ir privaloma pirmosios studijų pakopos paveldo studijų krypties studijų programų dalis turi būti praktika. Bendra praktikos apimtis turi būti ne mažesnė kaip 15 studijų kreditų. Antrojoje studijų pakopoje praktika gali būti vykdoma priklausomai nuo studijų programos pobūdžio ir aukštosios mokyklos reikalavimų. Per praktiką turi būti ugdomos kompetencijos, atitinkančios konkrečios studijų programos tikslą ir numatomus rezultatus.
45. Praktika turi būti organizuojama pagal aukštosios mokyklos parengtą praktikos organizavimo tvarką. Konkrečios studijų programos praktikos turinys turi būti aprašytas pagal aukštosios mokyklos patvirtintą formą, kurioje nurodomas praktikos tikslas, numatomi rezultatai, įgytų kompetencijų vertinimo sistema ir kriterijai, užduotys ir kita. Studentai prieš praktiką turi būti supažindinami su praktikos organizavimo tvarka, tikslais, užduotimis, pasiekimų vertinimo sistema, kriterijais.
46. Praktikos vadovai institucijose ar organizacijose turi būti įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą.
47. Aukštoji mokykla gali pasiūlyti studentams praktikos vietų sąrašą. Studentas gali praktikos vietą susirasti pats. Pasirinkus praktikos instituciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos.
48. Materialinė ir metodinė bazė turi tenkinti šiuos minimalius reikalavimus:
48.1. Auditorijos, kitos mokymo ir savarankiško darbo patalpos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus;
48.2. Auditorijos, kitos mokymo ir savarankiško darbo patalpos turi būti įrengtos pagal konkrečios studijų programos poreikius, su atitinkama įranga (garso ir vaizdo aparatūra, kompiuteriais ir konkrečios studijų programos turinį atitinkančia programine įranga) studijų procesui organizuoti;
48.3. Bibliotekose ir skaityklose turi būti sukomplektuoti mokslinės ir kitos specializuotos literatūros fondai, mokymo medžiaga, suteikiama prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, skaitmeninio katalogo;
49. Studijų procese gali būti naudojama informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįsta informacinė mokymosi sistema, kurią sudaro informacinės mokymosi turinio, mokymosi proceso valdymo sistemos, paramos studentams, grįžtamojo ryšio, mokymo(si) proceso dalyvių komunikacijos priemonės.
50. Studentams turi būti suteikiama galimybė konkurso būdu studijuoti kitų šalių aukštųjų mokyklų analogiškose studijų programose ir taip sukaupti dalį programos studijų kreditų.
52. Studijų programos vykdytojai turi reguliariai vertinti darbo rinkos poreikius, organizuoti studentų, absolventų, darbdavių, darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų asmenų apklausas. Remiantis gautais duomenimis turi būti koreguojama studijų programa ir joje dėstomi dalykai (moduliai).
VI SKYRIUS
PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
54. Skiriami šie paveldo studijų krypties absolventų pasiekimų lygmenys: puikus
(aukščiausias), tipinis (standartinis, vidutinis) ir slenkstinis (minimalus).
55. Paveldo studijų krypties pirmosios studijų pakopos studijų lygmenys:
55.1. Puikus pasiekimų lygmuo. Absolventas:
55.1.1. Demonstruoja puikias bendrųjų universitetinių studijų žinias, puikų paveldo ir paveldosaugos reiškinių supratimą, specialiąsias studijuotos paveldo srities žinias ir supratimą lyginamajame laiko ir erdvės kontekste, sugebėjimą įgytas teorines žinias taikyti praktikoje;
55.1.2. Demonstruoja puikų studijuotos paveldo srities tyrimo metodų išmanymą, sugebėjimą savarankiškai atlikti paveldo ar su juo susijusių reiškinių tyrimą;
55.1.3. Geba įvertinti paveldą, suprasti paveldo verčių įvairovę ir argumentuotai pristatyti paveldą skirtingoms auditorijoms;
55.1.4. Geba suprasti paveldo panaudos šiuolaikinės visuomenės poreikiams galimybes, teorines žinias taikyti praktikoje;
55.2. Tipinis pasiekimų lygmuo. Absolventas:
55.2.1. Demonstruoja pakankamas bendrųjų universitetinių studijų žinias, pakankamą paveldo ir paveldosaugos reiškinių supratimą ir specialiąsias studijuotos paveldo srities žinias;
55.2.2. Geba atlikti vidutinio sudėtingumo studijuotos paveldo srities tyrimus pagal pateiktą metodologiją;
55.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo. Absolventas:
55.3.1. Demonstruoja bazines bendrųjų universitetinių studijų žinias, paveldo ir paveldosaugos reiškinių supratimo pagrindus, bazines studijuotos paveldo srities žinias;
55.3.3. Geba profesinėje veikloje taikyti bazines savo studijų srities mokslo žinias ir veiklos metodus;
56. Paveldo studijų krypties antrosios studijų pakopos studijų lygmenys:
56.1. Puikus pasiekimų lygmuo. Absolventas:
56.1.1. Demonstruoja gilų, sisteminį paveldo ir paveldosaugos reiškinių ir procesų išmanymą, disponuoja plačiomis savarankiškai studijų metu įgytomis žiniomis; įgytas teorines ir praktines žinias geba taikyti spręsdamas specifines paveldo srities problemas;
56.1.2. Geba identifikuoti aktualias studijuotos paveldo srities mokslo problemas susijusių mokslų kontekste, taikyti efektyviausius tyrimų metodus, kritiškai vertinti mokslinių tyrimų patikimumą;
56.1.3. Geba teikti moksliniais argumentais pagrįstas rekomendacijas dėl paveldo tyrimų, administravimo ir perteikimo atsižvelgdamas į istorinius, socialinius, kultūrinius, etninius ir politinius kontekstus;
56.1.4. Geba veikti daugiakultūrėje, tarpdalykinėje aplinkoje, dirbti savarankiškai ir darbo grupėse, kūrybiškai reaguoti į profesinės aplinkos pokyčius;
56.2. Tipinis pasiekimų lygmuo. Absolventas:
56.2.1. Demonstruoja pakankamą paveldo ir paveldosaugos reiškinių ir procesų išmanymą, įgytas teorines ir praktines žinias geba taikyti praktikoje;
56.2.2. Geba identifikuoti aktualias studijuotos paveldo srities mokslo problemas, taikyti efektyviausius tyrimų metodus, kritiškai vertinti mokslinių tyrimų patikimumą;
56.2.3. Geba taikyti moksliniais argumentais pagrįstas rekomendacijas spręsdamas paveldo tyrimų, administravimo ir perteikimo problemas ir tai darydamas atsižvelgia į istorinį, socialinį, kultūrinį, etninį ir politinį kontekstą;
56.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo. Absolventas:
56.3.1. Demonstruoja paveldo ir paveldosaugos reiškinių išmanymo pagrindus, disponuoja studijų procese įgytomis bazinėmis žiniomis;
56.3.2. Geba savarankiškai vykdyti tyrimus, taikydamas tradicinius savo studijų srities tyrimo metodus;
56.3.3. Geba savarankiškai nustatyti paveldo tyrimų, administravimo ir perteikimo problemas, siūlyti jų sprendimo būdus;
56.3.4. Geba dirbti grupėje, teikti argumentuotus pasiūlymus, adekvačiai reaguoti į profesinės aplinkos pokyčius;