NUTARTIS
2021 m. liepos 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2021 m. liepos 15 d. pateiktu atsakovės R. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė R. M. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi pomirtine teismo psichiatrine ekspertize ir visiškai netyrė sudaryto sandorio turinio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertize, kurioje buvo kategoriškos išvados, kad testatorius, sirgdamas kraujagysline demencija, buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų sudarant testamentą. Dėl minėtos ligos teismų praktikoje nėra pasisakyta vienareikšmiškai. Nėra suvienodintos teismų praktikos, kuri leistų vadovautis tik ekspertų išvadomis, neatsižvelgus į liudytojų parodymus ir teikiamus įrodymus. Teismai neatsižvelgė į tai, kad testatoriaus tikroji valia yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra kraštutinė priemonė. Be to, teismų praktika šioje srityje yra nevienoda.
Taip pat, atsakovė argumentuoja, kad teismai nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus visiškai atmesdami liudytojo parodymus. Asmeniui, pateikusiam ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tenka pareiga įrodyti, kad asmuo buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti priimamų sprendimų esmės. Ieškovas kreipėsi į teismą, bet įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas paneigė visų liudytojų parodymus. Visi liudytojai teigė, kad testatorius buvo protingas, bendravo su buvusiais bendradarbiais, giminėmis. Visos abejonės dėl galimo testatoriaus negebėjimo suprasti savo veiksmų aiškinamos tik ieškovo naudai, visiškai nevertinant ieškovui nenaudingų įrodymų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsisakė nepagrįstai priimti kasatorės vėliau pateiktus įrodymus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti R. M. (a. k. duomenys neskelbtini) 38 (trisdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. liepos 7 d. Luminor banko mokėjimo nurodymu Nr. 71.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Egidija Tamošiūnienė