Administracinė byla Nr. eA-2212-520/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01911-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3.; 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. L., R. L., R. T., E. T., I. J., M. J., Ž. M., L. M., R. P., A. P., A. G., D. G., J. Š., G. Š., J. P., E. P., V. G., A. G., R. V., E. K., J. K., V. J., M. N. ir E. S.-N. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno apygardos prokuratūra, Kauno rajono savivaldybė, valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai G. L., R. L., R. T., E. T., I. J., M. J., Ž. M., L. M., R. P., A. P., A. G., D. G., J. Š., G. Š., J. P., E. P., V. G., A. G., R. V., E. K., J. K., V. J., M. N. ir E. S.-N. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau – ir NŽT) 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimus dėl pareiškėjų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Žemės sklypai), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo Nr. 7SK-1831-(14.7.110), Nr. 7SK-1830-(14.7.110), Nr. 7SK-1832-(14.7.110), Nr. 7SK-1835-(14.7.110), Nr. 7SK-1834-(14.7.110), Nr. 7SK-1833-(14.7.110), Nr. 7SK-1839-(14.7.110), Nr. 7SK-1840-(14.7.110) Nr. 7SK-1838-(14.7.110), Nr. 7SK-1837-(14.7.110), Nr. 7SK-1827-(14.7.110), Nr. 7SK-1826-(14.7.110), Nr. 7SK-1836-(14.7.110) (toliau – ir NŽT sprendimai); 2) panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. lapkričio 10 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (5)-V3-1654 (2.8); 3) įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VSTT) patikslinti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre įregistruotus duomenis apie Kamšos botaninio-zoologinio draustinio ribas, kadastro žemėlapyje jas nustatant taip, kad Žemės sklypai nepatektų į Kamšos botaninio-zoologinio draustinio teritoriją.
1.1. Pareiškėjai nurodė, kad NŽT sprendimai, kuriais buvo pakeisti Žemės sklypų kadastro duomenys, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui, nes iš jų turinio yra aišku tik tai, kad NŽT nusprendė patikslinti Žemės sklypų kadastro duomenis įrašant specialiąją žemės naudojimo sąlygą „XLV. Botaniniai zoologiniai draustiniai“, tačiau sprendimuose nėra išdėstytos jokios faktinės aplinkybės, nenurodyti jokie šių individualiųjų administracinių aktų priėmimo motyvai, taip pat nenurodytos konkrečios teisės aktų normos, kuriomis remiantis buvo nuspręsta patikslinti kadastro duomenis.
1.2. NŽT sprendimai galbūt buvo priimti atsižvelgiant į VSTT 2015 m. spalio 23 d. prašymą „Dėl specialiųjų sąlygų įrašymo“ Nr. (5)-V3-l931(2.8), kuriame buvo nurodyta, kad Žemės sklypai patenka į valstybės saugomą teritoriją – Kamšos botaninį-zoologinį draustinį (toliau – ir Draustinis, Kamšos draustinis), tačiau VSTT nenurodė, kokiais duomenimis remiantis, buvo padaryta išvada, kad Žemės sklypai patenka į Draustinio teritoriją. Pareiškėjų įsitikinimu, šis VSTT prašymas negali būti laikomas pakankamu pagrindu nustatyti faktines aplinkybes, jog pareiškėjų žemės sklypai patenka į Draustinio teritoriją, taip pat ir patikslinti Žemės sklypų kadastrinius duomenis, kadangi jis nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.
1.3. Pareiškėjų vertinimu, valstybės institucijų pozicija dėl Žemės sklypų patekimo į Draustinio teritoriją yra prieštaringa ir nenuosekli. Jeigu Žemės sklypai pateko į Draustinio teritoriją, tai nebūtų priimtas Kauno apskrities viršininko sprendimas U. K. vardu atkurti nuosavybės teises natūra į 13,35 ha žemę, iš jų ir į 3,15 ha žemės sklypą, kuriame dabar yra suformuoti Žemės sklypai. Valstybės institucijos netaikė teritorijai, kurioje yra Žemės sklypai, Draustinio apsaugos reikalavimų.
1.4. Prieš pareiškėjams įsigyjant žemės sklypus, buvo rengiamas Kauno rajono savivaldybės patvirtintas gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų išdėstymo bei infrastruktūros plėtros specialusis planas, sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir padalijimo į sklypus detalusis planas, kurių brėžiniuose buvo nurodyta, kad Žemės sklypai nepatenka į Draustinio teritoriją. Atsižvelgdami į tai, kad skundžiami NŽT sprendimai nepagrįsti objektyviais duomenimis ir faktais, pareiškėjai darė išvadą, jog jie iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų. Pareiškėjų įsitikinimu, priimant NŽT sprendimus, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. NŽT sprendimai buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, kurių 544.1 punkte nurodyta, kad keičiant žemės sklypo kadastro duomenis, žemėtvarkos skyrius patikrina žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nustatęs, kad ji atitinka nuostatuose nurodytus reikalavimus, žemės sklypo savininkui registruotu laišku išsiunčia pranešimą apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą kartu su patikrintos žemės sklypo kadastro duomenų formos ir suderinto žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano (jeigu toks planas rengtas) kopijomis. Žemėtvarkos skyrius pranešime privalo nurodyti, kad pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano (jeigu toks planas rengtas) galima pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Pareiškėjai, nepraleisdami nustatyto termino, pateikė NŽT Kauno rajono skyriui motyvuotas pastabas dėl numatomo kadastro duomenų keitimo. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų pastabas, informavo, kad stabdyti administracines procedūras, kol bus patikslintos Draustinio ribos pagal faktinę padėtį, neturi teisinio pagrindo, kadangi to nenumato teisės aktai. NŽT atsakymą pateikė tik dėl labai menkos dalies pareiškėjų nurodytų pastabų, tačiau visiškai nepasisakė dėl esminių pastabų, t. y. dėl to, kad Žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimas yra apskritai neteisėtas ir pažeidžiantis jų teises.
1.5. Pareiškėjų vertinimu, NŽT sprendimai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus principus. VSTT atsisakymas patikslinti Draustinio ribas, įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, taip, kad Žemės sklypai nepatektų į Draustinio teritoriją, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui. VSTT skundžiamo rašto neobjektyvumą ir nepagrįstumą iš esmės lemė tai, kad VSTT, skaitmenindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 patvirtintą Draustinio planą ir jį perkeldama į saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapį, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai draustinio ribą perkėlė taip, kad pareiškėjų žemės sklypai patektų į Draustinio teritoriją. Pareiškėjų žiniomis, prieš skaitmeninant popieriniame plane pavaizduotas Draustinio ribas į saugomų teritorijų valstybės kadastrą, draustinio ribos nebuvo faktiškai tikrinamos ar matuojamos. Pareiškėjų manymu, VSTT skaitmenindama popierinį Draustinio planą, Draustinio ribas turėjo nubraižyti taip, kad Draustinio riba sutaptų su Kamšos miško riba. Tačiau Saugomų teritorijų valstybinio kadastro žemėlapyje pavaizduota Draustinio riba yra toliau negu Kamšos miško riba, t. y. išeina už miško ribų ir netgi apima Žemės sklypus, kuriuose niekada nebuvo miško. Pareiškėjai akcentavo, kad Valstybinės miškotvarkos tarnyba nustatė, jog žemės plotas, kuriame yra pareiškėjų žemės sklypai, neatitiko miškui keliamų reikalavimų, todėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys buvo pakeisti, išbraukiant minėtą žemės plotą iš valstybinės reikšmės miškų plotų.
1.6. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog skirtinguose teisės aktuose nurodytas skirtingas Draustinio plotas. Draustinio planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 3486, yra M 1:10000 mastelio, popierinis, o jame Draustinio riba (linija) yra labai plati, todėl akivaizdu, kad remiantis vien šiuo planu (nesant kitos medžiagos) teisingai skaitmenizuoti Kamšos draustinio ribas yra neįmanoma. VSTT, atsakydama į pareiškėjų prašymą, skundžiamu raštu nepagrįstai atsisakė ištaisyti padarytą klaidą – tikslinti klaidingus saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis, todėl VSTT skundžiamas raštas yra naikintinas. Pareiškėjų įsitikinimu, VSTT turėjo būti įpareigotas patikslinti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre įregistruotus duomenis Draustinio ribas, kadastro žemėlapyje jas nustatant taip, kad Žemės sklypai nepatektų į Draustinio teritoriją.
2. Atsakovas VSTT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
2.1. Atsakovas nurodė, kad Kamšos draustinis įsteigtas 1960 m. rugsėjo 27 d. LTSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 517. Ribas skaitmenino Valstybinis miškotvarkos institutas pagal 1999 metais sudarytą sutartį. Draustinio ribų skaitmeninimas iš popierinių planų į skaitmeninį GIS formatą shp buvo atliekamas naudojant kartografinį pagrindą – Lietuvos skaitmeninį ortofotografinį 1:10000 mastelio žemėlapį, sudarytą 1995–1999 metų aeronuotraukos pagrindu. Draustinio ribos buvo perkeltos ir užregistruotos kadastro duomenų bazėje 2005 m. spalio 13 d. Ginčo teritorijos sklypai (duomenys neskelbtini) gatvėje Nekilnojamo turto registre įregistruoti 2008 m. gruodžio 8–9 d. (po Draustinio ribų įskaitmeninimo ir įregistravimo kadastre).
2.2. VSTT nurodė, jog ginčo teritorijoje Draustinio riba 1997 metais ir ankstesniuose planuose buvo nustatyta žemėnaudos pakraščiu. Draustinio riba buvo įskaitmeninta korektiškai. Ištraukose iš 2012–2013 metų ir 2005–2006 metų ortografinių žemėlapių matyti, kad, priešingai, negu nurodė pareiškėjai, Žemės sklypai visiškai arba didžiąja dalimi patenka į Draustinį. Draustinio riba (duomenys neskelbtini) gatvėje niekada nesikeitė nuo Draustinio įsteigimo, todėl atsakovas darė išvadą, kad Žemės sklypai buvo suformuoti ir statybos darbai pradėti vykdyti esamo Draustinio teritorijoje, kartu sunaikinant saugomoms augalų ir gyvūnų rūšims palankias buveines.
2.3. Iš Žemės sklypų nuosavybės dokumentų VSTT nustatė, kad ginčo teritorijos sklypų nuosavybės dokumentuose nebuvo įrašyti specialieji žemės ir miško naudojimo apribojimai dėl Draustinio, nors statybą toje teritorijoje leidžiančius dokumentus derinusios institucijos (Kauno rajono savivaldybės administracija, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, NŽT, kaip apskrities viršininko teisių perėmėja, ir kt.) turėjo visą reikiamą medžiagą ir privalėjo įvertinti tai, kad žemės sklypai yra valstybės saugomoje teritorijoje – Kamšos draustinyje. VSTT vertinimu, institucijos galbūt aplaidžiai vykdė savo darbą, neįvertino situacijos, nepatikrino saugomos teritorijos planavimo dokumentų, o rėmėsi tik pateiktais nuosavybės dokumentais, kuriuose nebuvo įrašyti saugomos teritorijos (Draustinio) apribojimai.
2.4. VSTT paaiškino, kad ji, kaip Saugomų teritorijų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 str.), 2015 metais patikrinusi Žemės sklypų duomenis, nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose, 9 punkte neįrašytos specialiosios naudojimo sąlygos „XLV. Botaniniai zoologiniai draustiniai“. Todėl VSTT 2015 m. spalio 23 d. raštu Nr. (5)-V3-1931-(2.8) (6 priedas) kreipėsi į NŽT prašydama įrašyti Žemės sklypams šią specialiąją sąlygą.
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
3.1. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. liepos 20 d. raštais pareiškėjai buvo informuoti, jog yra numatomas Žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimas įrašant specialiąją žemės naudojimo sąlygą – „XLV. Botaniniai zoologiniai draustiniai“. NŽT sprendimuose buvo nurodytas aiškus teisinis pagrindas, kuriuo buvo vadovautasi priimant administracinius aktus. Sprendimai atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui.
3.2. NŽT paaiškino, kad saugomų teritorijų politiką įgyvendinanti institucija yra VSTT (Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 42 p.). VSTT yra Saugomų teritorijų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga (Saugomų teritorijų įstatymo 25 str.). Atsižvelgiant į VSTT atliekamas funkcijas, Tarnybos duomenys yra patikimi įrodymai patvirtinantys, kad Žemės sklypai yra valstybės saugomoje teritorijoje. NŽT vertinimu, pareiškėjams pareiga laikytis veiklos Draustinyje reikalavimų atsirado iki NŽT sprendimų priėmimo.
3.3. NŽT atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad formuojant naują žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiam žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, keičiami žemės sklypo kadastro duomenys. Žemės sklypo kadastro duomenys keičiami ir šių duomenų pakeitimai į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomi Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą tvarką reglamentuoja Nuostatai. NŽT akcentavo, kad nagrinėjamo ginčo atveju įrašant taikytiną specialiąją žemės naudojimo sąlygą „XLV. Botaniniai zoologiniai draustiniai“ Nuostatuose įtvirtintos procedūros pažeistos nebuvo.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašė skundo netenkinti.
4.1. Aplinkos ministerija nurodė, kad jeigu Žemės sklypai patenka į Kamšos draustinio teritoriją, šioje ginčo teritorijoje turi būti laikomasi veiklos apribojimų nepaisant to, ar į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taikomos šiems sklypams, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, kuriuo patvirtintos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos, XLV skyrių.
4.2. Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad VSTT atlikta Kamšos draustinio ribos skirtingais laikotarpiais analizė patvirtina, jog skaitmenizuojant Kamšos draustinio planą, patvirtintą Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486, ir perkeliant jį į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą, teritorija, kurioje yra pareiškėjams priklausantys žemės sklypai, pagrįstai buvo įtraukta į Kamšos draustinio teritoriją.
4.3. Žemės sklypai pateko ir šiuo metu patenka (visiškai arba didžiąja dalimi) į Kamšos draustinio teritoriją, o Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalis nustato, kad jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalies turinys leidžia daryti išvadą, kad specialiosios sąlygos gali būti įrašomos vėliau, nei yra nustatytos, tačiau veiklos apribojimai draustinyje taikomi nuo jų nustatymo.
4.4. Aplinkos ministerija pažymėjo, kad žemės sklypui teisės aktu nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų neįrašymas ar neteisingas įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą negali būti pagrindas laikyti, jog šiam žemės sklypui atitinkami veiklos apribojimai nenustatyti ir negalioja. Nekilnojamojo turto registro tvarkymo įstaiga turėjo pakankamą pagrindą vadovautis kompetentingos institucijos (VSTT) pateikta informacija, vykdydama Žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą, papildomai įregistruojant specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą.
4.5. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį valstybinius draustinius steigia, jų ribas nustato ir keičia Vyriausybė, tvirtindama šių saugomų teritorijų ribų planus, Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu. Valstybinio draustinio ribos nustatomos, keičiamos Vyriausybės nutarimais. Aplinkos ministerijos nuomone, tai, kad Žemės sklypai ginčijamų raštų priėmimo metu pateko (ir šiuo metu patenka) į Kamšos draustinio teritoriją pagal Vyriausybės nutarimais nustatytas Kamšos draustinio ribas, VSTT turėjo pagrindą atsisakyti pakeisti Saugomų teritorijų valstybės kadastre įregistruotus duomenis apie Kamšos draustinio ribas pagal pareiškėjų prašymą.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimus ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. (5)-V3-1654 (2.8), įpareigojo Tarnybą iš naujo spręsti pareiškėjų 2016 m. spalio 10 d. prašymą dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre įregistruotų Kamšos botaninio-zoologinio draustinio ribų patikslinimo.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. NŽT sprendimais buvo patikslinti Žemės sklypų kadastro duomenys, nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – „XLV. Botanikos zoologiniai draustiniai“, kurios anksčiau Žemės sklypų kadastro duomenyse niekada nebuvo nurodytos.
6.2. Draustinis, į kurio teritorijos ribas pateko vėliau suformuoti ir pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys Žemės sklypai, buvo įsteigtas 1960 m. rugsėjo 27 d. LTSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 517. Draustinio teritorijos ribos buvo nustatytos 1961 metais Žemėtvarkos projektavimo instituto parengtame plane. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ Kamšos draustinis buvo įtrauktas į visos Lietuvos valstybinių draustinių sąrašą. 1998 metais Draustinio ribos buvo perkeltos ant tuo metu naujausio kartografinio pagrindo, t. y. ant 1981 metų dešifruotų žemės naudmenų fotoplanų masteliu 1:10000. Dar vėliau Draustinio ribos buvo skaitmeninamos naudojant ortofotografinį pagrindą. Skaitmeninant Draustinio ribas buvo naudojamas Lietuvos skaitmeninis ortofotografinis 1:10000 mastelio žemėlapis, sudarytas 1995–1999 metų aeronuotraukos pagrindu. Draustinis ir jo ribos 2005 m. spalio 13 d. buvo perkeltos ir įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre.
6.3. Tai, kad suformuoti Žemės sklypai su statiniais pateko į Draustinio teritorijos ribas, patvirtino grafiniai bylos duomenys, t. y. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro planas, 1997 metų ir 2005–2001 (tokia data nurodyta sprendime) metų Draustinio ribų planai, kuriuose pažymėtos kadastre įregistruotos Žemės sklypų ribos, taip pat 2005–2006 metų ir 2012–2013 metų ortografiniuose žemėlapiuose pažymėtos Draustinio ir Žemės sklypų ribos. Iš Žemės sklypų kadastro ir registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog Žemės sklypams, patenkantiems į Draustinio teritoriją, niekada anksčiau iki skundžiamų NŽT sprendimų priėmimo nebuvo nustatytos ir įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos „XLV. Botaniniai zoologiniai draustiniai“.
6.4. Kauno marių regioninio parko direkcijai ir VSTT tik 2015 metais paaiškėjo aplinkybė, jog į Draustinio teritorijos ribas pateko Žemės sklypai ir tai, kad šių sklypų kadastro duomenyse nėra numatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susijusių su Draustinio apsauga.
6.5. Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 52/18283 ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 02-05-4583 U. K. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 11,35 ha žemės Noreikiškių k., Kauno r., iš jų ir į 3,15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vėliau buvo suformuoti Žemės sklypai, šiuo metu iš dalies ar visiškai patenkantys į kadastre pažymėtas Draustinio ribas. Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 02-05-13119 buvo pakeista žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir nustatyta kita gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirtis. Kauno rajono savivaldybės taryba 2008 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. TS-233 ginčo teritorijoje patvirtino gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių teritorijų išsidėstymo specialiuosius planus. Specialiojo plano brėžiniuose matyti, kad uždarajai akcinei bendrovei „Baltic realty adviser“ (toliau – ir UAB „Baltic realty adviser“) priklausęs 3,2339 ha ploto žemės sklypas, kuriame vėliau buvo suplanuoti Žemės sklypai, ribojasi su Draustinio riba, tačiau nepatenka į šio Draustinio teritoriją.
6.6. Rengiant ginčo teritorijoje gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių teritorijų išsidėstymo specialiuosius planus, plano rengėjas kreipėsi į Aplinkos ministerijos Kauno regiono departamentą nurodydamas, kad planuojama teritorija yra šalia Kamšos draustinio teritorijos ir prašė patikslinti, ar planuojama teritorija nepatenka į Draustinio ribas arba pateikti duomenis apie Draustinio ribas. Aplinkos ministerijos Kauno regiono departamentas pateikė tik Draustinio plano ištrauką M1:10000, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486, kurioje pažymėtos žemės naudotojų ribos susiformavusios iki 1997 metų. Taip pat Tarnyba 2008 m. sausio 4 d. raštu Nr. V3-10.6-24 plano rengėjui (projektavimo įmonei) pateikė išvadą, kad minėto specialiojo plano įgyvendinimas nedarys įtakos „Natūra 2000“ teritorijai, todėl neprivalomas atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimas. Kauno rajono savivaldybės taryba 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. TS-279 patvirtino ginčo teritorijos žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detalųjį planą. Kauno rajono savivaldybės administracija 2011–2015 metais išdavė statybos leidimus gyvenamųjų namų statybai Žemės sklypuose. Statybos darbai pagal nurodytus leidimus, statyti vienbučius gyvenamuosius namus, buvo užbaigti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
6.7. Po to, kai Draustinio teritorijoje jau buvo įgyvendinti žemės sklypų formavimo ir statybos darbų procesai bei priimti viešojo administravimo institucijų sprendimai, susiję su nuosavybės atkūrimu, Žemės sklypų planų rengimu ir tvirtinimu, statybos projektų rengimu ir statybos leidimų išdavimu bei statybos darbų užbaigimu, Kauno marių regioninio parko direkcija 2015 m. birželio 8 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl neteisėtos veiklos Draustinio teritorijoje ir viešojo intereso gynimo. Kauno apygardos prokuratūra 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 3-AP-4372/20153T-4033 atsisakė ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl pirmiau minėtų viešojo administravimo institucijų priimtų aktų, kuriais buvo plėtojama draudžiama veikla Draustinio teritorijoje, panaikinimo, kadangi viešasis interesas, susijęs su vertingos gamtinės teritorijos apsauga, būtų priešpastatomas keturiolikos gyvenamųjų namų valdų (šioje byloje pareiškėjų) ir infrastruktūros savininkų interesams, kurių nuosavybės teisė taip pat yra Konstitucijos saugoma ir ginama vertybė. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 13.12.-92 paliko nepakeistą minėtą Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 3-AP-4372/20153T-4033 bei konstatavo, jog priemonės, kuriomis siekiama apginti viešąjį interesą, susijusį su saugomomis teritorijomis, nėra adekvačios siekiamam tikslui, o tuo pačiu neatitinka ir proporcingumo principo keliamų reikalavimų. Kauno apygardos prokuratūra 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 3-AP-4372 3T-4034 įpareigojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos savo kompetencijos ribose spręsti klausimą dėl faktinės padėties ginčo teritorijoje įvertinimo, faktinio ginčo teritorijos ((duomenys neskelbtini) gatvių) atitikimo saugomos teritorijos kriterijams įvertinimo, konkrečių vertingųjų savybių (nurodant konkrečias augimvietes ar buveines, apibrėžiant arealus) ir jų apsaugos režimų nustatymo, spręsti dėl Draustinio ribų tikslinimo ar keitimo ir dėl Draustinio individualaus apsaugos reglamento rengimo ir patvirtinimo.
6.8. VSTT nesiėmė priemonių Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarime Nr. 3-AP-4372 3T-4034 nurodytiems reikalavimams įgyvendinti, tačiau 2015 m. spalio 23 d. raštu Nr. (5)- V3-1931-(2.8.) kreipėsi į NŽT, prašydama įrašyti Nekilnojamojo turto registre registruotiems Žemėms sklypams – specialiąją naudojimo sąlygą „XLV. Botaniniai zoologiniai draustiniai“.
6.9. NŽT sprendimais 2016 m. rugpjūčio 30 d. patvirtino pareiškėjų žemės sklypų kadastro duomenis, įrašant specialiąją žemės naudojimo sąlygą „XLV. Botaniniai zoologiniai draustiniai“.
6.10. Pareiškėjai 2016 m. spalio 10 d. kreipėsi į VSTT, prašydami patikslinti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre įregistruotas Draustinio ribas kadastro žemėlapyje jas nustatant taip, kad jų žemės sklypai nepatektų į Draustinio teritoriją. Tačiau VSTT 2016 m. lapkričio 10 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (5)-V3-1654 (2.8.) netenkino prašymo.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamo ginčo atveju, ginčo teritorijos plėtojimas (urbanizavimas) vyko dalyvaujant viešojo administravimo institucijoms, kurios savo sprendimais suteikė teisę asmenims be jokių apribojimų ir draudimų Draustinio teritorijoje plėtoti draudžiamą ar ribojamą veiklą. Kad rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, numatyta ir Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje. Institucijos, priėmusios sprendimus dėl žemės sklypų planavimo, teisės aktų reikalavimų Draustinio atžvilgiu ir ginčo žemės planavimo bei statybos sprendiniuose nenumatė jokių veiklos apribojimų. Nesilaikant teisės aktų reikalavimų dėl veiklos Draustinyje ribojimo, viešojo administravimo institucijų sprendimais ginčo teritorijoje buvo atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, keičiama ginčo žemės paskirtis, tvirtinami šios teritorijos specialieji ir detalieji planai, statybos techniniai projektai, išduodami statybos leidimai, statybos užbaigimą patvirtinantys dokumentai, t. y. valdžios institucijų pritarimu buvo plėtojama be jokių ribojimų veikla, nesusijusi su Draustinio tikslais ir apsauga.
8. Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės ir ginčui aktualių teisės aktų nuostatos patvirtino, kad ginčo teritorijoje nuosavybės teisių atkūrimo, planavimo ir statybų procedūros buvo pradėtos ir užbaigtos pažeidžiant saugomos teritorijos reikalavimus, ir atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar procedūrų, dėl kurių jų nuosavybės teise valdomi sklypai dar iki jų įsigijimo, buvo plėtojami ir urbanizuojami be jokių veiklos apribojimų, taikomų saugotinoms teritorijoms, atsižvelgiant į tai, kad naujų gyvenamųjų namų statyba Draustinio teritorijoje yra negalima. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai negalėjo žinoti apie galbūt padarytus pažeidimus nuosavybės teisių atkūrimo, detaliojo ir specialiojo planavimo, statinių statybos procese ir dėl šios priežasties jiems negali kilti neigiamos pasekmės dėl valstybės valdymo ir valdžios institucijų veiksmų. Pareiškėjų nuosavybės teise valdomose žemės sklypuose valstybės institucijos iki NŽT sprendimų priėmimo, nebuvo nustačiusios jokių veiklos draudimų, susijusių su Draustinio apsauga. Pareiškėjai, įsigydami sklypus ir plėtodami juose veiklą, negalėjo numanyti, jog ši teritorija pateko į Draustinio ribas, kadangi viešojo administravimo institucijos savo sprendimais ir leidimais pritardamos žemės paskirties keitimui, žemės sklypų formavimui, gyvenamųjų namų statybos procesams, t. y. šios teritorijos plėtojimui, nesusijusiam su Draustinio tikslais ir apsauga, suteikė teisę Draustinio teritorijoje plėtoti minėtas veiklas be jokių ribojimų ar draudimų.
9. Teismas atkreipė dėmesį, jog komisija, sudaryta aplinkos ministro 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. D-738, kurioje dalyvavo ir VSTT atstovai, ataskaitoje dėl Draustinio ginčo teritorijoje faktinės padėties išvadose konstatavo, kad ginčo teritorijoje reikšmingai pakeistas žemės paviršius, užstatytais gyvenamaisiais namais labai stipriai pažeisti Draustinio gamtiniai elementai. Antstolio S. U. 2017 m. gegužės 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, vaizdo nuotraukos patvirtino, jog ginčo teritorija yra urbanizuota, t. y. užstatyta gyvenamaisiais namais ir inžinerinėmis komunikacijomis.
10. Teismas konstatavo, kad Žemės sklypų atžvilgiu taikytinos poveikio priemonės – specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – „XLV. Botaniniai zoologiniai draustiniai“ nustatymas Žemės sklypų kadastro duomenyse, neatitiko pasikeitusios faktinės situacijos ginčo teritorijoje ir Draustinio, kaip saugotinos teritorijos, tikslų. Draustinio teritorijos dalyje, kurioje yra Žemės sklypai ir pastatyti nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai, dar anksčiau iki pareiškėjai tapo žemės sklypų ir namų savininkais, įvyko esminiai pokyčiai. Draustinio teritorijos dalis, kurioje yra Žemės sklypai dėl neribojamos veiklos, transformavosi į urbanizuotą teritoriją, užstatytą statiniais. Šioje teritorijos dalyje pasikeitė kraštovaizdis ir biologinė įvairovė. Teismas konstatavo, kad ginčo teritorijoje neišliko saugotinos Draustinio vertybės, ginčo teritorija neatitiko saugotinos teritorijos reikalavimų ir kriterijų. Ginčo teritorijoje, pareiškėjams neatliekant jokių neteisėtų veiksmų, buvo sukurtos kitos materialinės vertybės (daiktai), t. y. pareiškėjų asmeninės nuosavybės teise Žemės sklypai, gyvenamieji namai ir kita infrastruktūra, susiklostė materialiniai teisiniai santykiai, buvo sukurtos ir įregistruotos daiktinės teisės. Pakitusi Draustinio teritorijos dalis negali būti laikoma saugotina Draustinio teritorija, nes joje dėl neribotos intensyvios veiklos (teritorijos planavimo, gyvenamųjų namų statybos, gatvės ir kitu infrastruktūros elementų įrengimo) neišliko saugotinų objektų – saugomų buveinių ir augimviečių. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo situacijoje turi būti išlaikytas proporcingas pareiškėjų nuosavybės teisių ribojimas siekiamam tikslui pateisinti. Skundžiamais aktais nustatytos žemės naudojimą ribojančios specialiosios sąlygos negali būti tinkamos priemonės kilusiam konfliktui išspęsti. Numatytos specialiosios sąlygos Žemėms sklypams nepagrįstai riboja pareiškėjų teisės plėtoti veiklą, nesusijusią su Draustinio tikslais, jų nuosavybės teise valdomuose sklypuose, kuriuose nėra išlikusių saugotinų vertybių, atitinkančių Draustinio tikslus. Urbanizuota teritorija negali būti laikoma Draustinio dalimi ir pripažinta saugotina gamtos vertybe, vien tik tuo pagrindu, jog ši teritorija patenka į Draustinio teritorijos ribas, kurios nustatytos prieš daugelį metų pagal daug anksčiau naudotų žemėnaudų ribas. Teismas pasisakė, kad ginčijami administraciniai aktai, šio konkretaus ginčo atveju, turi būti vertinami ne tik teisėtumo pagrindu, bet ir tikslingumo, proporcingumo ir teisingumo požiūriu, neapsiribojant vien tik formaliu įstatymo nuostatų pagrindimu. Formalus teisės taikymas, šiuo atveju, negali užkirsti kelio sąžiningam asmeniui naudotis nuosavybės teisėmis, kurias jie įgijo teisėtai.
11. Išanalizavęs konkrečias nagrinėjamo ginčo aplinkybes, teismas nustatė, jog šioje individualaus ginčo situacijoje supriešinami valstybės interesai tik dėl formaliai saugotinos Draustinio teritorijos apsaugos, kurioje neišliko saugotinos vertybės, ir pareiškėjų, sąžiningai įgijusių Žemės sklypus, privatus interesas, susijęs su nuosavybės teisių apsauga.
12. Teismas konstatavo, kad NŽT sprendimais pareiškėjams teko neproporcinga našta, susijusi su veiklos ribojimu jų nuosavybės teise valdomose sklypuose, įvertinus tai, kad veiklos ribojimais nebus pasiekti jokie tikslai, nes saugotina Draustinio teritorijos dalis, kurioje yra pareiškėjų žemės sklypai, esmingai pakito, joje neišliko saugotinų vertybių. Teismas pasisakė, kad valdžios institucijų taikomos priemonės turi būti taikomos proporcingai siekiamiems tikslams įgyvendinti.
13. Teismas, vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalimi ir Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi, pasisakė, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymas ar panaikinimas siejamas su atitinkamais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, teisės aktai suteikia teisę NŽT priimti skundžiamus sprendimus ir specialiąsias sąlygas įrašyti vėliau nei jos buvo nustatytos. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju NŽT administracinių aktų teisėtumas negali būti vertinamas tik formalia Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio ir Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostata, suteikiančia teisę NŽT nustatyti apribojimus Žemės sklypams. Teismas, vertindamas ginčo esmę, atsižvelgė į tai, kad NŽT sprendimai, nustatantys specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, neproporcingai ribojo veiklą Žemės sklypuose tik dėl to, kad jie formaliai patenka į Draustinio teritorijos ribas, kurioje jau nebuvo išlikę saugotinų vertybių (buveinių – griovų ir šlaitų miškų, saugotinų gyvūnų – Purpurinio plokščiavabalio), išskyrus urbanizuotą teritoriją, užimtą statinių ir jų priklausinių (su naudojamais žemės sklypais, inžinerinėmis komunikacijomis ir bendrojo naudojimo želdynais), taip pat kelių. Todėl teismas sprendė, kad skundžiamais NŽT sprendimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos netenka tikslo taikyti Draustinio teritorijai apsaugos sąlygas.
14. Teismas konstatavo, jog VSTT formaliai vertino pareiškėjų prašymą dėl Draustinio ribų tikslinimo, savo skundžiamą atsakymą pareiškėjams grįsdama tuo, kad Draustinio ribos nustatytos ir įregistruotos kadastre teisingai. Teismas pasisakė, jog VSTT objektyviai nevertino ginčo teritorijoje kilusio socialinio konflikto, atitinkamai nevertino kadastro duomenų neatitikimo Draustinio teritorijos atžvilgiu, kurioje neišliko saugotinų vertybių, o tai nulėmė neobjektyvaus ir nepagrįsto faktinėmis aplinkybėmis skundžiamo atsakymo priėmimą, kuriuo buvo tik formaliai atsisakyta tikslinti Draustinio ribas, iš esmės nevertinant ir nesprendžiant pareiškėjų prašyme nurodytos faktinės ginčo situacijos.
15. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad ne kiekvienas objektas (inter alia (be kita ko) gamtos objektas), kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, yra traktuotinas kaip turintis valstybinę reikšmę, vidaus vandenimis, miškais, parkais, turinčiais valstybinę reikšmę, taigi ir priklausančiais valstybei išimtine nuosavybės teise, galima pripažinti ne bet kokius vidaus vandenis, miškus, parkus, o tik tuos, kurių išliekamoji vertė yra tokia didelė, būtinumas juos išsaugoti ateities kartoms yra toks primygtinis, kad nepripažinus jų turinčiais valstybinę reikšmę kiltų grėsmė jų išsaugojimui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas, byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04).
16. Teismas pasisakė, kad skundžiami administraciniai aktai formaliai atitiko Saugotinų teritorijų įstatymo, Žemės įstatymo nuostatoms, suteikiančioms teisę įrašyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei formaliai konstatuoti, jog Draustinio ribos nustatytos teisingai, tačiau formalus teisėtumas ir formaliai priimti sprendimai, nelaikytini teisingais. Pareiškėjų nuosavybės teisių apsauga akivaizdžiai nusvėrė saugotinos teritorijos, kurioje neišliko saugotinų vertybių, tikslus. Ginčijami administraciniai sprendimai iš esmės neišsprendė kilusio socialinio konflikto, buvo nepagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis ir aplinkybėmis, todėl teismas konstatavo, jog jie neatitiko Viešojo administravimo įstatymo nuostatų reikalavimų.
17. Teismas sprendė, kad skundžiami administraciniai aktai nepagrįsti objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, nevertintinos aplinkybės, jog Draustinio ribos nustatytos daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų, ginčo teritorija yra Draustinio pakraštyje, sutampa su Draustinio riba, ginčo teritorija visiškai pakito ir neatitiko saugotinos Draustinio teritorijos pobūdžio. Teismas faktinių aplinkybių nevertinimą, skundžiamų administracinių aktų nepagrindimą objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis laikė esminiu trūkumu, dėl kurių skundžiamus administracinius aktus pripažino neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis ir faktais. Todėl teismas sprendė, kad skundžiami administraciniai aktai yra nepagrįsti ir naikintini.
18. Dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti VSTT patikslinti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre įregistruotus duomenis apie Kamšos draustinio ribas, kadastro žemėlapyje jas nustatant taip, kad pareiškėjams priklausantys Žemės sklypai nepatektų į Kamšos draustinio teritoriją, teismas pasisakė, kad jis viešojo administravimo funkcijų neatlieka, todėl neturi pagrindo įpareigoti viešąjį administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį aktą.
19. Teismas, įvertinęs skundžiamo VSTT administracinio akto turinį, tai, kad iš esmės nebuvo sprendžiamas pareiškėjų prašymas, sprendė, kad šiuo atveju VSTT įpareigotinas iš naujo išspręsti pareiškėjų 2016 m. spalio 10 d. prašymą patikslinti Draustinio ribas, svarstant galimybę pakeisti Draustinio ribas taip, kad pareiškėjų žemės sklypai nepatektų į Draustinio teritoriją, kurioje nėra išlikę saugotinų vertybių.
III.
20. Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimai, Tarnybos 2016 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. (5)-V3-1654 (2.8), ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – skundą atmesti.
21. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
21.1. Atsižvelgiant į akivaizdų faktą, kad Žemės sklypai yra Draustinio teritorijoje, būtina paisyti bendrojo teisės principo, jog niekas negali turėti naudos iš teisės pažeidimo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (lotynų kalba – ex injuria jus non oritur). Tokių teisės pažeidimų (nepriklausomai, kas juos padarė) padariniai jokiais pagrindais negali būti įteisinti (legalizuoti), tikslinant Draustinio ribas.
21.2. Pagal išduotus statybos leidimus vykdant gyvenamųjų namų ir jų infrastruktūros statybą, buvo visiškai pakeistas vietovės pobūdis – pakeistas viršutinis grunto sluoksnis, nutiesti keliai ir kt., ir tokiais veiksmais buvo galbūt sunaikintos ir (ar) sužalotos potencialios Kamšos draustinyje saugomų augalų ir gyvūnų buveinės ir augavietės, Draustiniui padaryta reikšminga žala. Nagrinėjamu atveju, vien rengiant vietą būsimoms statyboms, sunaikinta ir (ar) sužalota Kamšos draustinio miško paklotė – potencialios buveinės ir augavietės. Teismas nevertino to, kokia Draustiniui buvo padarytą žala.
21.3. Teismo sprendimas tikslinti Draustinio ribas, remiantis vien tik tuo, kad ginčo teritorija galbūt per klaidą buvo urbanizuota ir ten dabar neliko draustinyje saugomų vertybių, yra sukurta pareiškėjų asmeninė nuosavybė, yra nepagrįstas, neatitinkantis saugomų teritorijų steigimo tikslų ir iš Konstitucijos kylančių nuostatų, kad nuosavybė įpareigoja ir, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti.
21.4. Draustinio ribos ginčo teritorijoje nekito, pareiškėjų žemės sklypai didžiąja dalimi pateko ir patenka į Draustinio teritoriją, ir šį faktą teismas pripažino. Vadinasi, visoje Draustinio teritorijoje galioja Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalies nuostata, kad „saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų“, bei Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalies nuostata, kad „jeigu suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas“. Apribojimų neįrašymas ar neteisingas įrašymas dokumente negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje.
21.5. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. A63-1555/2010, A525-2051/2012, A-1995-492/2015, A-1995-492/2015), teigia, kad veiklos apribojimų turi būti laikomasi nepaisant to, ar į atitinkamus dokumentus buvo įrašytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, ar ne; kad veiklos apribojimai draustinyje (ir žemės sklype, kuris į jį patenka) kyla ne skundžiamų analogiškų NŽT sprendimų pagrindu, bet saugomos teritorijos steigėjų sprendimų pagrindu; administraciniai sprendimai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nurodymo viešajame registre nėra tie aktai, kurių pagrindu yra nustatomos specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos, ir tokiu aspektu jie neturi būti vertinami.
21.6. Teismas pripažino, kad Žemės sklypai iš tiesų pateko ir patenka į Draustinio teritoriją, naikinti 2016 m. lapkričio 10 d. Tarnybos rašto Nr. (5)-V3-1654 (2.8) „Dėl informacijos pateikimo“, nėra pagrindo, nes jis visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas ne kartą sprendime konstatavo, kad skundžiami NŽT ir Tarnybos administraciniai aktai yra „formaliai teisėti“. Atsakovas akcentuoja tai, kad Draustinio teritorija patenka į „Natura 2000“.
21.7. Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarime buvo nurodyta Aplinkos ministerijai ir Tarnybai spręsti klausimus dėl Draustinio faktinės padėties ginčo teritorijoje įvertinimo, ribų tikslinimo ar keitimo. Tarnyba, kaip Saugomų teritorijų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga (Saugomų teritorijų įstatymo 25 str.), 2015 metais nustačiusi faktą, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose prie pareiškėjų sklypų neįrašytos specialiosios naudojimo sąlygos „XLV. Botaniniai-zoologiniai draustiniai“, 2015 m. spalio 23 d. raštu Nr. (5)-V3-1931-(2.8) pirmiausia kreipėsi į NŽT ir paprašė įrašyti minėtiems žemės sklypams specialiąją sąlygą „XLV. Botaniniai zoologiniai draustiniai“. Po to (2016 metais) pradėjo viešųjų pirkimų procedūras dėl planavimo dokumentų parengimo paslaugų pirkimo, iš jų ir dėl Draustinio ribų ir tvarkymo planų.
22. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – skundą atmesti.
23. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
23.1. Teismas, panaikindamas NŽT sprendimus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose analogiškose bylose nurodoma, kad administraciniai sprendimai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nurodymo viešajame registre nėra tie aktai, kurių pagrindu yra nustatomos specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos, ir tokiu aspektu neturi būti vertinami (2016 m. sausio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1995-492/2015; 2017 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje eA-682-492/2017). Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad NŽT sprendimai, nustatantys specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, tik dėl to, kad Žemės sklypai formaliai patenka į Draustinio teritorijos ribas, neproporcingai riboja veiklą Žemės sklypuose, negalėjo būti pakankamas pagrindas panaikinti administracinius sprendimus, kurie savo turiniu neprieštarauja jokiam aukštesnės galios teisės aktui.
23.2. NŽT, iš Tarnybos gavusi informacijos apie su Žemės sklypams nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą pažeidimus, ginčijamais sprendimas teisėtai ir pagrįstai įvykdė Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalies, Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalies įtvirtintą pareigą – organizavo žemės sklypų formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.
24. Pareiškėjai atsiliepime į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais motyvais:
24.1. Žemės sklypų atžvilgiu taikytinos poveikio priemonės – specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – „XLV. Botaniniai zoologiniai draustiniai“ nustatymas Žemės sklypų kadastro duomenyse, t. y. skundžiamų NŽT sprendimų priėmimas, neatitiko pasikeitusios faktinės situacijos ginčo teritorijoje ir draustinio, kaip saugotinos teritorijos, tikslų. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai šio konkretaus ginčo atveju skundžiamus NŽT sprendimus vertino ne tik teisėtumo pagrindu, bet ir tikslingumo, proporcingumo ir teisingumo požiūriu, neapsiribodamas vien tik formaliu įstatymo nuostatų pagrindimu. Formalus teisės taikymas negali užkirsti kelio sąžiningiems asmenims naudotis nuosavybės teisėmis, kurias jie įgijo teisėtai.
24.2. Byloje neginčytinai buvo nustatyta, kad Kamšos draustinio teritorijos dalyje, kurioje yra Žemės sklypai, dar iki pareiškėjams tampant žemės sklypų ir namų savininkais, įvyko esminiai pokyčiai. Draustinio teritorijos dalis dėl veiklos transformavosi į urbanizuotą teritoriją, užstatytą statiniais, šioje teritorijos dalyje pasikeitė kraštovaizdis ir biologinė įvairovė. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino tiek šalys, tiek byloje esančios komisijos, sudarytos aplinkos ministro 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. D-738, ataskaitos išvados.
24.3. NŽT sprendimai, kuriais nustatytos specialiosios sąlygos Žemės sklypams neproporcingai ir nepagrįstai riboja pareiškėjų teises plėtoti veiklą, nesusijusią su Draustinio tikslais.
24.4. Pareiškėjai sutinka su teismo padaryta išvada, kad urbanizuota teritorija negali būti laikoma Kamšos draustinio dalimi ir pripažinta saugotina gamtos vertybe vien tik tuo pagrindu, jog ši teritorija papuola į draustinio teritorijos ribas, kurios nustatytos prieš daugelį metų pagal daug anksčiau naudotų žemėnaudų ribas.
24.5. Apelianto nurodyta teismų praktika ir nurodytose bylose esančios aplinkybės visiškai neatitinka šioje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių. Apelianto nurodytose bylose be ginčijamų Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų galiojo ir anksčiau patvirtinti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai: pirmuoju atveju – savivaldybės teritorijos bendrasis planas, antruoju atveju – draustinio ribų planas. Šioje administracinėje byloje jokio specialiojo teritorijų planavimo dokumento, pagrindžiančio skundžiamų NŽT sprendimų priėmimą, nėra, kadangi Kamšos draustinio ribų plano nėra ir niekada toks planas nebuvo parengtas. Atvirkščiai – ginčo teritorijoje esantys galiojantys teritorijų planavimo dokumentai: Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. TS-233 patvirtintas Gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų išdėstymo bei infrastruktūros plėtros specialusis planas ir Kauno rajono savivaldybės 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. TS-279 patvirtintas „Sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas ir padalijimas į sklypus“ detalusis planas patvirtina, kad Žemės sklypams nebuvo nustatytos jokios su Kamšos draustiniu susijusios specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Minėti teritorijų planavimo dokumentai yra galiojantys, neginčyti ir parengti vėliausiai, todėl laikytini teisingais ir realiausiai atitinkančiais esamą faktinę situaciją. NŽT sprendimais buvo nustatytos specialiosios sąlygos Žemės sklypams visiškai neatsižvelgiant į esamą faktinę situaciją, vien tik formaliais pagrindais, neatsižvelgiant į tai, kad teritorijoje nėra išlikę saugotinų vertybių.
25. Pareiškėjai atsiliepime į VSTT apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjai šiame atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, ir papildomai nurodo:
25.1. VSTT pozicija apeliaciniame skunde prieštaringa, nes šio atsakovo įsitikinimu, teritorija, kurioje yra Žemės sklypai yra saugotina, kita vertus, pats atsakovas pripažįsta, kad pagal išduotus statybos leidimus vykdant gyvenamųjų namų ir jų infrastruktūros statybą, buvo visiškai pakeistas vietovės pobūdis ir tokiais veiksmais galbūt sunaikintos ir (ar) sužalotos potencialios saugomų augalų ir gyvūnų buveinės ir augavietės. Pareiškėjų įsitikinimu, šioje byloje buvo neginčytinai nustatyta, kad Kamšos draustinio teritorijos dalyje, kurioje yra Žemės sklypai, dar iki jiems tampant Žemės sklypų ir namų savininkais, įvyko esminiai pokyčiai. Šias aplinkybes patvirtina tiek byloje esantys dokumentai: Kauno rajono savivaldybės administracijos išduoti statybos leidimai, komisijos, sudarytos aplinkos ministro 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. D -738, ataskaitos išvados, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek šalių paaiškinimai, teikti teismo posėdžiuose.
25.2. Pareiškėjai neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar procedūrų. Pareiškėjai, įsigydami sklypus ir plėtodami juose veiklą, negalėjo numanyti, jog ši teritorija pateko į Draustinio ribas, kadangi viešojo administravimo institucijos, savo sprendimais ir leidimais pritardamos žemės paskirties keitimui, žemės sklypų formavimui, gyvenamųjų namų statybos procesams, t. y. šios teritorijos plėtojimui, nesusijusiam su Draustinio tikslais ir apsauga, suteikė teisę Draustinio teritorijoje plėtoti minėtas veiklas be jokių ribojimų ar draudimų. VSTT, būdama institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugą ir priežiūrą, 2008 m. sausio 4 d. raštu Nr. V3-10.6-24 plano rengėjui (projektavimo įmonei) pateikė išvadą, kad specialiojo plano įgyvendinimas nedarys įtakos „Natura 2000“ teritorijai, todėl neprivaloma atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimą.
25.3. Viešojo administravimo institucijų, iš jų ir pačios VSTT, o ne pareiškėjų veiksmai lėmė, kad Kamšos draustinio teritorija šioje dalyje iš esmės buvo pakeista ir šiuo metu akivaizdžiai nebeatitinka Draustinio įsteigimo tikslų ir paskirties. Kadangi dėl viešojo administravimo institucijų kaltės vykusios intensyvios veiklos (teritorijos planavimo, gyvenamųjų namų statybos, gatvės ir kitų infrastruktūros elementų įrengimo) neišliko saugotinų objektų – saugomų buveinių ir augimviečių, todėl esmingai pakitusi draustinio teritorijos dalis, kurioje yra Žemės sklypai, akivaizdžiai negali būti laikoma saugotina draustinio teritorija. Pareiškėjų įsitikinimu, esant šioms aplinkybėms būtent VSTT turi prisiimti atsakomybę dėl susidariusios situacijos ir imtis veiksmų, kad situacija būtų protingai išspręsta.
25.4. Atsakovo VSTT apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika yra visiškai neaktuali šioje administracinėje byloje, kadangi cituojamų teismų sprendimų aplinkybės visiškai neatitinka šioje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių.
25.5. Atsakovas VSTT 2016 m. lapkričio 10 d. raštu atsakydamas į pareiškėjų prašymą, visiškai nenagrinėjo jų prašyme nurodytų argumentų, nesigilino į susidariusią situaciją, tačiau tik nurodė, kad Kamšos draustinio ribos buvo nustatytos korektiškai. Pagrįsta teismo išvada, kad atsakovas VSTT objektyviai nevertino ginčo teritorijoje kilusio socialinio konflikto ir nevertino kadastro duomenų neatitikimo Draustinio teritorijoje, kurioje neišliko saugotinų vertybių, ir tai nulėmė neobjektyvaus ir nepagrįsto faktinėmis aplinkybėmis skundžiamo atsakymo priėmimą, kuris pripažintinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo nuostatų reikalavimų.
25.6. Teismo sprendimas yra ne tik teisingas, tačiau ir atitinkantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje formuluojamos taisyklės, kad tais atvejais, kai tam tikri leidimai ar sandoriai yra panaikinami dėl valstybės institucijų padarytos klaidos (dėl valstybės institucijų kaltės), privatūs asmenys neturi dėl to patirti neigiamų pasekmių. Taigi Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, kad sąžiningų asmenų interesai turi būti saugomi tais atvejais, kai panaikinami valstybės ar savivaldybių institucijų neteisėti aktai. Sąžiningi asmenys turi būti kiek įmanoma apsaugoti nuo žalos atsiradimo, o jei žala atsiranda, asmenys turi teisę reikalauti valstybės ar savivaldybių institucijų atlyginti atsiradusią žalą.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinius skundus sutinka su atsakovų apeliaciniais skundais, ir nurodo:
26.1. Teismas neteisingai nustatė ir įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priėmė nepagrįstą sprendimą, tenkindamas pareiškėjų prašymą iš dalies.
26.2. Jeigu Žemės sklypai patenka į Kamšos draustinio teritoriją, šioje ginčo teritorijoje turi būti laikomasi veiklos apribojimų nepaisant to, ar į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taikomos šiems sklypams. Nekilnojamojo turto registro tvarkymo įstaiga turėjo pakankamą pagrindą vadovautis kompetentingos institucijos (VSTT) pateikta informacija vykdydama pareiškėjams priklausančių sklypų kadastro duomenų pakeitimą, papildomai įregistruojant specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą „Botaniniai zoologiniai draustiniai (XLV)“.
26.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu tam tikra teritorija priklauso draustiniui, ji turi būti tvarkoma, atsižvelgiant į draustinyje esančios teritorijos tvarkymui teisės aktais keliamus reikalavimus (žr., pvz., 2012 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2051/2012).
26.4. NŽT sprendimais neįsteigta jokia nauja saugoma teritorija, nepakeistas esamos saugomos teritorijos statusas ar ribos, nenustatyti nauji Draustiniui taikomi apribojimai ar pakeisti teisės aktais nustatyti apribojimai, o tik įregistruoti Žemės sklypams galiojantys apribojimai, kurie buvo nustatyti saugomos teritorijos steigėjo.
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Nagrinėjamos bylos ginčo esminis dalykas – atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimų dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjai byloje taip pat yra pareiškę reikalavimą panaikinti atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. lapkričio 10 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (5)-V3-1654 (2.8) ir įpareigoti šį atsakovą patikslinti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre įregistruotus duomenis apie Kamšos botaninio-zoologinio draustinio ribas kadastro žemėlapyje, jas nustatant taip, kad pareiškėjams priklausantys Žemės sklypai nepatektų į Draustinio teritoriją.
29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų nuosavybės teise valdomi Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), didžiąja dalimi ar visiškai pateko į Draustinio, įsteigto 1960 metais, saugomos teritorijos ribas. Draustinis, į kurio teritorijos ribas pateko vėliau suformuoti ir pareiškėjams šiuo metu nuosavybės teise priklausantys Žemės sklypai, buvo įsteigtas 1960 m. rugsėjo 27 d. LTSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 517. Draustinio tikslas – išsaugoti įvairiarūšę fauną, retuosius augalus, jų augimvietes (paprastąją gebenę (Hedera helix L.), tuščiavidurį rūtenį (Corydalis cava Schw.) ir kitus). Draustinio teritorijos ribos nustatytos 1961 metais Žemėtvarkos projektavimo instituto parengtame plane. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ Kamšos botaninis-zoologinis draustinis buvo įtrauktas į visos Lietuvos valstybinių draustinių sąrašą. 1998 metais Draustinio ribos buvo perkeltos ant tuo metu naujausio kartografinio pagrindo, t. y. ant 1981 metų dešifruotų žemės naudmenų fotoplanų masteliu 1:10000. Dar vėliau Draustinio ribos buvo skaitmeninamos naudojant ortofotografinį pagrindą. Skaitmeninant Draustinio ribas buvo naudojamas Lietuvos skaitmeninis ortofotografinis 1:10000 mastelio žemėlapis, sudarytas 1995–1999 metų aeronuotraukos pagrindu. Draustinis ir jo ribos 2005 m. spalio 13 d. buvo perkeltos ir įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre.
30. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad 2005 m. spalio 13 d. buvo pakeista Draustinio teritorijos riba toje pusėje, kurioje yra Žemės sklypai, kad tuo metu, kai Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 52/18283 ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 02-05-4583 U. K. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 11,35 ha žemės Noreikiškių k., Kauno r., iš jos ir į 3,15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vėliau buvo suformuoti Žemės sklypai, aktuali šiai bylai Draustinio teritorijos riba buvo kitoje vietoje. Be to, būtina pažymėti, kad iki pareiškėjai nuosavybės teise įgijo Žemės sklypus ir juos įregistravo Nekilnojamo turto registre 2011–2013 metais Žemės sklypai nuosavybės teise priklausė UAB „Baltic realty adviser“, t. y. pareiškėjai Žemės sklypus įsigijo ne iš valstybės, o privataus asmens. Šioje byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad U. K. vardu grąžinta žemė ir perleista UAB „Baltic realty adviser“, iš kurios Žemės sklypus įsigijo nuosavybėn pareiškėjai, pateko į Draustinio teritoriją.
31. Atsakovas NŽT, remdamasis tuo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypų 9 punkte neįrašytos specialiosios naudojimo sąlygos: „XLV. Botaniniai zoologiniai draustiniai“, Tarnybos 2015 m. spalio 23 d. raštu Nr. (5)-V3-1931-(2.8) (6 priedas), vadovaudamasis Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi ir Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalimi, priėmė pareiškėjų ginčijamus sprendimus, kuriais buvo patvirtinti pareiškėjų Žemės sklypų kadastro duomenys įrašant specialiąją žemės naudojimo sąlygą „XLV. Botaniniai zoologiniai draustiniai“.
32. Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kai formuojant naują žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiam žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, keičiami žemės sklypo kadastro duomenys. Žemės sklypo kadastro duomenys keičiami ir šių duomenų pakeitimai į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomi Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
33. Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Žemės įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai (Žemės įstatymo 22 str. 1 d.). Konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus (Žemės įstatymo 22 str. 5 d.); sąlygos taikomos nuo įrašymo į registrą dienos (Žemės įstatymo 22 str. 7 d.). Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.1 punkte buvo nustatyta, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis; 2.3 punkte buvo nurodyta, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Žemės įstatymo 22 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
34. Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta, kad draustiniai – saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą (2 str. 8 d.); saugomos teritorijos – sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka) (2 str. 32 d.).
35. Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų (Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 9 d.). Jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į Nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 10 d.).
36. Kai žemės sklypas patenka į draustinio ribas, vėlesnis tokios teritorijos teisinį statusą apibrėžiančių dokumentų pakeitimas (papildymas), atsižvelgiant į saugomos teritorijos tvarkymo reikalavimus, negali būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, t. y. jeigu tam tikra teritorija priklauso draustiniui, ji turi būti tvarkoma, atsižvelgiant į draustinyje esančios teritorijos tvarkymui teisės aktais keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2051/2012). Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose administracinėse bylose (žr., pvz., 2017 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-682-492/2017).
37. Nustačius, kad pareiškėjams priklausantys Žemės sklypai faktiškai ir teisiškai iki Žemės sklypų įsigijimo pateko į Draustinio teritoriją (saugotiną teritoriją), Draustinio riba nebuvo pakeista, Nekilnojamojo turto registre nebuvo įrašyti teisės aktų nustatyti veiklos apribojimai, darytina išvada, kad atsakovas NŽT, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi minėtomis teisės aktų nuostatomis.
38. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Žemės, miškų ir vandens telkinių tinkamas, racionalus naudojimas ir apsauga – Konstitucijos ginamas viešasis interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad, turėdamas įgaliojimus atitinkamas vietoves priskirti ypač vertingoms vietovėms, įstatymų leidėjas turi ir įgaliojimus, atsižvelgdamas į gamtos objektų, esančių ypač vertingose teritorijose, ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, valstybei tenkančią konstitucinę pareigą rūpintis ypač vertingų vietovių išsaugojimu ir racionaliu naudojimu, nustatyti specialų tų vietovių apsaugos ir naudojimo režimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarimas); toks specialus teisinis režimas suponuoja inter alia (be kita ko) ūkinės ir kitokios veiklos tose vietovėse, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan., specialias sąlygas, įvairius ribojimus ir draudimus; tie ribojimai ir draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).
39. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje pripažindamas, kad Draustinio, kaip ypač vertingos teritorijos, apsauga yra Konstitucijoje įtvirtinta vertybė, konstatavo, jog ši vertybė negali būti supriešinama su Konstitucijoje įtvirtinta asmens nuosavybės teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimo vertybe. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjų ginčijami sprendimai formaliai atitinka Saugotinų teritorijų įstatymo, Žemės įstatymo nuostatas, padarė išvadą, kad jie nėra teisingi, nes pareiškėjams teko neproporcinga našta, susijusi su veiklos ribojimu jų nuosavybės teise valdomuose Žemės sklypuose, o veiklos ribojimais nebus pasiekti jokie tikslai, nes saugotina Draustinio teritorijos dalis, kurioje yra Žemės sklypai, iš esmės pakito, joje neišliko saugotinų vertybių. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nebūtina laikytis imperatyviųjų teisės aktų nuostatų, susijusių su Draustinio (saugomos teritorijos) apsauga, įvertinęs tai, kad pareiškėjai Žemės sklypus įgijo, kai Draustinio teritorija buvo pakeista į urbanizuotą teritoriją, užstatytą statiniais, pareiškėjai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pareiškėjai galbūt nežinojo apie padarytus pažeidimus nuosavybės teisių atkūrimo, detaliojo ir specialiojo planavimo, statinių statybos procese ir dėl šios priežasties jiems negali kilti neigiamos pasekmės dėl valstybės valdymo ir valdžios institucijų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika, atsakovo NŽT sprendimus vertino kaip siekimą ištaisyti valstybės valdžios institucijų padarytas klaidas nukentėjusiųjų (pareiškėjų) sąskaita.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo NŽT sprendimus ir jų priėmimo teisinį pagrindą, tai, kad byloje yra ginčijami tik šie sprendimai, šioje byloje nėra nagrinėjamas joks ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo ir teisėtumo, savivaldybės sprendimų dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo ir išduotų statybos leidimų panaikinimo, žalos atlyginimo priteisimo dėl to, kad sunaikintos Draustinio saugotinos vertybės ar Žemės sklypų savininkai nesilaiko specialiųjų sąlygų, ir pan., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo šioje byloje nagrinėjo aplinkybes, susijusias su tuo, kas yra atsakingas dėl to, jog buvo sunaikintos saugotinos Draustinio vertybės, Draustinio teritorija buvo pakeista į urbanizuotą teritoriją, užstatytą statiniais, bei nustatė, kad tik valstybės institucijos padarė klaidas, o NŽT byloje ginčijamais sprendimais siekia šias klaidas ištaisyti.
41. Pirmiausia pažymėtina, kad šioje byloje negalima daryti išvados, jog NŽT sprendimais yra taisomos klaidos, nes pareiškėjai įgijo Žemės sklypus iš UAB „Baltic realty adviser“, kuri nuosavybėn buvo įgijusi Draustinio teritorijoje esančią žemę. NŽT sprendimais nenustatė jokių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, t. y. sprendimai nėra tie aktai, kuriais remiantis nustatomos specialiosios Žemės sklypų naudojimo sąlygos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniai sprendimai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nurodymo viešame registre nėra tie aktai, kurių pagrindu yra nustatomos specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos ir tokiu aspektu neturi būti vertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1995-492/2015).
42. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjų sudarytais sandoriais su UAB „Baltic realty adviser“, nors pagal bylos duomenis galima daryti išvadą, kad ši bendrovė perleido pareiškėjams Žemės sklypus, esančius Draustinio teritorijoje, kai jau buvo atliktas Draustinio ribų skaitmeninimas iš popierinių planų į skaitmeninį GIS formatą shp, pakeitė Draustinio teritoriją ir galbūt sunaikino Draustinio gamtinius elementus (aplinkybė, kurie konkretūs asmenys pažeidė Draustinio gamtinius elementus, nėra nustatyta). Byloje pateikti įrodymai, kad VSTT 2008 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Baltic realty adviser“ pagal prašymą pateikė informaciją apie Draustinio ribas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra spręstas klausimas ne tik dėl UAB „Baltic realty adviser“, bet ir dėl projektuotojų (byloje pateikti duomenys, kad specialųjį planą rengė D. Z. Š. projektavimo įmonė) atliktų veiksmų teisėtumo ir kt. Svarbu ir tai, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Draustinio teritorijos ribų pakeitimo, nes ne NŽT ir ne VSTT nustatė Draustinio teritorijos ribas, Draustiniui taikomus apribojimus, 1960 metais įsteigtas Draustinis į visos Lietuvos valstybinių draustinių sąrašą įrašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 ir šio nutarimo pagrindu buvo patvirtintas Draustinio teritorijos planas. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad Vyriausybė yra pakeitusi Draustinio ribas.
43. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo argumentus, dėl kurių buvo nustatyta, kad NŽT sprendimai yra neteisėti, akcentuotina, kad Saugomų teritorijų įstatymo bei Žemės įstatymo nuostatos nenustato išimčių, dėl kurių teisės aktuose nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, jeigu jie nebuvo įrašyti atkuriant nuosavybės teises į žemę, ją perleidžiant ar parduodant, neturi būti įrašyti, bei aplinkybių, kad tokie apribojimai ar reikalavimai neįrašomi, jei asmenys, įgiję žemės sklypus saugomoje teritorijoje, šią teritoriją pertvarko (pažeidžia gamtinius elementus ar kitaip ją pakeičia), savivaldybės patvirtina gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių teritorijų išsidėstymo specialiuosius, detaliuosius planus, išduoda statybos leidimus, kt.
44. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo VSTT apeliacinio skundo argumentais, kad be teisėto pagrindo panaikintas 2016 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. (5)-V3-1654 (2.8), nes atsižvelgiant į pareiškėjų 2016 m. spalio 10 d. prašymą „patikslinti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre įregistruotus duomenis“, kuris buvo grindžiamas Nuostatų 9.2, 10.9 ir 10.9 punktų nuostatomis, atsakovas tinkamai atsakė į šį prašymą. Pareiškėjai prašyme buvo nurodę, kad jiems priklausantys Žemės sklypai nepatenka į Draustinio teritoriją, planą skaitmenizuojant į saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapį buvo padaryta klaida netiksliai perkeliant Draustinio ribas; Žemės sklypai nepagrįstai buvo įtraukti į Draustinio teritoriją ir neatitinka saugomos teritorijos keliamų reikalavimų (prašyme pabraukta). Šioje byloje nustatyta, kad Žemės sklypai pateko (iki pareiškėjai juos įgijo nuosavybėn) ir šiuo metu patenka į Draustinio teritoriją ir kad tai nėra klaida, todėl atsakovas pagrįstai atsakė, kad negali Saugomų teritorijų valstybės kadastre patikslinti nustatytos Draustinio teritorijos ribos. Atsakovas taip pat yra nurodęs, jog 2016 metais pradėjo viešųjų pirkimų procedūras dėl planavimo dokumentų parengimo paslaugų pirkimo, iš jų ir dėl Draustinio ribų ir tvarkymo planų. Aplinkos ministro 2018 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. D1-260 nuspręsta pradėti rengti Draustinio tvarkymo planą. Be to, pažymėtina, kad Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarime Nr. 3-AP-4372 3T-403 nurodyti reikalavimai nepaneigia byloje aptartų Saugomų teritorijų įstatymo bei Žemės įstatymo nuostatų taikymo būtinumo.
45. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai ir jų visuma (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.) nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjų ginčijami atsakovų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjų G. L., R. L., R. T., E. T., I. J., M. J., Ž. M., L. M., R. P., A. P., A. G., D. G., J. Š., G. Š., J. P., E. P., V. G., A. G., R. V., E. K., J. K., V. J., M. N. ir E. S.-N. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.