Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01523-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.8.6; 3.2.4.5
(S)
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SIB Trakai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SIB Trakai“ ieškinį atsakovei mokslinei-gamybinei akcinei bendrovei „Precizika“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Solet Technics“, bendrovė „Diehl AKO Stiftung & Co KG“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių sudarymą, ir proceso teisės normų, nustatančių ieškovo pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 512 521 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovės vadovas T. B. pasiūlė ieškovės vadovui E. Š. pastatyti ir įrengti saulės elektrinę bei perleisti ją ieškovei, pažymėdamas, jog visus darbus (tiek projektavimo, tiek statybos) ir reikalingų medžiagų bei įrenginių tiekimą organizuos jis.
4. Atsakovės ir trečiojo asmens patariama, ieškovė ir bendrovė „VEI Consult BG Ltd.“ 2013 m. kovo 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria bendrovė „VEI Consult BG Ltd.“ įsipareigojo parduoti ieškovei saulės elektrinės DC/AC konversijos komplektus („Diehl PLATINUM 7200TL“ inverterius (keitiklius) ir „Diehl PLATINUM“ fazių balansavimo sistemą (toliau – Inverterių pirkimo sutartis); šalys susitarė, kad ieškovė nuosavybės teisę į prekes įgis tik visiškai atsiskaičiusi su bendrove „VEI Consult BG Ltd.“.
5. Ieškovė ir atsakovė 2013 m. kovo 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei iki 2 MW saulės modulius elektrinės statybai (toliau – Modulių pirkimo sutartis); šalys susitarė, kad ieškovė nuosavybės teisę į prekes įgis tik visiškai atsiskaičiusi su atsakove.
6. Ieškovės akcininkas E. Š. ir D. J. (atsakovės vadovo T. B. patikėtinis, buvęs trečiojo asmens UAB „Solet Technics“ vadovas) 2013 m. kovo 7 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria E. Š. pardavė 50 vnt. ieškovės akcijų D. J. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje buvo susitarta dėl akcijų atpirkimo teisės, kurią ieškovės akcininkas E. Š. galėtų įgyvendinti, jeigu: 1) ieškovė būtų visiškai atsiskaičiusi su bendrove „VEI Consult BG Ltd.“ pagal Inverterių pirkimo sutartį; 2) ieškovė būtų visiškai atsiskaičiusi su atsakove pagal Modulių pirkimo sutartį.
7. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo 2013 m. gegužės 27 d. patvirtino, jog baigė fotovoltinės saulės elektrinės statybos (montavimo) darbus pagal savo paties parengtą projektą. Ieškovė nuo 2013 m. birželio 28 d. eksploatuoja 0,99729 MW įrengtosios galios fotovoltinę saulės elektrinę (toliau – Elektrinė) Trakų r., Bražuolės k., Bražuolės g. 35.
8. Ieškovės akcininkas E. Š. 2014 m. sausio 20 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi atpirko iš D. J. 50 vnt. ieškovės akcijų.
9. Ieškovė ir atsakovė 2014 m. sausio 31 d. sudarė statinių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė perleido atsakovei Elektrinę, o 2014 m. vasario 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė perleido atsakovei visus Elektrinės įrenginius. Pagal šias sutartis atsakovė su ieškove neatsiskaitė (atsakovės mokėtina suma įskaityta 2014 m. vasario 17 d. tarpusavio reikalavimų įskaitymo aktu), jomis Elektrinė perleista atsakovei, kad ieškovė ją įsigytų iš atsakovės lizingo būdu ir taip galėtų atsiskaityti su atsakove ir bendrove „VEI Consult BG Ltd.“. Bendrovės „SIA UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas, atsakovė ir ieškovė 2014 m. vasario 17 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsigijo iš atsakovės Elektrinę.
10. Ieškinyje teigiama, kad tokią Elektrinės įsigijimo schemą sugalvojo atsakovė. Ieškovė ir trečiasis asmuo nebuvo sudarę rangos sutarties, Elektrinės statybos ir kitus klausimus ieškovė visada derino su atsakove. Nors Elektrinė buvo registruota ieškovės vardu, tačiau Elektrinės projektą rengė ir sprendimus dėl naudotinų medžiagų priėmė atsakovė; medžiagas tiekė su atsakove susijęs trečiasis asmuo UAB „Solet Technics“.
11. Ieškovė nurodo, kad, 2013 m. birželio 28 d. pradėjusi eksploatuoti Elektrinę, susidūrė su problema – Elektrinė neveikė visu pajėgumu. Nors Elektrinės leistinoji generuoti galia 997,26 kW (maksimali deklaruojama – 890,8 kW), ji pasiekdavo tik 712 kW galią. Nustatyta, kad Elektrinė visu pajėgumu neveikė dėl atsakovės parinktų inverterių ir kabelių; dalį jų pakeitus, Elektrinė veikė didesniu pajėgumu, t. y. pasiekė 890,8 kW galią.
12. Anot ieškovės, dėl netinkamų inverterių Elektrinė neveikė tinkamai ir ieškovė patyrė nuostolių (sumokėjo 300 000 Eur už netinkamos kokybės inverterius, turėjo 94 738,75 Eur netinkamų inverterių keitimo išlaidų ir negavo 117 782,25 Eur pajamų). Kadangi būtent atsakovė sprendė, kokias medžiagas naudoti Elektrinei įrengti, tai ji yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą, egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 512 521 Eur dydžio žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
14. Teismas nustatė, kad atsakovė 2013 m. vasario 13 d. elektroniniame laiške ieškovei nurodė planuojamų veiksmų schemą:
14.1. Užsakovo vienintelis akcininkas perleidžia kitam fiziniam asmeniui 50 proc. Užsakovo akcijų už nominalią kainą pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nustatyta akcijų atpirkimo teisė su tokia sąlyga: kai Užsakovas įvykdo savo įsipareigojimus Rangovui ir Tiekėjui, t. y. sumoka už prekes ir rangos darbus, akcijų pardavėjas gali pasinaudoti akcijų atpirkimo teise. Sutartis pasirašoma ir tvirtinama pas notarą;
14.2. Užsakovas su Finansuotoju pasirašo preliminariąją sutartį lizinguoti elektrinę, kurioje susitariama, kad jei yra pastatoma elektrinė ir Užsakovas ir (ar) elektrinė atitinka kitas Finansuotojo preliminariojoje sutartyje iškeltas sąlygas, Finansuotojas yra įpareigotas pasirašyti pagrindinę lizingo sutartį su Užsakovu;
14.3. Tiekėjas parduoda Užsakovui modulius ir kitą reikalingą įrangą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įtraukta sąlyga dėl atidedamojo mokėjimo už prekes. Apmokėjimo terminas nustatomas tam tikram laikui po elektrinės pastatymo. Šiuos pinigus Užsakovas gautų iš Finansuotojo ir sumokėtų Tiekėjui;
14.4. Užsakovas pasirašo rangos sutartį su Rangovu dėl elektrinės pastatymo darbų. Sutartyje taip pat įtraukiama sąlyga dėl atidedamojo apmokėjimo, kaip ir Užsakovo sutartyje su Tiekėju. Šiuos pinigus Užsakovas taip pat gautų iš Finansuotojo ir sumokėtų Rangovui;
14.5. pabaigus elektrinės statybas, Užsakovas pasirašo pagrindinę lizingo sutartį su Finansuotoju, kurią Finansuotojas įpareigotas pasirašyti pagal anksčiau pasirašytą preliminariąją lizingo sutartį (šios nutarties 14.2 punktas). Pagal lizingo sutartį Užsakovas perleidžia elektrinės nuosavybės teisę Finansuotojui ir įsipareigoja ją išpirkti (angl. sale-and-leaseback). Gautus pinigus iš Finansuotojo Užsakovas perveda Tiekėjui ir Rangovui, taip padengdamas įsiskolinimus;
15. Iš bylos duomenų teismas padarė išvadą, kad šalys atliko suderintus veiksmus ir sudarė sandorius, kurių eiliškumas ir tikslai atitiko atsakovės 2013 m. vasario 13 d. elektroniniame laiške išdėstytą veiksmų schemą (šios nutarties 14.1–14.6 punktai).
16. Teismas sprendė, kad byloje netaikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, nes ieškovė neįrodinėja, jog parinkti inverteriai yra netinkamos kokybės; ieškinio argumentai pagrįsti tuo, kad inverteriai negalėjo būti naudojami Elektrinėje pagal jos techninį projektą (sprendinius), nes sumontavus ginčo inverterius Elektrinė nepasiekdavo maksimalios galios, atsijungdavo.
17. Teismas nustatė, kad byloje atlikta ekspertizė patvirtino, jog Elektrinėje įrengti inverteriai buvo netinkamai parinkti (pagal gamintojo rekomendacijas tokios galios Elektrinėje turėjo būti naudojami kitokie keitikliai); ši išvada nepaneigta kitais lygiaverčiais įrodymais. Išvadas, kad Elektrinė buvo suprojektuota netinkamai ir (ar) buvo panaudotos jai netinkančios medžiagos, įskaitant inverterius, taip pat patvirtino bendrovės „Diehl AKO Stiftung & Co KG“ Techninio aptarnavimo ir remonto padalinio vadovas, teismo posėdyje apklausti liudytojai.
18. Teismas sutiko su ieškovės argumentais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – netinkamos kokybės darbų. Atsakovė buvo atsakinga už Elektrinės projekto parengimą, statybą ir jos statybai reikalingų medžiagų (žaliavų) parinkimą bei tiekimą; parinkus netinkamas medžiagas, Elektrinė negalėjo dirbti visu pajėgumu, todėl ieškovei buvo padaryta žalos.
19. Teismas vertino, kad tarp šalių susiklostė mišrūs projektavimo rangos ir vadovavimo projektui paslaugų bei pirkimo–pardavimo (dėl Modulių pirkimo sutarties) santykiai. Šalys tarpusavio pareigų neaptarė atskiroje rašytinėje sutartyje, tačiau tai, anot teismo, nekeičia šalių santykių kvalifikavimo; tokia sutartis gali būti sudaroma apsikeičiant raštais, telefonogramomis ar kt. telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija (CK 6.19 straipsnio 2 dalis).
20. Teismas sprendė, kad atsakovė faktiškai suteikė ieškovei projekto vadovo paslaugas – atsakovė, kurios darbuotojai turi specialių žinių saulės elektrinių komponentų gamybos srityje, atstovaudama ieškovei, organizavo projekto rengimą, koordinavo statinio projekto dalių sprendinius, tiekė įrangą bei parinko kitus tiekėjus, prisiėmė atsakomybę, kad projekte būtų įgyvendinti teisės aktų reikalavimai ir pasiektas įrangos parametrus atitinkantis pajėgumas. Be to, atsakovė pasiūlė projekto finansavimo schemą. Kadangi rangovas atsako už projektavimo rezultato sukūrimą (CK 6.700 straipsnis) ir paslaugų teikėjas privalo suteikti kliento interesus bei atitinkamus standartus atitinkančias paslaugas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.718 straipsnio 1, 2 dalys), tai teismas konstatavo, kad atsakovė yra atsakinga už netinkamą įsipareigojimų vykdymą.
21. Teismas pažymėjo, kad ieškovės vadovas patvirtino, jog atsakovė buvo pasirinkta ir jos patarimais buvo pasitikima, nes ji turėjo specialių žinių; šalių bendravimo dokumentai patvirtina, kad rengiant projektą ir jį įgyvendinant ieškovė neturėjo kompetencijos ir galimybės nurodyti atsakovei būtinų įrangos komponentų techninių parametrų. Nors Elektrinė pirmiausia buvo registruota ieškovės vardu, sprendimus, kokias medžiagas naudoti jos statybai, priėmė ir Elektrinės projektą rengė atsakovė. Elektrinės įranga 2014 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleista atsakovei siekiant gauti finansavimą, kad ieškovė galėtų padengti Elektrinės statybos ir įrangos įsigijimo išlaidas, – tai patvirtina faktas, kad atsakovė pagal šią sutartį neatsiskaitė su ieškove, o 2014 m. vasario 17 d aktu mokėtina suma buvo įskaityta.
22. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog dalį darbų atliko su atsakove susijęs trečiasis asmuo UAB „Solet Technics“, ši aplinkybė nešalina atsakovės atsakomybės. Atsakovės ir UAB „Solet Technics“ sąsajumą patvirtina tai, kad abi bendrovės įsikūrusios tose pačiose patalpose Vilniuje, Žirmūnų g. 139, naudoja vieną interneto tinklalapį, atsakovės garantinį raštą ieškovei pateikė UAB „Solet Technics“, fotoelektrinio modulio aprašyme naudojamas tiek atsakovės, tiek UAB Solet Technics“ logotipas, UAB „Solet Technics“ projektavo Elektrinę, nors nebuvo sudariusi sutarties su ieškove. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pažymėjo, kad atsakovė ir UAB „Solet Technics“ gali būti vertinamos kaip susiję ūkio subjektai, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės bei galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu ūkio subjektu.
23. Teismas nustatė, kad ieškovei buvo nurodyta inverterius pirkti iš Bulgarijos bendrovės „VEI Consult BG Ltd.“, kurios vienintelis akcininkas buvo atsakovės vadovas T. B. Taigi atsakovė Elektrinės įrengimo darbus, medžiagų įsigijimą organizavo taip, kad viskas būtų vykdoma per su ja susijusius asmenis. Tai patvirtina atsakovės, kaip generalinės rangovės, atsakomybę. Aplinkybę, kad už netinkamos kokybės darbus yra atsakinga atsakovė, teismo nuomone, patvirtino ir faktas, kad darbų trūkumų pašalinimo klausimas buvo derinamas su atsakove, ji veikė kaip už trūkumus atsakingas subjektas, teikė siūlymus problemai išspręsti, organizavo dalies trūkumų šalinimą.
24. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai nurodė, jog Elektrinės tinkamam veikimui buvo būtina inverterius ir kabelius pakeisti naujais; jiems įsigyti, sumontuoti (įskaitant papildomas medžiagas) ieškovė patyrė 94 738,75 Eur išlaidų. Be šių tiesioginių nuostolių, ieškovės nuostolius sudaro ir negautos pajamos – skirtumas tarp pajamų už Elektrinės generuotą maksimalią galią po remonto 2015 m. ir maksimalią galią 2013, 2014 m. Teismas nustatė, kad iki Elektrinės remonto pabaigos ieškovė prarado mažiausiai 14,38 proc. pajamų, t. y. 117 782,25 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė konkrečių argumentų ir skaičiavimų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus.
25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
26. Iš bylos duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad dalį Elektrinės projektavimo ir montavimo darbų atliko trečiasis asmuo UAB „Solet Technics“, tačiau byloje nėra duomenų, jog tokius darbus atliko atsakovė. Byloje nesant rašytinės rangos sutarties, ieškovei kilo procesinė pareiga įrodyti, kad atsakovė sudarė sutartį dėl Elektrinės projektavimo ir įrengimo darbų organizavimo bei vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
27. Kolegija konstatavo, kad nė vienas iš byloje esančių el. laiškų, kuriais ieškovė grindė atsakovės priimtus generalinės rangovės sutartinius įsipareigojimus, nepatvirtina, jog atsakovė pateikė konkretų pasiūlymą atlikti Elektrinės projektavimo, montavimo, įrengimo ir pan. darbus, taip pat kad ieškovė priėmė (akceptavo) būtent tokį atsakovės pasiūlymą. Atsakovės 2013 m. balandžio 18 d. atsiųstoje projekto sąmatoje nėra nurodytas jos rengėjas, sudarymo data, be to, joje nurodyta inverterių kaina (110 000 Eur) yra beveik tris kartus mažesnė, nei ieškovė sumokėjo bendrovei „VEI Consult BG Ltd.“ pagal Inverterių pirkimo sutartį. Atsižvelgdama į tai kolegija sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog sąmata yra atsakovės pasiūlymas ieškovei, sukuriantis atitinkamas teisines pasekmes (CK 6.167 straipsnio 1 dalis).
28. Vertindama Modulių pirkimo sutartį, pagal kurią atsakovė tiekė ieškovei saulės modulius, kolegija sprendė, jog ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų, kad ieškovė neturėjo savo lėšų Elektrinei įsirengti, todėl šį projektą ketino vykdyti iš pasiskolintų pinigų. Atsakovė buvo suinteresuota parduoti savo gaminamus saulės modulius, todėl galėjo pasiūlyti ieškovei Elektrinės finansavimo schemą, pagal kurią būtų atsiskaitoma už prekes (saulės modulius); atsakovės pateiktoje planuojamų veiksmų schemoje nurodyti keli dalyviai (Užsakovas, Tiekėjas, Rangovas ir Finansuotojas); atsakovė joje įvardyta kaip modulių tiekėja, o ne kaip Elektrinės pastatymo darbų rangovė ar generalinė rangovė.
29. Kolegija nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, kurie paneigtų, jog ji, UAB „Solet Technics“ ir inverterius pardavusi bendrovė „VEI Consult BG Ltd.“ yra susiję juridiniai asmenys, tačiau sprendė, jog vien šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad atsakovė yra atsakinga už tinkamą Elektrinės suprojektavimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl Elektrinei tinkamų inverterių parinkimo bendravo su UAB „Solet Technics“ ir nėra įrodymų, kad atsakovė priėmė projektinį sprendimą Elektrinėje montuoti gamintojos bendrovės „Diehl“ keitiklius. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovė pasiūlė ieškovei tik finansavimo sprendimą inverteriams įsigyti, nes ieškovė neturėjo lėšų juos nupirkti tiesiogiai iš gamintojos, o atsakovė buvo suinteresuota kartu parduoti savo gaminamus modulius.
30. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė derino su ieškove darbų trūkumų ištaisymo klausimą – ji tik pasiūlė tarpininkauti, teikė ginčo sprendimo scenarijus. Bylos duomenys patvirtina, kad rangos sutarties sudarymo klausimais ieškovė susirašinėjo tiesiogiai su UAB „Solet Technics“ atstovu.
31. Kolegija konstatavo, kad, byloje nenustačius, jog ginčo šalis sieja rangos (generalinės rangos) arba vadovavimo projektui paslaugų teikimo sutarties teisiniai santykiai, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kadangi nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę, tai kolegija atmetė ieškinį.
32. Kolegija papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo dydžio, nevertino atsakovės ir trečiojo asmens argumentų, jog ne visos ieškovės nurodytos išlaidos (300 000 Eur inverterių įsigijimo ir 94 738,75 Eur jų pakeitimo išlaidų) yra susijusios su Elektrinės inverterių projektinio sprendinio ištaisymu, todėl priteistas nuostolių atlyginimo dydis kelia pagrįstų abejonių. Be to, ginčo santykius kvalifikavęs kaip rangos (generalinės rangos) ir konstatavęs atsakovės atliktų darbų trūkumus, pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, taikymo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
33. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
33.1. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis gali būti sudaroma ne tik šalims pasikeičiant pasiūlymu (oferta) ir pasiūlymo priėmimu (akceptu), bet ir kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad rangos sutartis gali būti sudaroma žodžiu, tačiau atsisakė pripažinti, jog ieškovę ir atsakovę siejo ne tik Modulių pirkimo sutartis, bet ir kitokio pobūdžio teisiniai santykiai (generalinės rangos, projektavimo, projekto valdymo ir pan.). Teismas ignoravo CK 6.162 straipsnio 1 dalies nuostatą ir kasacinio teismo praktiką, pagal kurias sutartis gali būti sudaryta kitais šalių veiksmais, iš kurių galima spręsti apie atitinkamų sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimą. Dėl šio materialiosios teisės pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai apsiribojo tik atskirų (pavienių) šalių veiksmų ir (arba) aplinkybių vertinimu, nevertino byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumos (CPK 176, 185 straipsniai), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
33.2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo sprendimo negrindė CK įtvirtinto sutarčių instituto teisės normomis (CK 6.193 straipsnio 1, 5 dalys) ir jų visiškai netaikė tarp bylos šalių susiformavusiems sutartiniams teisiniams santykiams aiškinti ir kvalifikuoti. Jeigu teismas būtų įvertinęs atsakovės veiksmus statant Elektrinę, tiekiant medžiagas, finansuojant statybas, tai būtų konstatavęs, kad egzistuoja pagrindas spręsti dėl bylos šalių sudarytos mišrios Elektrinės statybos rangos (generalinės rangos), projekto valdymo sutarties. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės vadovas T. B. ne tik atsiuntė ieškovei veiksmų schemą, bet ir rūpinosi jos vykdymu, pateikė preliminarią Elektrinės statybos projekto išlaidų suvestinę, derino sąlygas su finansuotoju, rūpinosi dokumentų rengimu ir kt., taigi atsakovė planavo ir kontroliavo visus Elektrinės projekto įgyvendinimo veiksmus. Be to, akcijų pirkimo sutarties (šios nutarties 6 punktas) nuostatos patvirtina, kad atsakovė valdė ir kontroliavo Elektrinės statybos procesą bei ieškovės sudaromus sandorius su atsakovės pasitelktais asmenimis. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė įgyvendino Elektrinės projektą savo jėgomis ir rizika, juolab kad ieškovė neturėjo nei teisės, nei kompetencijos vykdyti statinio projekto rengimo ar statinio statybos darbus.
33.3. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad finansavimą užtikrinusių sandorių seka (šios nutarties 9 punktas) ir jų sudarymo datos patvirtina, jog atsakovė buvo ne tik itin gerai susipažinusi su visa Elektrinės statybos projekto eiga, statybos procesu, tačiau ir jį kontroliavo, valdydama visas galimas rizikas.
33.4. Ieškovė pardavė Elektrinę už 3 132 919,95 Lt (907 356,33 Eur) ir paskui ją vėl nusipirko už 6 043 346,20 Lt (1 750 274,04 Eur); į kainų skirtumą atsakovė įskaičiavo ne tik saulės modulių kainą, bet ir atlyginimą už suteiktas projekto valdymo paslaugas, tai patvirtina, kad atsakovei buvo atlyginta už projekto valdymo paslaugas ir generalinio rangovo funkcijas.
33.5. Atsakovė 2015 m. balandžio 9 d. elektroniniame laiške pripažino, kad inverteriai yra netinkami Elektrinei; iš esmės pripažindama ieškovės teisę reikalauti nuotolių atlyginimo, atsakovė nurodė, jog UAB „Solet Technics“ negali padengti ieškovės patirtų nuostolių, nes bankrutuotų, pažymėjo, kad atsakovė galėtų paskolinti trečiajam asmeniui lėšų inverteriams atpirkti iš ieškovės. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ir po Elektrinės statybos pabaigos atsakovė iš esmės veikė kaip projektą valdęs subjektas, sprendė pasitelktų trečiųjų asmenų atsakomybės klausimus.
33.6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai), nukrypo nuo jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos ir dėl to neteisingai kvalifikavo ginčo šalis siejusius teisinius santykius bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Skundžiamame sprendime teismas pateikė tik kelių aplinkybių (įrodymų), kurios, jo manymu, nepatvirtina ginčo šalis siejusių generalinės rangos (rangos) teisinių santykių, vertinimą, sprendė, kad jos pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, tačiau tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos. Negalima vertinti pavienių aplinkybių atskirai nuo kitų įrodymų – turi būti įvertintos visos aplinkybės, susijusios su bylos šalių veiksmais sukuriant, pastatant, finansuojant, parduodant Elektrinę, nustatant jos veikimo trūkumus ir sprendžiant jų pašalinimo klausimus. Byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetas patvirtina pirmosios instancijos teismo atlikto ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo teisingumą.
34. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
34.1. Remiantis CK 6.154 straipsnio 1 dalimi, 6.162 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, sutarties sudarymas negali būti preziumuojamas, grindžiamas pavienėmis ar menamomis aplinkybėmis; kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyti aiškiai išreikšti, konkretūs šalių veiksmai, kurie patvirtintų rimtą, aiškų ir besąlygišką šalių susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų bei šalių įsipareigojimą laikytis joms priskiriamų konkrečių pareigų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi ieškovei pasiūlymą dėl darbų atlikimo ar projekto valdymo paslaugų teikimo, o ieškovė būtų priėmus šį pasiūlymą bei pateikusi konkrečią užduotį, kad būtų susitarta dėl darbų atlikimo, jų apimties, kainos. Kasacinio skundo argumentus paneigia byloje nustatytos aplinkybės apie atskiras tiesiogiai su įrangos pardavėjais sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, tiesiogiai keitiklių pardavėjui atliktus mokėjimus, sudarytą lizingo sutartį, faktą, kad oficialiose viešose duomenų bazėse kaip rangovė nurodyta UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija.
34.2. Tam, kad atsakovė būtų pripažinta atsakinga už tariamus ieškovės nuostolius, nepakako konstatuoti, jog šalys buvo sudariusios rangos sutartį, būtina nustatyti, kas buvo atsakingas už Elektrinės inverterių parinkimą (CK 6.686 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys įrodymai nenuginčijamai patvirtina, kad konkrečius bendrovės gamintojos „Diehl“ keitiklius veikdama savo rizika pasirinko pati ieškovė (2011 m., kai buvo pradėta projektuoti Elektrinė, ieškovė savarankiškai vedė derybas dėl šių keitiklių įsigijimo), todėl būtent ji būtų atsakinga už atsiradusius nuostolius.
34.3. CK 6.193 straipsnio 1, 5 dalys taikytinos tada, kai sprendžiamas klausimas dėl sudarytos sutarties nuostatų. Konstatavus, kad sutartis nebuvo sudaryta, CK nuostatos dėl sutarčių nuostatų aiškinimo tampa neaktualios ir jomis vadovautis nėra pagrindo.
34.4. Ieškovė iš esmės kelia ne teisės klausimus, o ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą, siekia, kad byloje esantys įrodymai būtų vertinami kitaip, nors įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, kasacinis teismas faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės elgesį įrengiant (statant) ir eksploatuojant Elektrinę, išsamiai aptarė konkrečias byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, įskaitant ir ieškovės akcentuotus dokumentus, bei pateikė išsamius motyvus, paneigiančius ieškinio reikalavimų pagrįstumą.
34.5. Skunde nurodomos aplinkybės dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, atsakovės dalyvavimo finansavimo schemoje ir Elektrinės įrangos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo patvirtina tik atsakovės tikslą jai ir su ja susijusioms įmonėms gauti joms priklausančias lėšas iš ieškovės, bet ne Elektrinės statybų valdymą. Atsakovė pateikė sąmatą ieškovei po to, kai ši jau buvo sudariusi Modulių ir Inverterių pirkimo sutartis, be to, sąmatoje nėra duomenų apie atsakovei mokėtinas sumas už atliktus rangos ar projekto valdymo darbus, nėra aiškus nei jos rengėjas, nei sudarymo data, bendrovei „VEI Consult BG Ltd.“ buvo sumokėta daug didesnė suma, nei nurodyta sąmatoje.
34.6. Šios nutarties 33.4 punkte nurodytos naujos aplinkybės dėl atsiskaitymo su atsakove už tariamai atliktus rangos darbus, nors pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
34.7. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pasiūlytoje schemoje save įvardijo kaip saulės modulių pardavėją (tiekėją), o ne rangovę; schema patvirtina, kad atsakovė niekad savęs nelaikė generaline rangove, projekto valdytoja ir pan. Ieškovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta išimtinai siekiant užtikrinti jos prievolių pagal įrangos pirkimo–pardavimo sutartis vykdymą atsakovei ir su ja susijusioms įmonėms. Rangos ar kitų panašių santykių nepatvirtina ir vėlesnis atsakovės dalyvavimas finansavimo schemoje įsigyjant ir perleidžiant Elektrinę; laikinas Elektrinės perleidimas atsakovės nuosavybėn bei finansavimo sutarties su lizingo bendrove sudarymas buvo vienintelis būdas atsakovei atgauti pinigus už ieškovei parduotus saulės modulius.
34.8. Skundo teiginius, kad ieškovė dėl Elektrinės statybos projekto įgyvendinimo buvo susitariusi su atsakove, paneigia bylos duomenys – Elektrinės vidinės dalies projekto dokumentaciją parengė UAB „Solet Technics“, oficialiose viešose duomenų bazėse kaip rangovė nurodyta UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija, ieškovei kreipiantis į atsakovę dėl saulės modulių įsigijimo, didžioji dalis Elektrinės statybos darbų jau buvo atlikti; tolesnius Elektrinės statybos darbus organizavo ir atliko ieškovė, savarankiškai pasitelkusi kitus asmenis.
34.9. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė savo elektroniniuose laiškuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ieškovės keliami klausimai turi būti derinami su rangove UAB „Solet Technics“. Ieškovė taip pat nelaikė atsakovės rangove ir kaip tokią ją įvardijo tik savo pretenzijoje dėl nuostolių atlyginimo.
34.10. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą patvirtina apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės (šios nutarties 32 punktas), be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje kaip pagrindiniai argumentai iš esmės atkartojami ieškovės baigiamosios kalbos teiginiai, kurie yra prieštaringi, neparemti bylos medžiaga.
35. Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
35.1. Nei ieškinyje, nei kituose šalių procesiniuose dokumentuose nebuvo keliamas atsakovės kaip generalinės rangovės atsakomybės klausimas (tą savo sprendime nurodė tik pirmosios instancijos teismas). Ieškovė argumentus apie generalinės rangos teisinius santykius pradėjo kelti iš esmės tik kasaciniame skunde (ieškinyje laikėsi pozicijos, kad šalys bendravo dėl finansavimo gavimo, kad ieškovė galėtų padengti Elektrinės statybos ir įrangos įsigijimo išlaidas).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo
36. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovę ir atsakovę siejančių teisinių santykių kvalifikavimo bei jo nulemtų šalims kylančių teisinių padarinių (sutartinės civilinės atsakomybės) taikymo.
37. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė mišrūs projektavimo rangos ir vadovavimo projektui paslaugų bei pirkimo–pardavimo (dėl Modulių pirkimo sutarties) santykiai, atsakovė faktiškai suteikė ieškovei projekto vadovo paslaugas. Nustatęs, kad šios paslaugos buvo suteiktos netinkamai, teismas konstatavo, jog atsakovė yra atsakinga už netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, padarė išvadą, kad atsakovė pasiūlė ieškovei tik finansavimo sprendimą inverteriams įsigyti, nenustatė, jog ginčo šalis sieja rangos (generalinės rangos) arba vadovavimo projektui paslaugų teikimo sutarties teisiniai santykiai, todėl nesprendė dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo.
38. Ieškovė, nesutikdama su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija, kasaciniame skunde nurodė argumentus, kad teismas ignoravo CK 6.162 straipsnio 1 dalies nuostatą ir kasacinio teismo praktiką, pagal kurias sutartis gali būti sudaryta kitais šalių veiksmais, iš kurių galima spręsti apie atitinkamų sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimą, nevertino byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumos, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai), tarp bylos šalių susiformavusiems sutartiniams teisiniams santykiams aiškinti ir kvalifikuoti netaikė CK įtvirtinto sutarčių instituto teisės normų (CK 6.193 straipsnio 1, 5 dalys).
39. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalys taip pat turi teisę sudaryti vadinamąsias mišrias sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, kurioms taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).
40. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
41. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius. Tik tada, kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2012).
42. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
43. Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo ir dėl netinkamai vykdant sutartines pareigas kilusios žalos atlyginimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 178 straipsnis).
44. Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė nurodė, kad dėl parinktų netinkamų inverterių ir kabelių jos valdoma Elektrinė neveikė visu pajėgumu (pasiekdavo daug mažesnę galią nei leistinoji generuoti), todėl ieškovė patyrė žalos, jos atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Savo reikalavimą atlyginti žalą ieškovė grindė argumentais, kad atsakovė sugalvojo Elektrinės įsigijimo schemą, parengė jos projektą ir priėmė sprendimus dėl naudotinų medžiagų, Elektrinės statybos ir kitus klausimus ieškovė visada derino su atsakove, todėl ši yra atsakinga už parenkant netinkamos kokybės inverterius ieškovei padarytą žalą, egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
45. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra sudariusios rašytinę Modulių pirkimo sutartį (šios nutarties 5 punktas), dvi pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis ieškovė perleido atsakovei Elektrinę ir visus jos įrenginius, taip pat trišalę pirkimo–pardavimo sutartį su bendrovės „SIA UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu, kuria ieškovė (lizingo gavėja) įsigijo iš atsakovės Elektrinę (šios nutarties 9 punktas). Kitų rašytinių sutarčių, kuriose šalys expressis verbis (tiesiogiai) būtų susitarusios dėl statybos rangos, projektavimo rangos, projekto rengimo ar vadovavimo projektui paslaugų teikimo arba dėl kitokių įsipareigojimų vykdymo, ieškovė ir atsakovė nėra sudariusios.
46. Atsižvelgiant į nurodytas bylos aplinkybes, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl darbų atlikimo ar paslaugų, susijusių su projekto vykdymu, teikimo, ir remiantis pirmiau pateiktais išaiškinimais (šios nutarties 39–41 punktai), darytina išvada, kad ieškovė, siekdama įrodyti, jog ją ir atsakovę siejo tam tikri sutartiniai teisiniai santykiai (teisės ir pareigos), dėl kurių nevykdymo ar netinkamo įvykdymo ieškovė teigia patyrusi žalos, privalėjo teismui pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad buvo sudaryti atitinkami susitarimai ir jais atsakovė prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, t. y. kad egzistavo šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas bei buvo susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų.
47. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).
48. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).
49. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis).
50. Atskiras rangos sutartis reglamentuojančiose CK normose įtvirtintas bendrasis principas, kad rangovas atsako už atliktų darbų kokybę (CK 6.663, 6.695, 6.702 straipsniai), jis taip pat atsako už statybai naudojamų medžiagų, įrengimų, detalių ir kitokių konstrukcijų defektus, išskyrus atvejus, jeigu šalys susitaria, kad pareiga aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais tenka užsakovui (CK 6.686 straipsnio 1, 2 dalys).
51. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
52. Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad rangos ar paslaugų sutarties (arba mišrios sutarties, turinčios abiejų šių sutarčių bruožų) esminės sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus (suteiktas paslaugas). Iš sutarties šalies įsipareigojimo atlikti tam tikrą užduotį (įvykdyti užsakymą) tiesiogiai išplaukia ir jos atsakomybė už darbų rezultatą (tinkamą jo kokybę).
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus. Tai, ar sutartis buvo sudaryta, yra fakto klausimas. Todėl į klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, turi atsakyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinis teismas gali spręsti tik klausimą, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarties sudarymą.
54. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp ginčo šalių susiklostė mišrūs projektavimo rangos ir vadovavimo projektui paslaugų bei pirkimo–pardavimo santykiai, o apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šia išvada, priėmė naują sprendimą, kuriame konstatavo, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad šalis siejo rangos (generalinės rangos) arba vadovavimo projektui paslaugų teikimo teisiniai santykiai.
55. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu padarytas teismų išvadas, kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo pozicija. Ištyręs byloje pateiktą šalių susirašinėjimą, kuriuo ieškovė grindė atsakovės priimtus generalinės rangovės sutartinius įsipareigojimus, atsakovės 2013 m. balandžio 18 d. atsiųstą projekto sąmatą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad jie nepatvirtina, jog atsakovė pateikė konkretų pasiūlymą atlikti Elektrinės projektavimo, montavimo, įrengimo ir pan. darbus, taip pat kad ieškovė priėmė (akceptavo) būtent tokį atsakovės pasiūlymą. Nesant konkretaus atskiro susitarimo dėl atliktinų darbų ar teiktinų paslaugų, jo sudarymą, minėta, galėjo patvirtinti kiti šalių veiksmai.
56. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į byloje nustatytas aplinkybes, kad dalį Elektrinės projektavimo ir montavimo darbų atliko trečiasis asmuo UAB „Solet Technics“, dėl klausimų, susijusių su rangos sutarties sudarymu, ieškovė susirašinėjo tiesiogiai su UAB „Solet Technics“ atstovu (šios nutarties 26, 30 punktai). Duomenų, kad rangos darbus atliko atsakovė ar kad būtent ji priėmė sprendimą Elektrinėje montuoti gamintojos bendrovės „Diehl“ keitiklius, byloje nėra (susirašinėjimas dėl keitiklių vyko tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Solet Technics“ atstovų). Taigi bylos medžiaga nepatvirtina, kad faktiškai buvo vykdomi rangos sutarties turinį atitinkantys įsipareigojimai, kurie galėtų būti viena iš aplinkybių, reikšmingų vertinant, ar buvo sudaryta atitinkama sutartis, t. y. nenustatyta, kad atsakovė atliko darbus, kurie galėtų būti vertinami kaip patvirtinantys rangos sutarties vykdymą ir iš to kylančių įsipareigojimų prisiėmimą (rangovo atsakomybę).
57. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovės vadovas siuntė ieškovei veiksmų schemą, rūpinosi jos vykdymu, pateikė preliminarią Elektrinės statybos projekto išlaidų suvestinę, derino sąlygas su finansuotoju, rūpinosi dokumentų rengimu, teikė konsultacijas, tarpininkavo ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB „Solet Technics“ aiškinantis netinkamo Elektrinės veikimo priežastis bei sprendžiant dėl jų pašalinimo, organizavo dalies trūkumų šalinimą, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintos kaip savaime nepatvirtinančios rangos ar projekto valdymo sutarties sudarymo ir vykdymo. Nurodyti atsakovės veiksmai galėjo būti susiję su skirtingais civiliniais teisiniais santykiais, galėjo reikšti atsakovės siekį patenkinti įvairius savo interesus, tačiau, nesant aiškios jos valios prisiimti iš rangos teisinių santykių kylančią atsakomybę (šios nutarties 50 punktas), negali būti vertinami kaip iš rangos ar projekto valdymo sutarties kylančius įsipareigojimus vienareikšmiškai patvirtinantis pagrindas. Be to, iš nurodytų atsakovės veiksmų nėra aišku ir tai, dėl kokios atsakomybės apimties galėjo būti susitarta, t. y. nėra žinomos (įrodytos) atsakovės įsipareigojimų ribos – ar į jas patenka projektavimas, statybos darbai, medžiagų parinkimas, koordinavimas ar pan. aplinkybės, ar jos visos, ar dalis jų.
58. Ieškovės kasaciniame skunde pateikti teiginiai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji įgyvendino Elektrinės projektą savo jėgomis ir rizika (ji neturėjo nei teisės, nei kompetencijos vykdyti statinio projekto rengimo ar statinio statybos darbus), neteikia pagrindo daryti kitokias išvadas, nei nurodytos pirmiau, nes, kaip jau buvo minėta, pareiga įrodyti, kad buvo sudarytas atitinkamas susitarimas, tenka juo besiremiančiai ieškovei (CPK 178 straipsnis). Dėl to nėra pagrindo aplinkybės, kad ieškovė pati neturėjo pajėgumų ir gebėjimų viena įgyvendinti Elektrinės projektą, vertinti kaip patvirtinančios atsakovės atsakomybę už tinkamą Elektrinės projekto įvykdymą. Net ir pripažinus, kad projektą įgyvendino ne ieškovė, o kitas jos pasitelktas subjektas, turi būti įrodyta, kuris konkretus subjektas įsipareigojo tai padaryti ir prisiėmė atsakomybę už įgyvendinant projektą galinčią atsirasti žalą.
59. Sprendžiant, ar buvo sudaryta rangos arba paslaugų teikimo sutartis, taip pat svarbu įvertinti, ar egzistuoja tokio pobūdžio sutarties sudarymą patvirtinanti sąlyga – susitarimas dėl sutarties atlygintinumo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie aiškiai išreikštą ginčo šalių susitarimą dėl konkretaus atlyginimo mokėjimo atsakovei už jos atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, kuris apimtų ir tai atlikusio asmens civilinę atsakomybę už pasiektą rezultatą. Atsiskaitymo su atsakove už projekto valdymo paslaugas ar generalinio rangovo funkcijas faktą ieškovė siekė įrodyti kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad šis atlyginimas buvo įskaičiuotas į kainų skirtumą, susidariusį ieškovei parduodant Elektrinę atsakovei ir vėliau ją vėl nusiperkant (Elektrinė atsakovei parduota už 3 132 919,95 Lt (907 356,33 Eur), o vėliau iš jos įsigyta už 6 043 346,20 Lt (1 750 274,04 Eur).
60. Šis kasacinio skundo argumentas nepripažintinas patvirtinančiu, kad buvo atsiskaityta su atsakove ir tai buvo padaryta būtent už jos atliktus rangos darbus ar projekto valdymo paslaugas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kainų skirtumas, pirkimo–pardavimo sutartimis perleidžiant tą patį turtą, gali būti nulemtas įvairių priežasčių ar skirtingų susitarimų (atsiskaitymas už konsultacijas, tarpininkavimą, kitokią pagalbą, mokėjimas už ateityje gautiną naudą ar pan.), tačiau įtikinamai nepatvirtina, jog buvo įvykdytas atsiskaitymas pagal rangos sutartį, juolab neįrodo, kad turto kainos skirtumo gavėjas prisiėmė atsakomybę už tinkamą rezultato, sukurto atliekant Elektrinės statybų ir įrengimo darbus, kokybę. Kaip buvo nurodyta pirmiau, šių įsipareigojimų prisiėmimas turi būti aptartas atskirai ir, siekiant juo pasinaudoti kilusiame ginče dėl atsiradusios žalos atlyginimo, – įrodytas (CPK 178 straipsnis).
61. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija nurodo, kad, remiantis CK 6.162 straipsnio 1 dalimi, sutarties sudarymo faktas gali būti konstatuojamas, kai nustatomi veiksmai, įrodantys šalių susitarimą. Byloje pateikti ir teismų įvertinti duomenys nepatvirtina, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti, jog sudarė susitarimą su atsakove (rangove) dėl rangos (statybos, projektavimo) darbų atlikimo, vadovavimo projektui paslaugų teikimo arba kitų panašių (mišrių) darbų atlikimo ar paslaugų teikimo ir kad atsakovė prisiėmė atsakomybę už darbų rezultato ar suteiktų paslaugų kokybę. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė veikė kaip (generalinė) rangovė ar projekto vadovė ir dėl to jai turėtų kilti atsakomybė už netinkamą pareigų vykdymą. Kadangi nebuvo įrodyti CK 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sutarties sudarymą patvirtinantys elementai, tai pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą, pagrįstai sprendė, jog bylos šalių nesiejo rangos ar projekto valdymo sutartiniai teisiniai santykiai, ir atmetė ieškovės ieškinį, kuriuo reikalauta taikyti sutartinę civilinę atsakomybę bei priteisti žalos atlyginimą.
62. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas tarp bylos šalių susiformavusiems sutartiniams teisiniams santykiams aiškinti ir kvalifikuoti nepagrįstai netaikė CK įtvirtinto sutarčių instituto teisės normų (CK 6.193 straipsnio 1, 5 dalys). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sutarčių aiškinimą reglamentuojančios teisės normos taikomos ginčui dėl sutarties turinio nustatymo; konstatavus tai, kad sutartis nesudaryta, tokios nesudarytos sutarties turinys neaiškintinas ir CK 6.193 straipsnio nuostatos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009).
63. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinėmis ginčo aplinkybėmis ir ieškovės siūlomu atitinkamu jų vertinimu, nes tai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių
64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
65. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 4819 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1512,50 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, ieškovės prašymas priteisti šių išlaidų atlyginimą netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
66. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme pabaigos nepateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių duomenų, todėl jos prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
67. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Solet Technics“ turėjo 1500 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodytą dydį, todėl, atmetus ieškovės kasacinį skundą, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas 1446,36 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).
68. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 6,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš kasacinį skundą pateikusios ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei MG AB „Precizika“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas už 512 521 Eur sumą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti; nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, areštuota 512 521 Eur vertės atsakovės turtinių teisių arba 512 521 Eur MG AB „Precizika“ priklausančių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotomis lėšomis disponuoti, tačiau leisti iš šių lėšų atsiskaityti su ieškove UAB „SIB Trakai“, vykdyti atsiskaitymus su darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas. Kasaciniam teismui konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas ir apskųstas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti, yra pagrindas panaikinti minėta teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti UAB „Solet Technics“ (j. a. k. 302627809) iš UAB „SIB Trakai“ (j. a. k. 302481368) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti valstybei iš UAB „SIB Trakai“ (j. a. k. 302481368) 6,65 Eur (šešis Eur 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei MG AB „Precizika“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, turtinių teisių ir (ar) lėšų už 512 521 Eur sumą areštą.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.