Pasvalio rajono savivaldybės taryba
Sprendimas
dėl pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimo nr. t1-210 „Dėl PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ pakeitimo
2018 m. spalio 24 d. Nr. T1-216
Pasvalys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (su visais aktualiais pakeitimais), Pasvalio rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Pakeisti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisykles, patvirtintas Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T1-210 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės):
1.1. pakeisti Taisyklių 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.2. pakeisti Taisyklių 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. Leidimas laidoti išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą ir mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos dokumentų išrašą, jei norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės.“;
1.3. pakeisti Taisyklių 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. Leidimai laidoti išduodami laidojant riboto laidojimo (kai gali būti laidojama esamose kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai į esamus kapus, pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui) ir veikiančiose kapinėse. Laidojimui į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse reikalingas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pritarimas. Leidimas laidoti neveikiančiose kapinėse gali būti išduotas tik pakeitus neveikiančių kapinių statusą į riboto laidojimo arba veikiančių kapinių statusą.“;
1.4. pakeisti Taisyklių 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12. Kapinėms gali būti suteiktas neveikiančių, riboto laidojimo arba veikiančių kapinių statusas. Statusas kapinėms suteikiamas ir keičiamas Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu, gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos suderinimą. Pakeitusi kapinių statusą, Savivaldybė per 7 darbo dienas privalo informuoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos.“;
1.5. pakeisti Taisyklių 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.6. pakeisti Taisyklių 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.7. Pakeisti Taisyklių 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21. Naujas kapas riboto laidojimo ir veikiančiose kapinėse esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos tik jei toks pakeitimas būtinas laidojimui, seniūno sprendimu (leidimo laidoti išdavimo metu) ir jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą.“;
1.8. pakeisti Taisyklių 30 punktą ir jį išdėstyti taip:
„30. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima, netvarkoma (apaugusi žolėmis, kapavietės statiniai – paminklas, antkapis – suirę ar jų visiškai nėra) ilgiau kaip metus, ji gali būti pripažinta neprižiūrima. Tokiu atveju, seniūnas raštu įspėja už tokios kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį apie tai, kad būtina ją sutvarkyti ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, seniūnas apie tai raštu informuoja Savivaldybės administracijos direktorių ir religinę bendruomenę ar bendriją, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas. Gauti duomenys apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje dienos priima komisija, sudaryta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, (toliau – Komisija) apžiūrėjusi kapavietę. Komisijos nuostatai tvirtinami Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.“;
1.9. papildyti Taisykles 30-1 punktu:
„30-1. Jei asmuo, įrašytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą, yra miręs ar nežinoma jo gyvenamoji vieta (buveinė), nenurodyti kiti artimi ar tolimi giminaičiai ar asmenys (fiziniai ar juridiniai) ir negalima nustatyti, kas atsakingas už kapavietės priežiūrą (nėra tokio įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), už kapinių priežiūrą atsakingas asmuo paskelbia informaciją kapinių informacinėje lentoje, pažymi kapavietę lentele su užrašu „Neprižiūrima kapavietė“ ir nurodo jos numerį. Informaciją apie neprižiūrimą kapavietę paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje ir gali būti paskelbta vietinėje spaudoje. Informacija nurodytose visuomenės informavimo priemonėse turi būti paskelbta ne mažiau kaip 3 kartus per metus, terminas tarp skelbimų – ne trumpesnis kaip 3 mėn. Skelbiamoje informacijoje turi būti nurodoma: kapinių pavadinimas, adresas, kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, laidojusio asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jei tokie duomenys yra Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, telefonų numeriai, darbo laikas, el. pašto adresas). Jeigu per metus nuo įspėjimo ar informacijos apie neprižiūrimą kapavietę paskelbimo kapavietė nesutvarkoma ir per šį laikotarpį negaunama jokių duomenų (informacijos) apie kapavietėje palaidotų asmenų artimus ar tolimus giminaičius, ir jei per dvejus metus nuo informacijos paskelbimo niekas nesikreipė, kapinių prižiūrėtojas raštu praneša Savivaldybės administracijos direktoriui apie neprižiūrimas kapavietes, pateikia tokių kapaviečių sąrašą, prašo pripažinti kapavietes neprižiūrimomis ir spręsti tokių kapaviečių priežiūros bei tolesnio laidojimo jose klausimą.“;
1.10. papildyti Taisykles 30-2 punktu:
„30-2. Savivaldybės administracijos direktorius gautą informaciją perduoda Komisijai, kuri priėmusi sprendimą pripažinti kapavietes neprižiūrimomis, teikia tokių kapaviečių sąrašą tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale šios kapavietės registruojamos kaip neprižiūrimos, t. y. keičiami atitinkami žurnalo įrašai (arba gali būti sudaromas atskiras tokių kapaviečių registras, kurį tvarko kapinių prižiūrėtojas). Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenys pateikiami ir paskelbiami teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka.“;
1.11. papildyti Taisykles 30-3 punktu:
„30-3. Taisyklių 30 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja kapinių prižiūrėtojas, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį ji organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, raštu kreipiasi į Savivaldybės administracijos seniūniją, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse, – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis. Seniūnas arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros teisės aktuose nustatytais terminais, teikdama pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, ir apie tai informuoja pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka gali gauti leidimą laidoti joje arba po savo mirties būti joje palaidotas.“;
1.12. papildyti Taisykles 30-4 punktu:
1.13. pakeisti Taisyklių 32 punktą ir jį išdėstyti taip:
„32. Palaikus perlaidoti galima tik gavus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Savivaldybės administracijos, konfesinėse kapinėse – ir religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinį sutikimą. Jeigu palaikus ekshumuoti reikalauja ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismas, papildomai reikia vienos iš šių institucijų rašto. Atkasant kapą, turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojas.“;
1.14. papildyti Taisykles V-1 skyriumi „Kapaviečių (kapų) identifikavimas“:
„V-1. KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) INDENTIFIKAVIMAS
37. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi:
37.1. pateikti rašytinį prašymą pagal Aprašo 3 priedo formą atitinkamai Savivaldybės administracijos seniūnijai;
37.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);
37.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo turi būti pridėti dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys duomenis.
38. Seniūnija, ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas gautą prašymą perduoda Savivaldybės administracijai. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo teisės aktuose nustatytais terminais priima Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos.
39. Apie priimtą sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais informuojami prašymą pateikęs asmuo ir kapinių prižiūrėtojas, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas). Apie priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę (kapą) konfesinėse kapinėse Savivaldybės administracijos direktorius papildomai raštu informuoja atitinkamą religinę bendruomenę ar bendriją, jeigu kapavietė (kapas) yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse – Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos.“
1.16. pakeisti Taisyklių 46 punktą ir jį išdėstyti taip:
„46. Kapinių teritorijų tvarkymą ir priežiūrą organizuoja Savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai pagal Kapinių tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (su visais aktualiais pakeitimais) ir šias Taisykles.“;
1.17. pakeisti Taisyklių 47 punktą ir jį išdėstyti taip:
Sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui, skundą (prašymą) paduodant bet kuriuose šio teismo rūmuose, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.