Administracinė byla Nr. AS-10-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00260-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. liepos 20 d.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, 2018 m. liepos 27 d. padavė prašymą priteisti iš pareiškėjo J. S. 61,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias sudaro Klaipėdos AVPK patirtos transporto išlaidos, nes Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties pagrindu pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. Klaipėdos AVPK tarnybiniu automobiliu buvo konvojuotas į teismo posėdį ir iš teismo posėdžio, taip pat tarnybiniu automobiliu į teismo posėdį vyko atstovas.

Pareiškėjas atsiliepime į prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas prašė jį atmesti.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, prašymą priteisti 61,77 Eur bylinėjimosi išlaidas atmetė.

Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.  Administracinėje byloje sprendimas yra priimtas atsakovo naudai. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, prašo iš pareiškėjo J. S. priteisti 61,77 Eur atlyginimą transporto išlaidų, patirtų pervežant pareiškėją tarnybiniais automobiliais FORD Transit Custom, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) FORD Transit Custom, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu – Šiaulių tardymo izoliatorius – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai – Šiaulių tardymo izoliatorius (dviem automobiliais iš viso nuvažiuotas 692 km atstumas) ir atsakovo atstovo atvykimo į teismo posėdį tarnybiniu automobiliu ŠKODA „Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso nuvažiuotas 6 km atstumas) išlaidų atlyginimą. Prašymas paduotas 2018 m. liepos 27 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatytu terminu.

Teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi, tenkindamas pareiškėjo prašymą leisti dalyvauti teismo posėdyje, įpareigojo Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, tardymo izoliatorių ir Klaipėdos AVPK pristatyti pareiškėją J. S. į teismo posėdį, vyksiantį 2018 m. gegužės 31 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose. Teismui nusprendus, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, jis turi būti pristatytas į teismo posėdį, Klaipėdos AVPK, vykdydamas teismo įpareigojimą pristatyti pareiškėją į teismo posėdį, vykdė institucijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, todėl Klaipėdos AVPK patirtos transporto išlaidos, pristatant pareiškėją į teismo posėdį, iš pareiškėjo nepriteistinos.

Teismas sprendė, kad Klaipėdos AVPK atstovas, vykdamas į teismo posėdį, taip pat vykdė Klaipėdos AVPK priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Atsakovo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje yra proceso šalies teisė, o ne pareiga. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovo atstovas buvo pateikęs prašymą skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsakovo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Atsakomybė už institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui, kuris duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį. Klaipėdos AVPK pripažinus, jog atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas, teismas šią aplinkybę vertino, kaip paties atstovo pasirinkimą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo ir šių turėtų transporto išlaidų atlyginimą priteisti.

III.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą ir priteisti atsakovo atstovui 61,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu teisme arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atstovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo paties atstovo pasirinkimas, todėl turėtos atstovo vykimo į teismo posėdį išlaidos nepriteistinos, tačiau laikosi pozicijos, kad įrodė, jog teismo nutarties pagrindu pareiškėjas buvo konvojuotas iš / į teismo posėdį, todėl patyrė 61,16 Eur transporto išlaidų, tiesiogiai susijusių su bylos nagrinėjimu teisme. Atsakovo vertinimu, esant situacijai, kai tokios išlaidos yra pagrįstos, bet neatlyginamos, pažeidžiamas teisingumo principas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. ABTĮ normos nenumato ribojimo, kuomet bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš asmens, priklausomai nuo jo statuso, priešingu atveju būtų pažeidžiamas proceso šalių lygiateisiškumo principas.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose, kurių aplinkybės skirtingos, t. y. jose buvo nagrinėjami klausimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuomet nėra požymių, jog pareiškėjai nuolat ir nepagrįstai kreipdamiesi į teismą piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju pareiškėjas nuolat teikia nepagrįstus skundus teismams, kurie atmetami, pvz., dėl Klaipėdos AVPK veiksmų teismai tik vienoje byloje tenkino pareiškėjo skundą iš dalies. Pareiškėjas, atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, prašyme dalyvauti teismo posėdyje nurodė, kad galės pateikti daugiau medžiagos, susijusios su byla, bet jokių papildomų įrodymų nepateikė, o kartojo ir painiojo įvairiuose skunduose nurodytas aplinkybes, laikotarpius ir nieko naujo nepasakė, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą į tai neatsižvelgė.

Atsakovas teigia, kad bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjekto uždavinys, be to, neprašo priteisti išmokėti darbo užmokesčio už sugaištą pareigūnų darbo laiką, o patirtas transporto išlaidas, kurių neatlyginus bus daroma žala valstybės biudžetui. Atsakovas teigia, kad jo prašymu siekiama ne nubaudimo, o išlaidų kompensavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo J. S., teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo priteisti patirtas 61,16 Eur transporto išlaidas, patirtas pareiškėją konvojuojant į teismo posėdį ir 0,61 Eur išlaidas, patirtas automobiliu atvykstant atsakovo atstovui teismo posėdį, netenkino konstatavęs, kad Klaipėdos AVPK, vykdydamas teismo įpareigojimą pristatyti pareiškėją į teismo posėdį, vykdė institucijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, todėl Klaipėdos AVPK patirtos transporto išlaidos, pristatant pareiškėją į teismo posėdį, iš pareiškėjo nepriteistinos. Prašymo dėl atsakovo atvykimo į teismo posėdį išlaidų priteisimo teismas taip pat netenkino, konstatavęs, kad atsakovas atsiliepime buvo išreiškęs poziciją, jog teismo posėdyje nedalyvaus, atstovo dalyvavimas teismo posėdyje yra jo teisė, o ne pareiga, dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, todėl atstovo atvykimas laikytinas paties pasirinkimu ir nėra pagrindo patirtų išlaidų priteisti.

Atsakovas pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia ta apimtimi, kuria jam nepriteistas transporto išlaidų atlyginimas konvojuojant pareiškėją į teismo posėdį.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, todėl ji ne tik neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet ir įgyja pareigą atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimu administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjo skundas buvo atmestas, teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. liepos 20 d. Taigi, administracinėje byloje sprendimas yra priimtas atsakovo naudai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis.

Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS¹⁴³-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgus į ABTĮ 39, 40 straipsnių nuostatas, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidos (kitaip – teismo išlaidos) – tai pinigai, kurie sumokami už teismo darbą, procesinius veiksmus ir paslaugas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Priteistinos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos, be to, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS¹⁴⁶-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁵-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁶³-49/2012)

Nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi, atsižvelgęs į pareiškėjo prašymą, įpareigojo Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, Šiaulių tardymo izoliatorių ir Klaipėdos AVPK pristatyti pareiškėją J. S. į teismo posėdį, vyksiantį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose 2018 m. gegužės 31 d., 14 val. Pareiškėjas pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje patvirtino pasirašydamas teismo šaukime 2018 m. gegužės 6 d. Pažymėtina, kad Klaipėdos AVPK nuostatų, skelbiamų viešai Klaipėdos AVPK interneto svetainėje www.klaipedospolicija.lt, 12.5 punkte nustatyta viena iš Klaipėdos AVPK funkcijų: teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti asmenų konvojavimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui nusprendus, jog tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, jis turi būti pristatytas į teismo posėdį, Klaipėdos AVPK, vykdydamas teismo įpareigojimą pristatyti pareiškėją į teismo posėdį, iš esmės vykdė institucijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVPK patirtos išlaidos nepripažintinos atsakovo, kaip proceso šalies patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Klaipėdos AVPK transporto išlaidas dėl pareiškėjo konvojavimo patyrė ne kaip atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, o kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjęs atlikti nustatytas funkcijas ir pristatyti (konvojuoti) pareiškėją į teismo posėdį, kuris vyko būtent Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose. Jei byla pagal teritorinį teismingumą būtų nagrinėjama kitoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, atitinkamai, Klaipėdos AVPK tokia pareiga būtų nekilusi, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, į teismo posėdį buvo konvojuojamas maršrutu Šiaulių tardymo izoliatorius – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai – Šiaulių tardymo izoliatorius. Todėl Klaipėdos AVPK patirtos transporto išlaidos, pristatant pareiškėją į teismo posėdį, nagrinėjamu atveju nepripažintinos atsakovo, kaip proceso šalies, byloje patirtomis išlaidomis, ir iš pareiškėjo nepriteistinos.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė