Administracinė byla Nr. A-1430-624/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03413-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 37.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą dėl nubaudimo Nr. 62-667; 2) panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. 96-3791, 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. 96-3551 ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. 96-3556; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 2S-5851; 4) įpareigoti Lukiškių TI-K nutraukti persekiojimą pareiškėjo atžvilgiu, uždrausti valstybinių institucijų ir tarptautinių siuntų bet kokį patikrinimą ir kitokį cenzūravimą, griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.738 straipsnio reikalavimų būnant pas gydytoją, taip pat daryti visas prašomas kopijas, kai pareiškėjas būna nemokus, sudaryti sąlygas laiku šiuos išsiųsti, prašyme nurodytą datą; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nesulaukęs Lukiškių TI-K administracijos atsakymo dėl neteisėtų veiksmų, 2017 m. rugpjūčio 10 d. pateikė pareiškimą Nr. 29-2512, kurį iš karto buvo vengiama registruoti. Po šio pareiškimo pateikimo pareiškėjas buvo iškviestas į korpuso vyresniojo kabinetą, buvo teiraujamasi, ko siekiama tokiu pareiškimu, teigta, kad administracija nemato pagrindo tokio pareiškimo registruoti. Pareiškėjas teigė, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl jis paprašė, jog atsakymas būtų pateiktas raštu, taip pat prašė palydėti iki savo gyvenamosios kameros. Dėl šio įvykio pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo pristatytas į drausmės komisiją, kurioje neturėjo galimybės išreikšti savo gynybinės pozicijos, nebuvo leista susipažinti su rašytine medžiaga bei posėdžio protokolu. Pareiškėjo drausmės komisijai žodžiu pateikti argumentai nebuvo tinkamai įvertinti. Nepaisant pareiškėjo ligos ((duomenys neskelbtini)), komisija tyčia pareiškėjui pasiūlė pratęsti galiojusią nuobaudą – teisės atėmimą apsipirkti įstaigos parduotuvėje dar vienam mėnesiui. Pareiškėjo teigimu, jis dėl ligos negalėjo valdyti savo elgesio ar suprasti jo esmės. Todėl Lukiškių TI-K direktorius, formaliai ir nesant tam pagrindų, 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 62-667 pritarė drausmės komisijos siūlymui, taip pažeisdamas pareiškėjo teises bei interesus.
3. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. liepos 19 d. Lukiškių TI-K pateikė prašymą padaryti prie prašymo pridėto skundo ir dokumentų kopijas iki 2017 m. liepos 24 d., tačiau Lukiškių TI-K direktorius rezoliucija uždraudė daryti prašomų dokumentų kopijas, šio pareiškėjo prašymo neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka.
4. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. liepos 14 d. į Lukiškių TI-K gavo laišką iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, kuris turėjo būti įteiktas jam neatplėšus voko. Lukiškių TI-K, 2017 m. liepos 19 d., pažeisdamas pareiškėjo asmens susižinojimo neliečiamumą ir privatumą, cenzūravo minėto laiško turinį ir stebėjo pareiškėjo susirašinėjimus. Tą pačią dieną pareiškėjas buvo išvežtas į polikliniką pas (duomenys neskelbtini) ir pokalbio su gydytoja metu nesilaikyta teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepageidavo kitų asmenų, išskyrus slaugytojos, dalyvavimo jį apžiūrint, tačiau tokių sąlygų sudaryta nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas pateikė 2017 m. liepos 20 d. pareiškimą Lukiškių TI-K, tačiau Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 96-3551 pareiškėjo pareiškimą išnagrinėjo formaliai ir neobjektyviai.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. liepos 26 d. pateikė prašymą Lukiškių TI-K leisti susipažinti su savo asmens bylos medžiaga iki mėnesio pabaigos ir parengti nurodytas kopijas. Lukiškių TI-K nesudarė pareiškėjui sąlygų susipažinti su savo asmens byla nurodytu terminu, tokią galimybę pareiškėjui suteikė tik 2017 m. rugpjūčio 2 d. Dėl prašytų kopijų pareiškėjui liepta kreiptis pakartotinai. Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 96-3556 formaliai atsakė į nurodytus pareiškėjo prašymus, be to, šį raštą pasirašė įgaliojimų neturintis asmuo.
6. Pareiškėjas dėl visų nurodytų aplinkybių pateikė skundą Kalėjimų departamentui, prašydamas panaikinti neteisėtus Lukiškių TI-K raštus bei neteisėtai paskirtą nuobaudą, tačiau Kalėjimų departamentas 2017 m. rugsėjo 12 d. formaliu ir neskaidriu sprendimu Nr. 2S-5851 pagrindų tenkinti pareiškėjo prašymus nenustatė, pateisino Lukiškių TI-K atliekamus veiksmus.
7. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, ir Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Lukiškių TI-K paaiškino, kad pareiškėjo skundžiami Lukiškių TI-K raštai yra parengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Skundžiami raštai nesukelia pareiškėjui asmeninių teisinių pasekmių, juose pateikiamas pareiškėjo atitinkamuose prašymuose ir skunduose nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie darytų įtaką pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams nėra nustatyti, raštai yra informacinio pobūdžio. 2017 m. liepos 26 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu susipažinti su jo asmens bylos medžiaga bei savo sąskaita padaryti dokumentų kopijas. Lukiškių TI-K administracija informavo pareiškėją, kad jam suteikiama galimybė susipažinti su asmens byla Lukiškių TI-K darbo laiku. Pareiškėjas 2017 m. liepos 24 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su pareiškimu dėl laiške rastų daiktų. Lukiškių TI-K teigimu, 2017 m. liepos 19 d. apie 10.30 val. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, patikrinę pareiškėjui adresuotą registruotą laišką iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, voko viduje aptiko daiktus, kurie nėra įrašyti į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, todėl dėl šio įvykio yra atliekamas tarnybinis tyrimas. Dėl pareiškėjo apsilankymo pas gydytoją aplinkybių paaiškino, kad gydytoja informavo pareiškėją, jog konsultacijos metu dalyvaus Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros skyriaus darbuotoja ir konvojaus pareigūnai, su šia sąlyga pareiškėjas sutiko ir konsultacija įvyko. Pareiškėjas 2017 m. liepos 19 d. kreipėsi į įstaigos administraciją prašydamas padaryti prie prašymo pridėto skundo kopijas ir prie skundo pridedamus dokumentus. Pareiškėjui paaiškinta, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, nuteistojo prašymu pataisos įstaigos administracija privalo padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, išspausdinti nuteistojo nurodytoje interneto svetainėje ar pateiktoje elektroninėje laikmenoje esančią informaciją tik tada, kai nuteistasis yra mokus, jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, tačiau nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas, o šioms kopijoms parengti reikalinga suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus. Kadangi 2017 m. liepos 20 d. pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvo 0,02 Eur, buvo padarytos ir pasirašytinai pareiškėjui įteiktos 45 dokumentų, pridėtų prie skundo, kopijos, o skundo kopijos daromos nebuvo, nes tuo metu pareiškėjas buvo nemokus. Pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 18 d. Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-667 buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) todėl, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 10.30 val., pareiškėjas, iškviestas Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų į Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniojo kabinetą, savavališkai pasišalino iš tarnybinio kabineto, grasindamas rašyti skundus, į pareigūnų reikalavimus grįžti į kabinetą nereagavo. Pareiškėjui ginčijama nuobauda paskirta pagrįstai, pažeidimą Lukiškių TI-K pareigūnai užfiksavo tinkamai.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. K. 2017 m. liepos 19 d. prašymu Nr. 7.40(21)229 kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas padaryti prie prašymo pridėto skundo ir prie skundo pridedamų dokumentų kopijas. Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 96-3791, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. liepos 19 d. prašymą Nr. 7.40(21)229, informavo pareiškėją, kad 2017 m. liepos 20 d. jo asmeninėje sąskaitoje buvo 0,02 Eur, todėl buvo padarytos ir jam pasirašytinai įteiktos 45 dokumentų, pridėtų prie skundo, kopijos, paaiškinta, kad skundo kopijos daromos nebuvo, nes tuo metu pareiškėjas buvo nemokus.
12. Pareiškėjas 2017 m. liepos 20 d. pareiškimu kreipėsi į Lukiškių TI-K, dėl laiške rastų daiktų, prašydamas imtis atitinkamų veiksmų, paaiškinti padėtį ir pateikti savo poziciją, kuri vėliau bus vertinama kompetentingų įstaigų ir tarnybų. Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 96-3551 informavo pareiškėją, kad 2017 m. liepos 19 d. jo akivaizdoje patikrinus iš Vilniaus apylinkės teismo gautą laišką, voko viduje buvo aptikti neleistini daiktai, todėl dėl šio įvykio atliekamas tarnybinis patikrinimas, taip pat paaiškino, kad 2017 m. liepos 19 d. pareiškėjas buvo konvojuotas konsultacijai pas gydytoją (duomenys neskelbtini), pareiškėjas sutiko, kad konsultacijos metu dalyvautų Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoja ir konvojaus pareigūnai.
13. Pareiškėjas 2017 m. liepos 26 d. prašymu Nr. 7.40(22)-193 kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas sudaryti jam sąlygas nurodytą savaitę susipažinti su savo asmens byla ir padaryti nurodytų dokumentų kopijas. Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 96-3556 informavo pareiškėją, kad jam yra suteikiama galimybė susipažinti su asmens byla Lukiškių TI-K administracijos darbo laiku.
14. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto A. B. tarnybiniu pranešimu įstaigos direktorius informuotas, jog 2017 m. rugpjūčio 10 d., apie 10.30 val., pareiškėjas V. K. iškviestas pokalbiui į korpuso vyresniojo tarnybinį kabinetą; pokalbio metu nuteistasis nenorėjo aiškintis situacijos dėl savo elgesio grupinių užsiėmimų metu, pareiškė, kad jei administracija nevykdys jo reikalavimų, jis tyčia padarys nusikaltimą; po įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės nuteistasis savavališkai pasišalino iš tarnybinio kabineto, grasindamas rašyti skundus bei nereagavo į reikalavimus grįžti į kabinetą. Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. R. J. tarnybiniu pranešimu nurodytos analogiškos aplinkybės.
15. Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 14 d. protokolas dėl suimtojo / nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr. 57-363 patvirtina, kad V. K. atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu paaiškino, jog 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo pakviestas į pokalbį pas korpuso vyresnįjį, pareiškėjas nurodė priežastis, dėl kurių nenori grupėje dalyvauti kartu su E. S., tačiau teigė, kad tokios priežastys A. B. neatrodė pakankamos. Pareiškėjui pasiteiravus, ar nusikaltimo atveju tai būtų objektyvi priežastis, A. B. pradėjo kreipti pareiškėjo pasakytus žodžius savo linkme. Pareiškėjui pasakius, jog jis padarė pareiškimą ir nori gauti raštišką atsakymą, A. B. pareiškė, kad tokie pareiškimai nebus registruoti, pareiškėjui atsakymo pateikta nebus ir tokie klausimai sprendžiami žodžiu.
16. Lukiškių TI-K Drausmės komisija nutarė teikti Lukiškių TI-K direktoriui siūlymą dėl nuteistojo V. K. nubaudimo, skiriant draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (Lukiškių TI-K Drausmės komisijos 2017 m. rugpjūčio 16 d. posėdžio protokolas Nr. 31-36). Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 62-667 pareiškėjui V. K. nutarta skirti nuobaudą – draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 96-3791, 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 96-3556, 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 86-3551 bei 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 62-667, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, 2017 m. rugpjūčio 21 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 2S-5851 pareiškėjo skundo netenkino.
17. Teismas nustatė, kad skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 62-667 pareiškėjui nuobauda skirta už tai, kad jis, 2017 m. rugpjūčio 10 d., apie 10.30 val., iškviestas pokalbiui į korpuso vyresniojo tarnybinį kabinetą pokalbio metu nenorėjo aiškintis situacijos dėl savo elgesio grupinių užsiėmimų metu, pareiškė, kad jei administracija nevykdys jo reikalavimų, jis tyčia padarys nusikaltimą; po įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės nuteistasis savavališkai pasišalino iš tarnybinio kabineto, grasindamas rašyti skundus bei nereagavo į reikalavimus grįžti į kabinetą. Nutarime teigiama, jog tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
18. Teismas aptarė bendrąsias nuteistųjų pareigas, nustatytas BVK 12 straipsnyje, bei nuobaudas ir jų skyrimo tvarką, nustatytą BVK 142 straipsnyje. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad nuobauda jam skirta už režimo reikalavimų nesilaikymą ir pripažįsta, kad vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė, atsisakė pasirašyti ir šiais savo veiksmais pažeidė nustatytus reikalavimus, tačiau nesutinka su paskirtos nuobaudos dydžiu, teigia, kad paskirta nuobauda už tokio pobūdžio pažeidimą yra per griežta, kadangi jis dėl ligos negalėjo valdyti savo elgesio ar suprasti jo esmės, į tai skiriant nuobaudą atsižvelgta nebuvo.
19. Teismas nustatė, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pareiškėjui ginčijamu Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 62-667 paskirta nuobauda – draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Teismas vertino, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai dėl piktybiško pobūdžio veiksmų ir pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Pareiškėjas nevykdė įkalinimo įstaigos pareigūnų nurodymų, nesant leidimo išėjo iš patalpos. Pareiškėjo veiksmai buvo sąmoningi, manipuliacinio ir grasinamojo pobūdžio, nėra duomenų, kad po šio įvykio pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus dėl savo būklės. Nors pareiškėjas Drausmės komisijos posėdžio metu teigė, kad jis savavališkai nepasišalino, jokių kitų objektyvių įrodymų dėl tokio pareiškėjo elgesio, išskyrus paties pareiškėjo paaiškinimus, nėra. Teismas neabejojo oficialių valstybės atstovų duotais paaiškinimais dėl ginčo įvykio, todėl sprendė, kad pasikliauti vien pareiškėjo subjektyvia pozicija nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjui paskirta nuobauda nėra griežčiausia iš galimų, nors pareiškėjo pareigūnams išreikšti grasinimai buvo pakankamai reikšmingi, o veiksmai – agresyvūs, todėl teismas sprendė, kad skirta nuobauda yra proporcinga. Skiriant nuobaudą, buvo laikomasi BVK 143 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų reikalavimų. Drausmės komisijos posėdžio protokolas patvirtina, kad pareigūnas A. B. pareiškėjo svarstymo metu nusišalino, todėl laikytina, kad Drausmės komisijos siūlymas dėl pareiškėjo nubaudimo priimtas objektyviai įvertinus ginčo situaciją. Nuobauda paskirta Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu, kaip tai nustatyta BVK 143 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjas nepasinaudojo teise dėl ginčo įvykio pasiaiškinti raštu, nors tokia galimybė jam buvo išaiškinta, pasinaudojo savo teise skųsti Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimą Kalėjimų departamentui. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 62-667 dėl nuteistojo nubaudimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. K. 2017 m. liepos 19 d. prašymu Nr. 7.40(21)229 kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas padaryti prie prašymo pridėto skundo ir prie skundo pridedamų dokumentų kopijas. Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 96-3791, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. liepos 19 d. prašymą Nr. 7.40(21)229, informavo pareiškėją, kad 2017 m. liepos 20 d. jo asmeninėje sąskaitoje buvo 0,02 Eur, todėl buvo padarytos ir jam pasirašytinai įteiktos 45 dokumentų, pridėtų prie skundo, kopijos, paaiškinta, kad skundo kopijos daromos nebuvo, nes tuo metu pareiškėjas buvo nemokus.
21. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 1921 punktą, nuteistojo prašymu pataisos įstaigos administracija privalo padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, išspausdinti nuteistojo nurodytoje interneto svetainėje ar pateiktoje elektroninėje laikmenoje esančią informaciją. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka), ir tik tada, kai nuteistasis yra mokus. Tuo tarpu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktas įtvirtina, kad jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas, o šioms kopijoms parengti reikalinga suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus.
22. Teismas sprendė, kad pareiškėjui esant nemokiam, įstaigos administracija neturi pagrindo atsisakyti daryti prašomų dokumentų, kurie bus pridedami prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo, kopijas ir tokiu atveju kopijų parengimo išlaidų sumą atskaitoma pareiškėjui tapus mokiam. Tuo tarpu įstaigos administracija neturi pareigos, pareiškėjui esant nemokiam, daryti kitų dokumentų, šiuo atveju – paties pareiškėjo skundo, kopijas, nes tokių dokumentų kopijos daromos tik atsiskaičius už jų parengimą. Pareiškėjui buvo padarytos dokumentų, pridedamų prie skundo kopijos, nepaisant aplinkybės, kad jis tuo metu buvo nemokus. Lukiškių TI-K pagrįstai atsisakė padaryti pareiškėjo skundo kopiją, nesant galimybės už šią paslaugą atsiskaityti, taip, kaip numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 1921 punktas. Todėl teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir aiškiai 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 96-3791 pareiškėjui išdėstė kokia tvarka daromos ir pateikiamos dokumentų kopijos, o prašymą padaryti skundo kopiją pagrįstai atsisakė tenkinti.
23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 20 d. pareiškimu kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl laiške rastų daiktų, prašydamas imtis atitinkamų veiksmų, paaiškinti padėtį ir pateikti savo poziciją, kuri vėliau bus vertinama kompetentingų įstaigų ir tarnybų. Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 96-3551 informavo pareiškėją, kad 2017 m. liepos 19 d. jo akivaizdoje patikrinus iš Vilniaus apylinkės teismo gautą laišką, voko viduje buvo aptikti neleistini daiktai, todėl dėl šio įvykio atliekamas tarnybinis patikrinimas. Taip pat paaiškino, kad 2017 m. liepos 19 d. pareiškėjas buvo konvojuotas konsultacijai pas gydytoją (duomenys neskelbtini), pareiškėjas sutiko, kad konsultacijos metu dalyvautų Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoja ir konvojaus pareigūnai.
24. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 91 punktas nustato, jog vadovaujantis BVK 99 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai gali būti pataisos įstaigos direktoriaus motyvuotu nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi tikrinami, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. Laikinai sustabdžius nuteistojo laiškų išsiuntimą ir įteikimą, nuteistojo siunčiami laiškai nepriimami, o gaunamus nuteistojo vardu laiškus saugo pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Pasibaigus laiškų išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo terminui, nuteistojo vardu gauti laiškai perduodami nuteistajam. Pataisos įstaigoje nuteistųjų vardu gautus laiškus įteikia šiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotas darbuotojas. Nuteistajam atsiųstas vokas su laišku prieš jį įteikiant nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinamas, ar jame nėra kitų objektų. Voke ar laiške rasti kiti objektai, išskyrus nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus vokus ir dokumentus, kuriuos leidžiama turėti nuteistajam, perduodami saugoti arba sunaikinami šių taisyklių 57–59 punktuose nustatyta tvarka (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 93 p.).
25. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 14 d. Lukiškių TI-K gautas laiškas adresuotas pareiškėjui, siuntėjas nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismas. Šiame voke aptikus neleistinus turėti daiktus (2 vnt. dovanų kortelė „IKI“, leidinys „IKI Plius“, pasiūlymas „Moment kredit“ brošiūra), šie daiktai, asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo aktu Nr. 1422 buvo perduoti saugoti į sandėlį. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog nurodytas vokas atplėštas pareiškėjo akivaizdoje, tai užfiksuota ir asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo akte Nr. 1422. Kadangi Lukiškių TI-K turėjo diskrecijos teisę tikrinti nuteistųjų gaunamus laiškus siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės aktų pažeidimams, šiuo atveju laikytina, kad atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko.
26. Teismas nustatė, kad dėl pareiškėjo apsilankymo pas gydytoją Lukiškių TI-K administracija ginčijamu raštu pareiškėjui paaiškino, jog kiti asmenys konsultacijos pas gydytoją metu dalyvavo pačiam pareiškėjui sutikus. Pareiškėjas nenurodė realios jam kilusios žalos, atsiradusios dėl konsultacijos metu dalyvavusių kitų asmenų, be to, skunde pats nurodo, kad asmens sveikatos istorijoje yra gydytojos (duomenys neskelbtini) įrašas, kad pati gydytoja prašė kitų asmenų dalyvavimo konsultacijos metu. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K ginčijamu 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 96-3551 pareiškėjo prašymu pateikė savo poziciją dėl voko atplėšimo ir vizito pas gydytoją, toks atsakymas laikytinas tinkamu ir pagrįstu.
27. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 26 d. prašymu Nr. 7.40(22)-193 kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas sudaryti jam sąlygas nurodytą savaitę susipažinti su savo asmens byla ir padaryti nurodytų dokumentų kopijas. Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 96-3556 informavo pareiškėją, kad jam yra suteikiama galimybė susipažinti su asmens byla Lukiškių TI-K administracijos darbo laiku.
28. Pagal Susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylų dokumentais taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-218, 5 punktą, asmenys, norintys susipažinti su nuteistųjų arba suimtųjų asmens bylų dokumentais, turi pateikti rašytinį prašymą ir gauti leidimą, o leidimą susipažinti su nuteistojo arba suimtojo asmens bylos dokumentais išduoda probacijos tarnybos arba laisvės atėmimo vietos vadovas (Susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylų dokumentais taisyklių 8 p.). Pagal nurodytų taisyklių 10 punktą, nuteistojo arba suimtojo asmens bylos dokumentai susipažinti pateikiami probacijos tarnybos patalpose, o laisvės atėmimo vietose – įskaitos tarnybos arba kitose laisvės atėmimo vietos vadovo nustatytose patalpose.
29. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K ginčijamu 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 96-3556 paaiškino pareiškėjui, kad jis turi galimybę susipažinti su savo asmens byla administracijos darbo laiku. Tokio Lukiškių TI-K atsakymo naikinti nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjui pagrįstai paaiškinta kada jis galės susipažinti su savo asmens byla, jam tokia galimybė suteikta administracijos darbo laiku. Tokia Lukiškių TI-K pozicija laikytina pagrįsta ir teisinga, todėl naikinti TI-K 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 96-3556 nėra teisinio pagrindo.
30. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento funkcijas nustato Kalėjimų departamento nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, kurių 8.31 punkte įtvirtinta, kad Kalėjimų departamentas nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai. Kalėjimų departamento darbo reglamento, patvirtinto 2006 m. sausio 27 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. 4/07-31 130 punkte nustatyta, kad asmenys Kalėjimų departamente aptarnaujami, jų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Darbo reglamento 131 punkte nustatyta, kad nagrinėjant suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, skundus ir pranešimus reglamento 130 punkte nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja BVK, Suėmimo vykdymo įstatymas ir Probacijos įstatymas.
31. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 96-3791, 2017 m. rugpjūčio 2 raštu Nr. 96-3556, 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 86-3551 bei 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 62-667, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, 2017 m. rugpjūčio 21 d. skundu, kreipėsi į Kalėjimų departamentą, nurodydamas argumentus dėl šių aktų neteisėtumo. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 2S-5851 pareiškėjo skundo reikalavimų netenkino. Kalėjimų departamentas ginčijamame 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 2S-5851 nurodė pareiškėjui tokio savo sprendimo teisinį pagrindą, individualiai vertinant kiekvieno ginčijamo Lukiškių TI-K rašto bei nutarimo dėl nuobaudos skyrimo priėmimo aplinkybes. Ginčijamas Departamento sprendimas pasirašytas Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo, nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jis yra pagrįstas išanalizuotais faktiniais duomenimis teisingai pritaikant aktualias teisės aktų nuostatas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 2S-5851 nėra teisinio pagrindo.
32. Teismas nurodė, kad nenustačius neteisėtų veiksmų, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta ir laikytina, kad atsakovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Lukiškių TI-K nutraukti persekiojimą pareiškėjo atžvilgiu, uždrausti valstybinių institucijų ir tarptautinių siuntų bet kokį patikrinimą ir kitokį cenzūravimą, ir griežtai laikytis CK 6.738 straipsnio reikalavimų būnant pas gydytoją, taip pat daryti visas prašomas kopijas, kai pareiškėjas būna nemokus, ir sudaryti sąlygas laiku šiuos išsiųsti, prašyme nurodytą datą, taip pat netenkintinas. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
33. Teismui nekilo abejonių dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) spręsti dėl BVK 143 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatų, pagal kurias skundo padavimas dėl nuobaudos panaikinimo nesustabdo jos vykdymo, atitikties Konstitucijai klausimą, taip pat ištirti BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų atitiktį Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai ir 3 daliai dėl draudimo nuobaudos vykdymo metu įsigyti vandens, kavos, arbatos, vaisų ir daržovių, tabako gaminių, nuo kurių yra išsivysčiusi priklausomybė ar yra kitokia būtinybė juos gauti.
III.
34. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują; 2) panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 62-667, 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. 96-3791, 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. 96-3551 ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. 96-3556; 3) panaikinti Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 23-5851; 4) atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 5) įpareigoti Lukiškių TI-K nutraukti persekiojimą pareiškėjo atžvilgiu, uždrausti valstybinių institucijų ir tarptautinių siuntų bet kokį patikrinimą ir kitokį cenzūravimą, ir griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.738 straipsnio reikalavimų būnant pas gydytoją, taip pat daryti visas prašomas kopijas, kai pareiškėjas būna nemokus, ir sudaryti sąlygas laiku šiuos išsiųsti, prašyme nurodytą datą; 6) remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsniu kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti BVK 143 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatų, pagal kurias skundo padavimas dėl nuobaudos panaikinimo nesustabdo jos vykdymo, atitikimo Konstitucijai klausimą, ištirti BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkto atitikimą Konstitucijai (21 str. 2 d. 3 p.) bei kreiptis į EŽTT dėl konsultacinės išvados dėl negalėjimo nuobaudos vykdymo metu įsigyti bet kokio vandens, kavos, arbatos, vaisių ir daržovių bei tabako gaminių, kuriems yra priklausomybė ar kitokia būtinybė; 7) imtis skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui reikalavimų 7 punkte prašomų veiksmų ABTĮ 60 ir 61 straipsnių kontekste specialioms žinioms gauti; 8) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
35. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino argumentų dėl netesėtai skirtos nuobaudos, formaliai pritarė atsakovui ir sukūrė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, neteisingai įvertino padėtį ir nepagrįstai pripažino atsakovo veiksmus teisėtais ir pagrįstais. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise dėl įvykio pasiaiškinti, nors tai buvo padaryta 2017 m. rugpjūčio 14 d. protokolu Nr. 57-363. Nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas pripažino, kad vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė ir atsisakė pasirašyti, nes byloje tokių duomenų nėra. Teismas nevertino drausmės komisijoje neįvertinto paaiškinimo, kad nusikaltino daryti nesiekė, o nurodė Kriminalinės žvalgybos skyriui, kad toks galimas pareiškėjo atžvilgiu, savavališkai iš tarnybinio kabineto nepasišalino, o reikalavimų grįžti nebuvo. Nors surašyti tarnybiniai pranešimai, byloje nėra pakankamai šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl jos laikytinos neįrodytomis. Pareiškėjas pažymi, kad buvo iškviestas neoficialiam pokalbiui, priėmimas neužfiksuotas žurnale, o garso įrašo atsakovas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas be specialių žinių nustatė, kad pareiškėjo grasinimai „rašyti skundus“ buvo pakankamai reikšmingi, sąmoningi, manipuliacinio ir grasinamojo pobūdžio, neįvertino (duomenys neskelbtini) išvadų, esančių byloje, nepasisakė dėl skundo 7 reikalavimo ir nepagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas neįvertino, kad atsakovas, mėnesiui atėmęs teisę apsipirkti, nepasibaigus nuobaudai, skyrė kitą tokio pat pobūdžio nuobaudą dar mėnesiui.
36. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė padaryti kopijas pagal jo prašymą, o pirmosios instancijos teismas formaliai atsakovo veiksmams pritarė ir neteisingai taikė teisės aktus. 2017 m. liepos 19 d. lankantis pas (duomenys neskelbtini) buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių skundo argumentų nevertino iš esmės, įrodymus vertino palankia atsakovui linkme. Taip pat buvo pažeistas pareiškėjo susirašinėjimo neliečiamumas Lukiškių TI-K pareigūnams atplėšus jam adresuotą voką. Teismas nepagrįstai nurodė, kad laiške aptikti daiktai yra neleistini, o Lukiškių TI-K pareigūnai turėjo diskrecijos teisę juos tikrinti. Pareiškėjas iš esmės pakartojo skunde išdėstytas aplinkybes dėl Lukiškių TI-K padarytų pažeidimų. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, priimtas neatsižvelgiant į pareiškėjo išdėstytus argumentus, o jo skundas atmestas nepagrįstai.
37. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
38. Lukiškių TI-K nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, nėra įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, apeliaciniame skunde pareiškėjas naujų įrodymų ar aplinkybių nepateikė, o pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą vertintinas kaip nesąžiningas.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
40. Kalėjimų departamentas nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais pareiškėjo skundas atmestas. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, sprendimas pagrįstas ir motyvuotas, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, o apeliacinio skundo argumentai deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
41. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 96-3556, 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 86-3551, 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. 96-3791, kuriais pareiškėjui atsakyta į jo prašymus ir reikalavimus, 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 62-667, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 2S-5851, kurio netenkintas pareiškėjo skundas dėl minėtų Lukiškių TI-K sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Lukiškių TI-K nutraukti persekiojimą pareiškėjo atžvilgiu, uždrausti valstybinių institucijų ir tarptautinių siuntų bet kokį patikrinimą ir kitokį cenzūravimą, griežtai laikytis CK 6.738 straipsnio reikalavimų būnant pas gydytoją, taip pat daryti visas prašomas kopijas, kai pareiškėjas būna nemokus, ir sudaryti sąlygas laiku šiuos išsiųsti, pagal prašyme nurodytą datą, pagrįstumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su neteisėtais Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais, pagrįstumo.
42. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Lukiškių TI-K administracija nepažeidė teisės aktų: 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 96-3791 pareiškėjui išdėstė kokia tvarka daromos ir pateikiamos dokumentų kopijos, o prašymą padaryti skundo kopiją pagrįstai atsisakė tenkinti; Lukiškių TI-K turėjo diskrecijos teisę tikrinti nuteistųjų gaunamus laiškus, siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės aktų pažeidimams, todėl neteisėtų veiksmų neatliko; 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 96-3551, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, paaiškino teisės aktų nustatytus pagrindus pareigūnų veiksmams, atliktiems voko atplėšimo ir vizito pas gydytoją metu; 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 96-3556 paaiškino pareiškėjui, kur ir kada jis turi galimybę susipažinti su savo asmens byla; Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 62-667 nuobauda pareiškėjui skirta teisėtai ir pagrįstai; Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėtų Lukiškių TI-K sprendimų ir veiksmų, 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 2S-5851 pagrįstai skundo netenkino; nenustačius Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo įpareigoti Lukiškių TI-K atlikti veiksmus bei reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.
43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo argumentus, nurodytus skunde, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėmė nepagrįstą ir formalų sprendimą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skundo 7 reikalavimo ir nepagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą.
44. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
45. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
47. Teismų praktikoje, vadovaujantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).
48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė būtinumo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka: pareiškėjas, kuris iš esmės nemotyvavo tokio savo prašymo, dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (ABTĮ 141 str. 1 d.).
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir neteisėtų veiksmų padarymo faktus. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
50. Bylos duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K išsamiai ir aiškiai skundžiamais 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 96-3556, 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 86-3551, 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 96-3791 atsakė pareiškėjui į jo prašymuose (skunduose) išdėstytus klausimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 62-667 buvo paskirta nuobauda, o pareiškėjas, nors ir teigė, kad jam inkriminuojamo drausmės nusižengimo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nepadarė, apart savo paaiškinimo, nenurodė ir nepateikė kitų jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka apskundė minėtus Lukiškių TI-K sprendimus bei veiksmus Kalėjimų departamentui, kuris 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 2S-5851, pareiškėjo skundą atmetė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines ir teisines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kalėjimų departamentas išsamiai ir visapusiškai, nepažeisdamas nustatytų procedūrų ištyrė pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pagrįstai ir teisėtai jo skundą atmetė. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ne visus įrodymus vertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra pakankamai aiškus ir detaliai motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.
51. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju nenustačius Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atitinkamai nėra pagrindo ir tenkinti pareiškėjo išvestinių reikalavimų įpareigoti Lukiškių TI-K atlikti veiksmus, kurie, be to, siejami ne su padarytais pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimais, o su, pasak pareiškėjo, galimais pažeidimais.
52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo skundo 7 reikalavimo ir prašo imtis skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui reikalavimų 7 punkte prašomų veiksmų ABTĮ 60 ir 61straipsnių kontekste specialioms žinioms gauti. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui 7 numeriu įvardintu reikalavimu prašė remiantis ABTĮ 60 ir 61 straipsniais paskirti teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę nustatyti, ar pareiškėjas inkriminuoto pažeidimo padarymo metu dėl sutrikusios psichikos ir / ar ligos galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ir ar pareiškėjas šiuo metu gali tinkamai suvokti savo veiksmų esmę ar juos valdyti ir ar pareiškėjui šiuo metu reikalingas gydymas specializuotose įstaigose, jei taip, tai kur, kokiose bei kokiomis sąlygomis.
53. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad toks pareiškėjo prašymas laikytinas procesinio pobūdžio šalies prašymu nagrinėjant administracinę bylą teisme. Pagal ABTĮ 61 straipsnio 1 dalį, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Pažymėtina, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams (ABTĮ 11 str.). Ginčo atveju, įvertinus pareiškėjo Lukiškių TI-K reiškiamų klausimų, reikalavimų ir paaiškinimų turinį ir pobūdį, byloje teikiamų procesinių dokumentų turinį, iš esmės nėra pagrindo suabejoti pareiškėjo gebėjimu suvokti savo veiksmų, už kurių padarymą jam skirta nuobauda, esmę ir juos valdyti.
54. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bei pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus tokio pat pobūdžio prašymus (kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti BVK 143 straipsnio 5 ir 8 dalių, pagal kurias skundo padavimas nesustabdo nuobaudos vykdymo, atitikimo Konstitucijai klausimą; ištirti BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkto atitikimą Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalims; kreiptis į EŽTT dėl konsultacinės išvados dėl negalėjimo nuobaudos vykdymo metu įsigyti bet kokio vandens, kavos arbatos, vaisių ir daržovių bei tabako gaminių, kuriems yra priklausomybė ar kitokia būtinybė), pažymi, kad administracinio teismo aktyvumo principas, numatytas ABTĮ 10 ir 81 straipsniuose, nesuponuoja besąlyginės pareigos teismui kreiptis į kompetentingas institucijas dėl visų taikytinų byloje teisės aktų teisėtumo patikros. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės (pagrįstas manymas) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 1 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato, kad aukščiausieji teismai ir tribunolai, nurodyti vadovaujantis 10 straipsniu, gali prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismo pateikti konsultacines išvadas dėl principinių klausimų, susijusių su Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Prašantysis teismas ar tribunolas gali prašyti konsultacinės išvados tik tada, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjo prašymai tiek dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ištirti BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkto atitikimą Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms, tiek BVK 143 straipsnio 5 ir 8 dalių atitikimą Konstitucijai apskritai, taip pat kreiptis į EŽTT dėl konsultacinės išvados pateikimo nėra susieti su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku: byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs stabdyti nuobaudos vykdymą ir toks prašymas nebūtų tenkintas motyvuojant BVK normomis, o prašomos atlyginti žalos atsiradimas siejamas su aktų, kuriuos prašoma panaikinti, neteisėtumu; pareiškėjas nepagrindė, kodėl BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos nuobaudos – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) – savaime suponuoja Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų, Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių pažeidimą.
55. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, pagrindai kurį naikinti ar keisti bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija