Nr. 3P-2004/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05512-2018-5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2019 m. gruodžio 30 d. gautu atsakovės L. P. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi iš esmės paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimas, kuriuo tenkinus ieškovo J. P. ieškinį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalytas butas, priteisiant dalį buto ieškovui, o už priteistą dalį buto iš ieškovo priteisiant 29 610 Eur kompensaciją atsakovei, taip pat atsakovės priešieškinis dėl įpareigojimo ieškovą netrukdyti atsakovei disponuoti ginčijamo buto gyvenamąją patalpą, atmestas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Teismai nustatė, kad ieškovas iki pateikiant ieškinį teismui išnaudojo visus galimus ginčo sprendimo būdus, nes ne kartą susitiko su apeliante (atsakove) ir siūlė buto padalijimo kylanti ginčą spręsti taikiu būdu. Atidalijimas natūra be (ne)proporcingos žalos turto paskirčiai yra negalimas, todėl atsakovei turėtų būti priteistina kompensacija. Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad tarp bendraturčių faktiškai nusistovėjusi, sutartimi ar teismo sprendimu nustatyta naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarka nėra privaloma, atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau galėtų būti vienas iš kriterijų, reikšmingų parenkant atidalijimo variantą. Kadangi ieškovo siūlomas buto atsidalijimo variantas yra tinkamas, o atsakovė nepateikė savo kitokių pasiūlymų, teismai sprendė tenkinti ieškinį ir atmesti priešieškinį. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės L. P. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: teismai suabsoliutino asmens, siekiančio atidalyti bendrosios nuosavybės turto dalį, išmokant kitam bendraturčiui piniginę kompensaciją, teises, taip iškeliant vieno bendraturčio teises aukščiau kito ir įgyvendinant vieno bendraturčio teisę kito bendraturčio sąskaita. Tai prieštarauja CK 4.80 str. esmei, suformuotai kasacinio teismo šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. e3K-3-341-695/2019, 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. e3K-3-416-969/2017 ir kt.). Pasak atsakovės, nesant jos sutikimo gauti kompensaciją, kompensacijos priteisimas nėra teisingas būdas ginčui išspręsti.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti atsakovės kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei L. P. už kasacinį skundą 594 (penkis šimtus devyniasdešimt keturis) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. gruodžio 13 d. Perlo terminale.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.