NUTARTIS
2021 m. liepos 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2021 m. liepos 13 d. pateiktu atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LDK investicijos“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „LDK investicijos“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas ieškovės A. G. ieškinį patenkinti.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė teigia, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2017 m. sausio 24 d. preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi ir nuosavybės teisės perėjimo ieškovei šios sutarties pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog tarp ginčo šalių buvo sudaryta specifinės rūšies preliminarioji sutartis, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.401 straipsnyje. Būtent taip aiškindamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos tokios rūšies bylose. Sutartyje akivaizdžiai nurodyta, kad ji yra preliminari nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo, o ne būsimo buto statybos ir finansavimo sutartis. Sutartyje aiškiai susitarta, kad turtas pereis ieškovės nuosavybėn po notarinės pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo konkrečiame notarų biure. Sutartyje numatytos ir aiškios jos pažeidimo pasekmės, kurios yra būdingos būtent preliminariajai pirkimo pardavimo sutarčiai, o ne būsimo nekilnojamojo turto statybos ir finansavimo sutartims. Taigi šalis aiškiai siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai, apibrėžti preliminariąja sutartimi, kurioje nėra nieko nurodyta apie buto statybos finansavimą, nuosavybės perėjimą nuo visos kainos sumokėjimo – nėra aptartos jokios sąlygos, kurios leistų sutartį kvalifikuoti pagal CK 6.401 straipsnio nuostatas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsakovė kasaciniu skundu taip pat prašo sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą. Atrankos kolegijai nusprendus nepriimti atsakovės kasacinio skundo nagrinėti kasaciniame teisme, jos prašymas sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą nesprendžiamas (CPK 363 straipsnio 1 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,