LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL MUZIKos STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. lapkričio 3 d. Nr. V-1674
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Muzikos studijų krypties aprašu iki 2021 m. rugsėjo 1 d.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d įsakymą Nr. V-794 „Dėl Muzikos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2020 m. lapkričio 3 d. įsakymu
Nr. V-1674
MUZIKOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Muzikos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami muzikos studijų krypties (P03), kuri priklauso menų studijų krypčių grupei (P), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas muzikos studijų krypties (toliau – muzikos kryptis) studijas reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.
2. Rengiant Aprašą atsižvelgta į pagrindines šių tarptautinių dokumentų nuostatas, susijusias su muzikos krypties aprėptimi ir studijų rezultatais: „Studijų rezultatai. 2017 m. redakcijos pagrindai“ (AEC Learning Outcomes. Background to the 2017 Revision Process, AEC, 2017); „Kokybės užtikrinimo aukštosiose muzikos mokyklose vadovas“ (Handbook. Internal Quality Assurance in Higher Music Education, AEC, Evert Bisschop Boele, 2007); „Kompetencijomis pagrįstas mokymas: bendrųjų kompetencijų vertinimo rekomendacijos“ (Competence-based learning. A proposal for the assessment of generic competences. Aurelio Villa Sánchez, Manuel Pblete Ruiz (Eds.), University of Deusto, 2008); „Studentų priėmimas į aukštąsias muzikos studijas ir jų vertinimas“ (Admission and Assessment in Higher Music Education. Jeremy Cox, AEC, 2010); „Muzikos studijų programų sudarymo ir įgyvendinimo rekomendacijos“ (Reference Points for the Design and Delivery of Degree Programmes in Music. Tuning Project, 2009); „Europos kvalifikacijų sąrangos muzikos krypties kvalifikacijų lygmenų aprašas“ (EQF Level Descriptors Music, Deusto, 2009); „Studijų krypties aprašas. Muzika“ (Subject Benchmark Statement. Music, The Quality Assurance Agency for Higher Education, October, 2019).
3. Aprašas taikomas pirmosios pakopos koleginių ir universitetinių bei antrosios pakopos universitetinių studijų programoms, vykdomoms nuolatine arba ištęstine studijų forma.
4. Baigus muzikos krypties studijas įgyjamas menų profesinio bakalauro / bakalauro arba magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro arba magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Muzikos krypties studijos gali būti vykdomos kaip tarpkryptinės studijos, kartu su kitų (menų, sveikatos, socialinių, humanitarinių, ugdymo mokslų bei verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių) krypčių studijomis, kurių suteikiamos kvalifikacijos papildo viena kitą studento įgyjamomis žiniomis ir gebėjimais.
6. Studijų programų sandarai Aprašas nenustato specialių reikalavimų. Modulių (dalykų) skaičius nustatomas atsižvelgiant į studijų programos tikslus ir numatytus studijų rezultatus.
7. Į pirmosios pakopos kolegines studijas priimami asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę stojamuosius egzaminus, kurių metu patikrinami muzikiniai gabumai, aukštosios mokyklos reikalavimuose nustatyti meniniai gebėjimai, minimalios slenkstinės žinios, gebėjimai ir kompetencijos. Į pirmosios pakopos universitetines studijas priimami asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę stojamuosius egzaminus, kurių metu patikrinami muzikiniai gabumai ir meninių įgūdžių atitiktis aukštosios mokyklos reikalavimams. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę pirmosios pakopos studijas ir išlaikę stojamuosius egzaminus aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
8. Aukštoji mokykla vidaus teisės aktų nustatyta tvarka gali organizuoti išlyginamąsias ir (ar) papildomąsias studijas arba pripažinti neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas, būtinas tolesnėms studijoms.
9. Pagrindiniai koleginių ir universitetinių visų pakopų studijų tikslai yra:
9.1. išugdyti muzikos meno specialistus, aktyviai dalyvaujančius muzikiniame gyvenime – atlikėjus, kompozitorius, tyrėjus ir kūrybinius darbuotojus, tenkinančius šalies ir tarptautinio muzikinio gyvenimo poreikius, skatinančius atsinaujinimą ir kūrybiškumą bei puoselėjančius muzikinės kultūros tradicijų tęstinumą;
9.2. išugdyti muzikiniu požiūriu raštingus ir praktinei kūrybinei veiklai pasirengusius muzikos meno specialistus, išmanančius muzikos meną teoriniu, kultūriniu, technologiniu požiūriu ir gebančius veikti įvairiuose kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose;
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
10. Muzikos menas daugeliui žmonių yra universalus kūrybinio ir socialinio aktyvumo būdas, suteikiantis galimybę išreikšti ekspresyvųjį žmonijos potencialą. Muzika suteikia unikalias neverbalinės komunikacijos galimybes bendrauti ir pažinti vieniems kitus, puoselėti kultūrinį bendradarbiavimą ir toleranciją. Muzikos meno specifika, pasižyminti stipriu emociniu, fiziniu ir intelektualiu poveikiu, suteikia išskirtines galimybes sieti tarpusavyje vizualias ir erdvines meno formas ir reikšmingai veikti virtualiose erdvėse, medijų ir kūrybinių industrijų terpėse, tokiu būdu dalyvauti globalios ekonomikos kūrimo procese. Studento kūrybinio potencialo ugdymas ir muzikos meno panaudojimo galimybių atskleidimas yra pagrindinis muzikos krypties studijų tikslas.
11. Atsižvelgiant į muzikos meno specifiką, muzikos krypties studijose privalo atsispindėti šie turinio elementai:
11.1. muzikos klausymas ir atlikimas arba kūrybinių darbų rengimas, apimantis mokymąsi vertinti savo galimybes ir planuoti laiką rezultatui pasiekti, bei savirefleksija;
11.3. vieša meninė veikla (koncertai, meno projektų pristatymai ir kita) ir meninių gebėjimų raidos analizė;
11.4. muzikologijos studijos, apimančios muzikos istorijos ir teorijos sritis, bei muzikinės medžiagos (garsine, grafine ar tekstine forma) analizė;
12. Muzikos krypties studijų absolventai geba naudotis muzikiniu raštu, yra įgiję specializuotų įgūdžių groti muzikos instrumentu, dainuoti, diriguoti, kurti muziką, atlikti muzikinių tekstų tyrimus.
13. Muzikos krypties studijų absolventai įgyja gebėjimų formuoti ir reikšti savo unikalų meninį identitetą generuodami idėjas, panaudoti garsinę medžiagą kurdami ir komunikuodami.
14. Šiuolaikiniame pasaulyje į muzikos studijų aprėptį integruojamos modernios technologijos, kurios pritaikomos naujiems kūrybiniams eksperimentams ir sprendimams (pavyzdžiui, elektroninei muzikai) įgyvendinti, muzikai įgarsinti ir fiksuoti, pramoginės muzikos plėtrai, garso archyvams skaitmeninti, kino filmų ir renginių garsiniam apipavidalinimui ir pan. Siekdamas platesnių karjeros galimybių, studentas gali papildyti savo išsilavinimą muzikos pedagogo, muzikos vadybininko, garso režisieriaus ar kitomis kompetencijomis.
15. Kūrybinis, kultūrinis ir praktinis muzikos studijų pobūdis turi didelį poveikį kognityviniams gebėjimams, plečia supratimą, žiniomis pagrįstus intelektinius, kritinio mąstymo, techninių įgūdžių valdymo ir kontekstualios informacijos valdymo gebėjimus. Platus muzikos krypties studijų dalykų spektras suteikia galimybę parengti išsilavinusius ir kūrybiškus, jautrius, atvirus inovacijoms ir tolerantiškus nuomonių įvairovei specialistus.
16. Muzikos studijos, veikiamos modernios visuomenės poreikių, keičia savo formas ir metodus, tampa įvairesnės. Kiekviena aukštoji mokykla, suteikdama muzikos krypties kvalifikacinį laipsnį, privalo prisiimti moralinę atsakomybę už studijų turinį, jų koreliaciją su darbo rinkos poreikiais ir suteikiamo laipsnio atitiktį parengto specialisto kvalifikacijai.
17. Muzikos studijos yra specifiškos aukštu profesionalumo lygiu, sutelktu į vieną veiklos sritį, ir gebėjimu asmeniškai formuoti individualią kūrybinę veiklą, baigus studijas. Muzikos menininko profesijos požiūriu labiausiai specifiškos yra muzikos atlikėjo ir kompozitoriaus profesijos, kurioms būtini specialieji muzikiniai gabumai ir kurios išsiskiria kūrybine individualybės raiška grįstomis meninės praktikos formomis – muzikos atlikimu arba kūryba:
17.1. muzikos atlikėjo profesija yra daugialypė meninė profesija, siejama su nuolatiniu muzikos atlikimo meistriškumo tobulinimu, su plačia istorine ir kultūrine erudicija, kuri reikalinga, ieškant meniškai paveikiausios muzikos kūrinio interpretacijos ar puoselėjant istorines muzikos meno tradicijas;
18. Tipinės muzikos krypties studijų absolvento darbo vietos yra šios: simfoniniai, kameriniai, styginių, pučiamųjų orkestrai, operos ir baleto, muzikiniai, dramos teatrai, kameriniai ansambliai, džiazo ir populiariosios muzikos kolektyvai, radijas ir televizija, individuali laisvai samdomų menininkų praktika, darbas kūrybinių industrijų sektoriuje.
19. Muzikos studijos suteikia studentams svarbiausius praktinius kūrybinės veiklos įgūdžius, specialiųjų ir universalių žinių, atskleidžiančių muzikos meno sąsajas su humanitariniais, socialiniais, technologiniais ir fiziniais mokslais.
20. Muzikos meno studijos turi unikalias galimybes jungtis su humanitariniais, socialiniais, fiziniais, medicinos ir kitais mokslais, pavyzdžiui, menotyra (istorinė ir teorinė muzikologija, folkloristika, etnomuzikologija, teatrologija, dailėtyra), filosofija (muzikos estetika), psichologija (muzikos psichologija), sociologija (muzikos sociologija), fizika (muzikos akustika, instrumentologija), medicina (muzikos terapija).
21. Muzikos meno studijos tiesiogiai susijusios ir su moderniomis mokslo tyrimų kryptimis, pavyzdžiui, neuromuzikologija, biomuzikologija, kognityvine muzikologija ir kitomis. Pastarųjų studijos nerengia menininkų, tačiau įgalina teikti kokybiškas tarpdalykines studijas, kurioms yra būtina muzikavimo praktikos patirtis ir muzikinio išsilavinimo pagrindai. Šiose studijose muzika tyrinėjama kaip ekspresyvi žmonijos komunikacijos terpė, psichofiziologinių pojūčių, estetinių išgyvenimų ir filosofinių samprotavimų objektas, siejamas su muzikos meno funkcionavimo prasmės paieškomis, jo poveikio žmogui reikšmės aiškinimu.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
23. Bendrieji studijų rezultatai pagrįsti Europos konservatorijų asociacijos (AEC) tinkle priimta studijų rezultatų struktūra (AEC Learning Outcomes. Background to the 2017 Revision Process, AEC, 2017).
24. Baigus pirmosios studijų pakopos kolegines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
24.1. teoriniai (žiniomis pagrįsti) studijų rezultatai. Asmuo:
24.1.1. demonstruoja žinias apie muziką (muzikos kalbą, stilius, žanrus, formas, kūrybos technikas, technologijas, teorinius muzikos pažinimo šaltinius, istorinio muzikinės kūrybos konteksto bei atlikimo meno tradicijų supratimą, sąvokas ir kita);
24.1.2. geba parodyti praktinėje veikloje sukauptas žinias apie pagrindinį savo specializacijos muzikos repertuarą – muzikos kalbą ir raišką, formas, atlikimo techniką, technologijas ir teorinius šaltinius, bendrais bruožais apibūdina jį teoriniu, istoriniu ir interpretacijos požiūriais;
24.1.3. žino, kaip praktiškai panaudoti meninėje veikloje sukauptas žinias naujo repertuaro mokymosi pradžioje, bendrais bruožais apibūdina, kaip kaupiama ir plečiama muzikinė patirtis;
24.1.4. žino, kaip kaupti ir panaudoti aktualią bibliotekose, internetinėse saugyklose, muziejuose, galerijose ir kituose šaltiniuose randamą informaciją, bendrais bruožais apibūdina žinomus informacijos pateikimo ir komunikacijos būdus, pasirenka tinkamiausią numatytai auditorijai informacijos pateikimo būdą;
24.1.5. geba bendrais bruožais apibūdinti, kaip gali būti panaudojamos technologijos atliekant muziką, kūryboje ir informacijos apie muziką sklaidoje;
24.1.6. žino, kokie įgūdžiai reikalingi vietos ir nacionalinėje muzikos rinkoje, geba bendrais bruožais apibūdinti muziko profesiją finansiniu, verslo ir teisės požiūriu;
24.2. praktiniai (įgūdžiais pagrįsti) studijų rezultatai. Asmuo:
24.2.1. atlieka (solo ir ansambliuose), improvizuoja, kuria ar kitais būdais praktiškai panaudoja muziką ar muzikinę medžiagą kūrybiniais tikslais, tinkamais muzikos meno požiūriu, parodydamas komunikacinius gebėjimus ir komandinio darbo įgūdžius;
24.2.2. rodo pakankamus profesinius įgūdžius, atlikdamas ar kūrybiškai panaudodamas įvairių stilių muzikos repertuarą, rodo savikontrolės įgūdžius, susijusius su viešu atlikimu;
24.2.3. tinkamai taiko savo veikloje tradicines mokymosi formas profesiniu požiūriu, praktinių įgūdžių tobulinimo ir repeticijų įgūdžius, rodo kritinio mąstymo gebėjimus, samprotaudamas ir pateikdamas savo nuomonę svarbiausiais asmeninės meninės patirties klausimais;
24.2.4. pažįsta ir geba praktiškai panaudoti muzikinį raštą bei muzikinės klausos įgūdžius, atlikdamas ir kitais būdais praktiškai panaudodamas muzikinę medžiagą;
24.2.5. supranta pagrindinius improvizavimo įgūdžių procesus, geba įsiminti, pakartoti iš klausos ir (arba) užrašyti improvizaciją natomis;
24.2.6. rodo komunikacinius gebėjimus, pateikdamas informaciją apie muziką žodžiu ir raštu, tinkamai vartoja sakytinės ir rašytinės kalbos priemones bei naudoja informacines technologijas;
24.2.7. tinkamai taiko skaitmenines ir informacines technologijas studijų, dalykinės informacijos sklaidos apie muziką ir reklamos tikslais, demonstruoja komunikacinius gebėjimus dalykiškai bendraudamas ir pristatydamas savo veiklą;
24.3. bendrieji studijų rezultatai. Asmuo:
24.3.1. rodo kritinio mąstymo gebėjimus, atskleisdamas pagrindinius savo veiklos analizės ir informacijos kaupimo įgūdžius bei gebėjimą savarankiškai juos tobulinti;
24.3.2. rodo komunikacinius ir komandinio darbo gebėjimus, reikšdamas savo nuomonę, išklausydamas oponentą ir konstruktyviai bendradarbiaudamas, siekdamas sutarimo ir pozityvaus požiūrio į problemų sprendimą;
24.3.3. geba laiku įsisavinti žinias, lanksčiai reaguoja ir įgyvendina pokyčius, pritaiko turimus įgūdžius naujomis aplinkybėmis;
24.3.4. geba nagrinėti ir kūrybiškai plėtoti naujas idėjas, racionaliai panaudoja technologijas savo muzikinėje veikloje;
24.3.5. rodo kritinio mąstymo ir komunikacinius gebėjimus, formuodamas savo asmenybę su tinkama saviverte, geba komunikuoti, dalytis informacija ir pateikti ją informacinėmis technologijomis ir kitais šiam tikslui pasiekti tinkamais būdais;
24.3.6. rodo komunikacinius gebėjimus, suprasdamas ir tinkamai reaguodamas į skirtingų socialinių grupių poreikius įvairiose su kūrybine veikla susijusiose situacijose;
24.3.7. supranta fiziologinius ir psichologinius iššūkius, susijusius su muzikavimo praktika, stebi asmeninę sveikatos būklę ir, iškilus poreikiui, imasi priemonių sveikatos būklei gerinti;
25. Baigus pirmosios pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
25.1. teoriniai (žiniomis pagrįsti) studijų rezultatai. Asmuo:
25.1.1. geba atskleisti išsamias žinias apie muziką (muzikos kalbą, stilius, žanrus, formas, kūrybos technikas, technologijas, teorinius muzikos pažinimo šaltinius, istorinio muzikinės kūrybos konteksto bei atlikimo meno tradicijų supratimą, sąvokas ir kita);
25.1.2. geba atskleisti išsamias žinias apie savo specializacijos muzikos repertuarą ir geba apibūdinti jį teoriniu, istoriniu ir interpretacijos požiūriais;
25.1.3. geba parodyti praktinėje veikloje sukauptas žinias apie muzikos kalbą ir raišką, formas, atlikimo techniką, technologijas ir teorinius šaltinius, žino, kaip praktiškai panaudoti meninėje veikloje sukauptas žinias;
25.1.4. supranta, kaip kaupiama ir plečiasi muzikinė patirtis, muzikos meno išmanymas, meninė savirefleksija ir kritinis mąstymas, geba tai apibūdinti, žino, kaip kaupti ir panaudoti aktualią bibliotekose, internetinėse saugyklose, muziejuose, galerijose ir kituose šaltiniuose randamą informaciją;
25.1.5. žino, kokie įgūdžiai reikalingi vietos, nacionalinėje ir tarptautinėje muzikos rinkoje, geba pasirinkti tinkamiausią numatytai auditorijai informacijos pateikimo strategiją ir panaudoti įvairius informacijos pateikimo bei komunikacijos būdus bei technologijas;
25.2. praktiniai įgūdžiai ir jų taikymas. Asmuo:
25.2.1. atlieka, improvizuoja, kuria ar kitais būdais praktiškai panaudoja muziką ar muzikinę medžiagą kūrybiniais tikslais, efektyviai panaudoja muzikinį raštą bei muzikinės klausos įgūdžius atlikdamas, kurdamas, atpažindamas, įsimindamas ir kitais būdais praktiškai panaudodamas muzikinę medžiagą;
25.2.2. rodo tvirtus profesinius įgūdžius, atlikdamas ar kūrybiškai panaudodamas reprezentatyvų įvairių stilių muzikos repertuarą, rodo komandinio darbo įgūdžius, muzikuodamas įvairios sudėties ansambliuose ir veikdamas kitoje bendradarbiavimu pagrįstoje veikloje, taip pat ir su muzika nesusijusioje veikloje;
25.2.3. rodo kritinio mąstymo gebėjimus, efektyviai ir profesiniu požiūriu tinkamai taiko studijavimo, praktinių įgūdžių tobulinimo ir repeticijų įgūdžius;
25.2.4. rodo komunikacinius gebėjimus, dalykiškai bendraudamas ir pristatydamas savo veiklą, rodo tvirtus savikontrolės įgūdžius, susijusius su viešu atlikimu, samprotauja ir pateikia argumentais pagrįstą nuomonę svarbiausiais asmeninės meninės patirties klausimais;
25.2.5. rodo kritinio mąstymo gebėjimus, nagrinėdamas, palygindamas, vertindamas ir taikydamas savo veikloje tradicines mokymosi formas, meno tyrimų rezultatus sieja su atlikimo meno praktika, tikslingai formuoja asmeninį mokymosi stilių ir įgūdžius, pasirenka tinkamas tikslo siekimo strategijas;
25.2.6. rodo komunikacinius gebėjimus, bendraudamas, rašydamas ir skleisdamas informaciją apie muziką profesionalų ir mėgėjų auditorijoms, tinkamai vartodamas sakytinės ir rašytinės kalbos priemones bei naudodamas informacines technologijas;
25.2.7. efektyviai ir tinkamai taiko skaitmenines ir informacines technologijas mokymosi, dalykinės informacijos sklaidos apie muziką ir reklamos tikslais;
25.3. bendrieji studijų rezultatai. Asmuo:
25.3.1. rodo kritinio mąstymo gebėjimus, pasireiškiančius įgūdžiais analizuoti ir kaupti informaciją, savarankiškai tobulėti, rengtis nuolatiniam profesiniam tobulėjimui ir mokymuisi visą gyvenimą, užsitikrinant tvarią karjerą;
25.3.2. rodo komunikacinius gebėjimus, tinkamai reikšdamas savo nuomonę, išklausydamas oponentą ir konstruktyviai bendradarbiaudamas, siekdamas sutarimo, rodydamas pozityvų ir pragmatišką požiūrį į problemų sprendimą;
25.3.3. lanksčiai ir greitai, laiku įsisavina žinias ir pateikia alternatyvius požiūrius, geba įgyvendinti pokyčius, pritaiko įgytus įgūdžius atsiradus naujoms aplinkybėms;
25.3.4. rodo kritinio mąstymo įgūdžius, pagrįstus turima patirtimi: geba vertinti ir kūrybiškai plėtoti naujas idėjas, pasitelkti refleksiją ir kritinį mąstymą, pripažįsta kitokią nuomonę, įžvelgia galimą pozityvų jos poveikį kūrybiniam rezultatui ir geba tinkamai reaguoti raštu ar žodžiu;
25.3.5. rodo kritinio mąstymo ir komunikacinius gebėjimus, formuodamas savo asmenybę su tinkama saviverte, gebančią laisvai komunikuoti, dalytis informacija ir ją pateikti efektyviausiu būdu, naudodamasis informacinėmis technologijomis ir kitais šiam tikslui pasiekti tinkamais būdais;
25.3.6. rodo komunikacinius gebėjimus, atsakingai ir jautriai bendrauja su asmenimis ir asmenų grupėmis, pripažįsta kultūrinę ir nuomonių įvairovę, prireikus rodo komandinio darbo, derybų, lyderystės, projektų vykdymo ir organizacinius įgūdžius, atpažįsta ir tinkamai reaguoja į skirtingų socialinių grupių poreikius įvairiose su kūrybine veikla susijusiose situacijose;
25.3.7. supranta fiziologinius ir psichologinius iššūkius, susijusius su muzikavimo praktika, stebi asmeninę sveikatos būklę ir, iškilus poreikiui, imasi priemonių sveikatos būklei gerinti;
26. Baigus antrosios pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
26.1. teoriniai (žiniomis pagrįsti) studijų rezultatai. Asmuo:
26.1.1. demonstruoja integruotas žinias, susijusias su muzikos atlikimo ir kūrybinės veiklos praktika, muzikos kalbos, žanrų, stilių, technologijų pažinimu, yra susipažinęs su papildomais žinių šaltiniais, susijusiais su studijuojama muzikos sritimi;
26.1.2. demonstruoja išsamias pasirinktos muzikos studijų specializacijos repertuaro žinias ir gebėjimus nuosekliai lavinti interpretacijos įgūdžius pažįstamo ir nepažįstamo repertuaro kontekste, rengia ir atlieka muzikos atlikimo programas įvairiuose kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose;
26.1.3. demonstruoja išsamias žinias apie muzikos stilius ir kritiniu mąstymu bei vertinimu grindžiamą supratimą apie atitinkamų stilių muzikos atlikimo tradicijas, žino, kaip plėsti teorinį ir istorinį muzikos pažinimo kontekstą, susijusį su muzikos atlikimu ir kitomis kūrybinėmis muzikos panaudojimo formomis;
26.1.4. demonstruoja išsamias praktiškai pritaikomas žinias apie muzikos improvizaciją ir geba laisvai jomis naudotis meniniais tikslais;
26.1.5. demonstruoja išsamias žinias apie kūrybines technikas ir jų tyrimo metodus, pritaikomus meninėms idėjoms, susijusioms su studijuojama muzikos sritimi ir muzikos atlikimo praktika, tirti bei plėtoti;
26.1.6. geba pasirinkti ir tinkamai taikyti reikiamus žinių šaltinius savo pasirinktai muzikos studijų sričiai ar praktinei veiklai, pasirinkti ir tinkamai taikyti pažangius tyrimų, studijų, bendravimo ir pristatymo būdus, įgyvendindamas individualius meninius projektus;
26.1.7. išmano ir geba pritaikyti specialias technologijas meno sklaidai, kūrybai, atlikimui ar kitoje pasirinktoje muzikos studijų srityje;
26.2. praktiniai įgūdžiai ir jų taikymas. Asmuo:
26.2.1. atlieka, kuria ar kitais būdais praktiškai panaudoja muziką ar muzikinę medžiagą aukštu profesiniu lygiu, atskleisdamas meniniu požiūriu susiformavusią asmenybę;
26.2.2. rodo kritinio mąstymo gebėjimus, demonstruodamas išsamias specializuotas savo studijų srities žinias, puikų įvairių stilių muzikos supratimą ir (arba) reikšdamas susiformavusią asmeninę nuomonę, susijusią su vykdoma veikla raštu ir žodžiu;
26.2.3. kuria ir įgyvendina kūrybinius sumanymus, produktyviai sprendžia problemas, susijusias su praktinių įgūdžių trūkumų šalinimu, pasitiki savimi ir prisiima atsakomybę už sklandų ir kokybišką meniniu požiūriu savo veiklos rezultatų pristatymą įvairiomis (aplinkos) sąlygomis;
26.2.4. rodo lyderystės ir komandinio darbo gebėjimus, atlikdamas pagrindinį vaidmenį ansamblyje ir (arba) kitoje bendradarbiavimu grindžiamoje veikloje;
26.2.6. rodo kritinio mąstymo ir komunikacinius gebėjimus, tirdamas, plėtodamas ir vertindamas idėjas, koncepcijas ir reiškinius, susijusius su studijuojamu dalyku, specializacija ar vykdoma praktine veikla, laisvai ir su išmanymu bendrauja pristatydamas savo veiklą ir jos rezultatus profesionalų ir neprofesionalų auditorijai, parodo išsamias informacinių technologijų taikymo žinias;
26.2.7. tiriamojoje veikloje laikosi etikos, atsižvelgia į aplinkybių įvairovę ir rodo korektiškumą kitų asmenų atžvilgiu;
26.3. bendrieji studijų rezultatai. Asmuo:
26.3.1. geba savarankiškai dirbti ir mokytis, įvertinti savo galimybes individualioje veikloje ir bendradarbiauti įvairioje socialinėje aplinkoje, demonstruoja aukšto lygio kritinio mąstymo ir savikritikos įgūdžius;
26.3.2. pasitiki savimi ir savo kompetencijomis bendraudamas įvairiose socialinėse situacijose, meninės veiklos situacijose rodo tinkamus lyderystės, komandinio darbo, derybų ir (arba) veiklos koordinavimo įgūdžius;
26.3.3. geba tobulinti savo kompetencijas, integruoti įgyjamas naujas žinias į turimą patirtį, parodo mąstymo savarankiškumą, pagrįstą argumentais ir žiniomis, atlikdamas užduotis naujų ar nepažįstamų kontekstų atvejais;
26.3.4. rodo kritinio mąstymo gebėjimus, aiškindamas teorijos ir praktikos tarpusavio ryšius, šias žinias taiko savo meniniam tobulėjimui;
26.3.5. rodo komunikacinius gebėjimus dalydamasis ir skleisdamas turimas žinias bei patirtį ne tik įprastais būdais (pavyzdžiui, natų raštu, garso įrašais, muzikos atlikimu ir kitais), bet ir netradiciniais muzikos menui (pavyzdžiui, vizualizacijomis);
26.3.6. atskleidžia gebėjimą nuolat analizuoti savo veiklą, kelti klausimus, apibendrinti, tinkamai ir kūrybiškai reaguoti į pateiktus vertinamuosius atsiliepimus ir siūlomas idėjas;
26.3.7. rodo komunikacinius ir komandinio darbo gebėjimus, demonstruodamas puikius viešo savo veiklos ir veiklos rezultatų pristatymo publikai gebėjimus, inicijuoja kūrybinę veiklą ar projektus, produktyviai dirbdamas komandoje;
26.3.8. rodo komunikacinius gebėjimus, dirbdamas įvairialypėje kultūrinėje aplinkoje individualiai ir grupėje, dalydamasis informacija su įvairių poreikių visuomenės sluoksniais – profesionalais ir mėgėjais, tinkamai reaguodamas ir rodydamas dėmesį skirtingiems poreikiams ir toleranciją kitokiai nuomonei;
26.3.9. pasitiki savimi ir geba taikyti psichologijos žinias asmeninei ir aplinkinių psichologinei sveikatai, susijusiai su darbo specifika, tausoti ir palaikyti;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
27. Dėstymas – tai kryptingas žinių perdavimas ir gebėjimų ugdymas įgalinant studentą būti atsakingą už profesionalumo siekį studijų metu ir savarankiškoje profesinėje veikloje, pasibaigus studijoms. Dėstymas ir studijavimas turi būti pagrįsti aiškiais dėstytojo suformuluotais ir studento užsibrėžtais tikslais. Studijų metodų pasirinkimas turi užtikrinti studijų rezultatų pasiekimo galimybę.
28. Studijų metodai turi derėti su mokymosi visą gyvenimą koncepcija, reikalaujančia studijų procese ugdyti studentų nuolatinio tobulėjimo poreikį. Studentai turi įgyti mokėjimo mokytis įgūdžių, rasti ir atrinkti reikiamą informaciją, ją analizuoti, nuolat plėsti akiratį, kritiškai vertinti savo meninio tobulėjimo raidą, būti atsakingi už savo studijų eigą ir jų rezultatus.
29. Muzikos krypties studijose dėstymas ir studijavimas turi būti paremti giliomis muzikos kultūros istorijos žiniomis, muzikinio gyvenimo aktualijomis ir siejami su kultūros bei kitų meno šakų kontekstu. Dėstymas turi būti orientuotas į žinių sisteminimą ir analizę, individualaus meninio požiūrio formavimą, kūrybinių gebėjimų puoselėjimą. Jis turi užtikrinti studentams galimybę tobulinti techninius muzikos atlikimo įgūdžius, ugdyti meninį artistinį individualumą.
30. Siekiama, kad muzikos krypties studijos užtikrintų studentams sąlygas studijų metu įgyti sceninės patirties, kad studentai būtų įtraukti į viešą koncertinę veiklą, ugdančią menines ir artistines muziko savybes ir gebėjimą bendrauti su įvairia klausytojų auditorija. Skatintinas studentų dalyvavimas įvairiuose ir skirtingo lygmens atlikimo ir (ar) kūrybos konkursuose.
31. Siekiant studijų rezultatų, turi būti taikomi studijų metodai, kurie:
31.1 . apima įvairias darbo formas: muzikos atlikimą, kūrybinius eksperimentus ir projektus, muzikos klausymą ir kritinį vertinimą, kūrinių analizę ir aptarimą;
31.2. žadina studentų motyvaciją, aktyvumą, smalsumą, savarankiškumą, iniciatyvą, atsakomybę už savo veiklos rezultatus;
32. Siekiant profesinių studijų rezultatų, dėstomieji dalykai dėstomi individualių ir (ar) grupinių užsiėmimų, kūrybinių praktikumų, meistriškumo kursų ir kitomis meninę saviraišką skatinančiomis formomis – tokiomis kaip, pavyzdžiui, kūrybinis seminaras, repeticija, perklausa, kūrybinių darbų pristatymas, koncertas, rečitalis.
33. Siekiant bendrųjų studijų rezultatų, gali būti taikomi įvairūs studijų metodai:
33.1. aktyvieji metodai (pavyzdžiui, muzikos kūrinių klausymas ir analizė, atliekamų kūrinių peržiūra, kūrinių atlikimas, diskusija, problemų analizė ir sprendimų priėmimas, ataskaitos ar pranešimo rengimas, diskusija, projektinė veikla, tiriamasis darbas) ir kiti metodai, orientuoti į aktyvų, savarankišką studijavimą;
33.2. interaktyvieji metodai (pavyzdžiui, modulio (dalyko) elektroniniai mokymo kursai, vaizdo konferencijos, naudojami internetiniai mokymo medžiagos šaltiniai, vaizdo paskaitų produktai ir kita);
34. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau pateikiamų užduočių turinys, sudėtingumo laipsnis, studento savarankiškumo raiškos lygmuo turi sietis su atitinkamos pakopos studijų rezultatų (žinių ir gebėjimų) reikalavimais.
35. Studijų pasiekimų vertinimo sistema turi suteikti galimybę stebėti, kaip siekiama rezultato, laiku nustatyti neatitikimus, palaikyti grįžtamąjį ryšį, suteikti patikslinimo galimybę.
36. Aukštoji mokykla, nustatydama vertinimo tvarką, suteikia teisę dėstytojui rinktis dėstymo ir vertinimo metodus.
37. Semestro pradžioje modulio (dalyko) dėstytojas privalo supažindinti studentus su studijų tikslais ir laukiamais rezultatais, modulio (dalyko) studijų turiniu (programa), studijų rezultatų vertinimo struktūra (tarpinių atsiskaitymų reikalavimais, įtaka galutiniam įvertinimui, nuostatomis, kokiems rezultatams esant teks kartoti modulio (dalyko) kursą arba bus galima pakartoti atsiskaitymą ir kita).
38. Studijų rezultatams vertinti gali būti taikomas kaupiamasis (studijų rezultatai vertinami tarpiniais atsiskaitymais), kolegialusis (studijų rezultatus vertina atitinkamos srities vertinimo komisija), diagnostinis (atliekamas, norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus temą ar kurso dalį) vertinimas.
39. Studijų rezultatams vertinti gali būti taikomi šie vertinimo metodai:
39.1. kūrybiniams ar meniniams studijų rezultatams vertinti – praktinių įgūdžių pristatymas, atlikimo technikos įskaita, perklausa, koncertas, rečitalis, kūrybinio projekto pristatymas ir (ar) atlikimas;
40. Baigiamasis studijų rezultatų vertinimas turi sudaryti sąlygas įvertinti pasiektus studijų rezultatus ir patvirtinti atitinkamą kvalifikacinį laipsnį:
40.1. bakalauro studijose jis turi būti sudarytas iš meno projekto (muzikos atlikimo programos ar kūrybinio baigiamojo darbo) atlikimo ir (ar) pristatymo bei meninių ar kūrybinių pasiekimų aplanko, parodančio meninius ar kūrybinius pasiekimus ir patvirtinančio atitinkamus studijų rezultatus;
40.2. bakalauro studijų baigiamojo meno projekto, meninių ar kūrybinių pasiekimų aplanko reikalavimus nustato aukštoji mokykla;
40.3. muzikos studijų magistrantūros baigiamasis darbas turi būti kūrybinis projektas ir su šiuo projektu susijęs tiriamasis rašto darbas;
41. Privaloma, kad visi meninio pobūdžio (atlikimo, kūrybos) studijų rezultatai būtų vertinami kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 3 dėstytojams menininkams.
42. Studijų metu dėstytojai privalo užtikrinti grįžtamosios informacijos teikimą:
42.2. nuolat tobulinti ir plėtoti studijų proceso efektyvumą bei gerinti dėstymo kokybę, atsižvelgiant į kintančius muzikos profesinio lauko poreikius;
42.3. studentai grįžtamąją informaciją apie savo pažangą turi gauti laiku, atliktų darbų ir studijų rezultatų įvertinimas turi būti lydimas konstruktyvių komentarų, grįstų aiškiais vertinimo kriterijais;
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
43. Studijų programos turinys privalo:
43.1. atitikti specializaciją ir būti aktualus studento, būsimųjų darbdavių ir visuomenės poreikių požiūriu;
43.2. užtikrinti, kad būtų įgyvendinti studijų programos tikslai ir įgytos būsimojo muzikos specialisto veiklai būtinos žinios ir gebėjimai, suteikiantys plačias įsidarbinimo galimybes;
43.4. užtikrinti specialiųjų gebėjimų, susijusių su muzikine raiška (muzikos kūryba, muzikos atlikimu ir (ar) interpretacija, muzikine projektine veikla) lavinimo galimybes;
44. Studijų programą sudarantys moduliai (dalykai) turi būti aktualūs, dėstomi taikant įvairius šiuolaikinius metodus, parenkant optimalius ir efektyviausius mokymo būdus, siekiant panaudoti moderniausias technologines galimybes ir priemones.
45. Studijų programos turi suteikti studentams pakankamai galimybių pasirinkti modulius (dalykus), įgyti papildomų žinių ir įgūdžių ar pagilinti turimą potencialą.
46. Profesijos praktikos turinys, apimtis ir organizavimo tvarka turi būti reglamentuota aukštosios mokyklos vidaus teisės aktais.
47. Aukštojoje mokykloje turi būti užtikrintas į studentą orientuotų studijų metodų taikymas bei studijų rezultatų vertinimo, įgalinančio studentus imtis aktyvaus vaidmens studijų procese, diegimas.
48. Studentams turi būti užtikrintos akademinio judumo galimybės ir įgytų studijų rezultatų įskaitymas.
49. Atsižvelgdama į numatomus pasiekti studijų rezultatus, aukštoji mokykla turi užtikrinti galimybę studijuoti pagal iš anksto sutartą lankstų ir individualizuotą studijų tvarkaraštį.
50. Programų įgyvendinimas turi būti grindžiamas jų kokybės priežiūra įtraukiant vidinius ir išorinius socialinius dalininkus, periodiškai renkant ir analizuojant patikimus duomenis apie studijų kokybę, vertinant muzikos krypties programų aktualumą valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikių, technologinių naujovių ir ateities raidos perspektyvos požiūriu.
51. Dėstytojai turi būti aktyvūs menininkai, dalyvaujantys koncertiniame gyvenime, arba mokslininkai, skelbiantys straipsnius pripažintuose mokslo leidiniuose.
52. Dėstytojams turi būti užtikrinama:
52.1. racionali darbo krūvio struktūra, pakankamai darbo laiko skiriant jų meninei, tiriamajai ir metodinei veiklai, susijusiai su jų funkcijų atlikimu, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka;
52.2 galimybės plėtoti dalykines kompetencijas, dalyvauti judumo programose, stažuotėse, konferencijose;
53. Vykdant muzikos krypties studijų programas, būtina ši materialioji bazė:
53.1. pakankamas atitinkamų muzikos instrumentų ir kitų priemonių kiekis. Aukštoji mokykla turėtų suteikti galimybę studentams, kurie nėra pajėgūs įsigyti muzikos instrumentų, juos nuomotis;
53.2. pakankamas atitinkamai įrengtų auditorinių patalpų skaičius. Patalpos turi atitikti patalpų akustikos, higienos ir darbo saugos reikalavimus;
53.3. atitinkamai įrengtos specializuotos mokymo laboratorijos ir garso ir (ar) vaizdo įrašų studijos. Jų pobūdis ir kiekis priklauso nuo aukštosios mokyklos vykdomų studijų programų ir studentų skaičiaus;
53.4. biblioteka, fonoteka ir videoteka turi turėti kryptingai sukomplektuotus natų, knygų, garso ir vaizdo įrašų fondus, internetinę prieigą prie katalogų ir suskaitmenintų šaltinių bei sudaryti galimybę naudotis ištekliais iš namų. Biblioteka, fonoteka ir videoteka nėra privalomos, jei pedagoginio proceso dalyviams yra užtikrinta prieiga prie kitų Lietuvoje ar užsienyje esančių fizinių ar internetinių muzikinės literatūros ir įrašų saugyklų;