Administracinė byla Nr. eA-1121-438/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03232-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 20.2.1.2; 20.2.3.1; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (iki 2018 m. spalio 1 d. – Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), ir Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovus pašalinti neveikimu padarytą pažeidimą – priimti Lietuvos Respublikos teisės aktus atitinkantį sprendimą dėl leidimo dirbti išdavimo pareiškėjui; 2) solidariai priteisti iš atsakovų dėl neteisėto valstybės institucijų neveikimo pareiškėjo patirtą 542,52 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą (negautas pajamas); 3) solidariai priteisti iš atsakovų po 16,44 Eur už dieną pareiškėjo negautas pajamas nuo skundo padavimo teismui dienos iki Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo dėl leidimo išdavimo priėmimo ir pareiškėjo informavimo apie šį priimtą sprendimą dienos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovai vilkina priimti sprendimą dėl leidimo dirbti jam išdavimo. Pagal galiojančius teisės aktus prašymas dėl leidimo dirbti užsieniečiui turi būti išnagrinėtas per 28 dienas. Kadangi šis terminas buvo akivaizdžiai praleistas, pareiškėjo teigimu, tai vertintina kaip atsakovo neveikimas ir teisės aktų pažeidimas. Laiku negavęs leidimo dirbti, pareiškėjas negalėjo įsidarbinti pas darbdavį, kuris buvo įsipareigojęs priimti pareiškėją į darbą. Dėl neteisėto bendrai turinčių veikti atsakovų neveikimo pareiškėjas prarado pajamas, patyrė žalą negautų pajamų forma, todėl privalu atlyginti jam 542,52 Eur dydžio patirtą turtinę žalą.
3. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovai nepagrįstai kreipėsi dėl pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento tikrumo (ribotos atsakomybės bendrovės Mokymo kursų centro „Budmašonova“ 2008 m. gegužės 9 d. išduoto pažymėjimo Nr. 149-04-218 (toliau – ir Išsilavinimo pažymėjimas) nustatymo, o tai, kad ant minėto dokumento trūksta parašo rekvizito, dar nereiškia, kad dokumentas suklastotas. Teisės aktai nenumato jokių pareigų, susijusių su gautų dokumentų turinio patikrinimu. Pareiškėjas (jo darbadavys) apie 2017 m. liepos 12 d. prašymo dėl leidimo dirbti pareiškėjui išdavimo (toliau – ir Prašymas) nagrinėjimo sustabdymą nebuvo informuotas, nors teisės aktai įpareigoja tai padaryti.
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (iki 2018 m. spalio 1 d. – Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) (toliau – ir Darbo birža) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos darbo birža atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Pareiškėjo darbdavio (UAB „Čili pica“) Prašymas buvo išnagrinėtas per 6 kalendorines dienas, todėl nei Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), nei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 patvirtintame Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyti prašymo išduoti leidimą dirbti užsieniečiui išnagrinėjimo terminai nebuvo pažeisti. Vilniaus teritorinei darbo biržai kilo įtarimas, ar pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas nėra suklastotas, todėl ši įstaiga, kaip numatyta Aprašo 34 punkte (2016 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. A1-649 redakcija), kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje trečiąjį sekretorių dėl minėto dokumento tikrumo. Tuo pagrindu Aprašo 33 punkte (2017 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. A1-252 redakcija) nustatytas terminas buvo sustabdytas.
5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Vilniaus teritorinė darbo birža (nuo 2018 m. spalio 1 d. kaip savarankiškas juridinis asmuo nebeveikia) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus teritorinė darbo birža atsiliepime nurodė, kad:
5.1. Dėl to, ar pareiškėjo galimas darbdavys nepiktnaudžiauja įdarbinimo procedūromis, ir dėl pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento tikrumo patikrinimo buvo atitinkamai kreiptasi į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ir Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje (toliau – ir Ambasada) trečiąjį sekretorių. Todėl Prašymo nagrinėjimo procedūra buvo sustabdyta, o galimas pareiškėjo darbdavys apie tai informuotas 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. SD-19375-2.3. Inspekcija pranešė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo galimas darbdavys piktnaudžiauja įdarbinimo procedūromis. Ambasados antrasis sekretorius informavo, kokiose internetinėse svetainėse ir kaip galima pasitikrinti prašomų patikrinti dokumentų tikrumą. Gavusi minėtą informaciją, Vilniaus teritorinė darbo birža 2017 m. rugsėjo 20 d. patvirtino išvadą dėl leidimo dirbti pareiškėjui išdavimo ir 2017 m. rugsėjo 21 d. ją pateikė Lietuvos darbo biržai.
6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Vilniaus teritorinė darbo birža pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus teritorinė darbo birža neturėjo pareigos priimti jai pateikto Išsilavinimo pažymėjimo, nes jis neatitiko dokumento kopijai keliamų reikalavimų.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad UAB „Čili pica“, atstovaujama UAB „Personalo importo sprendimai“ administratorės, pateikė Vilniaus teritorinei darbo biržai Prašymą išduoti pareiškėjui leidimą dirbti pas darbdavį virėju. Vilniaus teritorinė darbo birža, patikrinusi su Prašymu pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjo kvalifikaciją turinčiame patvirtinti dokumente, t. y. Išsilavinimo pažymėjime, nėra vieno iš būtinų rekvizitų – asmens parašo. Kadangi Vilniaus teritorinei darbo biržai kilo įtarimas, ar šis pažymėjimas nėra suklastotas, ji 2017 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Ambasados trečiąjį sekretorių. UAB „Čili pica“ apie tai informuota Vilniaus teritorinės darbo biržos 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. SD-19375-2.3. Ambasados antrojo sekretoriaus atsakymas elektroniniu paštu buvo gautas 2017 m. rugpjūčio 23 d. Šiame atsakyme pateikiama informacija, nurodant, kur būtų galima patikrinti su Prašymu pateiktų dokumentų tikrumą. Atsižvelgdama į informaciją, gautą iš Inspekcijos ir iš Ambasados, Vilniaus teritorinė darbo birža 2017 m. rugsėjo 20 d. patvirtino išvadą Nr. 011701142 dėl leidimo dirbti pareiškėjui išdavimo ir 2017 m. rugsėjo 21 d. pateikė ją Lietuvos darbo biržai. Lietuvos darbo biržos direktorius priėmė 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. V-530, kuriuo pareiškėjui išdavė leidimą dirbti UAB „Čili pica“ virėju.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 60 straipsnio (2004 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. IX-2206 redakcija) nuostatas užsieniečio prašymas išduoti leidimą dirbti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Lietuvos darbo biržoje dienos, o pagal Aprašo 33 punktą prašymas išduoti leidimą dirbti užsieniečiui turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo Lietuvos darbo biržoje. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nei Įstatyme, nei Apraše nustatyti prašymo išduoti leidimą dirbti užsieniečiui išnagrinėjimo terminai nebuvo pažeisti. Lietuvos darbo birža teisės aktų nuostatų nepažeidė, nes Prašymas Lietuvos darbo biržoje buvo išnagrinėtas per 6 kalendorines dienas. Vilniaus teritorinė darbo birža, vadovaudamasi Aprašo 34 punktu, privalėjo įsitikinti pareiškėjo pateikto Išsilavinimo pažymėjimo tikrumu, nes tuo atveju, jeigu būtų nustatytos Įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti, pareiškėjo Prašymas nebūtų tenkinamas.
10. Teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Lietuvos darbo biržą priimti Lietuvos Respublikos teisės aktus atitinkantį sprendimą dėl leidimo dirbti išdavimo pareiškėjui, nes Lietuvos darbo biržos direktorius priėmė 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. V-530, kuriuo pareiškėjui išdavė leidimą dirbti UAB „Čili pica“ virėju.
11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktas nenustatytas, o byloje esanti medžiaga neginčytinai patvirtina, kad nei Lietuvos darbo biržos, nei Vilniaus teritorinės darbo biržos veiksmuose neteisėto neveikimo nebuvo. Nenustačius bent vienos iš šių viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, todėl pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą nėra pagrindo.
III.
12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
12.1. Jei Vilniaus teritorinės darbo biržos 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. SD-19375-2.3 laikytinas informaciniu raštu apie Prašymo nagrinėjimo procedūros sustabdymą, tai turėjo būti atkreiptas teismo dėmesys, jog darbdaviui siųstame pranešime (atsakyme į darbdavio paklausimą) nebuvo jokio pranešimo apie procedūros sustabdymą. Pranešime apskritai nebuvo net žodžio „sustabdymas“. Taigi pranešimo apie pareiškėjo leidimo dirbti išdavimo procedūros sustabdymą nei darbdavys, nei pareiškėjas niekada negavo. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 7 d. pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir atsakovo dokumentus, kuriuose Vilniaus teritorinė darbo birža nurodo, jog sprendimą sustabdyti Prašymo nagrinėjimo procedūrą atsakovas priėmė žodžiu ir pareiškėjo neinformavo. Teismas visiškai nevertino, ar sprendimai dėl sustabdymo apskritai gali būti priimami žodžiu.
12.2. Teismas suklydo skaičiuodamas terminus. Teismas 2 mėnesių ir 2 savaičių laikotarpį nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. laikė trumpesniu negu 2 mėnesių. Teismas turėjo skaičiuoti ne Vilniaus teritorinės darbo biržos ir Lietuvos darbo biržos atskirų sprendimų priėmimo dienas, tačiau skaičiuoti bendrą laiko tarpą, kuris praėjo nuo Prašymo padavimo iki galutinio sprendimo priėmimo (leidimo išdavimo). Nagrinėjamu atveju apskritai turėjo būti taikomas ne maksimalus Įstatymo 60 straipsnyje numatytas 2 mėnesių terminas, tačiau pareiškėjui palankesnis Apraše nustatytas terminas. Teismas nepasisakė, kodėl nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomas trumpesnis, pareiškėjui labiau palankus Apraše nustatytas terminas. Nesivadovavimas įstatymą detalizuojančiu teisės aktu nėra gera administravimo praktika.
13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Lietuvos darbo birža atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacini skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Lietuvos darbo birža atsiliepime nurodo, kad:
13.1. Lietuvos darbo birža nepažeidė nei Įstatymo 60 straipsnyje, nei Aprašo 33 punkte nustatytų terminų ir tinkamai įgyvendino šiuose teisės aktuose numatytus įpareigojimus.
13.2. Apraše nustatyti trumpesni prašymo išduoti leidimą dirbti nagrinėjimo terminai yra taikomi tais atvejais, kai kartu su prašymu pateikiami dokumentai nekelia abejonių dėl jų suklastojimo ir kai neabejojama darbdavio atitikimu Aprašo 27.5 punkte nustatytam reikalavimui neturėti galiojančios administracinės nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnį (nelegalus darbas).
13.3. Pareiga atlyginti neva pareiškėjo patirtą žalą nekyla ne tik dėl teismo sprendime nurodytų motyvų (nurodytų priežasčių), bet ir dėl to, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir jo nurodomos negautos pajamos yra hipotetinės, nes Lietuvos darbo biržai priėmus sprendimą dėl leidimo dirbti pareiškėjui išdavimo, tai nebūtinai reiškia, kad darbo sutartis su pareiškėju būtų sudaryta, kurios pagrindu jis būtų gavęs atlyginimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl patirtų nuostolių, o jo nurodyti argumentai dėl negautų pajamų vertintini kaip hipotetiniai.
14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Vilniaus teritorinė darbo birža atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacini skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Vilniaus teritorinės darbo birža atsiliepime nurodo, kad:
14.1. Pareiškėjo galimas darbdavys 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. SD-19375-2.3 buvo informuotas apie tai, kodėl Prašymas nėra svarstomas (tai reiškia, kad svarstymas yra sustabdytas), ir nurodyta, kad Prašymas bus svarstomas, kai bus gautas atsakymas dėl pateiktų dokumentų tikrumo (tai reiškia, kad svarstymas bus atnaujintas).
14.2. Atsižvelgiant į tai, kad Prašymo svarstymas pagrįstai buvo sustabdytas, o įsitikinus, kad nėra Įstatyme numatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą Prašymo netenkinti, Prašymas buvo išnagrinėtas per 6 dienas (2017 m. rugsėjo 20 d. patvirtinta išvada Nr. 011701142 dėl leidimo dirbti pareiškėjui išdavimo), nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo nuomone, kad teismas klaidingai skaičiavo Prašymo išnagrinėjimo terminus šioje byloje.
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo galimas darbdavys UAB „Čili pica“ pateikė 2017 m. liepos 12 d. prašymą išduoti leidimą dirbti pareiškėjui virėju, kurį Vilniaus teritorinė darbo birža gavo 2017 m. liepos 14 d. Vilniaus teritorinė darbo birža 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. SD-19375-2.3 informavo UAB „Čili pica“, kad, atsiradus įtarimams dėl pateiktų galbūt suklastotų dokumentų, pateiktus dokumentus svarstys, kai gaus atsakymą (informaciją) iš kitų subjektų apie galbūt suklastotus dokumentus. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtu raštu, atsižvelgiant į jo turinį, Vilniaus teritorinė darbo birža informavo pareiškėjo galimą darbdavį apie Prašymo nagrinėjimo procedūros sustabdymą.
18. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus teritorinė darbo birža 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje trečiąjį sekretorių dėl to, ar pateiktas pareiškėjo Išsilavinimo pažymėjimas nėra suklastotas. Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje antrasis sekretorius 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė informaciją apie tai, kaip ir kur patikrinti, ar pateiktas Išsilavinimo pažymėjimas nėra suklastotas. Vilniaus teritorinė darbo birža pateikė 2017 m. rugsėjo 20 d. išvadą Nr. 011701142 dėl leidimo dirbti išdavimo pareiškėjui, o Lietuvos darbo biržos direktorius 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-530 priėmė įsakymą Nr. V-530, kuriuo pareiškėjui buvo suteiktas leidimas dirbti UAB „Čili pica“ virėju.
19. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 60 straipsnyje (2004 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. IX-2206 redakcija) nustatyta, kad užsieniečio prašymas išduoti leidimą dirbti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Lietuvos darbo biržoje dienos.
20. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (2017 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. A1-252 redakcija) 33 punkte numatyta, kad teritorinės darbo biržos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šio Aprašo 18, 19 ir 25 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos pateikia Lietuvos darbo biržai išvadą dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo. Prašymas išduoti leidimą dirbti užsieniečiui turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo Lietuvos darbo biržoje.
21. Aprašo 34 punkte (2016 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. A1-649 redakcija) įtvirtinta, kad kilus įtarimui, jog kartu su prašymu pateiktas dokumentas (-ai) yra suklastotas (‑i), kreipiamasi į kompetentingą instituciją ir šio Aprašo 32 ar 33 punkte nurodytas terminas sustabdomas iki kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos. Apie šio Aprašo 32 ar 33 punkte nurodyto termino sustabdymą pareiškėjas ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo kreipimosi į kompetentingą instituciją dienos informuojamas paštu, jei nurodytas elektroninio pašto adresas – elektroniniu paštu.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymo 60 straipsnio bei Aprašo 33 ir 34 punktų nuostatos taikytinos aiškinant jas sistemiškai, t. y. atsižvelgiant, kad Įstatymas yra aukštesnės galios teisės aktas nei Aprašas, dėl to Aprašo nuostatos turi būti suderinamos su Įstatymo nuostatomis. Įvertinus tai, nors Aprašo 33 punkte nustatyti trumpesni terminai nei Įstatymo 60 straipsnyje, tačiau tai nereiškia, kad Aprašo 33 punkte nustatyti terminai yra specialieji Įstatymo 60 straipsnyje nustatyto termino atžvilgiu. Teisėjų kolegijos nuomone, Aprašo 33 punkte nustatyti terminai yra skirti detalizuoti prašymo išduoti leidimą dirbti procedūras teritorinėse darbo biržose ir Lietuvos darbo biržoje, o Įstatymo 60 straipsnyje nustatytas terminas numato bendrą prašymo išduoti leidimą dirbti nagrinėjimo procedūros trukmę tiek teritorinėse darbo biržose, tiek Lietuvos darbo biržoje, nepaisant to, kad šiame straipsnyje kaip subjektas, nagrinėjantis tokį prašymą, nurodyta tik Lietuvos darbo birža. Taigi Įstatymo 60 straipsnyje nustatytas 2 mėnesių terminas imperatyvus terminas, kuris nustato galimą maksimalią prašymo išduoti leidimą dirbti užsieniečiui nagrinėjimo trukmę nuo tokio prašymo teritorinėje darbo biržoje, kuri kompetentinga jį vertinti, gavimo iki galutinio sprendimo suteikti ar nesuteikti leidimą dirbti užsieniečiui priėmimo. Tai reiškia, kad net jei Aprašo 33 straipsnyje nustatyti prašymo išduoti leidimą dirbti užsieniečiui nagrinėjimo procedūros terminai būtų viršyti, tačiau tai nebūtų pagrindas konstatuoti tokio prašymo nagrinėjimo vilkinimą (neteisėtus veiksmus (neveikimą), jei nebūtų viršytas Įstatymo 60 straipsnyje nustatytas 2 mėnesių terminas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Aprašo 34 straipsnį galima sustabdyti Aprašo 33 straipsnyje nurodytus terminus, kai būtina patikrinti, ar su prašymu išduoti leidimą dirbti nėra pateikti suklastoti dokumentai, o Įstatymo 60 straipsnyje nustatytas terminas apima ir Aprašo 33 punkte nustatytus terminus, darytina išvada, kad Aprašo 34 punkte nustatytu pagrindu sustabdomas ir Įstatymo 60 straipsnyje nustatytas 2 mėnesių terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitoks Įstatymo 60 straipsnio bei Aprašo 33 ir 34 punktų nuostatų aiškinimas neatitiktų bendrųjų teisingumo ir protingumo principų.
23. Kaip minėta, UAB „Čili pica“ Prašymą Vilniaus teritorinė darbo birža gavo 2017 m. liepos 14 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, Prašymo nagrinėjimo procedūra buvo sustabdyta 2017 m. rugpjūčio 2 d., kuomet Vilniaus teritorinė darbo birža kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje trečiąjį sekretorių dėl to, ar pateiktas pareiškėjo Išsilavinimo pažymėjimas nėra suklastotas. Tai, kad nebuvo priimtas rašytinis sprendimas dėl minėtos procedūros sustabdymo, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia, kad minėta procedūra buvo sustabdyta. Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus teritorinei darbo biržai buvo būtina išsiaiškinti dėl to, ar pateiktas pareiškėjo Išsilavinimo pažymėjimas nėra suklastotas, kadangi pagal Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 punktą leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu pateikti dokumentai yra suklastoti ar juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų. Todėl tuo pagrindu, t. y. dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos ambasados trečiąjį sekretorių, Prašymo nagrinėjimo procedūra buvo sustabdyta pagrįstai. Kadangi Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje antrasis sekretorius 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė informaciją apie tai, kaip ir kur patikrinti, ar pateiktas Išsilavinimo pažymėjimas nėra suklastotas, teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis Aprašo 34 punktu, ne ilgiau kaip iki minėtos datos galėjo būti sustabdytas Prašymo nagrinėjimo terminas. Taigi iš laikotarpio nuo 2017 m. liepos 14 d. (kuomet gautas Prašymas) iki 2017 m. rugsėjo 27 d. (kuomet priimtas Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. V-530, kuriuo pareiškėjui išduotas leidimas dirbti UAB „Čili pica“ virėju) išskaičiavus laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. (kuomet Prašymo nagrinėjimo procedūra buvo sustabdyta), konstatuotina, kad Įstatymo 60 straipsnyje nustatytas imperatyvus 2 mėnesių terminas nebuvo viršytas, dėl to nei Vilniaus teritorinė darbo birža, nei Lietuvos darbo birža neteisėtų veiksmų (neveikimo) nepadarė.
24. Taigi nenustačius Vilniaus teritorinės darbo biržos ir Lietuvos darbo biržos neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.
25. Be kita ko, pažymėtina, kad pareiškėjais įrodymais nepagrindė, kad tarp jo nurodytų sumų (tariamai negautų pajamų) ir atsakovų atliktų veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryšys. Pareiškėjas net nepateikė duomenų, kad po leidimo dirbti jam išdavimo jis buvo įdarbintas UAB „Čili pica“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šioje byloje nėra pagrindo nustatyti ir turtinės žalos padarymo pareiškėjui fakto, t. y., kad pareiškėjas dėl Vilniaus teritorinės darbo biržos ir Lietuvos darbo biržos veiksmų realiai patyrė turtinę žalą CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl pareiškėjui nėra pagrindo priteisti turtinės žalos atlyginimą nenustačius ir dar vienos būtinos atsakovo atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti sąlygos – turtinės žalos padarymo fakto.
26. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lietuvos darbo biržą priimti Lietuvos Respublikos teisės aktus atitinkantį sprendimą dėl leidimo dirbti išdavimo pareiškėjui, nes Lietuvos darbo biržos direktorius jau priėmė 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. V-530, kuriuo pareiškėjui išdavė leidimą dirbti UAB „Čili pica“ virėju.
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, kurio keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija