LIETUVOS RESPUBLIKOS
DAINŲ ŠVENČIŲ ĮSTATYMO NR. X-1334 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. lapkričio 10 d. Nr. XIV-1513
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos dainų švenčių įstatymo Nr. X-1334 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos dainų švenčių įstatymą Nr. X-1334 ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
Dainų švenčių TRadicijos
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato dainų švenčių tradicijos išsaugojimo tikslą ir jo įgyvendinimo priemones, dainų šventes ir jų sandarą, dainų švenčių tradicijos išsaugojimą užtikrinančius subjektus ir jų funkcijas, Dainų švenčių tarybos (toliau – Taryba), Dainų švenčių tarpinstitucinės komisijos (toliau – Komisija) sudarymo tvarką ir jų funkcijas, dainų švenčių organizavimą ir finansavimą.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“ (toliau – „Gaudeamus“ šventė) – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pakaitomis rengiama dainų šventė, kurioje dalyvauja šių šalių studentų meno kolektyvai.
2. Dainų švenčių tradicija – XIX a. pabaigos tautinio atgimimo ir mėgėjų meno sąjūdyje gimęs ir nuolat besitęsiantis unikalus nematerialus kultūros paveldo reiškinys, ugdantis visuomenės tautinę ir kultūrinę tapatybę, patriotiškumą, kūrybiškumą, socialinius įgūdžius, skatinantis įvairių meno šakų ir žanrų meno kolektyvų veiklas, periodiškai buriantis juos į dainų švenčių renginius.
3. Dainų švenčių tradicijos išsaugojimas – teisinių, administracinių, finansinių, sociokultūrinių ir kitų priemonių, užtikrinančių dainų švenčių tradicijos apsaugą, tęstinumą ir plėtrą, visuma.
4. Dainų šventė – dainų švenčių tradiciją puoselėjantis stambaus masto tradicinio, mėgėjų ir profesionaliojo meno renginys arba jų ciklas, kurį sudaro jungtinės dainų, šokių, instrumentinių kolektyvų, folkloro ansamblių ir kitų meno kolektyvų, atlikėjų, kūrėjų meninės programos.
5. Kūrybinė grupė – tikslingai suburta grupė, kuri savo idėjomis, kūrybinėmis, intelektinėmis pastangomis sukuria dainų šventės programą ir prisideda prie jos įgyvendinimo.
6. Lietuvos dainų šventė – Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenes ir jų vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meno kolektyvus burianti dainų šventė, grindžiama etninės kultūros tradicijomis, geriausiais lietuvių autorių kūriniais.
7. Lietuvos moksleivių dainų šventė – Lietuvos vaikų ir jaunimo meno kolektyvus burianti dainų šventė, grindžiama etninės kultūros tradicijomis, geriausiais lietuvių autorių kūriniais ir pačių vaikų ir jaunimo kūryba.
8. Meno kolektyvas – asmenų grupė, užsiimanti mėgėjų ar profesionaliuoju menu ir dalyvaujanti dainų švenčių tradiciją palaikančiose veiklose.
9. Regioninė dainų šventė – etninės kultūros tradicijomis grindžiama, etnografinio regiono ar vietovės tapatybę išryškinanti ir stiprinanti dainų šventė, kurioje dalyvauja vienos ar daugiau savivaldybių meno kolektyvai.
3 straipsnis. Dainų švenčių tradicijos išsaugojimo tikslas ir priemonės
1. Dainų švenčių tradicijos išsaugojimo tikslas – puoselėti etninės ir nacionalinės kultūros tradicijas, stiprinti kultūrinį, tautinį savitumą ir tapatumą, visuomenės kūrybingumą, bendrumą, vienybę, susitelkimą teikiant apsaugą nematerialiam kultūros paveldui ir stiprinant dainų švenčių gyvąją tradiciją, skatinant šių tradicijų bei kultūros atsinaujinimo ir inovacijų dermę, kuriamą valstybės paramos, bendrų kultūros politikos, mokslinių tyrimų ir viešų diskusijų formomis.
2. Dainų švenčių tradicijos išsaugojimo priemonės yra:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tarpinstitucinis bendradarbiavimas puoselėjant dainų švenčių tradiciją;
2) aktyvaus visuomenės dalyvavimo ir įsitraukimo, siekiant palaikyti dainų švenčių tradicijos gyvybingumą, skatinimas;
4 straipsnis. Dainų šventės ir jų sandara
1. Dainų šventės yra šios:
2. Lietuvos dainų šventes sudaro šie pagrindiniai renginiai:
1) Ansamblių vakaras, kurio meninę programą sudaro įvairių amžiaus grupių dainų ir šokių ansamblių, liaudies instrumentų orkestrų, liaudiškų kapelų jungtiniai pasirodymai: atliekami autorių sukurti vokaliniai, instrumentiniai, choreografiniai kūriniai, harmonizuotos, aranžuotos liaudies dainos, instrumentiniai kūriniai, stilizuoti liaudies šokiai, rateliai, žaidimai;
2) Dainų diena, kurios meninę programą sudaro įvairių amžiaus grupių chorų, pučiamųjų ir kitų orkestrų jungtiniai pasirodymai: atliekami autorių sukurti vokaliniai, instrumentiniai kūriniai, harmonizuotos, aranžuotos ar kitaip pritaikytos, išplėtotos liaudies dainos;
3) Folkloro diena, kurioje dalyvauja Lietuvos etnografinių regionų, pasaulio lietuvių bendruomenių miestų ir kaimų įvairaus amžiaus narių folkloro ansambliai, dainininkai, muzikantai, pasakotojai, tautodailės menininkai ir amatininkai, kulinarinio paveldo bei kitų etninės kultūros sričių puoselėtojai;
4) Tautodailės paroda – tautodailininkų ir amatininkų darbų paroda, sudaryta iš savivaldybių ir regioninių parodų atrenkant darbus etapais pagal tradicijų ir meniškumo kriterijus;
5) Šokių diena, kurios meninę programą sudaro įvairių amžiaus grupių liaudies šokių kolektyvų, ansamblių jungtiniai pasirodymai: atliekami autorių sukurti choreografiniai kūriniai, stilizuoti liaudies šokiai, rateliai ar žaidimai, autoriniai ar aranžuoti instrumentiniai kūriniai;
3. Lietuvos moksleivių dainų šventes sudaro šie pagrindiniai renginiai:
4. „Gaudeamus“ šventę, vykstančią Lietuvos Respublikoje, Tarybos sprendimu gali sudaryti vienas ar keli šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindiniai dainų švenčių renginiai.
5. Lietuvos dainų šventes, Lietuvos moksleivių dainų šventes ir „Gaudeamus“ šventes, vykstančias Lietuvos Respublikoje, Taryba savo sprendimu gali papildyti ir kitais meno renginiais (teatro diena, kanklių koncertu, vokalinių ansamblių koncertu ir kt.) ir kitomis meninėmis programomis. Dėl regioninių dainų švenčių sandaros sprendžia jas organizuojančių savivaldybių institucijos.
II SKYRIUS
DAINŲ ŠVENČIŲ TRADICIJOS IŠSAUGOJIMĄ UŽTIKRINANTYS SUBJEKTAI IR JŲ FUNKCIJOS
5 straipsnis. Dainų švenčių tradicijos išsaugojimą užtikrinantys subjektai
Dainų švenčių tradicijos išsaugojimą užtikrina šie subjektai:
2) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla;
6 straipsnis. Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkcijos
1. Kultūros ministerija:
1) formuoja dainų švenčių tradicijos išsaugojimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
3) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia ir tvirtina mėgėjų meno kolektyvų skatinimo tvarkos aprašą;
4) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia ir tvirtina mėgėjų meno kolektyvų aprūpinimo tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais ar jų įsigijimo ir gamybos išlaidų dalinio finansavimo tvarkos aprašą;
2. Lietuvos nacionalinis kultūros centras:
3) organizuoja nenutrūkstamą rengimosi dainų šventėms, išskyrus Lietuvos moksleivių dainų šventę, procesą ir metodiškai jam vadovauja;
4) suderinęs su Kultūros ministerija, organizuoja ir koordinuoja Lietuvos dainų švenčių koncepcijų, meninių programų kūrimą ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, suderinęs su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, – „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, koncepcijų, meninių programų kūrimą ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
5) organizuoja ir koordinuoja Lietuvos dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, techninį ir materialinį aprūpinimą;
6) konsultuoja savivaldybių institucijas ir įstaigas regioninių dainų švenčių rengimo klausimais ir kartu su savivaldybių institucijomis ir įstaigomis organizuoja regionines dainų šventes;
7) rengia ir teikia Komisijai tvirtinti praėjusių Lietuvos dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykusių Lietuvos Respublikoje, organizavimo ataskaitas;
8) teikia Tarybai tvirtinti Lietuvos dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, koncepcijas, meninių programų koncepcijas, praėjusių Lietuvos dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykusių Lietuvos Respublikoje, koncepcijų ir meninių programų įgyvendinimo ataskaitas;
9) organizuoja mėgėjų meno kolektyvų vadovų kvalifikacijos kėlimą ir kategorijų mėgėjų meno kolektyvams, išskyrus švietimo įstaigų mėgėjų meno kolektyvus, suteikimą;
10) kartu su Nacionaline Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla užtikrina kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto mėgėjų meno kolektyvų skatinimo tvarkos aprašo įgyvendinimą;
11) kartu su Nacionaline Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla užtikrina kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto mėgėjų meno kolektyvų aprūpinimo tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais ar jų įsigijimo ir gamybos išlaidų dalinio finansavimo tvarkos aprašo įgyvendinimą;
12) ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti Lietuvos dainų šventė, rugsėjo 30 dienos pateikia savivaldybių, kuriose vyks Lietuvos dainų šventės renginiai, institucijoms duomenis apie šios dainų šventės dalyvių apgyvendinimo poreikį;
7 straipsnis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos funkcijos
1. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) finansuoja ir kontroliuoja Lietuvos moksleivių dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, rengimo ir įgyvendinimo procesus, jų eigą;
2) derina su Nacionaline Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla Lietuvos moksleivių dainų švenčių koncepcijų, meninių programų kūrimą ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2. Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla:
1) organizuoja nenutrūkstamą pasirengimo Lietuvos moksleivių dainų šventėms procesą ir metodiškai jam vadovauja;
2) suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, organizuoja ir koordinuoja Lietuvos moksleivių dainų švenčių koncepcijų, meninių programų kūrimą ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
4) rengia ir Komisijai teikia tvirtinti praėjusių Lietuvos moksleivių dainų švenčių organizavimo ataskaitas;
5) teikia Tarybai tvirtinti Lietuvos moksleivių dainų švenčių koncepcijas ir meninių programų koncepcijas, praėjusių Lietuvos moksleivių dainų švenčių koncepcijų ir meninių programų įgyvendinimo ataskaitas;
6) organizuoja švietimo įstaigų mėgėjų meno kolektyvų vadovų kvalifikacijos kėlimą ir kategorijų švietimo įstaigų mėgėjų meno kolektyvams suteikimą;
7) likus metams iki Lietuvos moksleivių dainų šventės, bet ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti Lietuvos moksleivių dainų šventė, rugsėjo 30 dienos pateikia savivaldybių, kuriose vyks Lietuvos moksleivių dainų šventės renginiai, institucijoms duomenis apie šios dainų šventės dalyvių apgyvendinimo poreikį;
8 straipsnis. Ministerijų ir kitų valstybės institucijų funkcijos
1. Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos Respublikos diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis bendradarbiauja vykdydama informacijos apie dainų švenčių tradiciją pasaulio lietuvių bendruomenėse sklaidą ir skatindama pasaulio lietuvius ir jų meno kolektyvus dalyvauti dainų švenčių renginiuose.
2. Sveikatos apsaugos ministerija dainų švenčių metu užtikrina medicinos pagalbą jų dalyviams ir žiūrovams, dainų švenčių renginių repeticijų metu – jų dalyviams.
9 straipsnis. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos funkcijos
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija iš jam skirtų valstybės biudžeto asignavimų:
1) įvairiomis formomis ir priemonėmis propaguoja kultūrinę, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą, susijusią su dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimu, informuoja visuomenę apie rengimąsi dainų šventėms;
10 straipsnis. Lietuvos aukštųjų mokyklų funkcijos
Lietuvos aukštosios mokyklos sudaro sąlygas dainų švenčių tradiciją palaikančių meno kolektyvų veiklai, išsaugodamos ir puoselėdamos esamus, formuodamos naujus dainų švenčių žanrams atstovaujančius meno kolektyvus, aprūpindamos mėgėjų meno kolektyvus tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais.
11 straipsnis. Savivaldybių institucijų funkcijos
1. Savivaldybių institucijos:
1) priima sprendimus dėl regioninių dainų švenčių ir kitų dainų švenčių tradiciją palaikančių renginių organizavimo;
2) priima sprendimus dėl savivaldybių teritorijose veikiančių dainų švenčių tradiciją palaikančių mėgėjų meno kolektyvų, dalyvaujančių tarptautiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose renginiuose, palaikančiuose dainų švenčių tradiciją, finansavimo ar jų veiklos skatinimo kitais būdais;
3) priima sprendimus dėl savivaldybių teritorijose veikiančių dainų švenčių tradiciją palaikančių mėgėjų meno kolektyvų, dalyvaujančių tarptautiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose renginiuose, palaikančiuose dainų švenčių tradiciją, išsaugojimo, veiklos ir puoselėjimo, naujų, dainų švenčių žanrams atstovaujančių, mėgėjų meno kolektyvų formavimo, mėgėjų meno kolektyvų aprūpinimo tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais.
2. Savivaldybių, kuriose vyksta dainų švenčių renginiai, institucijos:
1) padeda dainų švenčių techninį ir materialinį aprūpinimą organizuojančioms ir koordinuojančioms institucijoms organizuoti Lietuvos dainų šventės ir Lietuvos moksleivių dainų šventės dalyvių apgyvendinimą, iki kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti dainų šventė, spalio 31 dienos teikia preliminarią informaciją apie dalyvių apgyvendinimo galimybes;
III SKYRIUS
KOMISIJA, TARYBA IR JŲ FUNKCIJOS
12 straipsnis. Komisija
1. Tarpinstituciniam bendradarbiavimui organizuojant Lietuvos dainų šventes, Lietuvos moksleivių dainų šventes ir „Gaudeamus“ šventes, vykstančias Lietuvos Respublikoje, bei įgyvendinant kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimo veiksmų planą (toliau – dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimo veiksmų planas) koordinuoti 4 metų laikotarpiui sudaroma visuomeniniais pagrindais veikianti Komisija. Komisijos nuostatus ir Komisijos personalinę sudėtį tvirtina kultūros ministras. Komisijos pirmininkas yra kultūros ministras, o Komisijos pirmininko pavaduotojas – švietimo, mokslo ir sporto ministras.
2. Komisiją sudaro 16 narių: kultūros ministras, švietimo, mokslo ir sporto ministras ir 14 narių, kuriuos po vieną deleguoja: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Taryba, Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, Vilniaus miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
3. Kultūros ministras naują Komisijos personalinę sudėtį patvirtina ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki Komisijos kadencijos pabaigos. Iki Komisijos kadencijos pabaigos nepatvirtinus naujos Komisijos personalinės sudėties, Komisijos nariai savo pareigas eina tol, kol pavirtinama nauja Komisijos personalinė sudėtis.
4. Tas pats asmuo, išskyrus kultūros ministrą ir švietimo, mokslo ir sporto ministrą, Komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Asmuo, ėjęs Komisijos nario pareigas 2 kadencijas iš eilės, gali būti deleguojamas į Komisijos narius tik praėjus 4 metams nuo jo antros kadencijos pabaigos.
5. Komisija:
1) derina dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimo veiksmų planą ir vykdo jo priemonių įgyvendinimo stebėseną;
2) koordinuoja tarpinstitucinį bendradarbiavimą organizuojant Lietuvos dainų šventes, Lietuvos moksleivių dainų šventes ir „Gaudeamus“ šventes, vykstančias Lietuvos Respublikoje, ir vykdo šių dainų švenčių stebėseną;
3) pasibaigus Lietuvos dainų šventei, Lietuvos moksleivių dainų šventei, „Gaudeamus“ šventei, vykusiai Lietuvos Respublikoje, vertina jų organizavimo patirtį, rezultatus, kokybinius ir kiekybinius įgyvendinimo rodiklius, tvirtina Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos pateiktas dainų švenčių organizavimo ataskaitas, teikia išvadas ir pasiūlymus dainų švenčių tradicijos išsaugojimą užtikrinantiems subjektams;
4) bendradarbiauja su Taryba dainų švenčių tradicijos išsaugojimo, Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, pasirengimo ir organizavimo klausimais;
5) priima sprendimus dėl Lietuvos dainų šventės, Lietuvos moksleivių dainų šventės, „Gaudeamus“ šventės, vykstančios Lietuvos Respublikoje, atšaukimo ar nukėlimo dėl karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitų aplinkybių, dėl kurių būtų neįmanoma surengti šių dainų švenčių;
13 straipsnis. Taryba
1. Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, kūrybiniam meniniam procesui užtikrinti ir prižiūrėti 4 metų laikotarpiui sudaroma visuomeniniais pagrindais veikianti Taryba. Tarybos nuostatus ir Tarybos personalinę sudėtį tvirtina ir Tarybos pirmininką skiria kultūros ministras.
2. Tarybą sudaro 16 narių, iš kurių po vieną narį deleguoja: Kultūros ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga. Lietuvos nacionalinis kultūros centras, suderinęs su Nacionaline Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, į Tarybą deleguoja 8 dainų švenčių tradiciją palaikančių meno šakų ir žanrų specialistus: po 2 chorų, šokių kolektyvų, folkloro kolektyvų atstovus (vieną moksleivių, kitą suaugusiųjų kolektyvų atstovą) ir po vieną pučiamųjų instrumentų orkestrų, liaudiškos muzikos atstovą.
3. Kultūros ministras naują Tarybos narių personalinę sudėtį patvirtina ir Tarybos pirmininką paskiria ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki Tarybos kadencijos pabaigos. Iki Tarybos kadencijos pabaigos nepatvirtinus naujos Tarybos personalinės sudėties, Tarybos pirmininkas ir nariai savo pareigas eina tol, kol patvirtinama nauja Tarybos personalinė sudėtis.
4. Tas pats asmuo Tarybos nariu gali būti ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Asmuo, ėjęs Tarybos nario pareigas 2 kadencijas iš eilės, gali būti deleguojamas į Tarybos narius tik praėjus 4 metams nuo jo antros kadencijos pabaigos.
5. Taryba:
1) analizuoja, vertina ir tvirtina Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, koncepcijas;
2) analizuoja, vertina ir tvirtina Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, meninių programų koncepcijas, vertina jų idėjų bei sprendimų pagrįstumą, repertuaro atitiktį UNESCO pripažintiems dainų švenčių tradicijos kriterijams ir teikia dėl jų pasiūlymus Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui ir Nacionalinei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklai;
3) sprendžia dėl Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, sandaros;
4) analizuoja ir vertina dainų švenčių tradicijos būklę, raidos tendencijas, jų įtaką visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, kultūriniam, pilietiniam, tautinės savimonės ir meniniam ugdymui;
5) teikia rekomendacijas Kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Komisijai dėl dainų švenčių tradicijos išsaugojimo, pažinimo ir sklaidos;
6) pasibaigus Lietuvos dainų šventei, Lietuvos moksleivių dainų šventei, „Gaudeamus“ šventei, vykusiai Lietuvos Respublikoje, vertina jų koncepcijų ir meninių programų įgyvendinimą ir tvirtina Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos pateiktas šių dainų švenčių koncepcijų ir meninių programų įgyvendinimo ataskaitas;
7) bendradarbiauja su Komisija dainų švenčių tradicijos išsaugojimo, Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių, „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, pasirengimo ir organizavimo klausimais;
IV SKYRIUS
DAINŲ ŠVENČIŲ ORGANIZAVIMAS
14 straipsnis. Dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimo veiksmų planas
1. Dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimo veiksmų planas rengiamas siekiant užtikrinti dainų švenčių tradicijos išsaugojimą, tęstinumą ir plėtrą, garantuoti intensyvią, tolygią, nenutrūkstamą institucijų, kolektyvų, fizinių asmenų veiklą, tinkamai pasirengti Lietuvos dainų šventėms, Lietuvos moksleivių dainų šventėms ir „Gaudeamus“ šventėms, vykstančioms Lietuvos Respublikoje, koordinuoti dainų švenčių tradicijos išsaugojimą užtikrinančių subjektų veiksmus.
2. Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Nacionaline Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla ne vėliau kaip iki metų, kuriais vyko Lietuvos dainų šventė, gruodžio 31 dienos parengia, su Komisija suderina ir teikia kultūros ministrui ir švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti 4 metų trukmės dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimo veiksmų planą.
3. Kultūros ministras kartu su švietimo, mokslo ir sporto ministru tvirtina 4 metų dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimo veiksmų planą.
4. Dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimo veiksmų plane numatomos veiklos kryptys, uždaviniai, konkretūs veiksmai, finansavimo poreikis ir šaltiniai, kiekybiniai ir kokybiniai rezultatų vertinimo kriterijai, dainų švenčių organizavimo datos, vietos, dalyvių apgyvendinimo, maitinimo ir kitų techninių ir materialinių klausimų sprendiniai. Šis veiksmų planas apima Lietuvos dainų šventės, Lietuvos moksleivių dainų šventės ir „Gaudeamus“ šventės, vykstančios Lietuvos Respublikoje, organizavimo klausimus.
5. Patvirtinus dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimo veiksmų planą, Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Nacionaline Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 28 dienos peržiūri šį planą ir prireikus šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parengia, suderina ir teikia kultūros ministrui ir švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti jo pakeitimus.
15 straipsnis. Dainų švenčių periodiškumas
2. Lietuvos moksleivių dainų šventės rengiamos kas 4 metai – praėjus 2 metams po Lietuvos dainų šventės.
3. „Gaudeamus“ šventės, vykstančios Lietuvos Respublikoje, rengimo vieta ir data nustatoma dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimo veiksmų plane.
4. Svarbių Lietuvos valstybės istorijos datų ar įvykių proga dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimo veiksmų plane gali būti numatomos dainų šventės, organizuojamos nesilaikant šiame straipsnyje nurodytų laiko intervalų.
5. Regioninės dainų šventės rengiamos savivaldybių institucijų sprendimuose dėl jų organizavimo nustatytomis datomis.
6. Išimtiniais atvejais, dėl karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitų aplinkybių, dėl kurių būtų neįmanoma surengti dainų šventės, ši šventė gali būti atšaukta arba nukelta. Sprendimus dėl Lietuvos dainų šventės, Lietuvos moksleivių dainų šventės bei „Gaudeamus“ šventės, vykstančios Lietuvos Respublikoje, atšaukimo ar nukėlimo priima Komisija, dėl regioninių dainų švenčių – savivaldybių institucijos.
16 straipsnis. Dainų švenčių dalyviai
1. Dainų švenčių programose dalyvauja Lietuvos kultūros tradicijas palaikantys Lietuvos Respublikos ir pasaulio lietuvių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meno kolektyvai.
2. Dainų švenčių dalyviai atrenkami atsižvelgiant į meninių programų uždavinius ir apžiūrų, konkursų nuostatų, patvirtintų Lietuvos nacionalinio kultūros centro arba Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos, reikalavimus ir šių apžiūrų, konkursų rezultatus.
3. Dainų švenčių dalyvių atranka pradedama ne vėliau kaip likus vieniems metams ir baigiama ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki dainų šventės pradžios.
17 straipsnis. Kategorijų suteikimas mėgėjų meno kolektyvams
1. Siekiant užtikrinti dainų švenčių tradicijos tęstinumą, skatinti mėgėjų meno kolektyvų tobulėjimą ir dalyvavimą dainų švenčių tradicijos išsaugojimo veikloje, mėgėjų meno kolektyvams suteikiamos kategorijos, apibūdinančios mėgėjų meno kolektyvo gebėjimus ir pasirengimo dalyvauti dainų šventėse lygį.
18 straipsnis. Dainų švenčių renginių vietos
1. Dainų švenčių renginių ir repeticijų vietų priežiūrą, šių vietų panaudojimo galimybes, jų būklės tinkamumą numatytai veiklai užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurios nuosavybės ar patikėjimo teise valdo, naudoja šį turtą ir juo disponuoja.
2. Lietuvos dainų šventės ir Lietuvos moksleivių dainų šventės Dainų dienos programos ir repeticijos paprastai vyksta Vilniuje, Vingio parko Dainų estradoje, Ansamblių vakaro – Vilniuje, Kalnų parke, Šokių dienos – viename iš Vilniaus miesto stadionų, Folkloro diena – Vilniuje, Katedros aikštėje, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje, Vilniaus Sereikiškių parko Bernardinų sode.
19 straipsnis. Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių, „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, koncepcijų, meninių programų kūrimas
1. Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių, „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, koncepcijas, menines programas kuria konkurso tvarka atrinkti kūrėjai, kūrybinių grupių vadovai ir jų sudarytos kūrybinės grupės.
2. Reikalavimus meninių programų kūrėjams, kūrybinėms grupėms ir kūrybinių grupių vadovams nustato, jų atrankos konkursus organizuoja, dainų švenčių meninių programų kūrimo ir jų įgyvendinimo veiksmus koordinuoja:
1) Lietuvos dainų švenčių – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, suderinęs su Kultūros ministerija;
2) „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, suderinęs su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
V SKYRIUS
DAINŲ ŠVENČIŲ FINANSAVIMAS
20 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšos
1. Kiekvienais metais valstybės biudžete numatomos lėšos Kultūros ministerijai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nuolatiniam Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių rengimui ir dainų švenčių tradicijos išsaugojimo veikloms.
2. Lietuvos dainų šventės, Lietuvos moksleivių dainų šventės ir „Gaudeamus“ šventės, vykstančios Lietuvos Respublikoje, vyksmo metais šių dainų švenčių pasirengimui reikalingos lėšos numatomos asignavimų valdytojams, užtikrinantiems dainų švenčių tradicijos išsaugojimą:
2) dalyvių vykimo į šių dainų švenčių renginių vietas Lietuvos Respublikoje, nakvynės, maitinimo ir dalyvių saugumo užtikrinimo išlaidoms padengti;
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kultūros ministras ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Kultūros ministras ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 30 d. patvirtina šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos dainų švenčių tradicijos įstatymo 12 ir 13 straipsniuose nurodytų Dainų švenčių tarpinstitucinės komisijos ir Dainų švenčių tarybos personalines sudėtis.
4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų Dainų švenčių tarybos ir Dainų švenčių nacionalinės komisijos įgaliojimai tęsiami tol, kol vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Dainų švenčių tradicijos įstatymo 12 ir 13 straipsniais bus patvirtintos naujos personalinės sudėties Dainų švenčių tarpinstitucinė komisija ir Dainų švenčių taryba.