LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SOCIALINIO DArBO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. kovo 24 d. Nr. V-440
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Socialinio darbo studijų krypties aprašu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d įsakymą Nr. V-820 „Dėl Socialinio darbo studijų krypties aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2021 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-440
SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinio darbo studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami socialinio darbo studijų krypties (J04), kuri priklauso socialinių mokslų krypčių grupei (J), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas socialinio darbo studijų kryptį (socialinio darbo kryptis ) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų reikalavimų patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. A1-92 „Dėl socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašo bei socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. A1-487 „Dėl socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. V1-135 „Dėl Socialinių paslaugų sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“, 2014 m. asamblėjoje priimtą Tarptautinės socialinių darbuotojų federacijos (IFSW) ir Tarptautinės socialinio darbo mokyklų asociacijos (IASSW) socialinio darbo apibrėžimą (https://www.ifsw.org/what-is-social-work/global-definition-of-social-work) ir Pasaulinius socialinio darbo išsilavinimo ir profesijos standartus (https://www.ifsw.org/global-standards-for-social-work-education-and-training/; https://www.ifsw.org/global-social-work-statement-of-ethical-principles/).
3. Aprašas taikomas socialinio darbo studijų krypties (toliau – socialinio darbo kryptis) koleginėms ir universitetinėms pirmosios ir antrosios pakopos studijoms, vykdomoms nuolatine ar ištęstine studijų forma.
6. Baigus socialinio darbo krypties studijas suteikiami socialinių mokslų profesinio bakalauro arba bakalauro / magistro kvalifikaciniai laipsniai, atitinkantys šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir atitinkamai šeštąjį / septintąjį Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinami aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro arba bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
7. Socialinio darbo krypties studijų tikslas – parengti socialinio darbo specialistus, gebančius veikti mikro-, mezo- ir makro- lygmens socialinio darbo praktikoje:
7.1. mikrolygmens socialinis darbas yra nukreiptas į asmenis ar šeimas. Tai apima tokias veiklas, kaip šeimų ir (ar) asmenų psichosocialinis konsultavimas, tarpininkavimas, atvejo vadyba ir kita;
7.2. mezolygmens socialinio darbo praktika yra nukreipta į kaimynystę, mažas grupes ir institucijas (organizacijas). Tai apima tokias veiklas, kaip vadovavimas, paslaugų administravimas, paslaugų organizavimas, koordinavimas. Tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, atvejo vadybos atveju) socialinio darbo intervencija apima mikro- ir mezo- lygmenis;
7.3. makrolygmens socialinis darbas skirtas bendruomenėms bei sistemoms ir yra nukreiptas į socialinius pokyčius, socialinės politikos planavimą ir vystymą. Tai apima tokias veiklas, kaip bendruomenės planavimas, bendruomenės organizavimas, bendruomenės vystymas, advokacija, poveikis socialinei politikai ir kita.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
8. Aprašas nurodo bendras gaires socialinio darbo krypties programų studijų rezultatams pasiekti ir apibrėžia svarbiausius Lietuvos ir tarptautinės praktikos socialinio darbo studijų aspektus.
9. Socialinis darbas apibrėžiamas kaip profesija, kuri, skatindama socialinę kaitą, gerindama gyvenimo kokybę ir stiprindama solidarumą bei socialinį teisingumą, įgalina asmenis, šeimas, grupes, bendruomenes ir visuomenę spręsti tarpusavio santykių ir socialines problemas. Siekdamas įveikti gyvenimo keliamus iššūkius, kurti gerovę ir užtikrinti žmogaus teises, socialinis darbas mobilizuoja žmones ir struktūras. Profesija remiasi socialinio darbo, socialinių bei humanitarinių mokslų teorijomis ir kontekstu, vadovaujasi unikalia žinių, gebėjimų bei vertybių sistema, siekia žmogaus ir jo aplinkos sąveikos darnos.
10. Socialinis darbas aprėpia platų tarpdalykinių teorinių ir praktinių žinių spektrą, todėl, apibrėžiant studijų turinį, turėtų būti vadovaujamasi ne tik tarptautiniais ir nacionaliniais socialinio darbo profesijos lauko tyrimais ar užsienio gerosios praktikos pavyzdžiais, bet ir tariamasi su socialiniais dalininkais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Studijų programos profilio savitumą formuoja istoriniai, politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, demografiniai ir kiti veiksniai bei iš jų kylantys socialinės srities poreikiai bei prioritetai, apibrėžti Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose. Naujos žinios, technologijos ir idėjos, galinčios turėti įtakos šiuolaikinei ir ateities socialinio darbo mokslo ir praktikos plėtrai, taip pat turi būti programos turinio modeliavimo strategijos dalis.
11. Atsižvelgiant į pasaulinius socialinio darbo išsilavinimo ir profesijos standartus, socialinio darbo krypties pirmosios ir antrosios pakopų studijų programose turi atsispindėti tokie turinio elementai:
11.1. socialinio darbo profesijos teorinė sritis, apimanti socialinio darbo, socialinės gerovės ir kitas socialines teorijas, socialinių problemų ir žmonių situacijų analizės įvairovę, kritinį mąstymą, įgalinimo strategijas ir kita;
11.2. socialinio darbo profesijos metodų sritis, apimanti skirtingo lygmens socialinio darbo intervencijas, socialinio darbo procesą ir jo sudedamąsias dalis;
11.4. socialinio darbo profesionalizacija, apimanti kritiškai analizuojančio ir praktinę veiklą reflektuojančio praktiko parengimą bei gebančio įgytas teorines žinias pritaikyti praktikoje ir imtis lyderystės;
12. Socialinio darbo krypties studijų programų absolventai gali dirbti socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, teisėtvarkos ir kitose srityse, viešajame, nevyriausybiniame ar privačiame sektoriuose. Socialinis darbas vykdomas asmens, šeimos, grupės, bendruomenės ir visuomenės lygmenimis.
13. Baigę socialinio darbo krypties kolegines studijas absolventai galės tęsti studijas antrojoje studijų pakopoje, laikantis universiteto nustatytų reikalavimų. Baigę antrosios studijų pakopos socialinio darbo krypties studijas, absolventai galės tęsti studijas trečiojoje studijų pakopoje.
14. Nacionaliniai ir tarptautiniai socialinio darbo profesijos lauko tyrimai yra svarbūs, formuluojant siektinus studijų programos rezultatus. Socialinio darbo profesionalų rengimas yra susijęs su darbo rinkos ir visuomenės poreikiais. Svarbu, jog studijų programos sudarytų prielaidas tolesnei socialinio darbo profesijos plėtrai.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
15. Socialinio darbo krypties studijos turi sudaryti sąlygas integruoti žinias, gebėjimus ir vertybes. Studijuodamas socialinio darbo krypties studijų programą, studentas plėtoja asmeninius, socialinius, taikomųjų mokslinių tyrimų bei specialiuosius gebėjimus, kurių reikės, teikiant socialines paslaugas asmeniui, šeimai, grupei ar bendruomenei, plėtojant, administruojant ir valdant socialines paslaugas, inicijuojant socialinės politikos ir kitų susijusių politikos sričių pokyčius bei nuolat tobulinant savo profesiją.
16. Socialinio darbo krypties studijų rezultatai išskirti, atsižvelgiant į pasaulinius socialinio darbuotojo profesijos ugdymo ir rengimo standartus, kuriuose akcentuojama, kad socialinio darbo studijų programose turi vyrauti kritinis supratimas, kaip socialinė ir struktūrinė nelygybė, diskriminacija, socialinis, politinis ir ekonominis neteisingumas daro įtaką žmogaus dalyvavimui visuomenėje. Ypač daug dėmesio yra skiriama socialinių, psichologinių, edukacinių, struktūrinių ir kultūrinių veiksnių sąveikai, formuojant žmogaus raidą ir elgesį, plėtojant socialinės gerovės politiką ir socialinio darbo praktiką.
17. Socialinio darbo krypties studijų programose rengiamų specialistų profesinė veikla grindžiama žinių, gebėjimų ir vertybių visuma, tačiau profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro studijų metu parengtų socialinio darbo specialistų profiliai yra skirtingi:
17.1. koleginės studijos yra labiau orientuotos į kompetencijų, reikalingų profesiniame socialinio darbo lauke, ugdymą. Šių studijų metu socialinio darbo specialistai rengiami praktiniam socialiniam darbui įvairiose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ir bendruomenėse;
17.2. pirmosios pakopos universitetinės studijos yra labiau orientuotos į teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygmens profesinius gebėjimus. Rengiami socialinio darbo specialistai, kurie dirbs platesniame socialinio darbo praktikos lauke, sieks teigiamų asmens, grupės, bendruomenės socialinių pokyčių, vykdys funkcijas, reikalaujančias gilesnių (universalių) socialinio darbo žinių ir universalaus teorinio pasirengimo;
17.3. antrosios pakopos studijos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų bei pažangių socialinio darbo profesinių gebėjimų. Profesinė rengiamų socialinio darbo specialistų veikla grindžiama naujausių ekspertinių žinių, inovatyvių socialinio darbo metodų kūrimu ir taikymu praktikoje, socialinės politikos supratimu, socialinės pagalbos veiklų koordinavimu, lyderystės gebėjimais ir vadovavimu arba pasirengimu akademiniam darbui.
18. Baigus kolegines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
18.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
18.1.1. išmano socialinio darbo teoriją ir metodus, socialinio darbo profesijos raidą šalyje, teorijas apie žmogaus elgesį ir jo kaitą, socialines problemas ir jų raišką socialinėje aplinkoje, profesinės etikos principus, taikomųjų tyrimų metodologiją, žmogaus teises ir socialinį teisingumą, nacionalinę socialinę politiką, socialinio darbo organizavimą, tarpprofesinį bendradarbiavimą, informacines, komunikacines ir pagalbą teikiančias technologijas bei darnios plėtros principus, šias žinias taiko nustatydamas socialinių paslaugų poreikį, teikdamas socialines paslaugas klientams ir atlikdamas taikomuosius tyrimus;
18.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
18.2.1. atlieka į praktiką orientuotus socialinio darbo taikomuosius tyrimus, interpretuoja jų rezultatus konkrečių socialines paslaugas teikiančių institucijų veiklos, socialinės politikos kontekstuose;
18.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
18.3.1. atpažįsta, analizuoja ir įvertina asmens, šeimos, grupės, bendruomenės (toliau – klientas) poreikius ir stiprybes, vadovaujasi norminiais teisės aktais ir institucijos dokumentais, ugdo asmens socialinius, higieninius ir darbinius įgūdžius, prognozuoja galimą socialinių problemų bendruomenėje atsiradimą, planuoja, teikia ir dokumentuoja socialines paslaugas, vertina jų poveikį klientui, taiko įvairius socialinio darbo metodus, kurdamas abipusio pasitikėjimo su klientu santykius, atstovaudamas klientų teisėms ir interesams, pasitelkdamas vidinius ir aplinkos išteklius, motyvuodamas ir įgalindamas klientą savipagalbai;
18.3.2. rengia ir įgyvendina pagalbos klientui planus, socialinius projektus institucijos, regiono ir šalies mastu, tinkamai paskirsto išteklius, vertina socialinių paslaugų ir programų veiksmingumą;
18.3.3. bendradarbiauja su įvairių institucijų atstovais, organizuodamas ir teikdamas socialines paslaugas, siekdamas įgalinti klientus, tokiu būdu prisideda prie socialinės gerovės;
18.3.4. analizuoja ir paaiškina socialinės politikos įtaką žmogaus teisių įtvirtinimui, socialinės atskirties mažinimui;
18.4. Socialiniai gebėjimai. Asmuo:
18.4.1. veiksmingai bendrauja ir bendradarbiauja su klientais, kolegomis, komandos nariais ir kitais specialistais, politikais, žiniasklaida, mokslininkais, vadovaujasi abipusės pagarbos, tarpusavio supratimo ir susitarimo principais, etikos normomis;
18.4.2. sklandžiai ir įtaigiai reiškia savo mintis žodžiu ir raštu, efektyviai komunikuoja profesinėje aplinkoje ir bendruomenėje lietuvių ir užsienio kalba;
18.5. Asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
18.5.1. reflektuoja, analizuoja ir kritiškai vertina savo profesinę veiklą, suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą;
18.5.2. savarankiškai priima sprendimus, kai reikia veikti apibrėžtoje situacijoje, ir remiasi profesinėmis žiniomis;
18.5.3. renka ir sistemina informaciją iš nacionalinių ir tarptautinių informacijos šaltinių, naudojasi informacinėmis, komunikacinėmis bei pagalbą teikiančiomis technologijomis, atsakingai elgiasi su konfidencialia informacija;
19. baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
19.1. žinios ir jų taikymas:
19.1.1. kritiškai, sistemiškai analizuoja ir socialinio darbo praktikoje su individu, šeima, grupe, bendruomene, organizacija taiko naujausias žinias apie socialinio darbo teoriją ir metodus, socialinio darbo profesijos raidą, žmogaus elgesį ir jo kaitą, socialines problemas ir jų raišką daugiakultūrėje aplinkoje, etikos principus, įvairias mokslinių tyrimų metodologijas, žmogaus teises ir socialinį teisingumą, nacionalinę bei tarptautinę socialinę politiką, socialinio darbo vadybą, tarpprofesinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, visuomenės socialinę raidą ir gerovę, informacines, komunikacines ir pagalbą teikiančias technologijas bei darnios plėtros principus;
19.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
19.2.1. savarankiškai atlieka tyrimus orientuotus į socialinio darbo praktikos plėtrą ir interpretuoja jų rezultatus socialinio darbo ir socialinės politikos kontekste;
19.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
19.3.1. sistemiškai vertina kliento situaciją, parenka ir taiko kliento situacijai tinkantį problemos sprendimo ar kitą teorinį modelį, taiko įvairius socialinio darbo metodus ir pagalbos strategijas, vykdo kliento teisių ir interesų advokaciją, taiko tinklaveiką telkdamas vidinius bei aplinkos išteklius, parenka ir taiko įvairias įgalinimo strategijas;
19.3.2. rengia ir prisideda įgyvendinant socialinių paslaugų planus, programas, projektus, vertina teikiamų socialinių paslaugų kokybę ir socialinio darbo veiksmingumą;
19.3.3. koordinuoja veiklas ir bendradarbiauja su įvairių institucijų ir interesų grupių atstovais, organizuodamas socialinę pagalbą ir siekdamas socialinio pokyčio;
19.3.4. sistemiškai ir kritiškai analizuoja nacionalinį ir užsienio šalių socialinės politikos modelius, atpažįsta socialinės politikos įtaką socialinės atskirties mažinimui ir žmogaus teisių įtvirtinimui, teikia siūlymus socialinei politikai tobulinti;
19.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
19.4.1. veiksmingai bendrauja ir bendradarbiauja su klientais, kolegomis, politikais, žiniasklaida, mokslininkais, keisdamasis informacija, reikalinga efektyviam socialinio darbo procesui, kokybiškai tarpasmeninei sąveikai profesinėje veikloje; geba dirbti komandoje, inicijuoti ir organizuoti komandos darbą;
19.4.2. sklandžiai ir įtaigiai reiškia savo mintis žodžiu ir raštu lietuvių ir užsienio kalba, efektyviai komunikuoja profesinėje aplinkoje ir bendruomenėje;
19.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
19.5.1. kritiškai vertina savo ir kolegų profesinę praktiką, sistemiškai reflektuoja savo, kaip profesionalo, augimą, suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą;
19.5.2. savarankiškai priima sprendimus sudėtingoje situacijoje, pasitiki savo jėgomis, nuolat mokosi;
19.5.3. randa ir naudojasi nacionaliniais ir tarptautiniais informacijos šaltiniais, informacinėmis, komunikacinėmis ir pagalbą teikiančiomis technologijomis, atsakingai elgiasi su konfidencialia informacija;
20. baigus universitetines antrosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai;
20.1. žinios ir jų taikymas:
20.1.1. socialinio darbo praktikoje ir moksliniuose tyrimuose kūrybiškai taiko naujausias žinias apie: socialinio darbo teoriją ir metodus, socialinio darbo profesijos raidą globaliu mastu, žmogaus elgesį ir jo kaitą, socialines problemas ir jų raišką daugiakultūrėje aplinkoje, etikos principus, įvairias mokslinių tyrimų metodologijas, žmogaus teises ir socialinį teisingumą, nacionalinę ir tarptautinę socialinę politiką, socialinių institucijų, pokyčių ir įvairovės valdymą, bendradarbiavimą, visuomenės socialinę raidą ir gerovę; informacines-komunikacines ir pagalbą teikiančias technologijas bei darnios plėtros principus;
20.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
20.2.1. inicijuoja, organizuoja, savarankiškai atlieka tyrimus, orientuotus į įvairias socialinio darbo klientų grupes ir jų problemas, socialinio darbo metodus, praktikos kultūrą ir etiką, praktinio darbo procesus, socialinių organizacijų vadybą, socialinę politiką ir kita. Interpretuoja rezultatus tarpdalykiniu požiūriu, atsižvelgdamas į nacionalinę ir tarptautinę perspektyvą;
20.2.2. taiko mokslinių tyrimų rezultatus, modeliuodamas socialinių problemų sprendimus; tobulindamas profesinę veiklą, kurdamas ir diegdamas inovacijas, prisideda prie tvarios socialinės politikos plėtros;
20.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
20.3.1. organizuoja, koordinuoja, įgyvendina ir vertina socialinės pagalbos procesą ir jo rezultatus, taiko specializuotus socialinio darbo metodus ir terapiją, socialinės pagalbos strategijas, diegia inovacijas, vadovaujasi tarpdalykiniu požiūriu, tarptautine patirtimi, mokslinių tyrimų rezultatais;
20.3.2. kuria strateginius socialinių paslaugų plėtros planus, socialinių problemų prevencijos programas ir projektus, vadovauja jų įgyvendinimui, vertina socialinės pagalbos kokybę ir veiksmingumą, inicijuoja bei diegia naujoves;
20.3.3. koordinuoja veiklas, bendradarbiauja šalies ir tarptautiniu mastu, kuria tarpžinybinio, tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelius, organizuojant socialinę pagalbą, pagrindžiant jos veiksmingumą ir svarbą asmeniui, šeimai, bendruomenei ir socialinei gerovei;
20.3.4. kritiškai vertina skirtingų socialinės politikos modelių strategijas, sprendžiant socialines problemas; vadovaujasi holistiniu požiūriu, vertindamas socialinės politikos priemonių poveikį skurdo ir socialinės atskirties mažinimui bei darniai visuomenės raidai, inicijuoja socialinės politikos pokyčius;
20.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
20.4.1. veiksmingai bendrauja ir bendradarbiauja su klientais, kolegomis, politikais, žiniasklaida, mokslininkais, moka dirbti komandoje, organizuoja komandos darbą ir kuria komandos darbo atmosferą, prisiimant socialinę atsakomybę, demonstruoja lyderystės gebėjimus;
20.4.2. sklandžiai ir įtaigiai reiškia savo mintis žodžiu ir raštu lietuvių ir užsienio kalbomis, dalyvauja diskusijose, kai viešojoje erdvėje atstovauja savo veiklai, organizacijai ir profesijai;
20.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
20.5.1. kritiškai vertina savo ir kolegų profesinę praktiką, visuomenės socialinius procesus, sistemiškai reflektuoja savo, kaip profesionalo, augimą, prisiima atsakomybę už savo ir kitų profesinį tobulėjimą;
20.5.3. kritiškai vertina ir atsakingai naudojasi nacionaliniais ir tarptautiniais informacijos šaltiniais, naujausiomis informacinėmis komunikacinėmis bei pagalbą teikiančiomis technologijomis, konfidencialia informacija;
20.5.4. kuria socialinio darbo profesijos įvaizdį, rūpinasi profesijos statusu ir svarba visuomenėje;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
21. Dėstymas turi remtis studijuojamos krypties naujausių pasiekimų turiniu ir turi užtikrinti studentams galimybę ugdyti kritinį mąstymą, tobulinti reflektyviuosius gebėjimus, pagrįstus bendradarbiavimo perspektyva, skatinti nuolat permąstyti savo vertybines nuostatas, atpažinti įtampas, kylančias studijų ir praktinės veiklos procese, išmokti jas valdyti.
22. Studijavimas turi padėti studentams įgyti socialinio darbo profesinę motyvaciją, susiformuoti profesinį identitetą, sudaryti galimybę studentams pasiekti numatytus socialinio darbo studijų rezultatus aktualizuojant teorijos ir praktikos dermę bei ryšį; skatinti nuolatinio mokymosi (mokymosi visą gyvenimą) siekį.
23. Dėstymo ir studijavimo didaktinė samprata turi aprėpti lankstų įvairių studijų metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai įgytų patirtimi grįstų žinių, siejant ugdymą, praktiką ir asmeninį augimą. Studijų procese rekomenduojama taikyti reflektyvaus ugdymo modelį, kuriame sąveikauja studento turima patirtis ir žinios su naujai įgyjamomis, studijų procesas palydimas refleksijomis ar supervizijomis (praktikos seminarais) siekiant savivaldaus mokymosi bei atsakomybės už studijų rezultatų pasiekimą.
24. Studijų metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento pasirinktos studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Socialinio darbo studijose turėtų būti taikomi aktyvūs, individualizuoti ir įvairūs studijų metodai:
24.1. Gnoseologiniai, nukreipti į pažintinių gebėjimų ugdymą ir žinių suteikimą (pažinimo, žinių perteikimo akademinėse pratybose), žinių suvokimo metodai (pasakojimas, pokalbis, iliustravimas, demonstravimas, stebėjimas, mokymasis bendradarbiaujant, situacijų modeliavimas, asmeninės patirties ekspertizės integravimas). Šie metodai dažniausiai realizuojami teorinių užsiėmimų metu.
24.2. Veiklinamieji, nukreipti į specialiųjų, taip pat socialinių ir asmeninių gebėjimų ugdymą (diskusija, tiriamoji veikla, individualūs arba grupiniai darbai ar projektai, imitavimas, minčių lietus). Šie metodai įprastai realizuojami praktinių užsiėmimų metu nedidelėse grupėse.
24.3. Savarankiškas studijas stimuliuojantys metodai (aplankas (porfolio), refleksija (savirefleksija, refleksija po refleksijos), atvejo analizė, problemų sprendimas, imitacija, pažintiniai žaidimai, mokymasis mokant kitus, mokymasis iš patirties, supervizija (praktikos seminaras), individualios problemų paieškos, kontrolės ir savikontrolės metodai).
24.4. Tiriamojo pobūdžio metodai (informacijos paieška, refleksija, informacijos analizė ir sintezė, atliktos veiklos analizė, konkretaus tyrimo metodo taikymas, duomenų interpretacija ir kita.) yra savarankiškų studijų pagrindas.
25. Studijos turi būti susietos su moksliniais ir kitais tyrimais ir jų sklaida praktikoje per mokslinius praktinius seminarus, studentų tyrimus, vykdomus praktikos institucijose (dalyvaujant institucijos projektuose, rengiant baigiamuosius darbus (projektus)), pristatant absolventų baigiamųjų darbų (projektų) rezultatus praktikos vietose, studentų, dėstytojų ir praktikų bendras publikacijas ir pranešimus mokslinėse konferencijose.
26. Studijos turi užtikrinti būsimų socialinių darbuotojų, atitinkančių kintančios visuomenės bei darbo rinkos poreikius, parengimą; reflektyviųjų gebėjimų ugdymas studijų programose sudaro galimybę teorijos ir praktikos ryšio plėtotei (teoriniai kursai papildomi praktikumais, supervizijomis (praktikos seminarais) ar refleksijomis grįžtamajam ryšiui įtvirtinti, integruojamos asmeninės patirties ekspertų žinios); gerosios patirties sklaidai (studentai konferencijose ir praktikos vietose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymus studentų profesinės veiklos praktikai organizuoti, išsako profesinius lūkesčius ir pasiekimus; absolventai dalijasi profesine patirtimi, teikia siūlymus studijų procesui tobulinti; socialinio darbo profesionalai ir kiti socialiniai dalininkai dalyvauja diskusijose apie studentų profesinės veiklos praktikos turinio tobulinimą bei jos kokybės atitikimą darbo rinkos poreikiams).
27. Vertinimo sistema turi aprėpti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studento asmeninį ir profesinį augimą, pasiekimus siekiamų rezultatų aspektu, susietai vertinti teorines žinias ir praktinius gebėjimus. Svarbus vertinimo sistemos aspektas – vertinimo kriterijai, išsamus ir pagrįstas jų parengimas.
28. Siekiant užtikrinti aktyvų studentų darbą per visą semestrą, gebėjimą taikyti teorines žinias praktikoje, objektyvų studijų rezultatų vertinimą, siūloma taikyti kaupiamąjį vertinimą. Formuluojant vertinimo kriterijus, nurodomi slenkstinio lygmens kriterijai, apibūdinantys pasiektą mažiausią privalomą studijų rezultatą, leidžiantys parašyti studentui mažiausią teigiamą įvertinimą.
29. Grįžtamasis ryšys tarp visų studijų proceso dalyvių suteikia galimybę kurti kūrybišką studijų aplinką, nuolat analizuoti ir apmąstyti bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) efektyvumą ir numatyti studijų tobulinimo perspektyvą. Siekiant vykdyti studijų kokybės stebėseną ir skatinti studentų prigimtinį pažinimo troškimą, labai svarbus yra veiksmingas grįžtamasis ryšys ir refleksija, leidžianti studentui įsivertinti, kokių studijų rezultatų jis pasiekė.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
30. Reikalavimai socialinio darbo profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro studijų programas įgyvendinantiems dėstytojams yra šie:
30.1. pirmosios ir antrosios pakopų studijų programų studijų dalykus gali dėstyti asmenys, turintys dėstomą studijų dalyką atitinkančią studijų ar mokslo krypties aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį. Visi socialinio darbo studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomą dalyką turi sieti su socialinio darbo problematika, teorines žinias iliustruoti socialinio darbo veiklos pavyzdžiais;
30.2. ne mažiau kaip pusė socialinio darbo studijų krypties dalykus dėstančio akademinio personalo turi turėti ne žemesnį kaip socialinių mokslų (socialinio darbo krypties) magistro kvalifikacinį laipsnį, kita dalis - ne žemesnį kaip kitų socialinių mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį;
30.3. gilesnei socialinio darbo krypties specializacijai skirtų studijų dalykų, reikalingų, įgyjant kompetencijas dirbti su asmeniu, šeima, grupe ir bendruomene, dėstytojai turi turėti ne žemesnį kaip socialinių mokslų (socialinio darbo krypties) magistro kvalifikacinį laipsnį ir socialinio darbo srities mokslinių tyrimų ar praktinės veiklos patirtį;
30.4. studentų profesinės veiklos praktikas aukštosiose mokyklose gali koordinuoti dėstytojai, turintys: kolegijose – ne žemesnį kaip socialinių mokslų (socialinio darbo kryptis) bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį; universitetuose – ne žemesnį kaip socialinių mokslų (socialinio darbo krypties) magistro kvalifikacinį laipsnį. Rekomenduojama dėstytojams, koordinuojantiems studentų praktikas aukštojoje mokykloje, turėti ne mažesnę kaip trejų metų socialinio darbo studijų dalykų dėstymo ir (ar) praktinės socialinio darbo veiklos patirtį.
31. Koleginėse studijose ne mažiau kaip 10 procentų studijų programos studijų krypties dalykų apimties turėtų dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys socialinio darbo krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose socialinio darbo moksliniuose ir praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 procentų studijų programos dėstytojų turėtų turėti ilgesnę nei 3 metų praktinio darbo ir (ar) savanoriškos veiklos dėstomo dalyko srityje patirtį.
32. Pirmosios pakopos universitetinėse studijose ne mažiau kaip pusę socialinio darbo krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys socialinio darbo krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose socialinio darbo moksliniuose renginiuose.
33. Antrosios pakopos studijose ne mažiau kaip 80 procentų visų studijų dalykų dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų krypties dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus. Kiti dėstytojai gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus taikomuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Ne mažiau kaip 20 procentų studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
34. Socialinio darbo krypties pirmosios ir antrosios pakopų studijos baigiamos baigiamuoju darbu (projektu).
35. Pirmosios pakopos profesinio bakalauro baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais taikomaisiais tyrimais, atskleisti studento gebėjimą analizuoti socialinio darbo praktikos atvejus, numatyti socialinių paslaugų plėtros galimybes įstaigoje ar bendruomenėje. Baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas žiniomis ir gebėjimais, įgytais studijuojant, atskleisti programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus socialinio darbo krypties darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti socialinio darbo krypties į praktiką orientuotus empirinius tyrimus, aprašyti savo atliktą praktinį tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti išvadas ir rekomendacijas socialinio darbo praktikai tobulinti. Baigiamieji darbai (projektai) rengiami pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus.
36. Pirmosios pakopos bakalauro baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti anksčiau atliktus socialinio darbo krypties (ar šakos) mokslinius darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti socialinio darbo krypties (ar šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus.
37. Antrosios pakopos magistro baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais tiriamaisiais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus nacionalinius ir tarptautinius socialinio darbo krypties (ar šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti socialinio darbo krypties (ar šakos) tyrimus, pateikti tyrimo rezultatų interpretacijas, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas pagal universiteto patvirtintus reikalavimus.
38. Kai vertinamas pirmosios pakopos koleginių studijų programos baigiamasis darbas (projektas), bent vienas baigiamųjų darbų (projektų) gynimo komisijos narys turi turėti mokslo daktaro laipsnį. Ne mažiau kaip vienas komisijos narys turi būti iš kitos aukštosios mokyklos, rengiančios socialinio darbo specialistus, ir ne mažiau kaip vienas – socialinių partnerių atstovas. Kai vertinamas pirmosios pakopos universitetinių studijų programos baigiamasis darbas (projektas), ne mažiau kaip 50 procentų programos baigiamųjų darbų (projektų) gynimo komisijos narių turi turėti mokslo daktaro laipsnį. Kai vertinamas antrosios pakopos studijų programos baigiamasis darbas (projektas), visi baigiamųjų darbų gynimo komisijos nariai turi turėti mokslo daktaro laipsnį, išskyrus vieną narį, socialinių partnerių atstovą, kuris turi turėti ne žemesnį, kaip socialinių mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį. Rekomenduojama, jog baigiamųjų darbų gynimo komisijos pirmininkas eitų profesoriaus pareigas.
40. Profesinės veiklos praktika yra integrali ir privaloma socialinio darbo studijų programos dalis.
41. Rekomenduojama, kad pirmosios pakopos studijų programose profesinės veiklos praktikos apimtis turi sudaryti ne daugiau kaip 30 studijų kreditų. Antrosios pakopos studijų programose, atsižvelgiant į studijų programos pobūdį, profesinės veiklos praktikai (mokslinė tiriamoji praktika, socialinio darbo vadybos praktika) turi būti skiriama ne mažiau kaip 5 studijų kreditai.
42. Socialinio darbo studijų programose profesinės veiklos praktika organizuojama, vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka.
43. Rekomenduojama, kad visose pirmosios ir antrosios pakopų studijose ne mažiau kaip 15 procentų profesinės veiklos praktikos laiko būtų skiriama individualioms ir grupinėms refleksijoms ar supervizijoms (praktikos seminarams).
44. Profesinės veiklos praktikos organizavimo procese turi būti sudaromos sąlygos mokymuisi iš patirties, susiejant profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą:
44.1. koleginėse studijose profesinės veiklos praktika turi būti palydima supervizoriaus (asmens, baigusiam supervizijos mokymo programas) arba atitinkamas konsultavimo kompetencijas turinčio dėstytojo. Supervizijų (praktikos seminarų) metu studentai reflektuoja praktinius atvejus, dalijasi patirtimi, kritiškai svarsto savo praktikos procesą, atsižvelgdami į studijų ir praktikos organizacijose kontekstus. Rekomenduojama, kad supervizija (praktikos seminarai) būtų vykdoma ne didesnėse kaip 12 studentų grupėse;
44.2. pirmosios pakopos universitetinėse studijose profesinės veiklos praktika turi būti palydima grupinėmis praktikos atvejų analizės pratybomis, kurias veda dėstytojas, turintis supervizoriaus pasirengimą (baigęs supervizijos mokymo programas) ar kitos darbo su grupe, konsultavimo, koučingo ir kt. patirties. Supervizijų (praktikos seminarų) metu studentai reflektuoja praktinius atvejus, dalijasi patirtimi, kritiškai apsvarsto savo praktikos procesą, atsižvelgdami į studijų ir praktikos organizacijose kontekstus. Rekomenduojama, kad supervizija (praktikos seminarai) būtų vykdomi ne didesnėse kaip 12 studentų grupėse;
44.3. antrosios pakopos studijose profesinės veiklos praktika turi būti palydima individualiomis ar grupinėmis supervizijomis (praktikos seminarais), kuriuos veda supervizorius (socialinio darbo magistro kvalifikacinį laipsnį įgijęs asmuo, baigęs supervizijos mokymo programas) arba dėstytojas, turintis konsultavimo praktikos kompetencijas. Supervizijų (praktikos seminarų) paskirtis yra praktikos konsultavimas, dėmesį sutelkiant į praktines situacijas, jų struktūrines ir institucines prielaidas ir į šių situacijų lemiamą praktikos dalyvių sąveiką. Supervizijos (praktikos seminarų) metu atsižvelgiama į santykių, profesinę, organizacijos ir lauko dinamiką. Grupinės supervizijos (praktikos seminarai) turi vykti ne didesnėse kaip 12 studentų grupėse.
45. Profesinės veiklos praktikos organizavimo procesas realizuojamas bendradarbiaujant su socialiniais partneriais:
45.1. praktikos vadovai, kurie studentų profesinės veiklos praktikoms vadovauja institucijose ar organizacijose, yra įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą;
45.2. praktikos vadovai, kurie vadovauja koleginių studijų studentų profesinės veiklos praktikoms institucijose ar organizacijose, turi turėti ne žemesnį kaip socialinio darbo studijų krypties profesinio bakalauro ar bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir ne mažesnę kaip trejų metų praktinės socialinio darbo veiklos patirtį;
45.3. praktikos vadovai, kurie vadovauja pirmosios pakopos universitetinių studijų studentams institucijose ar organizacijose, turi turėti socialinio darbo studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį ir ne mažesnę kaip trejų metų praktinės socialinio darbo veiklos patirtį;
45.4. antrosios pakopos studijose studentų profesinės veiklos praktika gali būti kuruojama tik universiteto dėstytojo, turinčio socialinių mokslų krypties daktaro laipsnį, kurio moksliniai tyrimai apima socialinio darbo praktikos lauką ir/ar turintį ne mažesnį kaip 3 metų praktinę patirtį socialinio darbo srityje.
46. Profesinės veiklos praktikos užduotys parenkamos profesionalumo augimo kryptimi, siejant studento akademinį pasirengimą su praktinės veiklos kompetencija. Pirmosios pakopos koleginėse ir universitetinėse studijose profesinės veiklos praktika organizuojama taip, kad studentas per studijų laikotarpį susipažintų su įvairiomis socialines paslaugas teikiančiomis institucijomis ir galėtų ugdytis profesines kompetencijas, pradėdamas nuo stebėjimo iki savarankiško funkcijų atlikimo, prižiūrint priimančios organizacijos paskirtam praktikos vadovui. Antrosios pakopos profesinės veiklos praktikos užduotys pateikiamos taip, kad studentai galėtų ugdytis vadybinius, mokslinių tyrimų vykdymo bei kitus gebėjimus atsižvelgiant į aukštosios mokyklos pasirinktą socialinio darbo praktikos kryptį. Svarbu sudaryti sąlygas dalytis profesine patirtimi ir pasirengti inovatyvios socialinio darbo veiklos kūrybai sisteminių pokyčių ir transformacijų sąlygomis.
47. Studentas turi būti skatinamas dalyvauti savanoriškoje veikloje įvairiose socialinėse įstaigose ar projektuose nuo pat studijų pradžios, taip skatinant studentus nuolat tobulinti praktinius gebėjimus.
48. Socialinio darbo studijų programą realizuojantis padalinys turi turėti pakankamai materialiųjų ir informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti. Kad studijų programa vyktų sėkmingai, rekomenduojama tokia materialioji bazė:
48.1. higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkančios auditorijos, aprūpintos šiuolaikine garso ir vaizdo aparatūra;
48.2. rekomenduojamos specialios patalpos (su stumdomais baldais, įranga), tinkamos darbui grupėmis, bendravimo įgūdžiams lavinti ir panašiai;
48.3. pakankamas skaičius kompiuterių su tekstų, kiekybinių ir kokybinių duomenų apdorojimo ir inovatyviomis mokymo programomis;
48.4. bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamas kiekis studijų programai įgyvendinti reikalingos mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų ir kitų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su internetinio ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių;
48.5. su studijomis susijusi informacija (studijų planai, studijų dalykų aprašai, tvarkaraščiai ir panašiai) pateikiama viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje;