Paveikslėlis, kuriame yra logotipas  Automatiškai sugeneruotas aprašymas

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 M. VASARIO 15 D.

NUTARIMO NR. 199 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO

 

2023 m. gegužės 3 d. Nr. 346

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 199 „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

 

Vadovaudamasi 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/1032, 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 5 straipsnio 1 punktu ir 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi ir 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsniu, 11 straipsnio 11 punktu, 26 straipsnio 2 dalimi, 32 straipsnio 5 punktu ir atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo sistema nesujungta su Europos Sąjungos gamtinių dujų perdavimo sistemomis, o gamtinės dujos importuojamos iš vienintelio šaltinio, taip pat siekdama užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą, patikimumą ir alternatyvų gamtinių dujų tiekimo šaltinį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1Pritarti, kad:

1.1. akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“, kaip suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrovė, įgyvendintų suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą;

1.2. suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrovė:

1.2.1. atliktų suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros, kurią sudaro visuma energetikos statinių ir įrenginių, taip pat ir plaukiojančioji suskystintų gamtinių dujų saugykla, per kuriuos suskystintos gamtinės dujos, importuojamos į Lietuvos Respubliką, priimamos ir gali būti teikiamos papildomos paslaugos, būtinos suskystintų gamtinių dujų dujinimo ir vėlesnio tiekimo į gamtinių dujų perdavimo sistemą procesui, dujotiekis, kuriuo gamtinės dujos iš suskystintų gamtinių dujų terminalo tiekiamos į gamtinių dujų perdavimo sistemą, ir jų technologiniai priklausiniai, taip pat krantinė, skirta plaukiojančiajai suskystintų gamtinių dujų saugyklai prisišvartuoti, plėtros ir įrengimo darbus ar užtikrintų jų atlikimą iki suskystintų gamtinių dujų terminalo prijungimo prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ir eksploatavimo pradžios; priimant sprendimus dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros įsigijimo, valdymo ar naudojimo teisės įgijimo, tarp jų sprendimus dėl technologinių parametrų, turi būti siekiama, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas taptų veiksminga Lietuvos Respublikos vartotojų aprūpinimo gamtinėmis dujomis alternatyva, didinančia gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą;

1.2.2. atliktų suskystintų gamtinių dujų terminalo pajėgumų paskirstymą; vadovaudamasi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) tvirtinama kainų nustatymo metodika, kreipiasi į Tarybą dėl Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytų paslaugų kainų ir (arba) pajamų viršutinių ribų nustatymo, taip pat parengia, suderina ir skelbia naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisykles ir parengia bei suderina sutartis dėl naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu;

1.2.3. atlikdama suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros plėtros ir įrengimo darbus arba užtikrindama jų atlikimą, sukurtų (pastatytų) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą, kurią nuosavybės teise valdytų akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

2Nustatyti, kad:

2.1. akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija:

2.1.1. kompensuoja visas suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrovės patirtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros sukūrimo (pastatymo) išlaidas iš karto po to, kai jos bus patirtos, akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrovės sudarytoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros / suprastruktūros pagerinimo ar sukūrimo dvišalėje sutartyje ir šio nutarimo 2.6 papunktyje nurodytame papildomame susitarime nustatytomis sąlygomis ir tvarka; jeigu po Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros / suprastruktūros pagerinimo ar sukūrimo dvišalės sutarties ir šio nutarimo 2.6 papunktyje nurodyto papildomo susitarimo sudarymo paaiškėtų, kad būtinos papildomos investicijos, kurios reikalingos išimtinai suskystintų gamtinių dujų terminalui, suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrovė arba suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius ir akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl tokių papildomų investicijų atlikimo ir kompensavimo sąlygų ir tvarkos tariasi konsultuodamiesi su Vyriausybe;

2.1.2. plėtoja esamą ir (ar) įrengia naują Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą, kurios reikia suskystintų gamtinių dujų terminalui, taip pat atlieka kitus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto parengimo suskystintų gamtinių dujų terminalui įrengti ir eksploatuoti veiksmus, tarp jų – uosto akvatorijos gilinimo, krantų sutvirtinimo darbus, įrengia ir plėtoja navigacijos, radiolokacijos ir kitus įrenginius bei sistemas, atlieka teritorijų planavimo, žemėtvarkos, poveikio aplinkai vertinimo, žemės, akvatorijos ir (ar) infrastruktūros parengimo ar plėtros darbus, atlieka kitus būtinus veiksmus;

2.1.3. periodiškai teikia Vyriausybei, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai informaciją apie priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus, vykdant šio nutarimo 2.1.1, 2.1.2, 2.3 ir 2.6 papunkčiuose nustatytus pavedimus;

2.2. akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijų, nurodytų šio nutarimo 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčiuose ir susijusių išimtinai su suskystintų gamtinių dujų terminalo projektu, kompensavimo šaltiniai yra šie:

2.2.1. pajamos iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų ar kitų įmokų už naudojimąsi Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, kurias moka suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius ir kiti asmenys, kurie teikia paslaugas suskystintų gamtinių dujų terminalui ir jo naudotojams ar naudojasi šio terminalo paslaugomis;

2.2.2. metinis mokestis už naudojimąsi krantine, skirta plaukiojančiajai suskystintų gamtinių dujų saugyklai prisišvartuoti, kurį moka suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius;

2.3. suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrovė ir (arba) suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius naudojasi krantine, skirta plaukiojančiajai suskystintų gamtinių dujų saugyklai prisišvartuoti, ir moka metinį krantinės naudojimo mokestį, nustatytą vadovaujantis šio nutarimo reikalavimais ir pagal sutartį su akcine bendrove Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;

2.4. pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį šio nutarimo 2.2.2 papunktyje nurodytas mokestis iki to laiko, kol atsipirks akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą, skirtą išimtinai suskystintų gamtinių dujų terminalui, apskaičiuojamas pagal šių investicijų dydį, nustačius 20 metų atsipirkimo laikotarpį ir 5 procentų investicijų grąžos normą (projekto vidinės grąžos normą); taip apskaičiuotas kasmet mokėtinas metinis krantinės naudojimo mokestis mažinamas atitinkamais metais gautų iš šio nutarimo 2.2.1 papunktyje nurodytų šaltinių akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšų suma; jeigu iš šio nutarimo 2.2.1 papunktyje nurodytų šaltinių gautų lėšų suma atitinkamais metais viršija pagal šio papunkčio nuostatas apskaičiuotą mokėtiną krantinės naudojimo mokestį, krantinės naudojimo mokestis tais metais nemokamas, o lėšų dalis, viršijanti krantinės naudojimo mokestį, perkeliama į kiekvienus kitus metus ir pridedama prie kiekvienais kitais metais gautų iš šio nutarimo 2.2.1 papunktyje nurodytų šaltinių lėšų;

2.5. jeigu suskystintų gamtinių dujų terminalas nutrauks veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, ilgesniam kaip 12 nepertraukiamų mėnesių laikotarpiui bus perkeltas į kitą vietą, tokį patį laiką nevykdys veiklos ar nefunkcionuos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dėl kitų priežasčių iki tol, kol atsipirks akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą, skirtą tik suskystintų gamtinių dujų terminalui, ir tokia sukurta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūra negalės būti panaudota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklai, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nedelsdama pagal kompetenciją priims reikiamus teisės aktus, nustatančius neatsipirkusių investicijų dalies kompensavimo mechanizmus ir šaltinius;

2.6. atlikdami pavestas funkcijas, susijusias su suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros projektavimu, plėtra, įrengimu, priežiūra ir kitais darbais, akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrovė ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius visapusiškai bendradarbiauja pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tarpusavio susitarimus, kuriuose, be kita ko, turi būti nustatyti tarpusavio įsipareigojimai, susiję su suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimu. Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrovė koordinuoja projekto įgyvendinimą ir organizuoja tarpusavio susitarimų su akcine bendrove Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriumi sudarymą.

3.  Pavesti Energetikos ministerijai, kaip valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinančiai institucijai, kuriai šios akcijos perduotos patikėjimo teise, pagal kompetenciją atlikti veiksmus ir priimti sprendimus:

3.1. būtinus tam, kad prireikus teisės aktų nustatyta tvarka suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrovei būtų taikomos suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto finansavimo užtikrinimo priemonės (valstybės garantija, laidavimas, turto įkeitimas ar kitos priemonės), siekiant užtikrinti galimybes finansuoti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą ir suskystintų gamtinių dujų įsigijimo sandorius;

3.2. užtikrinančius akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ pavestų įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą funkcijų atlikimą, taip pat periodišką informacijos apie priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus, vykdant šio nutarimo 1 punkte ir 2.1.1, 2.2–2.4, 2.6 papunkčiuose nustatytus pavedimus, teikimą Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai.

4Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pagrindu suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų mokėtojų sumokėtos ir mokėtinos (surinktinos) lėšos, skirtos suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms, jų nepanaudojus, turi būti kompensuojamos suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų mokėtojams. Suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų administravimo sąnaudos suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų mokėtojams nekompensuojamos. Šio punkto reikalavimai nepanaikina pirmiau nurodytų suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų mokėtojų pareigos atsiskaityti už pradelstus įsiskolinimus už nesumokėtas lėšas.“

 

 

Ministrė Pirmininkė                                                                                                    Ingrida Šimonytė

 

 

Finansų ministrė,

pavaduojanti energetikos ministrą                                                                              Gintarė Skaistė