ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2014 M. BALANDŽIO 3 D. SPRENDIMO NR. T-50 „DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2014 METAMS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2014 m. birželio 26 d. Nr. T-154

Šiauliai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 32 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, 18 straipsnio 1 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2014 m. gegužės 7 d. teikimą Nr. 3-23 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. T-50 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės 2014 metams Socialinių paslaugų plano patvirtinimo“, Šiaulių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Pakeisti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. T-50 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų plano 2014 metams patvirtinimo“ ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).

2. Paskelbti oficialų informacinį pranešimą vietinėje spaudoje apie šio sprendimo priėmimą ir visą šio sprendimo tekstą Šiaulių rajono savivaldybės interneto svetainėje.

Savivaldybės meras                                                                            Algimantas Gaubas

PATVIRTINTA

Šiaulių rajono savivaldybės tarybos

2014 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. T-50

(Šiaulių rajono savivaldybės tarybos

2014 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T-154

redakcija)

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLANAS 2014 METAMS

I. ĮVADAS

1. Bendra informacija

Siekiant efektyvesnio socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo, remiantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 3 punktu, savivaldybė kasmet sudaro ir tvirtina socialinių paslaugų planą. Socialinių paslaugų planavimas rajono savivaldybėje – būtinybė nuosekliai ir veiksmingai planuoti socialines paslaugas rajone, stengtis padaryti jas kaip galima tikslesnes, labiausiai atitinkančias susiformavusios vietos bendruomenės lūkesčius ir efektyviai sprendžiančias iškilusias socialines problemas. Tai būtina priemonė siekiant strateginių rajono plėtros tikslų. Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų planas 2014 metams parengtas, vadovaujantis:

1.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1132 „Dėl Socialinių paslaugų planavimo metodikos patvirtinimo.“

2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-104 „Dėl Socialinių paslaugų plano formos ir Socialinių paslaugų efektyvumo vertinimo kriterijų patvirtinimo“.

Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų plano tikslai atitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikslą: „Siekti efektyvios socialinės apsaugos bei užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją“. Jis yra orientuotas į šeimos stiprinimą, skurdo bei socialinės atskirties mažinimą. Socialinių paslaugų planas atitinka Šiaulių rajono savivaldybės strateginės plėtros plano 2011–2017 metams tikslus ir veiklos priemones, kurias įgyvendinus, pagerės neįgaliųjų bei senyvo amžiaus asmenų, vaikų netekusių tėvų globos bei asmenų, patyrusių socialinę riziką, integracija į visuomenę.

2. Socialinių paslaugų teikimo ir plėtros tikslas

1. Patenkinti asmens gyvybinius poreikius ir sudaryti žmogaus orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas, kai žmogus pats nepajėgia to padaryti, grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę. Bendrieji tikslai ir socialinių paslaugų teikimo organizavimas turi būti orientuoti į:

- gerai suplanuotus, realius bendruomenės poreikius ir finansines galimybes atitinkančius ir visoms (ypač labiausiai pažeidžiamoms) socialinės rizikos grupėms prieinamas socialines paslaugas kaip socialinės atskirties mažinimo veiksnį;

- socialinių paslaugų dekoncentraciją ir decentralizaciją, labiau į šią veiklą įtraukiant nevyriausybines organizacijas, skatinant paslaugų teikėjų konkurenciją;

- persiorentavimą  nuo stacionarių link diversifikuotų, kokybiškų ir kompleksiškai teikiamų nestacionarių socialinių paslaugų teikimo;

- į prevenciją, socialinės paramos gavėjo savarankiškumą;

- pagalbos į namus paslaugų apimties seniems ir neįgaliems asmenims bei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas namuose socialinės rizikos šeimoms ir jose gyvenantiems vaikams teikimo didinimą.

3. Socialinių paslaugų plano rengėjai

Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų planas 2014 metams buvo rengiamas, konsultuojantis su socialiniais partneriais. Planą rengė:

Eil. Nr.	Vardas, pavardė	Darbovietė	Pareigos
1.	Irena Simanauskienė	Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius	Vedėja
2.	Silva Timinskienė	Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius	Vedėjo pavaduotoja
3.	Aldona Laukienė	Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius	Vedėja
4.	Irena Laurinaitienė	Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras	Direktorė

II. BŪKLĖS ANALIZĖ

4. Savivaldybės socialinės, ekonominės, demografinės situacijos įvertinimas

Šiaulių rajono savivaldybės teritorija suskirstyta į 11 seniūnijų, jos plotas 1807 kvadratinių kilometrų, kas sudaro 21,2 proc. apskrities teritorijos. Vienintelis rajono miestas – Kuršėnai, kuris yra 25 km. nuo Šiaulių, miesto plotas – 1192 ha. Dėl didėjančios migracijos ir mažėjančio natūralaus gyventojų prieaugio, Šiaulių rajono gyventojų skaičius mažėja. Jei 2011 metais rajone gyveno 47052 gyventojai, tai 2013 metais jų skaičius sumažėjo 4304 gyventojais  (Statistikos departamento duomenimis 2013 m. rajone gyveno 42748).

Pastaraisiais metais Lietuvoje ir kitose šalyse prasidėjusi ekonominė ir finansinė krizė pristabdė socialinės apsaugos plėtrą, gyventojų užmtumą, padidino socialinę diferenciaciją. Ekonominiai sunkumai nulėmė socialinių problemų (nedarbo, priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų, savižudybių ir kitų problemų) suaktyvėjimą.   

1 pav. Šiaulių rajono teritorinis planas

4.1. Šiaulių rajono savivaldybės gyventojų skaičius ir sudėtis

1 lentelė

Eil.Nr.	Rodiklis	Gyventojų (šeimų) skaičius
1	2	3
1.	Gyventojų skaičius	42748
	Iš jų:
1.1.	Mieste	11534
1.2.	Kaime	31214
	Iš bendro gyventojų skaičiaus:	----
2.1	Pensinio amžiaus gyventojai	9837
2.2.	Suaugę asmenys su negalia	-
2.3.	Vaikai iki 15 m.	8010
2.4.	Vaikai su negalia	312
3.	Socialinės rizikos šeimos	170
4.	Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose	369
5.	Kiti demografiniai rodikliai:
5.1.	Globojamų vaikų skaičius	181
5.2.	Šeimų, globojančių vaikus, skaičius	148
6.	Institucinė globa:	94
6.1.	Valstybinės	-
6.2.	Savivaldybės	38

(Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Statistikos departamento duomenys iš Lietuvos Socialinio žemėlapio).

4.2. Gyventojų socialinių paslaugų poreikius sąlygojantys veiksniai

Šiaulių rajone pagrindinis socialinių paslaugų organizatorius yra savivaldybė, o socialines paslaugas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos. Rinkos ekonominės sąlygos išryškino žmonių grupes, kurioms socialinės paslaugos tapo itin svarbios. Tai: šeimos, patyrusios socialinę riziką ir jose augantys vaikai, suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos, vaikai su negalia ir jų šeimos, likę be tėvų globos vaikai, senyvo amžiaus asmenys, vaikus globojančios šeimos, paribio žmonės ir kiti asmenys bei šeimos. Socialinių paslaugų poreikis ir socialinių paslaugų tinklo kūrimas priklauso nuo išorinių ir vidinių veiksnių.

Išoriniai veiksniai. Socialinių paslaugų poreikių ir tinklo plėtojimui įtakos turi politiniai veiksmai ir pokyčiai, veikiantys socialinės apsaugos politiką Lietuvoje, Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys socialinę apsaugą. 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojęs įstatymas didelį dėmesį skiria socialinių paslaugų infrastruktūrai, efektyvesniam socialinės globos organizavimui, paslaugų kokybei. Planavimo objektas yra socialinės paslaugos, kurias savivaldybė planuoja savo teritorijos gyventojams ir kurių teikimą finansuoja iš savo biudžeto bei valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.

Vidiniai veiksniai. Ekonominiu požiūriu Šiaulių rajonas turi keletą strateginių pranašumų: gera geografinė padėtis, jis supa vieną iš didžiausių Lietuvos miestų, turinčių ekonominio – socialinio vystymosi potencialą, miestą kertantys ar netoli jo praeinantys strategiškai svarbūs keliai – ne tik yra svarbus bendrosios infrastruktūros elementas, bet ir gali būti rajono ekonominės veiklos traukos centru. Dalis gyventojų gyvena vienkiemiuose ar mažuose kaimuose, bei miestų ir miestelių tipo gyvenvietėse. Tai vienas iš svarbesnių veiksnių, padedantis vystyti traukos centrus svarbesnėms investicijoms. Nemažas rajono privalumas yra veikli ir stabili savivalda. Tačiau rajone kaip ir visoje respublikos daugiau dėmesio reikalauja senstanti visuomenė, keičiasi požiūris į šeimą (vis daugiau žmonių gyvena kartu neįregistravę santuokos), didėjanti bedarbystė, paribio žmonių skaičiaus augimas, gyventojų migracija, nedarnios šeimos, skyrybos sukelia įvairių problemų - nuo vaiko teisių pažeidimo iki smurto šeimoje.

4.3. Kiti rodikliai

Kaip ir kitų šalies savivaldybių, Šiaulių rajono savivaldybės gyventojų socialinių paslaugų poreikį sąlygoja panašūs veiksniai:

Gyventojų migracija. Statistikos departamento duomenimis 2013 metais iš Lietuvos išvyko 40,4 tūkst. gyventojų,  atvyko 23,7 tūkst. Gyventojų skaičius rajone kaip ir visoje Lietuvoje ir toliau mažėja. Jei 2011 m. pradžioje rajone gyveno 47052 žmonės, tai 2013 m. – 42748 t. y. 4304 gyventojais mažiau. Statistikos departamento duomenimis 2013 m. į rajoną atvyko 1577 asmenys, išvyko – 1893. Migracijos saldo – 316 asmenys (neigiamas tarptautinis saldo rodiklis). Pagal statistikos departamentą, gyventojų skaičius Lietuvoje mažėjo dėl 2 priežaščių: 61 proc. sudarė neigiama neto tarptautinė migracija, 39 proc. – neigiama natūrali kaita (mirė 10,7 tūkst. daugiau žmonių, nei gimė kūdikių).

Visuomenės senėjimas. Lietuvoje kaip ir visose ES valstybėse narėse kasmet vis didesnę dalį sudaro pagyvenę, t. y. 60 ir vyresnio amžiaus žmonės, kas sukelia daug socialinių ir ekonominių problemų. Senyvo amžiaus asmenys – viena iš pagrindinių socialinių paslaugų gavėjų grupė. Sparčiai senstant visuomenei, darbingo amžiaus gyventojams tenka išlaikyti vis daugiau senyvo amžiaus žmonių, išaugo socialinių paslaugų poreikis tiek ilgalaikei (trumpalaikei) socialinei globai, pagalbos į namus bei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugoms asmenims (šeimoms) patyrusiems socialinę riziką, poreikis medicininės priežiūros plėtrai. Socialinių paslaugų teikimas senyvo amžiaus asmenims padeda pasirūpinti savimi, tenkinti kasdieninius poreikius, pagerina gyvenimo kokybę, didina savarankiškumą, galimybes, užtikrina žmogaus socialinį saugumą.

Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje kas trečias Lietuvos gyventojas bus pagyvenęs žmogus. 2013 metų pabaigoje rajone buvo 9837 pensinio amžiaus gyventojai (kas sudaro 23,01 proc. visų rajono gyventojų).

Negalia. Tai dar viena labiausiai pažeidžiamų asmenų grupė, reikalaujanti institucinės pagalbos. Įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos tikslus, svarbu teikti paslaugas neįgaliesiems ir jų šeimoms, užtikrinti lygias galimybes jiems dalyvauti visose gyvenimo srityse. Neįgaliųjų skaičius kasmet kinta (Socialinės paramos skyrius neturi galimybės pateikti realaus jų skaičiaus). Vaikų su negalia skaičius stabilus – 312 vaikų. 2013 metais vidutiniškai 723 rajono gyventojams nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis ir 1090 asmenų – specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Vidutiniškai per mėnesį šalpos išmokas gavo 3120 neįgaliųjų (apie 7 proc. visų Šiaulių rajono gyventojų). Šalpos išmokų gavėjų skaičius didėja. Negalia priverčia žmogų ieškoti pagalbos, kas įgalina savivaldybę spręsti teikiamų paslaugų įvairovės bei jų kokybės klausimus. Neįgaliesiems teikiamos socialinės paslaugos bendruomenėse padeda sėkmingiau integruotis į visuomenę, tačiau paslaugų tinklas rajone nėra pakankamai išplėtotas. Aktyviai veikia visuomeninės organizacijos, tačiau aktyvesniam bendravimui reikalingi dienos centrai, kur būtų organizuojamas neįgaliųjų užimtumas, tarpusavio pagalbai gauti galėtų rinktis socialiai pažeidžiamos šeimos, vieniši bei senyvo amžiaus asmenys. 2013 m. pabaigoje šios iniciatyvos ėmėsi VšĮ „Senolių namai“, pasiūlydami paslaugas neįgaliesiems bei senyvo amžiaus asmenims, organizuodami dienos socialinės globos paslaugas. 26 rajono gyventojams buvo suteiktos laisvalaikio organizavimo, užimtumo, darbinių įgūdžių ugdymo bei palaikymo paslaugos. Šios paslaugos teikimas tęsiama ir 2014 metais. 

Alkoholio, narkotinių ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimas bei psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta. Šie veiksniai lemia vaikų, suaugusių asmenų ir šeimų priskyrimą asmenų patyrusių socialinę riziką grupei. Šeimų, auginančių vaikus, įrašymą į socialinės rizikos šeimų apskaitą, tvarko Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.  Daugėja atvejų, kai socialinės rizikos šeimoje augantiems vaikams nustatoma institucinė globa. Tai daroma kraštutiniais atvejais, kai namuose vaikui darosi nesaugu, tėvai nebesugeba tinkamai jais pasirūpinti, naudojama psichologinė, fizinė bei seksualinė prievarta. Šiose šeimose dauguma darbingo amžiaus tėvų yra bedarbiai, neregistruoti darbo biržoje, dėl ko ne visos šeimos turi teisę į socialinę piniginę paramą. Šiai grupei priklausančių asmenų yra kiekvienoje seniūnijoje ir kiekvienoje jų ieškoma pagalbos būdų. Priklausomybių (alkoholiui bei psichotropinėms medžiagoms) problemą rajone padeda spręsti VšĮ „Agapao“ reabilitacinis centras ir VšĮ „Eterna Vita“. Šių įstaigų tikslas – sugrąžinti asmenį, priklausomą nuo alkoholio bei psichotropinių medžiagų į pilnavertį socialų gyvenimą. 

Nedarbas. 2013 metais toliau didėjo ekonomikos nuosmukis. Šiaulių darbo biržos duomenims 2013 metų pabaigoje nedarbas gruodžio mėnesį siekė 11,6 proc. (moterų – 12,7 proc., vyrų – 10,6 proc., jaunimo iki 25 metų amžiaus – 6,7 proc.). 2013 metų pabaigoje buvo įregistruota 3035 bedarbiai (7,1% visų rajono gyventojų). Nedarbas siejamas su asmens ir jo šeimos negalėjimu apsirūpinti pirmo būtinumo prekėmis (maistu, rūbais, apmokėti būsto komunalines paslaugas). Finansinis nepajėgumas susijęs su negalėjimu apmokėti gydytojo paslaugų ir kt.

Kiti asmenys ir jų šeimos, patyrę socialinę riziką. Be aukščiau išvardintų socialinių paslaugų gavėjų grupių, savivaldybėje būtų galima išskirti dar vieną grupę – skurdžiai gyvenantys asmenys, netekę darbo, neturintys pajamų, praradę darbinius įgūdžius bei poreikį švariai gyventi (elgetaujantys, valkataujantys, benamiai, asmenys įsitraukę į nusikalstamą veiklą, smurtautojai ir patyrę smurtą, iš dalies ar visiškai netekę gebėjimų savimi pasirūpinti asmenys). Jiems reikalinga ne tik psichologo pagalba, prarastų socialinių įgūdžių atkūrimas ir įtvirtinimas, bet ir būstas bei kita parama. Kadangi rajono ribos šliejasi su Šiaulių miesto ribomis, didžioji dalis paribio žmonių įsilieja į miesto gyventojų gretas, taip palengvindami savivaldybei iškilusių problemų sprendimą. Šiuo metu paslaugų tinklas šiai asmenų grupei rajone nėra sukurtas.

2013 m. pradžioje pasirašyta trumpalaikės socialinės globos paslaugų pirkimo sutartis su Lietuvos krikščionišku labdaros ir gailestingumo fondu „Samarija“, kuris sėkmingai teikė paslaugas socialiai remtiniems bei suaugusiems socialinės rizikos asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos ar laikinai negalintiems ja naudotis. 2013 m. šios paslaugos buvo suteiktos 3 rizikos grupės asmenims. Tai palengvino situaciją ypač šaltuoju metų laiku, nes paprastai šie asmenys bando glaustis gydymosi įstaigose, namų šildymo trąsose, keldami pavojų sau ir aplinkiniams.

Tačiau ne visus tenkino įstaigos keliami reikalavimai, patvirtintos taisyklės. Ypač poreikis šioms paslaugoms pasireiškė 2014 metų pradžioje (net 8 rizikos grupės asmenims buvo suteikta galimybė gyventi šioje įstaigoje). Tačiau rajone yra ir kita socialiai pažeidžiamų asmenų grupė – asmenys, turintys psichikos sutrikimų. Šiems asmenims reikalinga nuolatinė priežiūra šeimoje arba globos įstaigoje. Asmenys, priklausantys šiai grupei dažniausiai būna vieniši, artimieji jų atsisako arba nesugeba teikti reikalingos veiksmingos pagalbos. Sprendžiant jų apgyvendinimo problemas, iš dalies padeda Kuršėnų ir Meškuičių ligoninės bei Šiaulių ligoninės Psichiatrijos ligoninė. Atsižvelgiant į specifinį susirgimą, planuojama 2014 metais pirkti paslaugas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninėje, kuri tenkina psichikos ir proto negalią turinčių asmenų poreikius, teikia priežiūros ir slaugos paslaugas, kol sprendžiamas  asmens apgyvendinimo globos įstaigoje klausimas arba pagerėja asmens sveikatos būklė ar situacija šeimoje ir jis gali grįžti į savo namus. Neįgalieji už teikiamas paslaugas mokės 80 proc. savo pajamų, likusią dalį kompensuos savivaldybė iš savo ar valstybės biudžeto.

Skurdas yra glaudžiai susijęs su socialine atskirtimi. Tai kompleksinis reiškinys, atspindintis tikrą asmens ar grupės asmenų negalėjimą ar nesugebėjimą naudotis visuomenės sukurtomis gėrybėmis, dalyvauti darbinėje veikloje, bendruomenės gyvenime. Siekiant mažinti asmens socialinę atskirtį, skiriamos vienkartinės išmokos, toliau buvo vykdoma maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programa, kuri pradėta įgyvendinti 2006 m. 2013 m. minėta programa vyko kovo – lapkričio mėnesiais. Paramą vidutiniškai gavo 8270 rajono gyventojų (1730 gyventojų mažiau nei 2012 metais). Galima manyti, kad šiek tiek gerėja gyventojų materialinė padėtis, gal būt dalis tampa sąmoningesni – informuoja apie įsidarbinimą, gaunamas pajamas bei kitus pokyčius. Taip pat mažėjimui turi įtakos ir gyventojų migracija.

2014 m. parama maisto produktais bus skiriama iš naujai įsteigto Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Už šios paramos administravimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

2 lentelė

Metai	Gavėjų skaičius
2007	7311
2008	5480
2009	10750
2010	12040
2011	11090
2012	10000
2013	8270

(Šaltinis: Socialinės paramos skyrius)

Dėl bedarbystės, nenoro dirbti nemažėjo besikreipiančių dėl socialinės paramos (socialinių pašalpų bei būsto šildymo išlaidų kompensacijų, paramos mokiniams) gavėjų skaičius.

Duomenys apie 2011–2013 m. suteiktą piniginę socialinę paramą šeimoms:

3 lentelė

Eil. Nr	Išmokos pavadinimas	2011 m.		2012 m.		2013 m.
		Gavėjų sk.	Išlaidos Lt	Gavėjų sk.	Išlaidos Lt	Gavėjų sk.	Išlaidos Lt
1	Socialinė pašalpa	6553	9711846	7750	9760587	6455	9017802
2	Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompens.	4230	1441299	4589	2128204	4482	1860386
2.1	Išlaidos būstui šildyti (šilumą tiekiant centralizuotai)	2328	859657	2289	1169659	2204	996325
2.2	Išlaidos būstui šildyti (kt. energijos gijos ir kuro rūšims)	1842	335672	2216	648399	2177	587296
2.3	Išlaidos geriamam vandeniui ir nuotėkoms)	1833	56241	2033	92815	2037	101603
2.4	Išlaidos karštam vandeniui	1596	189729	1568	217331	1417	175162
3	Laidojimo pašalpa	601	625040	595	618800	602	626080

(Šaltinis: Socialinės paramos skyriaus 2013 metų veiklos ataskaita)

Per 2013 metus socialinių pašalpų išmokėta už 901 7802 Lt 6455 gavėjams. Vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 3 783 gyventojai (apie 8,82 proc. visų Šiaulių rajono gyventojų). 2012 m. vidutinis socialinės pašalpos gavėjų skaičius per mėn. buvo 4 054. Šiaulių rajone vidutiniškai per mėnesį vienam socialinės pašalpos gavėjui buvo mokama 198,63 Lt dydžio socialinė pašalpa. (2012 m. – 200,65 Lt).

Palyginti su 2012 m., socialinėms pašalpoms 2013 m. išleista 742 785 Lt mažiau, gavėjų skaičius sumažėjo 1 295 gavėjais (išlaidos ir gavėjai sumažėjo 7,6 proc. ir 16,7 proc.). Gavėjų skaičiaus ir lėšų mažėjimą įtakojo nuo 2013-01-01 įsigaliojęs naujas piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.

Socialinės pašalpos gavėjų kaita per 2011–2013 metus

Socialinei pašalpai mokėti panaudotų lėšų kaita per2011–2013 metus

Laidojimo pašalpų gavėjų kaita per2011–2013 metus

Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijos 2013 metais palyginus su 2012 metais taip pat sumažėjo 267 818 Lt, o gavėjų skaičius 107 gavėjais (išlaidos ir gavėjai sumažėjo 12,6 proc. ir 2,3 proc.).

Kompensacijų už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį gavėjų kaita per 2011–2013 metus.

Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų karštam ir šaltam vandeniui kompensacijų lėšų kaita

2011–2013 metais

Nuo 2014-01-01 Šiaulių rajono savivaldybė kaip ir visoje Lietuvoje pradėjo vykdyti savarankiškąją funkciją (socialinių pašalpų mokėjimą), kurią įgyvendinant bus siekiama:

1.   viešumo, bendruomenės aktyvumo dalyvaujant piniginės socialinės paramos teikime;

2.   glaudesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo;

3.   išsamesnės ir detalesnės individualių atvejų analizės;

4.   visuomenės požiūrio pokyčio;

5.   sąmoningumo ir nepakantumo piktnaudžiaujant pinigine parama;

6.   paramos gavėjų atsakomybės;

7.   taiklesnės ir skaidresnės piniginės socialinės paramos, kuri būtų teikiama tiems, kuriems

jos labai reikia, kai asmuo yra išnaudojęs visus teisėtus kitus gavimo būdus.                              

5. Esamos socialinių paslaugų infrastruktūros savivaldybėje analizė

Socialinių paslaugų tinklą rajone sudaro stacionarios ir nestacionarios paslaugų įstaigos, o poreikis paslaugoms rajone kaip ir visoje šalyje vis didėja. Savivaldybėje veikiantis socialinių paslaugų tinklas, formuojantis ir koordinuojantis socialinių paslaugų pasiūlą, nėra pakankamai išplėstas. Paslaugas rajone teikia biudžetinės, viešosios įstaigos, seniūnijos ir nevyriausybinės organizacijos.

4 lentelė

Socialinių paslaugų įstaigos tipas pagal žmonių socialines grupes	Socialinių paslaugų įstaigos pavadinimas	Pavaldumas	Vietų (gavėjų ) skaičius
			Iš viso	Iš jų finansuojamų savivaldybės
Socialinės globos namai	Kuršėnų vaikų globos namai Aukštelkės socialinės globos namai	Savivaldybės    biudžetinė įstaiga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	76 255	53 10
Šeimynos	Kairių šeimyna „Giliukas“ ___________________ Balčiūnų šeimyna „Aušrinė“ ___________________ Volosovų šeimyna „Fiesta“	Viešasis juridinis asmuo	12 12 12	12 12 12
Laikino gyvenimo namai	1. Labdaros ir paramos fondas „Agapao“ 2. VšĮ „Eterna Vita“ 3. Lietuvos krikščioniškas labdaros ir gailestingumo fondas „Samarija“	NVO Viešoji įstaiga NVO	22 18 15	- - 3
Dienos socialinės globos centras	VšĮ „Senolių namai“	Viešoji įstaiga	20	26
Savarankiško gyvenimo namai (padalinys)	VšĮ „Senolių namai“	Viešoji įstaiga	15	2
Socialinės priežiūros centrai	1. VšĮ „Senolių namai“  (Krizių centras) 2. Lietuvos krikščioniškas labdaros ir gailestingumo fondas „Samarija“ 3. Lietuvos krikščioniško fondo Ginkūnų vaikų dienos centras	Viešoji įstaiga NVO NVO	22 15 20	- 3 9
Bendruomeninės įstaigos	Šiaulių rajono neįgaliųjų draugija Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Šiaulių r. skyrius Kuršėnų miesto ir Šiaulių rajono žmonių, sergančių cukriniu diabetu klubas „Venta“ Šiaulių rajono neįgaliųjų sporto klubas „Atgaiva“	NVO NVO NVO NVO	239 285 50 21
Kitos socialinių paslaugų įstaigos (BĮ Šiaulių r. savivaldybės Socialinių paslaugų centras, socialinės paramos skyrius, VTAS ir kt.)	BĮ Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras: - pagalba į namus; - spec. transporto paslauga; -                    techninės pagalbos priemonės; - bendrosios soc. paslaugos _____________________ Socialinės paramos skyrius ______________________ Vaiko teisių apsaugos skyrius _____________________ VšĮ „Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims“ ______________________ VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės globos skyrius VšĮ Kuršėnų ligoninės globos skyrius	Šiaulių r. savivaldybės administra cija Šiaulių r. savivaldybės administra cija __ Viešoji įstaiga Šiaulių r. savivaldybė Šiaulių r. savivaldybė	125 107 595 7100 21 24 10	21 darbuotojas (bendravimas, konsultavimas, atstovavimas) 10 etatų 6 etatai 8 (su vidutine negalia) 24 10

Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus dokumentai. (Lentelė užpildyta pagal Socialinių paslaugų kataloge (Žin., 2006, Nr. 43-1570) numatytas socialinių paslaugų įstaigas.

Socialinių paslaugų infrastruktūra rajone minimali. Stacionarios socialinės paslaugos daugiausia teikiamos tėvų globos netekusiems vaikams bei senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims, tačiau trūksta nestacionarių paslaugų šeimoms, auginančioms vaikus, tiems patiems senyvo amžiaus bei įvairią negalią turintiems asmenims, smurtą šeimose patyrusioms moterims.

Socialines paslaugas teikia ir kitos savivaldybės švietimo, sveikatos įstaigos, kurių pagrindinė veikla nėra socialinių paslaugų teikimas: rajono ligoninės, darželiai, Pedagoginė – psichologinė tarnyba ir kt. Čia dirbantys socialiniai darbuotojai rūpinasi mokyklų nelankančiais, turinčiais elgesio problemų vaikais, kurie dažniausiai yra iš šeimų, patyrusių socialinę riziką. 2012 metų pabaigoje Bridų k. veiklą pradėjusi VšĮ „Senolių namai“, teikia mišrias socialines paslaugas. Savarankiško gyvenimo namų paslaugomis pasinaudojo 2 rajono gyventojai, 2014 metais planuojamos dar dvi papildomos vietos. Socialinės globos padalinyje (20 vietų) ir Krizių centras (22 vietos). Įstaigos tikslas – tapti pirmaujančia įstaiga Šiaulių regione, teikiančia aukštos kokybės socialines paslaugas.

5.1. Socialinių paslaugų infrastruktūros išdėstymas ir socialinių paslaugų teikimo savivaldybėje pakankamumo lygis

Socialinių paslaugų plėtrą lemia socialinių paslaugų poreikis, pasiūla, kliento ar savivaldybės galimybė mokėti už paslaugas. Poreikis priklauso nuo savivaldybėje gyvenančių žmonių demografinės situacijos, jų amžiaus, neįgalumo, sveikatos būklės, turimų socialinių problemų, vienišų žmonių dalies ir kt. Dėl problemų sprendimo, informacijos, pagalbos suteikimo, krizių atvejais rajono gyventojai dažniausiai kreipiasi į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinius darbuotojus, kurie pagal savo kompetenciją padeda sunkiose situacijose atsidūrusiems gyventojams. Jeigu asmeniui (šeimai) nepakanka bendrųjų socialinių paslaugų arba paaiškėja, kad socialines paslaugas tikslinga teikti socialinių paslaugų įstaigose, gyventojai nukreipiami į atitinkamas institucijas. Be abejo, būtų labai puiku, jei centrai būtų kiekvienoje seniūnijoje, socialinių paslaugų teikėjai būtų arčiau gyventojų, didėtų teikiamų paslaugų plėtra ir gerėtų jų kokybė. Tačiau šiuo metu kurti socialines įstaigas nėra galimybių, todėl šiandien, įvertinus savivaldybės finansines galimybes, paslaugos yra perkamos. Savivaldybėje teikiamos:

1.   Bendrosios socialinės paslaugos (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstova –

vimas, transporto organizavimas, sociokultūrinės paslaugos, kitos socialinės paslaugos);

2.   Specialiosios socialinės paslaugos:

2.1.  socialinė priežiūra (pagalba į namus, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose,

socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas);

2.2.  Socialinė globa (dienos socialinė globa, trumpalaikė socialinė globa ir ilgalaikė socialinė

globa).

Bendrosios socialinės paslaugos - labiausiai prieinamos paslaugos, kurias teikia savivaldybės institucijos, Socialinių paslaugų centro, Socialinės paramos skyriaus bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, seniūnijų socialiniai darbuotojai ir kt.

Rajone turimų socialinių paslaugų įstaigų pastatai atitinka higienos normas, saugumo ir technikos reikalavimus, pritaikytos neįgalių žmonių poreikiams, tačiau šių įstaigų skaičius dar yra nepakankamas patenkinti rajono gyventojų poreikius.   

Vienas pagrindinių socialinių paslaugų teikėjų – BĮ Socialinių paslaugų centras, įsikūręs Vilniaus g. 263, Šiaulių mieste. Jame 2013 m. dirbo 21 darbuotojas, iš jų – 17 lankomosios priežiūros darbuotojų. Pagal išsilavinimą – 5 darbuotojai turi aukštąjį universitetinį, 6 – aukštąjį neuniversitetinį, kiti – vidurinį išsilavinimą. Centras tenkina senyvo amžiaus ir suaugusių asmenų su negalia poreikius, teikdamas bendrąsias socialines paslaugas ir specialiąsias socialines paslaugas. Specialiojo transporto paslauga 2013 m. buvo teikiama rajono gyventojams vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. T-323. Šią paslaugą gavo 107 asmenys. Mokamos transporto paslaugos buvo suteiktos vienam asmeniui.

2013 metais mokamos pagalbos į namus paslaugas, vidutiniškai buvo suteiktos 77 asmenims (į savivaldybės biudžeto sąskaitą įnešta 12 236 Lt). Pagalbos į namus paslaugos teikiamos asmenims, kurie dėl amžiaus, neįgalumo, šeimyninės padėties negali savimi pasirūpinti bei siekiant asmenį išlaikyti toje pačioje, jam įprastoje aplinkoje. 2013 m. paslauga buvo suteikta 125 asmenims. 

Pagalbos į namus paslaugos gavėjai pagal seniūnijas

5 lentelė

Eil. Nr.	Seniūnija	Darbuotojų sk.	Lankomų asmenų sk.	Tame skaičiuje moka už paslaugas
1.	BUBIŲ	2	13	8
2.	GRUZDŽIŲ	2	19	10
3.	KAIRIŲ	1	5	2
4.	KURŠĖNŲ MIESTAS	6	48	35
5.	KURŠĖNŲ K. S.	2	13	8
6.	MEŠKUIČIŲ	1	4	4
7.	RAUDĖNŲ	1	8	1
8.	ŠAKYNOS	1	11	9
9.	GINKŪNŲ, KUŽIŲ IR ŠIAULIŲ K. S.	1	8	6
	IŠ VISO:	17	129	83

(Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras)

2013 metais paslaugos buvo suteiktos 534 neįgaliems rajono gyventojams. Iš jų: techninės pagalbos priemonėmis aprūpinti – 378 asmenys, specialaus transporto paslauga suteikta – 83 asmenims, pagalbos į namus paslaugos – 73 neįgaliesiems.

Ilgalaikė/trumpalaikė socialinė globa teikiama nesavarankiškiems ir iš dalies savarankiš- kiems pensinio amžiaus bei suaugusiems neįgaliems asmenims. 2013 metais šias paslaugas gavo 130 rajono gyventojų. Rajone šias paslaugas teikia VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės (24 vietos), Kuršėnų ligoninės (10 vietų) globos skyriai (atitinkamai paslaugas gavo 40 ir 23 asmenys), VšĮ „Senolių namai“ Socialinės globos padalinys (20 vietų) ir Lietuvos krikščioniškas labdaros ir gailestingumo fondas „Samarija“ (15 vietų). Prioritetai teikiami vienišiems, neturintiems artimųjų. Meškuičių palaikomojo gydymo ir Kuršėnų ligoninių globos skyriuose žmonių kaita minimali, nes gyvenantieji atsisako vykti į globos namus kituose regionuose. Dauguma jų  neturi gyvenamosios vietos bei artimųjų. Iš savivaldybės biudžeto Meškuičių ir Kuršėnų ligoninių globos skyriams buvo skirta – 109770,54 Lt (paslaugos suteiktos 63 įvairaus amžiaus asmenims). Regioninėse socialinės globos įstaigose paslaugos buvo suteiktos 67 asmenims – 66 suaugusiems asmenims ir vienam vaikui su sunkia negalia (iš savivaldybės biudžeto skirta 182146,73 Lt). Socialinės globos paslaugos gali būti teikiamos ir namuose asmenims su sunkia negalia, tačiau minėta paslauga rajono savivaldybės gyventojams neteikiama (nebuvo poreikio).

Rajono savivaldybės teritorijoje veikia Aukštelkės socialinės globos namai (255 vietos), priklausantys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Tai įstaiga asmenims, turintiems proto ir psichikos negalią. 2013 metais šioje įstaigoje paslaugų teikimas  buvo finansuotas 10 rajono neįgaliųjų.

BĮ Kuršėnų vaikų globos namai – biudžetinė savivaldybės įstaiga, kurios veiklos kryptis – teikti kokybiškas socialines paslaugas, užtikrinti vaikų priežiūrą, sukurti tokią aplinką, kurioje jie galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, formuoti pilnavertę asmenybę. 2013 metais patvirtinta 59,1 etato, užimti 52. Dirbo 12 socialinių darbuotojų ir 12 socialinių darbuotojų padėjėjų. 3 socialiniai pedagogai, 1 – psichologas. Vaikai patenka į globos namus, kai pripažįstama, kad tėvai nepajėgia užtikrinti išlaikymo arba šeimoje vaikui gyventi darosi nesaugu. Vaikai būna socialiai apleisti, jiems būdingas menkas savęs vertinimas, jie turi skaudžią ir iškreiptą gyvenimo patirtį. Šias ir kitas problemas sprendžia 34 darbuotojų komanda, tiesiogiai dirbanti su vaikais. Iš savivaldybės biudžeto ir vaiko globos išmokos dalies finansuojamas išlaikymas 38 vaikams. 2013 metais iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 300 tūkst. litų.

Rajone registruotos trys šeimynos: Kairių šeimyna „Giliukas“, Balčiūnų šeimyna „Aušrinė“ bei Volosovų šeimyna „Fiesta“– pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės viešieji juridiniai asmenys, kurių veiklos tikslas – užtikrinti globojamų (rūpinamų) vaikų teisių ir įstatymų ginamų interesų įgyvendinimą ir apsaugą, suteikiant šiems vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei bei socialinei raidai ir tokią šeimos aplinką, kokios reikia jų gerovei, kad tinkamai pasirengtų savarankiškai gyventi šeimoje ir visuomenėje. Iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 61000 Lt.

Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga teikiama šeimoms, patyrusioms socialinę riziką, auginančioms vaikus. Šeimų apskaitą vykdo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS), dirba su šeimomis 11 socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis, kurie yra įdarbinti seniūnijose, arčiau paslaugos gavėjų. Visi sėkmingai įgiję reikiamą išsilavinimą. Naujasis modelis pasiteisina, tačiau ne visada pavyksta sėkmingai išspręsti šeimą kamuojančią problemą. Šeima – pirmoji institucija užtikrinanti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, formuojanti vertybes ir elgesio modulius. Vaikai, matydami nesantaiką, tėvų girtavimą, stokodami tėvų dėmesio, tinkamos priežiūros linksta į įvairius nusikaltimus. Operatyviam darbui vykdyti nepakanka žmogiškųjų išteklių (teritoriniu atžvilgiu ši problema itin aktuali Kuršėnų ir Šiaulių kaimiškosioms seniūnijoms), galimybes gerinti darbo kokybę riboja darbuotojų įvardintos problemos:

1.                Nesaugios darbo sąlygos šeimose, kuriose vartojamas alkoholis, smurtaujama, yra psichikos ligonių. Kyla grėsmė užsikrėsti pavojingomis ligomis (tuberkulioze, niežais, pedikulioze);

2.                Iš socialinių darbuotojų laukiama greitų rezultatų, nors yra šeimų, kurios nepripažįsta savo problemų, nenori keisti esamos situacijos, nesutinka, kad būtų teikiamos socialinės paslaugos;

3.                Nėra krizių centro, teikiančio trumpalaikę socialinę globą, skirtą apgyvendinti vyrus arba moteris su vaikais, kurie dėl artimųjų prievartos ar kitų priežaščių pakliuvo į krizinę situaciją ir negali gyventi savo namuose arba to reikalauja krizinės situacijos sprendimas vaiko gerovės naudai. Tokios trumpalaikės socialinės globos trukmė turėtų būti 3-6 mėn. (VšĮ „Senolių namai“ Krizių centro teikiama laikino apnakvindinimo paslauga motinoms su vaikais   neatitinka realios situacijos, nes trijų dienų laikotarpio problemai išspręsti nepakanka).

4.                Darbuotojai neturi transporto priemonių, todėl sunku planuoti pagalbą socialinę riziką patyrusioms šeimoms, nes tiek paslaugos teikimo dažnumas, tiek paslaugos teikimo trukmė priklauso ne nuo šeimos poreikio, o nuo galimybės nuvykti į šeimą ir laiku suteikti reikiamas paslaugas.

Dažna socialinės rizikos grupei priklausanti šeima gyvena skurde, nesidomi bendruomenės gyvenimu ir nedalyvauja jokioje veikloje. Darbuotojai siekia motyvuoti suaugusius šeimos narius vengti žalingų įpročių, tinkamai rūpintis vaikais. 2013 m. darbas buvo vykdomas su 170 šeimų, kuriose augo 369 vaikai. Rajone nėra sukurtas vieningas socialinės paramos vaikams ir šeimoms tinklas, trūksta kaimo bendruomenių aktyvumo, nevyriausybinių organizacijų ir piliečių bendradarbiavimo, siekiant apginti vaikų interesus.

Savivaldybė siekdama padėti vaikams augantiems šeimose, patyrusiose socialinę riziką, dienos užimtumo (socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas) paslaugas Ginkūnų vaikų dienos centre finansavo vidutiniškai 9 vaikams. Iš savivaldybės biudžeto šiai paslaugai finansuoti buvo skirta 10270 Lt.

6 lentelė

Eil. Nr.	Pavadinimas	2011 m.	2012 m.	2013 m.
1.	Socialinės rizikos šeimos	177	171	170
2	Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose	403	374	369
3.	Vaikų, netekusių tėvų globos (rūpybos), tame skaičiuje per metus)	288 (43)	243 (27)	2314 (47)
3.1. 3.1.1.	Iš jų: institucinė globa (tame skaičiuje per metus): - savivaldybės (Kuršėnų vaikų globos namai)  - valstybinėse (Šaltinis, Venta)	98 (22) 75+11 12	91 (23) 77 1	94 (23) 19 -
3.2.	Vaikų, globojamų šeimose, skaičius (tame skaičiuje per metus)	163 (20)	170 (20)	181(19) (12)
3.2.1.	Šeimų, globojančių vaikus, skaičius	136	143	143
3.3.	Šeimynose globojamų vaikų skaičius	27	32	36
3.3.1.	Šeimynų skaičius	3	3	3
4.	Įvaikintų vaikų skaičius	2	3	2
5.1.	Įvaikintų LR piliečių (vaikų) skaičius	1	3	2
5.2.	Įvaikintų užsienio piliečių (vaikų) skaičius	1	1	-

(Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys)

7 lentelė

Eil. Nr.	Seniūnija	Socialinių darbuotojų su rizikos šeimomis sk.	Socialinės rizikos šeimų, esančių VTAS apskaitoje, skaičius		Vaikų skaičius šiose šeimose
			2012 m.	2013 m.	2012 m.	2013 m.
1.	Kuršėnų miestas	1	30	32	62	53
2.	Kuršėnų k. seniūnija	1	16	18	77	62
3.	Kužių seniūnija	1	9	9	22	19
4.	Raudėnų seniūnija	1	13	11	23	18
5.	Šakynos seniūnija	1	12	12	45	45
6.	Gruzdžių seniūnija	1	18	21	52	29
7.	Meškuičių seniūnija	1	16	9	37	21
8.	Kairių seniūnija	1	12	16	27	40
9.	Ginkūnų seniūnija	1	13	10	24	18
10.	Šiaulių k. seniūnija	1	16	22	42	51
11.	Bubių seniūnija	1	14	10	33	21

(Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos seniūnijų duomenys)

VšĮ „Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims“, kurio vienas iš dalininkų yra savivaldybė. Centras vykdo sutrikusio intelekto asmenų integraciją į visuomenę, didina jų savarankiškumą.

Teikiamos paslaugos: informavimas, konsultavimas, atstovavimas, laisvalaikio organizavimas, maitinimo organizavimas, asmeninės higienos paslaugų organizavimas, kasdieninio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas, darbinių įgūdžių ugdymas, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto organizavimas ir kt. Tikslinė grupė 2013 m. – 24 jaunuoliai. Iš jų: 16 su sunkia negalia, 8 – su vidutine. Metų bėgyje trys jaunuoliai su sunkia negalia atsisakė teikiamų paslaugų. Su tiksline grupe dirba visi centro darbuotojai. Socialinės globos paslaugas teikia socialinio darbuotojo padėjėjai ir užimtumo specialistas. 2013 metais centras paruošė ir įgyvendino tris projektus: „Trauklapiai ir elektra“ – tęstinis projektas (18 817,76 Lt iš ES skirtų lėšų). Suorganizuota 7 dienų stovykla kartu su savanoriais, paruoštas šokis – perfomansas, per kurį buvo išreikštas pozityvus požiūris į proto negalios asmenis. Projektą „Darni kaiminystė“ (tęstinis projektas) finansuotas iš savivaldybės Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Už šias lėšas nupirkta kineziterapijos priemonių, suteiktos sociokultūrinės paslaugos. Projeką „Nebebūsim kurmiais“ finansavo savivaldybės Jaunimo reikalų taryba.

Už gautas lėšas – 2 520,00 litų buvo suorganizuota vienos dienos „išgyvenimas“ gamtoje, praktiniai meno terapijos mokymai ir gerumo akcija „Gėrio angelų tinklas“. Socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje projektui skirta 45000,00 litų. Dienos socialinės globos paslaugų finansavimui iš savivaldybės biudžeto 2013 metais buvo skirta 102513,67 litai, iš valstybės biudžeto – 140233,28 litai.

VšĮ „Agapao“ reabilitacinis centras. Tai socialinės – psichologinės reabilitacijos bendruomenė nuo narkotikų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomiems vyrams, kurios tikslas – padėti žmonėms, priklausomiems nuo narkotikų, alkoholio ir psichotropinių medžiagų integruotis į socialų gyvenimą. Reabilitacijos trukmė – 1 metai ir ilgiau. Vienu metu bendruomenėje gali gyventi 22 asmenys.

VšĮ „Eterna Vita“ – pagalba socialiai atstumtiems asmenims. Įstaiga veiklą vykdo nuo 2009 metų. Socialinės, psichologinės reabilitacijos bendruomenės specialistai teikia paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, o 2013 metais viešoji įstaiga atidarė vaikų dienos centrą, kuris šiemet šventė sėkmingą vienerių metų darbo sukaktį. Svarbu paminėti, kad VšĮ „Eterna Vita“ vaikų dienos centras yra vienintelis Kuršėnų mieste. Jame vaikams teikiama socialinė, pedagoginė bei psichologinė parama: vaikus maitiname, organizuojame jų laisvalaikį, ugdome pozityvų bei teisingą požiūrį į socialinę aplinką, visuomenę, sveiką gyvenimo būdą. Centras išlaikomas (darbuotojų atlyginimai, priemonės vaikų užsiėmimas, šildymas, įvairios buitinės paslaugos) privačių rėmėjų dėka. Vienu metu bendruomenėje gali gyventi 18 asmenų. VšĮ „Eterna vita“ yra socialinės – psichologinės reabilitacijos bendruomenė nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomiems asmenims. Reabilitacijos trukmė 12–18 mėn.

Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-137 patvirtintu Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašu, organizavo būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymą Šiaulių rajono neįgaliesiems. 2013 m. pritaikyti 3 būstai ir finansuota 6 liftų priežiūra. Būstų pritaikymui ir liftų, keltuvų eksploatacijai panaudota 60161.09 Lt. Iš valstybės biudžeto – 48128,86 Lt, iš savivaldybės biudžeto – 12032,23 Lt.

Bendrosios socialinės paslaugos rajone yra labiausiai prieinamos gyventojams. Jas teikia sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šiaulių rajono Viltis“, VšĮ „Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centras“, Šiaulių rajono neįgaliųjų draugija, Kuršėnų miesto ir Šiaulių rajono žmonių, sergančių cukriniu diabetu klubas „Venta“, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Šiaulių rajono komitetas, Lietuvos krikščioniškasis labdaros ir gailestingumo fondas „Samarija“, Šiaulių rajono neįgaliųjų sporto klubas „Atgaiva“, BĮ Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras, seniūnijų socialiniai darbuotojai bei Socialinės paramos skyriaus specialistai. Nevyriausybinės organizacijos yra vienos iš svarbiausių bendrųjų socialinių paslaugų teikėjos.

8 lentelė

Eil. Nr.	Nevyriausybinės organizacijos pavadinimas	Teikiamos paslaugos	Paslaugų gavėjų skaičius
1.	Kuršėnų miesto ir Šiaulių rajono žmonių, sergančių cukriniu diabetu klubas „Venta“	Žmonėms, sergantiems cukriniu  diabetu, ir jų šeimos nariams teikiama įvairi socialinė, metodinė pagalba, siekiant didinti jų savarankiškumą. Talkinant medikams, moko diabeto savikontrolės ir kt. Informuoja, konsultuoja, organizuoja kultūrines išvykas ir kt.	50
2.	Šiaulių rajono neįgaliųjų draugija	Padaliniai įkurti 8 seniūnijose. Jų lankytojai - neįgalūs vaikai, jaunuoliai, pensinio amžiaus ir socialiai remtini asmenys. Teikiamos informavimo, konsultavimo paslaugos, organizuojamos  sociokultūrinės, užimtumo paslaugos, aprūpinimas rūbais ir avalyne ir kt. Rajone veikia 4 ansambliai, dramos bei sporto būreliai. Visuose padaliniuose vyksta neįgaliųjų užimtumo amatais veikla (siuvimas, mezgimas, siuvinėjimas, rankdarbiai). Organizuotos išvykos po Lietuvą, lankėsi Estijoje bei Lenkijoje. Vykdoma projektinė veikla. Draugija vienija 434 narius. Paruošė ir teikė finansavimui socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą	239
3.	Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šiaulių rajono Viltis“	Paslaugų gavėjai – neįgalūs vaikai, jaunuoliai ir jų šeimos nariai. Teikiamos konsultavimo, atstovavimo, informavimo, darbinio užimtumo, ugdymo paslaugos, organizuojami kultūriniai renginiai, pagalbos grupės, stovyklos, organizuojamos transporto paslaugos,	34 (vidutinio ir sunkaus neįgalumo asmenys (60 narių)
4.	Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Šiaulių r. komitetas	Komitetas vienija 52 narius. Iš jų: 26 jaunimo atstovai. Savanoriai – 65, kurie padeda organizuoti akcijas, lanko senyvo amžiaus ir vienišus asmenis. Teikiamos konsultavimo, atstovavimo, informavimo paslaugos, humanitarinės pagalbos teikimas rūbais, techninės pagalbos priemonėmis  ir daiktais, socialinė pagalba vienišiems ir senyvo amžiaus asmenims, pirmosios pagalbos teikimo mokymai jaunimui, lankstinukų, atšvaistų dalijimas, savanorių  ir kita veikla. Už surinktas lėšas buvo paruoša 30 kalėdinių dovanėlių ir įteikta vienišiems asmenims. Vykdė maisto programą.	Paslaugos suteiktos 300 socialiai remtinų asmenų
5.	Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos sporto klubas „Atgaiva“	Klubas propaguoja neįgaliųjų kūno kultūrą ir sportą, taip padėdamas neįgaliesiems integruotis į visuomenę. Dalyvavo talkose „Darom“, „Auksiniai kiaušiniai“, Palangoje „Sportas visiems“ ir kt. Rezultatus vainikavo medaliai ir taurės. Paruošė ir įgyvendino socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą	Paslaugas gavo 21 asmuo

6. Savivaldybės galimybių teikti socialines paslaugas ir socialinių paslaugų poreikio įvertinimas

9 lentelė

Eil. Nr.	Socialinių paslaugų rūšys pagal žmonių socialines grupes	Asmenų (šeimų) skaičius, kuriems socialinių paslaugų poreikis		1000 gyventojų tenka vietų (Iš viso: 42748	Iš jų finansuojama savivaldybės
		įvertintas	nepatenkintas
1	2	3	4		6
1.	Ilgalaikė socialinė globa	96	-	0,56	24
2.	Trumpalaikė socialinė globa	34	1	0,60	26
2.	Dienos socialinė  globa institucijoje	50	-	0,79	34
3.	Dienos socialinė globa asmens namuose	paslauga neteikiama	-	-	-
4.	Apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose	3	1	0,05	2
5.	Pagalba į namus (BĮ Šiaulių r. savivaldybės Socialinių paslaugų centras)	127	2	2,92	125
6.	Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens (šeimos) namuose	170 socialinės rizikos šeimos	-	-	170
7.	Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas institucijoje	9	-	0,2	9
8.	Laikinas apnakvindinimas	paslauga teikiama motinoms ir vaikams (ne ilgiau kaip 3 paros)	-	-
9.	Bendrosios socialinės paslaugos: - transporto paslauga; - informavimas, konsultavimas tarpininkavi -vimas	107 7100	- -		107 -

(Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus dokumentai. Lentelė užpildyta pagal Socialinių paslaugų kataloge žmonių socialinėms grupėms numatytas socialinių paslaugų rūšis).

6.1. Savivaldybėje organizuojamų ir teikiamų socialinių paslaugų analizė

Šiaulių rajone socialinės paslaugos teikiamos socialinės rizikos šeimoms, auginančioms vaikus, vaikams su negalia ir jų šeimoms, likusiems be tėvų globos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms, socialinės rizikos suaugusiems asmenims ir jų šeimoms bei kitoms socialinėms asmenų grupėms.  Tačiau savivaldybėje nėra pakankamai išplėtotas paslaugų tinklas, kuris užtikrintų socialinių paslaugų įvairovę bei prieinamumą visoms socialinių paslaugų gavėjų grupėms (itin problematiška situacija su socialinės rizikos grupei priklausančiais asmenimis, neturinčiais būsto, pragyvenimo šaltinio, asmens dokumentų ir kt.). Ši problema paaštrėja, kai atsiranda sveikatos sutrikimų.

Tačiau galima teigti, kad gyventojai gauna nemažai paslaugų: bendrąsias socialines paslaugas (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, transporto paslaugas, sociokultūrines paslaugas bei kt.).

Iš specialiųjų socialinių paslaugų gyventojams yra teikiamos: pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, dienos socialinės globos paslaugos institucijoje, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose, trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos. Rajone neteikiamos dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose bei maitinimo organizavimo paslauga.

Paslaugos namuose ar nestacionariose socialinės globos įstaigose ne tik pagerina žmogaus gyvenimo kokybę, bet yra ekonomiškai naudingesnės, nes jos yra pigesnės nei globos paslaugos stacionariose globos įstaigose. Svarbu tai, kad žmogui sudaroma galimybė išlaikyti ryšius su artimaisiais bei bendruomenės nariais.

Rajone nėra įstaigos buvusiems nuteistiesiems, paribio žmonėms, kuriems reikia ne tik socialinių darbuotojų, psichologų pagalbos, socialiniams įgūdžiams atstatyti, bet ir būsto bei kitos paramos. Iš dalies šią problemą padeda spręsti LKLGF „Samarija“.

Socialinės paramos skyriaus specialistai, socialiniai darbuotojai siekia, kad socialinės paslaugos būtų teikiamos kuo didesniam gyventojų skaičiui, taip didindami jų galimybes dalyvauti bendruomenės gyvenime. Tačiau tai priklauso ir nuo finansinių galimybių.

2013 m. toliau tęsėsi socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektų atranka ir jų finansavimas. 2013 m. savivaldybės neįgaliųjų organizacijoms, veikiančioms neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, skirta 206000 litų (iš savivaldybės biudžeto – 20 600 Lt). Pateikta 10 projektų, kurių įgyvendinime dalyvavo 524 rajono neįgalieji (502 – suaugę neįgalūs asmenys, 10 neįgalių vaikų 12 – šeimos narių).   

Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams finansuoti planuojamos lėšos:

10 lentelė

Eil. Nr.	Lėšų naudojimo paskirtis	Iš viso (tūkst. litų)	Iš valstybės biudžeto (tūkst. litų)	Planuojamos lėšos iš savivaldybės biudžeto (tūkst. litų)
1	2	3	4	5
1.	Lėšų poreikis socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams finansuoti (po projektų vertinimo)	226,6	206,0	20,6
2.	Lėšų poreikis projektų administravimo išlaidoms (ne daugiau kaip 5 proc. projektams įgyvendinti prašomų valstybės biudžeto lėšų)	10,3	10,3	X
3.	Lėšų poreikis iš viso (1+2) (valstybės biudžeto lėšų poreikis negali viršyti Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuojamos valstybės biudžeto lėšų sumos)	236,9	216,3	20,6
Kita informacija
4.	Pateiktų socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų paraiškų skaičius iki projektų vertinimo	10	X	X
5.	Lėšų poreikis socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams finansuoti pagal pateiktas paraiškas (iki projektų vertinimo)	602,3	X	X
6.	Finansuojamų socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų skaičius po projektų vertinimo	10	X	X

Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams finansuoti skirtų lėšų paskirstymas

11 lentelė                 

Eil. Nr.	Organizacijos, įgyvendinančios projektą, pavadinimas	Iš viso (tūkst. litų)	Iš jų:
			Prašomos lėšos iš valstybės biudžeto (tūkst. litų)	Planuojamos lėšos iš savivaldybės biudžeto (tūkst. litų)
1	2	3	4	5
1.	VšĮ „Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centras“	14,50	14,50	0
2.	Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos sporto klubas „Atgaiva“	8.00	8,00	0
3.	VšĮ „Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centras“	35,00	35,00	0
4	VšĮ „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“	15,00	15,00	0
5	VšĮ „Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims“	45,00	24,40	20,6
6	Šiaulių rajono neįgaliųjų draugija	35,00	35,00	0
7	Šiaulių miesto neįgaliųjų klubas „Dvasinė šiluma“	15,00	15,00	0
8	Lietuvos neįgaliųjų draugija	19,10	19,10	0
9.	Asociacija „Aukštelkės specialiosios olimpiados klubas“	15,00	15,00	0
10.	VšĮ „Socialinių inovacijų centras“Šiaulių miesto neįgaliųjų klubas „Dvasinė šiluma“	25,00	25,00	0
	Iš viso projektams finansuoti	226,6	206,0	20,6
	Prejektams administruoti	10,3
	IŠ VISO	236,9

Socialinių paslaugų pasiūla priklauso nuo visuomeninių organizacijų veiklos, privačių paslaugų teikėjų aktyvumo.

Įvertinus esamą situaciją, galima teigti, kad:

Socialinių paslaugų poreikis Šaulių rajone nuolat didėja (visuomenės senėjimo efektas, didėjanti socialinės atskirties grupė, mirtingumo rodikliai, rinkos ekonomikos sąlygota pajamų diferenciacija), todėl poreikis ne visada patenkinamas.

Tikslinės socialinės grupės – suaugę asmenys (šeimos), patyrę socialinę riziką ir jose augantys vaikai, seni ir neįgalūs asmenys, suaugę socialinės rizikos asmenys – jiems būtinų socialinių paslaugų teikiama nepakankama.

7. Duomenys apie socialinius darbuotojus darbui su socialinės rizikos šeimomis

Rajono teritorija suskirstyta į 11 seniūnijų, kuriose dirba 11 socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis, padedančių asmenims (šeimoms), auginantiems vaikus, spręsti iškilusias socialines problemas, laiku numatyti priemones bei galimybes jiems padėti.

Socialinių paslaugų kokybė labai priklauso nuo darbuotojų kvalifikacijos ir kompetencijos bei jiems suteiktos socialinių darbuotojų kvalifikacinės kategorijos. Visi seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai (išskyrus 2 specialistus) turi socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Šiose pareigose 2013 m. dirbo 13 socialinių darbuotojų, 11 socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis bei du specialistai neturintys būtino išsilavinimo. Seniūnijų socialiniai darbuotojai kaupia informaciją, sistemina ir analizuoja situaciją seniūnijose. Priima dokumentus dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo bei socialinėms paslaugoms gauti.

12 lentelė

Eil. Nr.	Rodiklis	Informacija apie darbuotojus, iš jų:		Šeimos	Lėšos, Lt
		darbuotojų skaičius	pareigybių skaičius
1.	Informacija apie socialinius darbuotojus, teikiančius socialinės priežiūros paslaugas socialinės rizikos šeimoms:	11	11	x	x
1.1.	savivaldybei skirtų pareigybių skaičius	x	11	x	x
1.2.	užimtų pareigybių skaičius savivaldybėje	x	11	x	x
1.3.	socialinių darbuotojų išsilavinimas, iš jų (1.3 = 1.3.1 + 1.3.2 + 1.3.3 + 1.3.4):	11	11	x	x
1.3.1.	aukštasis (universitetinis ar neuniversitetinis) socialinio darbo išsilavinimas	8	8	x	x
1.3.2.	aukštasis (universitetinis ar neuniversitetinis) socialinio pedagogo išsilavinimas	3	3	x	x
1.3.3.	kitas aukštasis (universitetinis ar neuniversitetinis) išsilavinimas	0	0	x	x
1.3.4.	neturi aukštojo (universitetinio ar neuniversitetinio) išsilavinimo	0	0	x	x
1.4.	socialiniai darbuotojai (nurodyti lentelės 1.3.3 ir 1.3.4 eilutėse), siekiantys įgyti aukštąjį (universitetinį ar neuniversitetinį) socialinio darbo išsilavinimą	0	0	x	x
1.5.	socialinių darbuotojų pavaldumas, iš jų (1.5 = 1.5.1 + 1.5.2 + 1.5.3 + 1.5.4 + 1.5.5):	11	11	x	x
1.5.1.	savivaldybės įstaiga socialinių paslaugų centras	0	0	x	x
1.5.2.	paramos šeimai tarnyba ar kita paramos šeimai įstaiga	0	0	x	x
1.5.3.	pagalbos į namus tarnyba	0	0	x	x
1.5.4.	kita socialinių paslaugų įstaiga	0	0	x	x
1.5.5.	savivaldybės adminsitracija, iš jų (1.5.5 = 1.5.5.1 + 1.5.5.2):	11	11	x	x
1.5.5.1.	socialinės paramos skyrius	0	0	x	x
1.5.5.2.	seniūnija	11	11	x	x
1.6.	teikiamų socialinės priežiūros paslaugų teritorija, iš jų (1.6 =1.6.1 +1.6.2+1.6.3):	11	11	x	x
1.6.1.	miestas	1	1	x	x
1.6.2.	kaimas	10	10	x	x
1.6.3.	geografiškai neribota teritorija			x	x
2.	Socialinės rizikos šeimų, kurioms teikia-mos socialinės priežiūros paslaugos sa -vivaldybėje, skaičius	x	X	170	x

(Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos duomenys)

Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų skaičius Šiaulių rajono savivaldybėje

13 lentelė

Eil. Nr.	Įstaigos	Socialinių darbuotojų skaičius		Socialinių darbuotojų padėjėjų skaičius
		Iš viso	Iš jų finansuojamų iš valstybės biudžeto
	Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigose:
1.	Biudžetinėse:	13		29
	Kuršėnų vaikų globos namai	12		12
	Šiaulių r. savivaldybės Socialinių paslaugų centras	1		17
2.	Viešosiose įstaigose	2		6
3.	Savivaldybės administracijoje:	24
	Seniūnijų socialiniai darbuotojai	13
	Seniūnijų socialiniai darbuotojai darbui su socialinės rizikos šeimomis	11	11
4.	Specialistai (seniūnijose)	2
	Iš viso	41	11	35

(Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus dokumentai)

Analizuojant socialines paslaugas teikiančių darbuotojų darbo efektyvumą ir įvertinus, kad rajono teritorija – kaimiška, siekiant, kad teikiamos paslaugos būtų efektyvios ir savalaikės, socialiniams darbuotojams būtina transporto priemonė. Siekiant kokybiško darbo, įvetinus situaciją teritoriniu principu, būtinas papildomas socialinio darbuotojo etatas darbui su socialinės rizikos šeimomis Kuršėnų miesto seniūnijoje. Šiandien čia dirba vienas darbuotojas su 34 šeimomis, kai normatyvai numato tik 17 šeimų.   

8. 2013 metų socialinių paslaugų plano įgyvendinimo rezultatų trumpa apžvalga

Visi Šiaulių rajono savivaldybės 2013 metų socialinių paslaugų plane numatyti veiksniai yra įgyvendinti. Rajone buvo teikiamos planuotos bendrosios ir socialinės priežiūros paslaugos. Asmenims, kuriems pagal savarankiškumo lygį nepakako socialinių paslaugų namuose, jos buvo teikiamos stacionariose globos įstaigose. Ilgalaikės bei dienos socialinės globos paslaugų įstaigoje poreikis 2013 metais buvo optimaliai patenkintas. Socialinėms paslaugoms (ilgalaikė, trumpalaikė bei dienos socialinė globa) finansuoti 2013 metais buvo panaudota 782,7 tūkst. litų. Iš jų: iš savivaldybės biudžeto – 394,43 tūkst. litų, o iš valstybės biudžeto – 388,3 tūkst. litų.

Pagrindiniai socialinių paslaugų gavėjais buvo neįgalūs, senyvo amžiaus asmenys,  socialinės rizikos šeimos, paribio žmonės, tėvų globos netekę vaikai.

2014 metais svarbu bent jau išlaikyti teikiamų socialinių paslaugų įvairovę bei apimtį, o esant pakankamoms finansinėms galimybėms – didinti teikiamų nestacionarių paslaugų apimtis.

III. UŽDAVINIAI IR PRIEMONIŲ PLANAS

9.   Prioritetinės socialinių paslaugų plėtros kryptys

Įgyvendinant Šiaulių rajono plėtros strateginio plano 2011–2017 metams vieną iš prioritetų, „Pilietiškos, apsišvietusios, kūrybiškos, sveikos ir saugiai gyvenančios bendruomenės kūrimas”, socialinių paslaugų plėtotės prioritetai yra šie:

1 prioritetas – socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija;

2 prioritetas – nestacionarių socialinių paslaugų plėtra;

3 prioritetas – rajono senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių globos įstaigų infrastruktūros plėtra.

Atsižvelgiant į rajono socialinę demografinę situaciją, Šiaulių rajono savivaldybėje prioritetinės socialinių paslaugų gavėjų grupės yra šios: neįgalieji, senyvo amžiaus asmenys, socialinės rizikos vaikai, socialinės rizikos šeimos, likę be tėvų globos vaikai, asmenys, patyrę socialinę riziką.

Šios socialinės grupės yra menkiau integruotos į visuomenę, turi mažiau arba visai neturi galimybių dalyvauti visuomenės gyvenime.

Vertinant Šiaulių rajono socialinę demografinę situaciją, prioritetinės socialinių paslaugų rūšys:

1. dienos socialinės globos paslaugos pagyvenusiems, vaikus auginančioms šeimoms, patyrusioms socialinę riziką;   

2. pagalbos į namus paslaugos pagyvenusiems ir neįgaliems rajono gyventojams;

3. socialinės priežiūros paslaugų (apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose, laikino apgyveinimo) plėtojimas asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių neturi kur ar negali vieni gyventi;

4. socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo namuose paslaugų plėtojimas vaikus auginančioms šeimoms, patyrusioms socialinę riziką.

5. bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, plėtojant paslaugų neįgaliesiems bei senyvo amžiaus asmenims teikimą.

Mažinti rajono gyventojų skurdą ir socialinę atskirtį, užtikrinant socialinių paslaugų prieinamumą visiems gyventojams, teikiant socialines paslaugas, kurios geriausiai tenkins asmens socialinius poreikius ir sudarys žmogaus orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas, kai žmogus pats negali jų susikurti ir palaikyti – 2014 metų plano tikslas.

10. Priemonių planas 2014 metams

14 lentelė 

Tikslas, įrašytas Socialinių paslaugų plano I dalyje

PATENKINTI ASMENS GYVYBINIUS POREIKIUS IR SUDARYTI ŽMOGAUS ORUMO NEŽEMINANČIAS GYVENIMO SĄLYGAS, KAI ŽMOGUS PATS NEPAJĖGIA TO PADARYTI, GRĄŽINTI ASMENIMS GEBĖJIMĄ PASIRŪPINTI SAVIMI IR INTEGRUOTIS Į VISUOMENĘ

Uždaviniai	Priemonės	Lėšos tūkst. Lt	Atsakingi vykdytojai	Laukiamas rezultatas
1	2	3	4	5
1.1. Užtikrinti bendrųjų socialinių paslaugų teikimą rajono gyventojams	1.1.1. Teikti specialaus transporto paslaugas 1.1.2. Aprūpinti neįgalius asmenis techninės pagalbos priemonėmis 1.1.3. Tęsti būsto ir gyvenamosios aplinkos neįgaliesiems pritaikymo programą  1.1.4. Paramos maisto produktais labiausiai skurstantiems gyventojams programos įgyvendinimas 1.1.5. Tęsti socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimą	14,0 45,0 19,9	Savivaldybės administracija, Socialinių paslaugų centras Socialinių paslaugų centras Savivaldybės administracija, Socialinės paramos skyrius Savivaldybės administracija, LR Raudonojo kryžiaus draugija Savivaldybės administracija, nevyriausybinės organizacijos	Specialaus transporto paslaugą planuojama suteikti 160 asmenų, kurie dėl ligos, negalės ar senatvės turi judėjimo funkcijų sutrikimų Priemonėmis planuojama aprūpinti 510 neįgaliųjų Planuojama pritaikyti 3 būstus ir vykdyti 6 liftų priežiūros darbus Planuojama maisto produktais aprūpinti apie 7000 rajono gyventojų Bus skatinamas neįgaliųjų aktyvumas, pagerės  prieinamumas, paslaugų kokybė, vyks jų  įvairovės plėtra
1.2. Plėtoti socialinės priežiūros, ilgalaikės/trumpalaikės, dienos socialinės globos paslaugų teikimą vaikams, neįgaliems asmenims, senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos suaugusiems asmenims, socialinės rizikos šeimoms, auginančioms vaikus	1.2.1. Finansuoti sociali nių paslaugų teikimo išlaidas Kuršėnų vaikų globos namuose 1.2.2.   Finansuoti socialinės globos paslaugas šeimynose gyvenantiems tėvų globos netekusiems vaikams 1.2.3. Tęsti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos teikimą socialinę riziką patyrusioms šeimoms, auginančioms vaikus 1.2.4. Finansuoti paslaugų teikimą socialinę riziką patyrusių šeimų vaikams Ginkūnų vaikų dienos centre 1.2.5. Socialinės priežiūros (pagalba į namus) paslaugų teikimo efektyvinimas 1.2.6. Finansuoti ilgalaikės/trumpalaikės socialinės globos paslaugas neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims 1.2.7. Tęsti trumpalaikės socialinės globos paslaugų pirkimą socialiai remtiniems bei socialinę riziką patyrusiems asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos ar laikinai negalintiems ja naudotis 1.2.8. Tęsti dienos socialinės globos paslaugų bei apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugų finansavimą 1.2.9. Tęsti dienos socialinės globos paslaugų finansavimą sutrikusio intelekto asmenims 1.2.10. Trumpalaikės socialinės globos paslaugų finansavimas asmenims turintiems psichinę negalią 1.2.11. Inicijuoti įvažų įrengimą seniūnijose 1.2.12. Skatinti NVO, dirbančių socialinio darbo srityje ir siekiančių mažinti socialinę atskirtį, veiklą ir bendradarbiavimą	300,0 61,0 342,0 39,0 434,7 261,8 5,0 16,0 147,8 10,0 20,0	Savivaldybės administracija Savivaldybės administracija, VTAS Savivaldybės administracija Savivaldybės administracija BĮ Socialinių paslaugų centras Savivaldybės administracija Savivaldybės administracija, Lietuvos krikščioniškas labdaros ir gailestingumo fondas „Samarija“ Savivaldybės administracija, VšĮ „Senolių namai“ Savivaldybės administracija, VšĮ „Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims“ Savivaldybės administracija, Šiaulių psichiatrijos ligoninė Savivaldybės administracija Socialinių paslaugų centras, NVO	Vaikams bus suteiktos jų poreikius atitinkančios paslaugos Ilgalaikės socialinės globos paslaugas gaus 36 vaikai Planuojama paslaugas teikti 172 šeimoms Paslaugos planuojamos teikti 9 vaikams Kokybiškos ir prieinamos paslaugos planuojamos suteikti 126 asmenims Socialinės paslaugos asmenims, kuriems reikalinga specialistų priežiūra Planuojama suteikti paslaugas 4 asmenims Dienos užimtumo paslaugų organizavimo paslaugas gaus apie 26 asmenys. Apgyvendinimo paslaugas planuojama teikti 5 asmenims, atsižvelgiant į jų pageidavimą Planuojama paslaugas finansuoti 24 jaunuoliams Planuojama finansuoti 2 asmenims Planuojamas 4 įvažų įrengimas gerinant neįgaliųjų integraciją į visuomenę Bendrųjų socialinių paslaugų plėtra ir jų priartinimas prie žmogaus- kvalifikuota pagalba asmens gyvenamojoje vietoje bei galimybė laiku nustatyti problemą bei paslaugos poreikį

11. Regioninių socialinių paslaugų poreikis 2014 metais

15 lentelė

1. 

1. 

Eil. Nr.	Socialinių paslaugų rūšys pagal žmonių socialines grupes	Socialinės globos įstaiga	Mastas (vietų sk.)
1.	Ilgalaikė socialinė globa
	1.  Senyvo amžiaus asmenims	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	10
		UAB „Sagera“ (Beržėnų senjorų namai)	10
		UAB „Senjorų namai“ (Baisogala)	5
	2.  Suaugusiems asmenims su negalia (proto)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	5
2.	Trumpalaikė socialinė globa	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	-
3.	Kitos socialinės paslaugos		-

IV. FINANSAVIMO PLANAS

12. Socialinių paslaugų finansavimo šaltiniai

16 lentelė

Eil. Nr.	Socialinių paslaugų finansavimo šaltiniai	Pagal faktines išlaidas	Pagal planines išlaidas
		Praėję metai 2013	Einamieji metai 2014	Ateinantys metai 2015
1	2	3	4	5
1.	Savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms paslaugoms, tūkst. Lt.	18708,8	18185,2	19000
1.1.	Palyginti su bendru savivaldybės biudžetu, proc.	19,21	18,83	-
2.	LR valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos, tūkst. Lt. (soc. riz., sunki negalia)	666,7	805,6	805,6
	Iš jų:
2.1.	Socialinės rizikos šeimų socialinei priežiūrai organizuoti	342,76	342,8	342,8
2.2.	Asmenų su sunkia negalia socialinei globai organizuoti	323,94	462.8	462,8
3.	ES struktūrinių fondų lėšos, tūkst. Lt.	-	-	-
4.	Asmenų mokėjimai už socialines paslaugas, tūkst. Lt.	742,9	750,0	750,0
5.	Kitos lėšos, tūkst. Lt. (valstybės biudžeto lėšos socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams finansuoti)	20,6	19,9	19,9

12.1. Socialinių paslaugų finansavimo šaltinių įvertinimas

Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo finansavimo šaltiniai – savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšos. Nevyriausybinės organizacijos savo veiklą vykdo naudodamos valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto lėšas, surenkamą nario mokestį. 2014 metams Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto planuojamos išlaidos socialinėms paslaugoms, palyginus su 2013 metais didėja 168,27 tūkst. litų.

13. Socialinių paslaugų finansavimo iš savivaldybės biudžeto būdai

17 lentelė

Eil. Nr.	Finansavimo būdai	Lėšos (tūkst. Lt arba proc.)
		Praėję metai 2013	Einamieji metai 2014
1.	Socialinių paslaugų pirkimas	19,6	65
2.	Tiesioginis socialinių paslaugų įstaigų finansavimas	1127,1	1292,4
	Iš jų:
2.1.	Savivaldybės pavaldumo įstaigos (Kuršėnų vaikų globos namai, Socialinių paslaugų centras, Meškuičių ir Kuršėnų ligoninių slaugos sk., Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims)	951,3	1030,6
2.2.	Apskričių viršininkų įstaigoms (regioninių socialinių paslaugų įstaigoms) pagal lėšų kompensavimo sutartis	175,8	261,8
2.3.	Nevyriausybinių organizacijų įstaigoms pagal lėšų kompensavimo sutartis	-	-
3.	Savivaldybės biudžeto lėšos, skirtos nevyriausybinėms organizacijoms	-	-
4.	Finansavimas vykdant socialinių paslaugų programas	160,1	236,0

14. Lėšos, reikalingos žmogiškųjų išteklių plėtrai

Savivaldybės gyventojai – įvairių socialinių grupių atstovai, kuriems reikalinga nuolatinė ar vienkartinė socialinė parama ir socialinės paslaugos. Daugeliui jų užtikrinamos kokybiškos socialinės paslaugos, tačiau kaip ir kitose savivaldybėse Šiaulių rajono savivaldybėje socialinių paslaugų kokybė, jų plėtra priklauso nuo savivaldybės finansinių galimybių.

Siekiant efektyviau organizuoti socialinių paslaugų teikimą, reikia investuoti į specialistų kvalifikacijos kėlimą. Taip pat tikslinga būtų užtikrinti, kad nemažėtų lėšos skirtos darbo užmokesčiui darbuotojams teikiantiems socialines paslaugas.

15. Savivaldybės finansinių galimybių palyginimas su numatytų priemonių finansavimu

2013 metams savivaldybės biudžeto socialinių paslaugų teikimui pakako. Socialinės paslaugos savivaldybėje organizuojamos atsižvelgiant į gyventojų poreikį. 2014 metais numatytos priemonės bus finansuojamos iš savivaldybės ir valstybės biudžetų. Savivaldybės finansinės galimybės, kaip ir daugelyje Lietuvos savivaldybių, yra ribotos, todėl socialinių paslaugų gyventojams teikimas organizuojamas atsižvelgiant į biudžetą. Siekiant išlaikyti savivaldybėje organizuojamų socialinių paslaugų teikimo kokybę ir kiekybę, būtina didinti jų finansavimą.

15.1 Savivaldybėje organizuojamų socialinių paslaugų įvertinimas

Rajone kintant demografinei situacijai, didėja socialinių paslaugų poreikis. Kadangi didėja pensinio amžiaus asmenų skaičius, palaipsniui didėja ilgalaikės socialinės globos paslaugų poreikis. Lyginant su ankstesniu 2009–2013 metų laikotarpiu savivaldybės gyventojų poreikis socialinėms paslaugoms tenkinamas geriau. Vis aktyviau į paslaugų teikimą įsitraukia nevyriausybinės organizacijos. Jos dalyvauja įgyvendinant įvairius projektus, gautas lėšas iš įvairių šaltinių naudoja socialinių paslaugų organizavimui, kas padeda įveikti socialinę atskirtį. Tarpininkaudami sprendžiant įvairias socialines problemas, įtraukia gyventojus į bendruomenės veiklą. Vis tik savivaldybėje trūksta trumpalaikės socialinės globos (nakvynės namų) paslaugų, kurios itin aktualiomis tampa šaltuoju metų laiko.

V. PLĖTROS VIZIJA

16. Socialinių paslaugų plėtros vizija

Kokybiškos, prieinamos ir pakankamos apimties paslaugos visoms rajono gyventojų socialinėms grupėms, padedančios sumažinti socialinės atskirties bei užimtumo problemas. Socialinės paslaugos orientuotos į tuos asmenis, kuriems jų tikrai reikia – didesnis dėmesys bus skiriamas socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams, senyvo amžiaus, vienišiems, neįgaliesiems, skurdo, socialinės atskirties atvejais.

Bendradarbiavimo tarp valstybinių, savivaldybės, nevyriausybinių ir privačių organizacijų, kurios teikia socialines paslaugas, plėtojimas. Didėjanti socialinių darbuotojų darbo patirtis ir kompetencija pagerins teikiamų socialinių paslaugų kokybę.

VI. PLĖTROS PROGNOZĖ

17. Prognozuojamos socialinės paslaugos

Teikiant socialines paslaugas ir per ateinančius trejus didinant jų mastą, bus orientuojamasi į pagrindines socialinių paslaugų gavėjų grupes: neįgaliuosius, senyvo amžiaus asmenis, socialinės rizikos šeimas ir be tėvų globos likusius vaikus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas plėtojant nestacionarių socialinių paslaugų teikimui. Teikiant socialines paslaugas, svarbu bendradarbiauti ir dirbti komandoje. Socialinės paslaugos turi būti teikiamos kompleksiškai bei derinamos su kitomis socialinės ir sveikatos apsaugos formomis.

18. Savivaldybės biudžeto augimo perspektyva ir numatomas pokytis

Tikimasi, kad lėšos skiriamos socialinėms paslaugoms iš savivaldybės biudžeto, nemažės, nes esant bedarbystei, augs žmonių, kuriems bus reikalingos paslaugos, skaičius. Be to, didėja ilgalaikės socialinės globos paslaugų kainos globos namuose. Dėl šių priežasčių didėja išlaidos socialinių paslaugų teikimui.

19. Išteklių prognozė ateinantiems 3 metams

Lėšų poreikį 3 metams numatyti sudėtinga, todėl planuojant paslaugas, bus atsižvelgiama į savivaldybės biudžeto galimybes. 2014 m. Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto planuojamos išlaidos socialinėms paslaugoms, palyginus su 2013 m. didėja 168,27 tūkst. litų.

20. Siūlomos plėsti regioninės socialinės paslaugos, jų rūšys ir prognozuojamas mastas

Socialinių paslaugų rūšys (nurodyti pagal žmonių socialines grupes)	Mastas (vietų skaičius)
Ilgalaikė socialinės globa suaugusiems asmenims su proto negalia	8
Ilgalaikė socialinės globa suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims	10

VII. PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA

21. Socialinių paslaugų plano įgyvendinimo priežiūros vykdytojai

Šiaulių rajono socialinių paslaugų plano 2014 metams įgyvendinimo priežiūros vykdytojas yra Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, kuris atsakingas už socialinių paslaugų organizavimo administravimą kartu su kitais savivaldybės administracijos padaliniais, socialinių paslaugų įstaigomis bei organizacijomis, teikiančiomis socialines paslaugas.

22. Socialinių paslaugų plano įgyvendinimo priežiūros etapai ir įvertinimo rezultatai

Šiaulių rajono socialinių paslaugų planas bus vertinamas vieną kartą per metus, baigiantis kalendoriniams metams, atsižvelgiant į vykdomą savivaldybės biudžetą. Plano vertinimo rezultatai bus aptariami su socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovais, savivaldybės administracijos atstovais, asmenimis, atsakingais už plano vertinimą, rengimą ir priežiūrą. Jo metu aptariamos iškilusios kliūtys plano įgyvendinimui, laukiamų rezultatų pasiekimui, ieškoma būdų kliūčių šalinimui.

23. Pasiektų rezultatų, tikslų ir uždavinių analizė, numatytų vykdyti priemonių efektyvumas

Pasiekti rezultatai, įgyvendinti tikslai ir uždaviniai bus analizuojami ir tikslinami pasitarimuose, bendrų susirinkimų metu, bendradarbiaujant su socialinių paslaugų įstaigų vadovais bei darbuotojais, seniūnijų socialiniais darbuotojais, nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Vertinant planą, bus analizuojama, ar pasiekti rezultatai, ar įgyvendinamos visos priemonės laukiamiems rezultatams pasiekti, ar skirtos numatytos lėšos. Jei jie nepasiekti – kokie veiksniai galėjo turėti reikšmės rezultatams. Numatomos priemonės jiems pašalinti ar minimalizuoti.

_______________________________________