LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL mokėjimų STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS
2014 m. balandžio 24 d. Nr. 03-65
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 54 ir 54(1) straipsniais ir atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (OL 326 C, 2012, p. 230) 5 straipsnį, 2013 m. lapkričio 28 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1409/2013 dėl mokėjimų statistikos (ECB/2013/43) (OL 2013 L 352, p. 18) ir 2007 m. rugpjūčio 1 d. Europos Centrinio Banko gaires ECB/2007/9 dėl pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos (OL 2007 L 341, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 4 d. Europos Centrinio Banko gairėse ECB/2014/15, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
1. Patvirtinti:
2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtinti Mokėjimų statistinės ataskaitos 0607 formos lentelių duomenys Lietuvos bankui teikiami pradedant 2015 m. pirmojo ketvirčio duomenimis.
3. Pavesti Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybai iki 2014 m. liepos 1 d. parengti ir patvirtinti Mokėjimų statistinės ataskaitos 0607 formos pildymo nurodymus.
4. Pavesti Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Statistikos departamentui sudaryti, tvarkyti ir vieną kartą per metus peržiūrėti bei prireikus atnaujinti faktinei atskaitingųjų agentų visumai priklausančių atskaitingųjų agentų sąrašą ir statistiniais metodais įvertinti faktinei atskaitingųjų agentų visumai nepriklausančių atskaitingųjų agentų duomenis.
5. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 139 „Dėl mokėjimo priemonių statistinės atskaitomybės“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2014 m. balandžio 24 d.
nutarimu Nr. 03-65
mokėjimų statistinės atskaitomybės reikalavimų bendrieji nuostatai
i SKYRIUS
NUOSTATŲ Paskirtis ir pagrindinės sąvokos
1. Mokėjimų statistinės atskaitomybės reikalavimų bendrųjų nuostatų (toliau – Bendrieji nuostatai) tikslas – nustatyti mokėjimų statistinės atskaitomybės reikalavimus, šios atskaitomybės rengimo ir statistinės mokėjimų informacijos (toliau – statistinė informacija) teikimo Lietuvos bankui tvarką, apibrėžti mokėjimų statistinės atskaitomybės rodiklius ir statistinės informacijos naudojimo tvarką.
2. Mokėjimų statistinės atskaitomybės paskirtis – užtikrinti Lietuvos bankui teikiamos statistinės informacijos kokybę, reikalingą mokėjimų raidai stebėti ir Europos centrinių bankų sistemos (toliau – ECBS) nustatytiems mokėjimų statistikos metodologiniams ir techniniams reikalavimams vykdyti.
3. Bendruosiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:
3.1. atskaitingasis agentas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuriam taikomi mokėjimų statistinės atskaitomybės Lietuvos bankui reikalavimai;
3.2. ataskaitinis laikotarpis – kalendorinis ketvirtis, už kurį rengiama ir teikiama mokėjimų statistinė atskaitomybė;
3.3. kredito įstaiga – bankas, užsienio banko filialas, Lietuvos centrinė kredito unija arba kredito unija;
3.4. pinigų finansų įstaiga (toliau – PFI) – kaip apibrėžta Lietuvos banko valdybos 2014 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 03-27 „Dėl pinigų finansų įstaigų balanso statistinės atskaitomybės“ patvirtintuose Pinigų finansų įstaigų balanso statistinės atskaitomybės bendruosiuose nuostatuose;
3.5. ne pinigų finansų įstaiga (toliau – ne PFI) – bet koks subjektas, kuris nepriklauso PFI sektoriui. Mokėjimų statistinės atskaitomybės tikslais mokėjimo paslaugų teikėjai į ne PFI sektorių neįtraukiami;
3.6. kitos Bendruosiuose nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme.
4. Mokėjimų statistinės atskaitomybės rodikliai ir mokėjimų statistinės informacijos perdavimo reikalavimai išsamiai aprašomi Lietuvos banko patvirtintuose Mokėjimų statistinės ataskaitos 0607 formos pildymo nurodymuose, parengtuose remiantis ECBS taikoma praktika.
5. Iš atskaitingojo agento gauta statistinė informacija naudojama statistikos tikslams, taip pat kitoms Lietuvos banko funkcijoms atlikti ir ECBS uždaviniams vykdyti.
6. Suvestinė mokėjimų statistinė informacija viešai skelbiama tik taip, kad nebūtų galima tiesiogiai arba netiesiogiai atskirti ir atpažinti pavienio atskaitingojo agento duomenų. Priešingu atveju suvestinė mokėjimų statistinė informacija gali būti viešai skelbiama tik gavus rašytinį atskaitingojo agento sutikimą.
ii SKYRIUS
atskaitingoji visuma
7. Atraminę mokėjimų statistinės atskaitomybės atskaitingąją visumą sudaro Lietuvos bankas, Lietuvoje įsteigti bankai, užsienio bankų filialai, Lietuvos centrinė kredito unija (toliau – LCKU), kredito unijos, mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos.
8. Faktinę mokėjimų statistinės atskaitomybės atskaitingąją visumą sudaro Lietuvos bankas, Lietuvoje įsteigti bankai, užsienio bankų filialai, LCKU ir jos narėmis esančios kredito unijos, elektroninių pinigų įstaigos, taip pat Bendrųjų nuostatų 9 punkte nustatyta tvarka Lietuvos banko atrinktos mokėjimo įstaigos ir LCKU nepriklausančios kredito unijos.
9. Lietuvos bankas į faktinę atskaitingąją visumą atrenka mokėjimo įstaigas ir LCKU nepriklausančias kredito unijas taip, kad būtų įvykdytos 2013 m. lapkričio 28 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1409/2013 dėl mokėjimų statistikos (OL 2013 L 352, p. 18) 4 straipsnyje nurodytos sąlygos.
10. Faktinei atskaitingajai visumai nepriklausančių mokėjimo įstaigų duomenys įvertinami statistiniais metodais, remiantis mokėjimo įstaigų finansinių ir priežiūros ataskaitų duomenimis ir Bendrųjų nuostatų 16 punkte nustatyta tvarka surinktais klientų aptarnavimo vietų duomenimis.
11. LCKU ir jai priklausančių kredito unijų suminius statistinės ataskaitos duomenis Lietuvos bankui teikia LCKU apibendrintoje statistinėje ataskaitoje.
12. Faktinei atskaitingajai visumai nepriklausančių kredito unijų duomenys įvertinami statistiniais metodais, remiantis LCKU ir jai priklausančių kredito unijų teikiamais apibendrintais mokėjimų statistikos duomenimis, taip pat kredito unijų finansinių ir priežiūros ataskaitų duomenimis.
13. Lietuvos bankas sudaro, tvarko ir vieną kartą per metus peržiūri bei prireikus atnaujina faktinei atskaitingajai visumai priklausančių atskaitingųjų agentų sąrašą. Į faktinę atskaitingąją visumą iš naujo įtraukta mokėjimo įstaiga arba LCKU nepriklausanti kredito unija ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. raštu informuojama apie atsiradusią prievolę teikti Mokėjimų statistinės ataskaitos 0607 formos, patvirtintos kartu su Bendraisiais nuostatais Lietuvos banko valdybos nutarimu, (toliau – 0607 forma) duomenis, pradedant ateinančių metų pirmojo ketvirčio duomenimis.
iii SKYRIUS
Statistinės informacijos teikimo tvarka
15. Statistinė informacija teikiama elektroninio ryšio priemonėmis per Lietuvos banko ataskaitų priėmimo sistemą arba internetinę ataskaitų priėmimo sistemą per dvidešimt tris kalendorines dienas po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
16. Faktinei atskaitingajai visumai nepriklausančios mokėjimo įstaigos ataskaitinių kalendorinių metų paskutinę darbo dieną joms priklausiusių klientų aptarnavimo vietų skaičių ir sąskaitų skaičių, jeigu mokėjimo įstaiga atidaro sąskaitas, Lietuvos bankui pateikia laisva forma per dvidešimt tris kalendorines dienas po kalendorinių metų pabaigos.
17. Praėjusio ataskaitinio laikotarpio statistinė informacija ir istorinė (ankstesnė nei praėjusio ataskaitinio laikotarpio) informacija gali būti tikslinama tiek Lietuvos banko, tiek atskaitingojo agento iniciatyva. Atskaitingasis agentas informuoja Lietuvos banką apie padarytus patikslinimus ir jų priežastis.
18. Atskaitingasis agentas, taikydamas V skyriaus apibrėžimus ir vykdydamas VI skyriuje nustatytus reikalavimus, pateikia:
18.1. pirmojoje 0607 formos lentelėje – atskaitingajam agentui priklausančių klientų aptarnavimo vietų, vienadienių indėlių sąskaitų, mokėjimo sąskaitų ir elektroninių pinigų sąskaitų skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;
18.2. antrojoje 0607 formos lentelėje (a ir b dalyse) – per ataskaitinį laikotarpį atliktų mokėjimų negrynaisiais pinigais, operacijų įrašų klientų sąskaitose, operacijų grynaisiais pinigais klientų aptarnavimo vietose ir gautų tarptautinių mokėjimų skaičių ir vertę;
18.3. trečiojoje 0607 formos lentelėje – atskaitingojo agento išleistų galiojančių mokėjimo kortelių skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;
18.4. ketvirtojoje 0607 formos lentelėje – atskaitingojo agento aptarnaujamų įrenginių, kuriuose galima atlikti operacijas mokėjimo kortelėmis, skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;
18.5. penktojoje 0607 formos lentelėje (a ir b dalyse) – atskaitingųjų agentų aptarnaujamuose įrenginiuose per ataskaitinį laikotarpį atliktų operacijų mokėjimo kortelėmis skaičių ir vertę;
iv SKYRIUS
Statistinių duomenų matavimo vienetai
19. Statistiniai duomenys nurodomi sveikaisiais skaičiais:
19.2. operacijų vertė – tūkstančiais šalies valiutos vienetų (operacijų, atliktų užsienio valiuta, vertė perskaičiuojama į šalies valiutą pagal oficialų mokėjimo dienos šalies ir užsienio valiutos santykį);
v SKYRIUS
Statistinės atskaitomybės RODIKLIŲ apibrėžimai
21. Klientų aptarnavimo vietos – atskaitingajam agentui priklausantys klientų aptarnavimo padaliniai, kuriuose teikiamos mokėjimo paslaugos subjektams, priklausantiems ne PFI sektoriui.
22. Vienadienių indėlių sąskaitos – indėlių, kurie išduodami grynaisiais pinigais ir (arba) kurie, jeigu reikalaujama, pervedami pagal mokėjimo nurodymą, debeto įrašą, čekį arba panašią paslaugą be reikšmingo uždelsimo, apribojimo arba baudos, sąskaitos.
23. Pervedamųjų indėlių sąskaitos – vienadienių indėlių, kurie siekiant atlikti mokėjimus kitiems ūkio subjektams, jeigu reikalaujama, tiesiogiai pervedami naudojantis įprastomis mokėjimo paslaugomis (kredito pervedimu ir tiesioginiu debetu), kredito arba debeto kortele, pagal čekį arba panašiomis paslaugomis be reikšmingo uždelsimo, apribojimo arba baudos, sąskaitos.
24. Elektroninių pinigų sąskaitos – mokėjimo paslaugų vartotojo vardu elektroninių pinigų leidėjo atidarytos sąskaitos, kuriose saugomi elektroniniai pinigai ir rodomi elektroninių pinigų likučiai, kurie gali būti naudojami mokėjimams atlikti ir kitoms mokėjimo operacijoms vykdyti.
25. Mokėjimo sąskaita – vieno arba kelių mokėjimo paslaugų vartotojų vardu atidaryta sąskaita, naudojama mokėjimo operacijoms vykdyti.
26. Mokėjimai negrynaisiais pinigais – lėšų mokėtojo arba gavėjo inicijuoti mokėjimai Lietuvoje ir tarptautiniai mokėjimai, kurie atliekami vykdant kredito pervedimus, tiesioginį debetą, naudojantis debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija, kredito kortelėmis, elektroniniais pinigais arba čekiais, taip pat kitomis mokėjimo paslaugomis.
27. Kredito pervedimai – mokėtojo inicijuoti mokėjimai, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui pateiktu mokėjimo nurodymu mokėtojo lėšos pervedamos gavėjui į jo sąskaitą mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje. „Popieriniu“ būdu inicijuoti kredito pervedimai vykdomi pateikus raštu užpildytą mokėjimo nurodymo blanką. Elektroniniu būdu byloje sugrupuoti arba pavieniui inicijuoti kredito pervedimai vykdomi pateikus mokėjimo nurodymą elektroninėmis priemonėmis. Kredito pervedimais laikomi mokėtojo inicijuoti mokėjimai, vykdomi per bankomatus mokėjimo paslaugų teikėjo išleistomis kortelėmis.
28. Tiesioginis debetas – lėšų gavėjo inicijuoti vienkartiniai ir (arba) kartotiniai mokėjimai, kai mokėtojo arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui pateiktas mokėjimo nurodymas vykdomas mokėtojo lėšoms pervesti lėšų gavėjui į jo sąskaitą mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje. „Popieriniu“ būdu inicijuoti tiesioginio debeto pervedimai vykdomi pateikus raštu užpildytą mokėjimo nurodymo blanką. Elektroniniu būdu byloje sugrupuoti arba pavieniui inicijuoti tiesioginio debeto pervedimai vykdomi pateikus mokėjimo nurodymą elektroninėmis priemonėmis.
29. Elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų, į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui, laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose, skirta mokėjimo operacijoms atlikti ir priimama asmenų, kurie nėra šių elektroninių pinigų leidėjai.
30. Mokėjimas elektroniniais pinigais – operacija, kai naudodamasis kortele, kurios atmintyje saugomi elektroniniai pinigai, arba iš savo elektroninių pinigų sąskaitos elektroninių pinigų turėtojas perduoda elektroninių pinigų vertę iš turimo elektroninių pinigų likučio į gavėjo sąskaitą.
31. Čekiai – išrašyti mokėjimo dokumentai, kuriais juos išrašę asmenys įsako kredito įstaigai be sąlygų išmokėti čekiuose įrašytą pinigų sumą čekiuose nurodytiems arba juos pateikusiems asmenims.
32. Pinigų perlaida – mokėtojo inicijuoti mokėjimai, kai iš mokėtojo gautos lėšos pervedamos gavėjui arba gavėjo vardu veikiančiam mokėjimo paslaugų teikėjui ir (arba) kai šios lėšos gaunamos gavėjo vardu ir tampa jam prieinamos, neatidarant mokėjimo sąskaitos mokėtojo arba gavėjo vardu.
33. Mokėjimai per telekomunikacijos, skaitmeninius arba informacinių technologijų (toliau – IT) prietaisus – mokėtojo inicijuoti mokėjimai, kai mokėtojo sutikimas vykdyti mokėjimo operaciją duodamas naudojantis telekomunikacijų priemonėmis, skaitmeniniu arba IT prietaisu ir mokėjimas atliekamas telekomunikacijų, IT sistemos arba tinklo operatoriui, kuris yra tik tarpininkas tarp prekių ir paslaugų teikėjo ir mokėjimo paslaugų vartotojo.
34. Grynųjų pinigų operacijos klientų aptarnavimo vietose – grynųjų pinigų išdavimas ir priėmimas, nepervedant lėšų į kitų asmenų sąskaitas, asmenims ir iš asmenų, kurie priklauso ne PFI sektoriui, iš jų sąskaitų (į jų sąskaitas) klientų aptarnavimo vietose užpildžius grynųjų pinigų išdavimo (priėmimo) blanką.
35. Gauti tarptautiniai mokėjimai – subjektų, kurie yra ne PFI, gauti iš užsienio kredito pervedimai, tiesioginis debetas, mokėjimai elektroniniais pinigais, čekiais ir kitomis mokėjimo paslaugomis.
36. Mokėjimo kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos galiojančios kortelės su grynųjų pinigų funkcija, mokėjimo (debeto, debeto su atidėtuoju lėšų nurašymu, kredito) funkcija ir (arba) elektroninių pinigų funkcija, taip pat trišalių schemų kortelės, išleistos tarpininkaujant šalies mokėjimo paslaugų teikėjui (pvz., American Express, Diners).
37. Jungtinės kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos kortelės, kurios sujungia debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija ir (arba) kredito kortelės, taip pat kortelės su grynųjų pinigų funkcija ir elektroninių pinigų kortelės kategorijas.
38. Kortelės su grynųjų pinigų funkcija – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos kortelės, kuriomis galima iš bankomato ir (arba) naudojantis kortelių skaitytuvu pasiimti grynuosius pinigus arba juos įmokėti.
39. Kortelės su mokėjimo funkcija – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos kortelės, turinčios bent vieną iš šių funkcijų: debeto, debeto su atidėtuoju lėšų nurašymu ir (arba) kredito kortelės.
40. Debeto kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos mokėjimams skirtos kortelės, kai lėšos tiesiogiai nurašomos iš kortelės turėtojo sąskaitos. Debeto kortelės gali turėti sąsają su kredito limitą suteikiančiomis sąskaitomis (debeto kortelės su kredito limitu).
41. Debeto kortelės su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos mokėjimams skirtos kortelės, kai kortelės turėtojas gali atsiskaityti ir (arba) pasiimti grynuosius pinigus neviršydamas leistinos ribos. Kortelės turėtojui kreditas nepratęsiamas – visas susidaręs įsiskolinimas turi būti padengtas nustatyto laikotarpio pabaigoje.
42. Kredito kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos mokėjimams skirtos kortelės, kurių turėtojams suteikiama kredito linija, taip pat trišalių schemų kortelės, išleistos tarpininkaujant šalies mokėjimo paslaugų teikėjui (pvz., American Express, Diners). Kortelės turėtojas gali atsiskaityti ir (arba) pasiimti grynuosius pinigus neviršydamas nustatytos didžiausios ribos. Nustatyto laikotarpio pabaigoje gali būti padengiamas visas susidaręs įsiskolinimas arba jo dalis. Likusi neapmokėta įsiskolinimo dalis paliekama kaip pratęstas kreditas, už kurį kortelės turėtojas moka nustatytas palūkanas.
43. Virtualiosios kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos nematerialios kortelės, skirtos atsiskaitymams internetu.
44. Elektroninių pinigų kortelės – šalyje kredito įstaigos arba elektroninių pinigų įstaigos išleistos mokėjimo kortelės, leidžiančios jų turėtojams atlikti mokėjimus elektroniniais pinigais, kurie saugomi kortelės atmintyje ir (arba) elektroninių pinigų sąskaitoje, susietoje su elektroninių pinigų kortele.
45. Bankomatai – automatiniai elektroniniai įrenginiai, suteikiantys galimybę autorizuotam naudotojui mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus arba juos įmokėti, atlikti pervedimus, naudotis kitomis paslaugomis.
46. Bankomatai, atliekantys grynųjų pinigų išdavimo operacijas, – automatiniai elektroniniai įrenginiai, suteikiantys galimybę autorizuotam naudotojui mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus.
47. Bankomatai, atliekantys lėšų pervedimo operacijas, – automatiniai elektroniniai įrenginiai, suteikiantys galimybę autorizuotam naudotojui mokėjimo kortele atlikti kredito pervedimus.
48. Bankomatai, atliekantys grynųjų pinigų priėmimo operacijas, – automatiniai elektroniniai įrenginiai, suteikiantys galimybę autorizuotam naudotojui mokėjimo kortele įmokėti grynuosius pinigus.
49. Kortelių skaitytuvai – prekybos ir paslaugų įmonėse bei mokėjimo paslaugų teikėjų klientų aptarnavimo vietose esantys įrenginiai (debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija ir (arba) kredito kortelių skaitytuvai ir elektroninių pinigų korteles priimantys skaitytuvai), leidžiantys atlikti mokėjimus ir (arba) pasiimti grynuosius pinigus debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija, kredito kortelėmis ir (arba) elektroninių pinigų kortelėmis. Grynųjų pinigų išdavimas reiškia, kad mokėjimo kortelės turėtojas grynuosius pinigus pasiima (dažniausiai kartu atlikdamas mokėjimo operacijas) naudodamasis debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija ir (arba) kredito kortelių skaitytuvais ir (arba) elektroninių pinigų korteles priimančiais skaitytuvais, esančiais prekybos ir paslaugų įmonėse bei mokėjimo paslaugų teikėjų klientų aptarnavimo vietose.
50. Elektroninių pinigų kortelių įrenginiai – automatiniai elektroniniai įrenginiai, kuriuose galima atlikti operacijas tik elektroninių pinigų kortelėmis.
51. Elektroninių pinigų kortelių skaitytuvai – prekybos ir paslaugų įmonėse bei kredito įstaigų arba elektroninių pinigų įstaigų klientų aptarnavimo vietose esantys automatiniai elektroniniai įrenginiai, leidžiantys atlikti mokėjimus arba pasiimti grynuosius pinigus tik elektroninių pinigų kortelėmis.
VI SKYRIUS
STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI IR POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMAS
53. Mokėjimų statistinės atskaitomybės reikalavimai, kurių turi laikytis atskaitingasis agentas:
53.1. Perdavimo reikalavimai:
53.1.1. statistinė informacija Lietuvos bankui turi būti pateikiama nustatytu laiku ir nustatyta forma;
53.2. Tikslumo reikalavimai:
53.2.2. statistinė informacija turi būti parengta laikantis Bendruosiuose nuostatuose nustatytų statistikos duomenų matavimo vienetų ir apvalinimo reikalavimų;
53.2.3. statistinė informacija turi atitikti mokėjimų statistinės atskaitomybės sąvokas ir klasifikacijas;
53.2.4. jeigu nuo Bendrųjų nuostatų 53.2.3 papunktyje nurodytų sąvokų nukrypstama, atskaitingasis agentas turi reguliariai stebėti ir skaičiais įvertinti skirtumą tarp naudojamo mato ir mokėjimų statistinės atskaitomybės nustatyto mato;
54. Lietuvos bankas turi teisę tikrinti arba priverstinai rinkti informaciją, kurią atskaitingasis agentas privalo teikti Lietuvos bankui pagal mokėjimų statistinės atskaitomybės reikalavimus, ypač kai atskaitingasis agentas netinkamai vykdo Bendrųjų nuostatų 53 punkte nurodytus statistinės atskaitomybės reikalavimus.
55. Atskaitingiesiems agentams, pažeidusiems Bendrųjų nuostatų 53 punkte nurodytus statistinės atskaitomybės reikalavimus, Lietuvos bankas skiria baudas ir skaičiuoja delspinigius Poveikio priemonių už statistinės informacijos pateikimo pažeidimus taikymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 65 „Dėl Poveikio priemonių už statistinės informacijos pateikimo pažeidimus taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.