Paveikslėlis, kuriame yra logotipas  Automatiškai sugeneruotas aprašymas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL TEISINGUMO MINISTRO 2006 M. gruodžio 28 D. ĮSAKYMO nR. 1R-481 „DĖL NOTARŲ GYVENTOJAMS TEIKIAMŲ TEISINIŲ PASLAUGŲ POREIKIŲ VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2023m. gruodžio 29d. Nr. 1R-401

Vilnius

 

 

 

 

Pakeičiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 1R-481 „Dėl Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

Dėl NOTARŲ SKAIČIAUS, JŲ BUVEINIŲ IR VEIKLOS TERITORIJŲ NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi,

tvirtinu Notarų skaičiaus, jų buveinių ir veiklos teritorijų nustatymo metodiką (pridedama).“

 

 

 

Teisingumo ministrė                                                                           Ewelina Dobrowolska

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481

(Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

2023 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1R-401

redakcija)

 

NOTARŲ SKAIČIAUS, JŲ BUVEINIŲ IR VEIKLOS TERITORIJŲ NUSTATYMO METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Notarų skaičiaus, jų buveinių ir veiklos teritorijų nustatymo metodika (toliau – Metodika) nustato Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų notarų skaičiaus nustatymo kriterijų taikymo, notarų veiklos teritorijų nustatymo, poreikio, susijusio su notarų skaičiumi ir jų veiklos teritorija, vertinimo ir notarų buveinių steigimo tvarką.

2. Metodikos tikslas – nustatyti poreikio, susijusio su notarų skaičiumi ir jų veiklos teritorija, vertinimo tvarką, Lietuvos Respublikos notarų skaičių, jų veiklos teritorijas ir notarų buveinių steigimo tvarką, užtikrinant notarinių veiksmų prieinamumą visoje šalies teritorijoje.

3. Vadovaudamasis Metodika, notarų veiklos teritorijas, notarų skaičių jose ir notarų buveines nustato teisingumo ministras.

4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie planuojamą (-us) skelbti viešą (-us) konkursą (-us) eiti notaro pareigas informuoja Lietuvos notarų rūmus. Lietuvos notarų rūmų prezidiumas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos turi teisę teikti Metodikos nuostatomis pagrįstus pasiūlymus dėl planuojamo (-ų) šio (-ių) viešo (-ų) konkurso (-ų).

 

II SKYRIUS

NOTARŲ SKAIČIAUS IR JŲ VEIKLOS TERITORIJŲ NUSTATYMAS

 

5. Savivaldybės teritorijoje turi dirbti bent vienas notaras, išskyrus Metodikos 7 punkte nurodytus atvejus.

6. Vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkstančių ir ne didesnis kaip 15 tūkstančių, išskyrus Metodikos 11 punkte nurodytą atvejį.

7. Savivaldybėje, kurioje yra mažiau kaip 10 tūkstančių gyventojų, (toliau – maža savivaldybė) notaro gali nebūti, jeigu:

7.1. mažos savivaldybės notarų vidutinės 2 paskutinių kalendorinių metų pajamos neužtikrina notarų sąnaudų padengimo ir (ar) pagal notarų pajamų statistikos analizę praėjusių
2 kalendorinių metų kiekvienam notarui vidutiniškai tenkančių pajamų toje savivaldybėje statistinis vidurkis yra 30 procentų mažesnis už vienam Lietuvos Respublikos notarui vidutiniškai tenkantį pajamų vidurkį;

7.2. notaras mažoje savivaldybėje niekada nebuvo paskirtas.

8. Kai vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje atitinka Metodikos
6 punkte nurodytus reikalavimus, faktinis notarų skaičius gali būti didinamas, jeigu pagal notarų pajamų statistikos analizę praėjusių 2 kalendorinių metų kiekvienam notarui vidutiniškai tenkančių pajamų toje savivaldybėje statistinis vidurkis yra 30 procentų didesnis už vienam Lietuvos Respublikos notarui vidutiniškai tenkantį pajamų vidurkį. Šiame punkte nurodyti pajamų vidurkiai skaičiuojami kiekvieniems metams atskirai. Padidinus notarų skaičių savivaldybėje, vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius toje savivaldybėje turi atitikti Metodikos 6 punkto reikalavimus.

9. Kai vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje atitinka Metodikos
6 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau pagal notarų pajamų statistikos analizę praėjusių
2 kalendorinių metų kiekvienam notarui vidutiniškai tenkančių pajamų toje savivaldybėje statistinis vidurkis yra 30 procentų mažesnis už vienam Lietuvos Respublikos notarui vidutiniškai tenkantį pajamų vidurkį, paliekamas faktinis notarų skaičius.

10. Kai vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje yra didesnis kaip
15 tūkstančių, faktinis notarų skaičius gali būti didinamas taip, kad jis atitiktų Metodikos 6 punkte nustatytus reikalavimus, išskyrus Metodikos 11 punkte nurodytą atvejį.

11. Kai savivaldybėje gyventojų skaičius yra didesnis kaip 15 tūkstančių, bet mažesnis kaip 20 tūkstančių ir vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius toje savivaldybėje yra didesnis kaip 15 tūkstančių, bet padidinus notarų skaičių jis būtų mažesnis kaip 10 tūkstančių, faktinis notarų skaičius gali būti didinamas tik tuo atveju, jeigu pagal notarų pajamų statistikos analizę praėjusių
2 kalendorinių metų kiekvienam notarui vidutiniškai tenkančių pajamų toje savivaldybėje statistinis vidurkis yra 30 procentų didesnis už vienam Lietuvos Respublikos notarui vidutiniškai tenkantį pajamų vidurkį.

12. Metodikos 7–9 ir 11 punktuose nurodytas notarų pajamų statistinis vidurkis apskaičiuojamas remiantis notarų pajamomis, gautomis atliekant notaro funkcijas, nurodytomis Notarinių veiksmų ir notaro pajamų bei išlaidų ataskaitų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1R-44 „Dėl Notarinių veiksmų ir notaro pajamų bei išlaidų ataskaitų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 priedo
1.1 papunktyje. Skaičiuojant
Lietuvos Respublikos notarų pajamų vidurkį, neįtraukiamas notarų, pradėjusių dirbti apskaitomųjų metų laikotarpiu, pajamų statistinis vidurkis.

13. Notarų skaičius konkrečioje savivaldybėje gali būti didinamas tik tuo atveju, jeigu Notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 59 „Dėl Notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodikos patvirtinimo“, 12.3.2 papunktyje nustatyta tvarka nenustatoma nauja notarų atlyginimo už notarinius veiksmus dydžių (įkainių) marža.

14. Metodikoje nurodyti 2 kalendorinių metų kiekvienam notarui vidutiniškai tenkančių pajamų vidurkiai skaičiuojami kiekvieniems metams atskirai.

 

III SKYRIUS

POREIKIO, SUSIJUSIO SU NOTARŲ SKAIČIUMI IR JŲ VEIKLOS TERITORIJA, VERTINIMAS

 

15. Kiekvienais kalendoriniais metais Teisingumo ministerija iki spalio 1 dienos:

15.1. nustato notarus, kurių įgaliojimai ateinančiais kalendoriniais metais baigsis Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytais atvejais arba kitais, iš anksto žinomais, pagrindais;

15.2. nustato kiekvienoje savivaldybėje vienam notarui tenkantį aptarnaujamų gyventojų skaičių pagal aktualiausius Valstybės duomenų agentūros viešai skelbiamus oficialius duomenis;

15.3. Metodikoje nustatyta tvarka įvertina poreikį koreguoti notarų skaičių konkrečiose savivaldybėse.

 

IV SKYRIUS

NOTARŲ BUVEINIŲ STEIGIMAS

 

16. Notarų buveinės steigiamos savivaldybių centruose. Jos taip pat gali būti steigiamos ir kituose savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose ar kitose savivaldybės vietovėse, siekiant užtikrinti notarinių veiksmų prieinamumą, įvertinus geografinius, ekonominius ir socialinius konkrečios savivaldybės ypatumus.

17. Jeigu mažoje savivaldybėje nėra notaro, Lietuvos notarų rūmai pagal Lietuvos notarų rūmų prezidiumo patvirtintą tvarką skiria kitos savivaldybės notarą aptarnauti mažos savivaldybės, kurioje nėra notaro, gyventojus. Skiriamo notaro buveinė negali būti nutolusi nuo šios mažos savivaldybės centro daugiau kaip 60 kilometrų.

_______________