G.A.isakymas.docx

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL MOKYKLŲ APRŪPINIMO GELTONAISIAIS AUTOBUSAIS 2018–2020 METAIS PROJEKTO PATVIRTINIMO

2017 m. liepos 17 d. Nr. V-583

Vilnius

Siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, II prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas“ 2.1 krypties „Darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką“ 2.2.3 darbo „Jungtinių mokyklų tinklo sukūrimas, plėtojant įtraukųjį ugdymą“ 3 punktą „Jungtinių mokyklų aprūpinimas mokykliniais geltonaisiais autobusais, pritaikomais specialiųjų poreikių bei judėjimo negalią turintiems vaikams“ ir Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017–2022 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-527 „Dėl Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017–2022 metų veiksmų plano patvirtinimo“, 1.1.7 papunktį:

1. T v i r t i n u Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2018–2020 metais projektą (pridedama).

2. R e k o m e n d u o j u savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant šio įsakymu 1 punktu patvirtintą Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2018–2020 metų projektą.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2017 m. liepos 17 d.

įsakymu Nr. V-583

MOKYKLŲ APRŪPINIMO GELTONAISIAIS AUTOBUSAIS 2018–2020 METAIS

PROJEKTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2018–2020 metais projekto (toliau – Projektas) paskirtis – pagerinti kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenančių, pagal priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių bei mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), pavėžėjimo į jungtines mokyklas sąlygas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas).

2. Projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano II prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas“ 2.1 krypties „Darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką“ 2.2.3 darbo „Jungtinių mokyklų tinklo sukūrimas, plėtojant įtraukujį ugdymą“ 3 punkto „Jungtinių mokyklų aprūpinimas mokykliniais geltonaisiais autobusais, pritaikomais specialiųjų poreikių bei judėjimo negalią turintiems vaikams“ rodiklį: iki 2020 metų rugsėjo 1 d. jungtinėms mokykloms nupirkti 270 mokyklinių autobusų.

II SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

3. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose didesniu kaip 3 kilometrų atstumu nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka ir atvejais. Įgyvendindamas šias nuostatas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarkos aprašą.

4. Švietimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2012 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-735/A1-208 „Dėl Privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyti atvejai, kada ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo lankyti ikimokyklinį ugdymą teikiančią įstaigą. Įgyvendinat šią nuostatą tėvai (globėjai, rūpintojai) ir savivaldybės turėtų pasirūpinti šių vaikų pavežimu, jeigu ikimokyklinį ugdymą teikianti įstaiga yra per daug toli nuo namų.

5. Švietimo ir mokslo ministerija, nuo 2000 metų įgyvendindama mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais programas, kasmet nuperka ir perduoda mokykloms geltonuosius mokyklinius autobusus. Iš viso per 17 metų buvo nupirktas ir perduotas mokykloms 821 geltonasis autobusas. 2017 metais, baigiant įgyvendinti Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2013–2017 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-955 „Dėl Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2013–2017 metų programos patvirtinimo“, mokykloms bus perduoti dar 47 geltonieji autobusai.

6. Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2013–2017 metų programai įgyvendinti numatytomis lėšomis nepajėgiant patenkinti geltonųjų autobusų poreikio, 2016 metais pradėtas vykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas „Tikslinių transporto priemonių (geltonųjų autobusų) įsigijimas“ Nr. 09.1.3-CPVA-V-704-01-0002 (toliau – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas), kurį įgyvendinant 2016–2020 metų laikotarpiu turės būti nupirkta ir perduota mokykloms 140 geltonųjų autobusų. 2016 metais buvo perduoti 35 geltonieji autobusai, 2017 metais bus perduoti 35 autobusai, 2018 metais ir 2019 metais – po 25 autobusus, 2020 metais – 20 autobusų. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto tikslus, autobusai skiriami: 1) vežti kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenančius, pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančius mokinius, kurie yra pakeitę mokyklą dėl jos reorganizavimo, likvidavimo ar struktūros pertvarkos, ir / arba kuriems vežimo į mokyklą paslauga neteikiama arba teikiama netinkamai; 2) vežti kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenančius, pagal priešmokyklinio ugdymo programą besimokančius mokinius.

7. Bent po vieną geltonąjį autobusą turi 65 proc. kaimo mokyklų, 29 proc. – miesto mokyklų, 52 proc. gimnazijų, 49 proc. progimnazijų ir pagrindinių mokyklų, 12 proc. pradinių mokyklų. Turimų geltonųjų autobusų skaičius savivaldybėse priklauso nuo mokyklų ir mokinių skaičiaus, pokyčių mokyklų tinkle masto ir nuo to, kokia yra savivaldybė: miesto ar rajono.

8. 2016–2017 mokslo metais kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyveno 69185 pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokantys mokiniai, iš jų geltonaisiais autobusais į mokyklas buvo vežiojami 20423, iš mokyklų – 22508 mokiniai. Geltonaisiais autobusais į mokyklas vežamų pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių dalis sudaro 30 proc., iš mokyklos į namus – 32,5 proc. nuo visų kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenančių, pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių.

9. 2016 metais Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu viešosios įstaigos Socialinės informacijos ir mokymų agentūros atlikto tyrimo „Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių vežiojimo mokykliniais autobusais būklė ir mokyklinių autobusų naudojimas bendrojo ugdymo mokyklose“ duomenimis, beveik 90 proc. tyrime dalyvavusių mokykliniais autobusais vežiojamų mokinių kelionė į / iš mokyklos trunka iki 60 minučių. 67 proc. visų tyrime dalyvavusių mokyklų mokinių. 74 proc. visų mokykliniais autobusais vežamų mokinių pamokų pradžios laukia mažiau nei pusvalandį, nuo pusvalandžio iki valandos – 23 proc., o daugiau nei valandą – 3 proc. mokinių.

10. Tuštėjant mokykloms, savivaldybės yra priverstos vykdyti mokyklų tinklo pertvarką, uždaryti mokyklų skyrius ar mokyklas. Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo, rajonų savivaldybių mokyklose sudaroma vis daugiau jungtinių klasių. 2016–2017 m. m. 380 šalies mokyklų yra 1827 jungtinės 1–8 klasės, neskaičiuojant specialiųjų mokyklų ir mokyklų asmenims, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė. Nepaisant didelių valstybės ir savivaldybių investicijų į šių klasių išlaikymą, ugdymo kokybės skirtumai tarp miesto ir kaimo mokyklų toliau didėja. Neretai 8 metus jungtinėse klasėse besimokę mokiniai nesugeba toliau sėkmingai mokytis, įgyti profesiją ir įsitvirtinti darbo rinkoje.

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta sukurti jungtinių mokyklų tinklą plėtojant įtraukujį ugdymą ir pasiekti, kad iki 2020 metų 80 proc. sumažėtų bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau kaip 120 mokinių, dalis ir kad būtų išskaidyta 75 proc. specialiųjų mokyklų (prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas“ 2.1 krypties „Darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką“ 2.2.3 darbo „Jungtinių mokyklų tinklo sukūrimas, plėtojant įtraukujį ugdymą“ veiklos įgyvendinimo rodikliai).

12. Kuriant jungtines mokyklas, mokiniai, besimokantys jungtinėse klasėse pagal pagrindinio ugdymo programą ir (ar) gimnazijų skyriuose, kuriuose vykdoma vidurinio ugdymo programa, kai nesusidaro minimalus mokinių skaičius, būtų nukreipiami į vieną iš sujungtų mokyklų, paliekant buvusiose mokyklose pradinio ugdymo struktūrinius padalinius, kuriuose toliau būtų ugdomi 1–4 klasių mokiniai, priešmokyklinio ir (ar) ikimokyklinio amžiaus vaikai, vykdomos kitos neformaliojo švietimo ir kitos vietos bendruomenei reikalingos veiklos. Kuriant jungtinių mokyklų su specialiojo ugdymo skyriais tinklą ir išskaidant specialiąsias mokyklas, būtų sudarytos geresnės galimybės neįgaliems mokiniams ugdytis bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose, įgyti išsilavinimą lygiai su kitais asmenimis tose vietovėse, kuriose jie gyvena.

13. 2016–2017 mokslo metais 236 (53,6 proc.) pagrindinės mokyklos ir 3 (2,5 proc.) progimnazijos turi mažiau nei po 120 mokinių. 11 skyrių, kuriuose vykdoma vidurinio ugdymo programa, esančių kitose gyvenamosiose vietovėse, neturi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyto privalomo minimalaus mokinių skaičiaus vidurkio klasėse.

14. Norint pasiekti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytą rodiklį, kad iki 2020 metų 80 proc. sumažėtų bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau kaip 120 mokinių, dalis bei sudaryti palankesnes sąlygas kurti jungtinių mokyklų su specialiojo ugdymo skyriais tinklą, į vieną iš sujungtų mokyklų vežant mokinius iš kitų jungiamų mokyklų, reikėtų pavežti apie 5500 5–10 klasių ir I–IV gimnazijos klasių mokinių iš 124 progimnazijų ir pagrindinių mokyklų, 20 skyrių, kuriuose vykdoma pagrindinio ugdymo programa, ir 11 skyrių, kuriuose vykdoma vidurinio ugdymo programa. Šiam tikslui įgyvendinti 2018 metais reikėtų įsigyti 200 geltonųjų autobusų, iš jų 20 geltonųjų autobusų turėtų būti visiškai pritaikyti vežioti mokinius neįgaliųjų vežimėliuose – autobusuose turėtų būti sumontuoti vežimėlių keltuvai ar rampos ir neįgaliųjų vežimėlių tvirtinimo transporto priemonėse diržai ir / ar kitos sistemos.

15. Projekto lėšomis taip pat reikėtų įsigyti autobusų, kurie pakeistų nusidėvėjusius geltonuosius autobusus, nes 9,27 proc. mokykloms perduotų geltonųjų autobusų dėl techninės būklės yra neeksploatuojami (dalis jų jau yra nurašyta, dalį ruošiamasi nurašyti), 27 proc. geltonųjų autobusų būklė yra patenkinama arba bloga. Švietimo ir mokslo ministerijos 2017 metais atliktos savivaldybių mokyklų apklausos duomenimis, 2018–2020 metais reikėtų nupirkti ne mažiau kaip 50 autobusų, kuriais būtų pakeisti netinkami eksploatuoti autobusai. Remiantis viešosios įstaigos Socialinės informacijos ir mokymų agentūros atlikto tyrimo duomenimis, per artimiausius trejus metus iš viso savivaldybių mokykloms reikėtų ne mažiau kaip 320 naujų geltonųjų autobusų. Šį poreikį pavyktų patenkinti, jeigu įgyvendinant Projektą, 2018–2020 metų mokykloms būtų nupirkta 250 geltonųjų autobusų ir 70 geltonųjų autobusų minėtu laikotarpiu būtų nupirkta Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo projekto, vykdomo nuo 2016 metų, lėšomis.

16. Projekto lėšomis nupirktais geltonaisiais autobusais nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. į jungtines mokyklas būtų vežami 609 pagrindinio ugdymo programos klasių komplektuose ir 21 vidurinio ugdymo programos klasių komplekte besimokantys mokiniai. Ugdymo planui įgyvendinti vidutiniškai vienam pagrindinio ugdymo programos klasės komplektui metams reikia 22167 eurų, vidurinio ugdymo programos klasės komplektui – 26113 eurų (be administravimo ir švietimo pagalbos išlaidų). Iš viso aukščiau minėtiems pagrindinio ir vidurinio ugdymo klasių komplektams finansuoti reikėtų 14 048 076 eurų vieneriems metams. Projektui įgyvendinti 2018–2020 metais iš viso reikėtų 9,4 mln. eurų: 2018 metais nupirkti 200 geltonųjų autobusų reikėtų 7,4 mln. eurų, 2019 metais ir 2020 metais nupirkti po 25 autobusus atitinkamai reikėtų dar po 1 mln. eurų. Sukūrus jungtinių mokyklų tinklą, nekomplektuojant jungtinių klasių ir į vieną iš sujungtų mokyklų nukreipiant mokinius iš kitų jungiamų mokyklų tuo atveju, jeigu nesusidarytų naujų klasių komplektų mokyklose, į kurias būtų vežami mokiniai, 2018 metais būtų sutaupyta apie 6,6 mln. eurų, 2019 metais ir 2020 metais – maždaug po 13 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, skirtų specialios tikslinės dotacijos mokinio (klasės, grupės) krepšeliui finansuoti. Autobusų eksploatavimo išlaidas savivaldybės galėtų finansuoti iš sutaupytų ūkio lėšų.

17. Steigiamų jungtinių mokyklų neaprūpinus reikiamu geltonųjų autobusų skaičiumi, jungtinių mokyklų tinklo kūrimo procesas vyktų nepakankamai sklandžiai, atskirais atvejais jam nepritartų dalies mokyklų bendruomenės, nes mokinių kelionė maršrutiniu transportu į jungtines mokyklas ar jų struktūrinius padalinius truktų žymiai ilgiau ir nebūtų tokia saugi, kaip mokinius vežant geltonaisiais autobusais. Taip pat nebūtų galimybių į jungtinių mokyklų specialiojo ugdymo skyrius vežioti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius. Neįgyvendinus Projekto, nepavyktų pasiekti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų rodiklių. Be to, finansuojant jungtines klases, jose besimokantiems mokiniams nebūtų užtikrintos kokybiškos ugdymosi sąlygos, neveiksmingai būtų panaudotos valstybės biudžeto lėšos.

III SKYRIUS

PROJEKTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

18. Projekto tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems, pagal priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas besimokantiems mokiniams bei specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pasiekti jungtines mokyklas, vykdančias įtraukujį priešmokyklinį ir bendrąjį ugdymą ir užtikrinančias gerą ugdymo kokybę.

19. Projekto uždaviniai:

19.1. padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms sujungti itin mažas mokyklas, atsisakant galimybės komplektuoti jungtines 5–8 klases ir garantuojant galimybę vaikų ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ugdymą vykdyti arčiau jų gyvenamosios vietos esančiuose jungtinės mokyklos struktūriniuose padaliniuose;

19.2. padėti savivaldybėms išskaidyti specialiąsias mokyklas, padidinant didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų galimybes mokytis įtraukujį ugdymą įgyvendinančiose jungtinėse mokyklose;

19.3. atnaujinti geltonųjų autobusų parką pakeičiant nusidėvėjusius ir netinkamus eksploatuoti geltonuosius autobusus.

IV SKYRIUS

SIEKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

20. Projekto įgyvendinimo rezultatai:

20.1. 2018 metais bus nupirkta 180 M2 klasės 19+1 vietų geltonųjų autobusų vežti toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos kaimuose ir miesteliuose gyvenančius jungtinių mokyklų mokinius ir 20 geltonųjų autobusų, specialiai pritaikytų vežti jungtinių mokyklų mokinius neįgaliųjų vežimėliuose;

20.2. 2019–2020 metais bus nupirkta 50 M2 klasės 19+1 geltonųjų autobusų pakeisti nusidėvėjusius geltonuosius autobusus.

21. Projekto įgyvendinimo efektyvumas bus vertinamas pagal šiuos kriterijus:

21.1. nupirktais geltonaisiais autobusais į jungtines mokyklas bus vežiojama ne mažiau kaip 5500 mokinių;

21.2. nupirktais geltonaisiais autobusais ne mažiau kaip 90 procentų į jungtines mokyklas vežamų mokinių kelionė į mokyklą truks ne ilgiau kaip 60 min.;

21.3. iš besimokančiųjų pagal pagrindinio ugdymo programą nebebus sudaromos jungtinės klasės;

21.4. bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau kaip 120 mokinių, dalis sumažės 80 proc.;

21.5. bus išskaidyta 75 proc. specialiųjų mokyklų.

V SKYRIUS

PROJEKTO FINANSAVIMAS

22. Projektui įgyvendinti 2018 metais reikės 7,4 mln. eurų, 2019 metais ir 2020 metais – po 1 mln. eurų. Projekto finansavimo šaltinis – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.

23. Lėšos Projektui įgyvendinti, atsižvelgiant į finansines galimybes, numatomos rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Dėl perkamų autobusų skaičiaus ir dydžio Švietimo ir mokslo ministerija kasmet nusprendžia atsižvelgusi į finansines galimybes.

VI SKYRIUS

PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS

24. Už šio projekto įgyvendinimą atsako Švietimo ir mokslo ministerija.

25. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyrius vertina geltonųjų autobusų poreikį savivaldybėse, organizuoja geltonųjų autobusų skirstymą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus kriterijus, atlieka Projekto įgyvendinimo efektyvumo stebėseną, kasmet teikia duomenis Švietimo ir mokslo ministerijos padaliniui, atsakingam už ministerijos valdymo sričių būklės stebėseną bei organizuojančiam ir koordinuojančiam bendrųjų strateginių ir metinių veiklos planų vykdymo ataskaitų sudarymą. Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius organizuoja geltonųjų autobusų pirkimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dėl geltonųjų autobusų perdavimo savivaldybėms projektus.

26. Projekto įgyvendinimo priemonių planas pateiktas priede.

__________________

Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais

autobusais 2018–2020 metais projekto

priedas

MOKYKLŲ APRŪPINIMO GELTONAISIAIS AUTOBUSAIS 2018–2020 METAIS PROJEKTO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Eil. Nr.	Priemonė	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai	Lėšos
1.	Atlikti savivaldybių apklausą dėl geltonųjų autobusų poreikio patikslinimo	2017 metų IV ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyrius	–
		2018 metų IV ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyrius	–
		2019 metų IV ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyrius	–
2.	Organizuoti geltonųjų autobusų pirkimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą	2018 metų I ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius	7,4 mln. eurų
		2019 metų I ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius	1 mln. eurų
		2020 metų I ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento Turto	1 mln. eurų
			valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius
3.	Organizuoti geltonųjų autobusų skirstymą savivaldybėms	2018 metų II ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyrius	–
		2019 metų II ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyrius	–
		2020 metų II ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyrius	–
4.	Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl geltonųjų autobusų perdavimo savivaldybėms projektą	2018 metų II ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius	–
		2019 metų II ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius	–
		2020 metų II ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius	–
5.	Organizuoti geltonųjų autobusų perdavimą savivaldybėms	2018 metų III ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyrius	–
		2019 metų III ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyrius	–
		2020 metų III ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyrius	–
6.	Atlikti mokyklų apklausą dėl pavėžėjimo nupirktais geltonaisiais autobusais kokybės	2020 metų IV ketvirtis	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyrius, savivaldybės	–

_________________________________