Administracinė byla Nr. A-1778-624/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01886-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 30.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., S. K. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas P. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) sprendimus: 2014 m. spalio 1 d. Nr. 42-4-167, 2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 42-4-87, 2016 m. kovo 4 d. Nr. 42-4-32, 2016 m. kovo 29 d. Nr. (33.205) R-1427, kuriais netenkinti pareiškėjo prašymai dėl šildymo būdo pakeitimo ir įpareigoti atsakovą pritarti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, šildymo būdo keitimui.
Nurodė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). Butas yra trečiame namo aukšte, taip pat jam nuosavybės teise priklauso virš buto esančios pastogės dalis, kuri nebuvo šildoma. Vykdant remonto darbus, pastogė buvo sujungta su butu. Gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimą, įrengtas dujinis pastogės šildymas. Buvo parengtas projektas dėl buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, pakeičiant buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Nurodė, jog pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 23 d. bei 2015 m. rugpjūčio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriui pateikė prašymus dėl buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos. Prie prašymų buvo pridėtas projektas dėl buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, gyventojų apklausos dokumentai, buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriaus sutikimas, tačiau atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti jo prašymus. Sprendimas buvo apskųstas teisme ir pradėta administracinė byla. Vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui Kauno miesto savivaldybės administracija sutiko ginčą spręsti taikiai. Atsakovas pasiūlė pakartotinai pateikti prašymą dėl šildymo būdo pakeitimo ir visus dokumentus, susijusius su šilumos būdo keitimu. 2016 m. vasario 15 d. atsakovui pateikė visus reikalingus dokumentus bei prašymą atjungti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo centralizuotos šildymo sistemos ir leisti patalpų šildymui naudoti šilumos siurblį oras–oras. 2016 m. kovo 4 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymą netenkinti prašymo, remiantis tuo, kad nepateikta jokia nauja informacija po to, kai buvo nagrinėjami ankstesni 2014 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugpjūčio 20 d. prašymai (2014 m. spalio 1 d. raštas Nr. 42-4-167, 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. 42-4-87). Nurodė, jog 2016 m. kovo 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė dar vieną prašymą dėl gyvenamojo buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos. 2016 m. kovo 29 d. raštu atsakovas atsisakė pritarti buto atjungimui nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Pagrindinis atsisakymo motyvas, nepaisant to, kad namo butų savininkų dauguma davė sutikimus jam priklausančio buto atjungimui nuo centralizuotos šilumos teikimo sistemos, buvo (duomenys neskelbtini) butų savininkų atsisakymas duoti tokį sutikimą. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, jog pagal suformuotą teismų praktiką daugiabučio namo savininkų atsisakymas duoti sutikimą dėl tam tikrų veiksmų atlikimo laikomas pagrįstu, jei pageidaujamas veiksmas pažeidžia savininko teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimu) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti veiksmus yra pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui, todėl nesutikimas turi būti motyvuotas. Bendros dalinės nuosavybės teises (valdymo, naudojimo), įgyvendinamos šių bendraturčių balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 str. 1 d.). Remiantis šio straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus vieningo (vienbalsio) sutarimo, esant balsų daugumai. Konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) buto savininkai A. K. ir S. K. nepateikė, o Kauno miesto savivaldybės administracija nereikalavo jokių paaiškinimų ar argumentų dėl atsisakymo pritarti jo buto atjungimui nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Be to, vykdant buto remontą, centrinis šilumos teikimas buvo nutrauktas 2013 m. rugpjūčio 23 d. Dėl buto atjungimo per visą šį laikotarpį nė vienas namo butų savininkų nepatyrė jokių nepatogumų, todėl A. K. ir S. K. atsisakymas pritarti pareiškėjo buto atjungimui grindžiamas asmeninėmis ambicijomis, o ne realia baime patirti kokių nors nepatogumų dėl buto atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos. Pareiškėjas nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija pareiškėjo prašymus išnagrinėjo paviršutiniškai, nepareikalaudama iš trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodyti atsisakymo priežastis, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką dėl bendros dalinės nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo. Atsakovo atsisakymas pritarti buto atjungimui nuo centralizuotos šilumos teikimo sistemos yra nepagrįstas, prieštaraujantis galiojančioms teisės normoms. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, jog buto šildymo būdo pakeitimo statybos darbus reglamentuoja tik Statybos įstatymas ir jį detalizuojantys teisės aktai, tačiau atsakovas, atmesdamas pareiškėjo prašymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I858-13/2014 buvo pripažinta, jog Taisyklių 104–112, 114, 115, 117–124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjo atstovo nuomone, siūlydamas ginčą spręsti taikiai, atsakovas to neatliko, tik pareiškėją suklaidino.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka.
Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija išnagrinėjo pareiškėjo prašymus tinkamai, išsamiai ir vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais priėmė motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Šią sritį reguliuoja Šilumos ūkio įstatymas, Statybos įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320 patvirtintą ir šiuo metu galiojantį Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, ir pareiškėjo pasirinkta kuro rūšis (dujos) neatitinka Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano. Akcentavo, jog 2016 m. gegužės 3 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintame Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajame plane (duomenys neskelbtini) g. taip pat priklauso Centralizuoto šildymo zonai, kurioje šildymo būdo keitimas esamiems vartotojams yra laikomas neatitinkantis specialiojo plano. Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Statybos įstatymo 23 str. 10 d.) yra įtvirtinta pareiga prašymą teikiančiam asmeniui gauti kitų bendraturčių sutikimą, šiuo atveju, savivaldybė turi patikrinti, ar projektas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) buto savininkai tokio sutikimo neteikia, nes mano, kad (duomenys neskelbtini) buto atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos pažeis jų teises ir teisėtus interesus. Atsakovo nuomone, ar pagrįstas toks nesutikimas, turi būti sprendžiama bendrosios kompetencijos teisme. Atsakovas, priimdamas sprendimus, trečiųjų suinteresuotų asmenų nesutikimo priežasčių nenagrinėjo, tačiau iš pareiškėjo pateiktos VŠĮ „Kauno regioninės energetikos agentūros“ skaičiuoklės matyti, jog kiti butų savininkai dėl ginčo buto atjungimo nuo centralizuotos sistemos patirs papildomų išlaidų. Atsakovas nurodė, jog reikalavimas dėl įpareigojimo pritarti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune šildymo būdo keitimui neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų, nes įstatyme nėra numatyta galimybė įpareigoti administravimo subjektą spręsti klausimą konkrečiu būdu ir priimti konkretų sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. skundą prašė atmesti.
Nurodė, jog pareiškėjas savavališkai atjungė savo buto šildymą nuo centralizuoto šildymo sistemos jau 2013 m. ir neteisėtai reikalauja, kad jam būtų išduotas leidimas įteisinti savo savivalę. Toks leidimas, jeigu jis būtų išduotas, tiesiogiai pažeistų jo teises. Tai, jo teigimu, patvirtina VŠĮ „Kauno regioninės energetikos agentūros“ skaičiuoklė, iš kurios matyti, kad kiti daugiabučio namo butų savininkai, P. S. atjungus butą nuo centralizuotos šildymo sistemos, patirs papildomų išlaidų, kurios ir taip yra labai didelės. Teismo posėdžio metu nurodė, jog jo parašas „Apklausos anketoje“ yra suklastotas, nes niekada nedavė sutikimo P. S. dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, dėl to prašė kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu administracinę bylą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto 2014 m. spalio 1 d. Nr. 42-4-167 panaikinimo nutraukė; dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamu atveju dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d. rašto Nr. 42-4-167 apskundimo vieno mėnesio terminas, per kurį pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, yra praleistas. Teismas išaiškino teisę pareiškėjui kreiptis dėl termino atnaujinimo jo apskundimui, tačiau neprašoma šio termino atnaujinti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Pareiškėjas pradiniame skunde nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrių su prašymu dėl buto šildymo būdo keitimo, į kurį 2014 m. spalio 1 d. gavo atsakymą, tačiau skundas Kauno apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas tik 2015 m. rugsėjo 24 d., t. y. akivaizdžiai praleidus įstatymo nustatytą terminą nurodytam sprendimui ginčyti. Kadangi pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl administracinė byla dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto 2014 m. spalio 1 d. Nr. 42-4-167 panaikinimo nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.
Administracinės bylos duomenys patvirtino, jog 2015 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrių dėl šildymo būdo keitimo, tačiau 2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 42-4-87 raštu buvo atsisakyta tenkinti prašymą, atsisakymo pagrindu nurodant, jog pakartotiniame prašyme neįvykdyti Taisyklių 108 punkto reikalavimai, kurie buvo nurodyti ankstesniame rašte (2014 m. spalio 1 d. Nr. 42-4-167). Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, jog 2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 42-4-87 rašte atsakovas rėmėsi Taisyklių 108 punkto nuostatomis, kurios 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I858-13/2014 buvo pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui, nes iš esmės Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai nėra pavesta reguliuoti statybos teisinių santykių, susijusių su statinio projektavimu, statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir atitinkamų statybos darbų užbaigimu. Pažymėta, jog minėtame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad negyvenamojo, individualaus pastato, vienbučio, dvibučio ar daugiabučio namo, jo sekcijos (bloko) ir daugiabučio namo buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos tvarka yra reglamentuota statybos teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose, būtent Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „.Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – ir Reglamentas), iš kurių išplaukia, kad statybos darbams, siekiant pakeisti pastato ar jo dalies (daugiabučio namo sekcijos, buto ar kitų patalpų) šildymo būdą (atjungti atitinkamus šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos), kaip statybos darbams, priskirtiems prie paprastojo remonto darbų, atlikti būtina rengti paprastojo remonto aprašą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą – įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo (Statybos įstatymo 23 str. 5 d.) rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui (Reglamento 6 priedo 5.3 punktas). Reglamento 10 priede (atsakymo pateikimo metu galiojusi 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo redakcija) nustatyta, kad iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti, be kita ko, pastato administratoriaus ir bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinius pritarimus (6 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendime buvo konstatuota, jog pareiga prie prašymo pridėti valdytojo pažymą, grindžiamą techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kilų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai, siejama su aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Įsakymu Nr. DI-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1.3 punktu, pagal kurį tikrinant šio pobūdžio projektus, savivaldybių administracija privalo nustatyti, ar nėra juridinių faktų, kurie pažeistų trečiųjų asmenų interesus. Taip pat minėtame sprendime akcentuota, jog pagal Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys“ 1.13 punktą savivaldybių administracijos projektus tikrina tuo aspektu, ar projektas atitinka savivaldybės specialių planų taisykles.
Taigi, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu ir buvo panaikintas iki tol galiojęs teisinis reglamentavimas, kuriuo rėmėsi atsakovas 2015 m. rugpjūčio 27 d. atsakyme, tačiau statybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, kurie galiojo ginčijamo atsakymo pateikimo metu, išliko savivaldybių administracijų pareiga suderinti paprastojo remonto projektą, patikrinti, ar projektas nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, ar atitinka specialiųjų planų taisykles, ar gauti bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai, kaip tai numato Reglamento 10 priedo 6 punktas. Byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėjas tokių duomenų atsakovui nepateikė, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl šildymo būdo keitimo. Teismas pritarė pareiškėjo pozicijai, jog 2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 42-4-87 rašte yra nurodytas netinkamas teisinis pagrindas, t. y. jis turi trūkumų kaip administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų prasme, tačiau šie trūkumai nesudaro pagrindo jo panaikinimui, nes atsisakyta tenkinti prašymą buvo pagrįstai, kadangi pareiškėjas nepateikė teisės aktais nustatytų dokumentų, kuriais remiantis atsakovas galėtų patikrinti jam pavestą funkciją dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir interesų apsaugos. Be to, teismo nuomone, 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašto panaikinimas aukščiau nurodytais argumentais, būtų formalus veiksmas, nes reikalaujami duomenys nebuvo pateikti ir vėlesniuose pareiškėjo prašymuose dėl buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, todėl pagrįstai atsakovas, remdamasis faktiniais ir teisiniais argumentais, raštais (2016 m. kovo 4 d. Nr. 42-4-32, 2016 m. kovo 29 d. Nr. ( 33.205) R-1427) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus.
2015 m. kovo 12 d. Apklausos anketos duomenys patvirtino, jog dėl ginčo buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos nesutiko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) buto savininkai (šioje byloje tretieji suinteresuoti asmenys) A. K. ir S. K..
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. patvirtino, jog niekada nedavė sutikimo P. S. dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos. Taigi bylos duomenimis įrodyta, jog teisės aktais įtvirtinta sąlyga dėl bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinių pritarimų gavimo nebuvo įvykdyta. Teisėjų kolegija pritarė atsakovo pozicijai, jog kreipiantis su šio pobūdžio prašymu yra reikalingas visų namo bendraturčių sutikimas. Tokią nuostatą suformuoja aukščiau išdėstytos teisinio reglamentavimo nuostatos. Savininko atsisakymą duoti sutikimą pareiškėjas turi teisę ginčyti, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą.
Tačiau konkrečiu atveju savininkų atsisakymo nuginčijimas, teismo nuomone, esminės reikšmės ginčui neturėtų, nes pagal į bylą pateiktus duomenis nustatyta, jog minėtas daugiabutis gyvenamasis namas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320 patvirtintą ir šiuo metu galiojantį Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą, patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, jog savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Ta aplinkybė, jog buvo parengtas projektas dėl buto ir pastogės sujungimo bei buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos sistemos projektas, nesudaro pagrindo ginčijamų raštų panaikinimui, nes minėtas atjungimas turi realizuojamas laikantis aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, tai yra nurodęs ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 53-11-35 Savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius. Remiantis byloje nustatytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į ginčo teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos raštų 2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 42-4-87, 2016 m. kovo 4 d. Nr. 42-4-32, 2016 m. kovo 29 d. Nr. ( 33.205) R-1427, kuriais netenkinti pareiškėjo prašymai dėl šildymo būdo pakeitimo, panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą kaip išvestinio pobūdžio negali būti tenkinamas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui pritarti ginčo buto šildymo būdo keitimui.
Šioje byloje šalims buvo suteikta galimybė ginčą spręsti taikiu būdu, tačiau jos neišsprendė, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad pareiškėjo prašymas privalėjo būti tenkintas, ar kad atsakovas jį suklaidino, todėl šie pareiškėjo atstovo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. šioje byloje teismo prašė kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą dėl jo parašo suklastojimo 2014 m. birželio 3 d. Anketoje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija vadovavosi ABTĮ 108 straipsnio 1 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, o trečiajam suinteresuotam asmeniui išaiškinta, jog manydamas, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ar asmenys pažeidė ar pažeidžia jos teises, jis pats turi teisę kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas.
III.
Pareiškėjas P. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Teigia, kad teismo sprendimas nutraukti bylos dalį prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, nes buvo skundžiamas ne tik 2014 m. spalio 1 d. raštas Nr. 42-4-167, o bendrai atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl šildymo būdo pakeitimo. Minėtą atsisakymą sudaro keli raštai, kurie išsidėstę laike.
Pažymi, kad nei atsakovas, nei A. K. nedetalizuoja, kokias teises pažeis pareiškėjo buto atjungimas, nepateikia jokių įrodymų, o apsiriboja tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais. A. K. nepateikė jokių paaiškinimų, įrodymų ar argumentų, kuriais būtų pagrįstas jo atsisakymas. Atsakovas, remdamasis tik pareikšta nuomone, konstatavo trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą, pareigą išsiaiškinti nesutikimo pagrindą perleido teismui, o teismas priskyrė šią pareigą pareiškėjui.
Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. kovo 12 d. atlikus namo gyventojų ir administratorių apklausą, buvo gauta didžioji balsų dauguma, išskyrus A. K. ir S. K., ir tai, kad bendros dalinės nuosavybės teisės įgyvendinamos balsų dauguma, o ne vienbalsiu sprendimu, teigia, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno apygardos administracinio teismo motyvai yra nepagrįsti ir atmestini.
Tvirtina, jog jokie poįstatyminiai aktai negali prieštarauti didesnę juridinę galią turintiems įstatymams. Pirmosios instancijos teismas, vietoj to, kad vadovautųsi Konstitucija ir Civiliniu kodeksu, priimdamas sprendimą vadovavosi Savivaldybės sudarytais planais. Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies reikalavimus.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pažymi, kad pareiškėjo skundas dėl 2014 m. spalio 1 d. rašto buvo paduotas ženkliai praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokio praleidimo priežastis, taigi neįgyvendino savo teisės kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka, laikantis numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pažymi, kad 2014 m. spalio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimas ar palikimas galioti apskritai nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, nes yra galiojantys vėlesni sprendimai, kurie net ir panaikinus 2014 m. spalio 1 d. raštą liktų galioti.
Kauno miesto savivaldybės administracija ne tik neturi teisės, bet ir būdų nustatyti, pagrįstas ar ne yra asmens atsisakymas duoti sutikimą atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos. Todėl tokie ginčai yra sprendžiami teismine tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Pažymi, kad iš 2016 m. sausio 14 d. rašto Kauno miesto savivaldybės administracijai priede pateiktoje VŠĮ „Kauno regioninė energetikos agentūra“ skaičiuoklėje matyti, kad kiti butų savininkai patirs papildomų išlaidų.
Pareiškėjas visiškai nepagrįstai sutapatina dvi skirtingas apklausas – pirmoji dėl sutikimo, kad pareiškėjas atsijungtų nuo centralizuotos šildymo sistemos, o antroji – pritarimas projekto sprendiniams. Atsakovo manymu, visų namo bendraturčių sutikimai reikalingi abiems apklausoms.
Pažymi, kad Šilumos ūkio įstatymas numato galimybę atsijungti nuo šildymo inžinierinių sistemų vartotojams, tačiau ši teisė nėra absoliuti, kadangi teisės aktai numato imperatyvą šią teisę įgyvendinti tik tam tikra nustatyta tvarka ir pagal savivaldybių patvirtintus šilumos ūkio planus. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320 patvirtintą Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą, daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir pareiškėjo pasirinkta kuro rūšis (dujos) neatitinka Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo P. S. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pažymi, kad pareiškėjas dėl 2014 m. spalio 1 d. rašto į teismą kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 24 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs skundo padavimo terminą, taip pat pareiškėjas neprašė atnaujinti skundo padavimo termino.
Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis.
Tvirtina, kad P. S., suklastodamas A. K. ir S. K. parašus, apgaulės būdu norėjo gauti atsakovo sutikimą atjungti savo butą nuo centralizuotos šildymo sistemos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimų netenkinti pareiškėjo prašymų dėl šildymo būdo pakeitimo (2014 m. spalio 1 d. Nr. 42-4-167, 2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 42-4-87, 2016 m. kovo 4 d. Nr. 42-4-32, 2016 m. kovo 29 d. Nr. (33.205) R-1427) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą pritarti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, šildymo būdo keitimui pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo, išdėstymo 2014 m. spalio 1 d. rašte Nr. 42-4-167, panaikinimo nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė kaip nepagrįstą: nurodė, kad nors 2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 42-4-87 rašte yra nurodytas netinkamas teisinis pagrindas, t. y. jis turi trūkumų kaip administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų prasme, šie trūkumai nesudaro pagrindo jo panaikinimui, nes prašymą tenkinti atsisakyta pagrįstai: pareiškėjas nepateikė teisės aktais nustatytų dokumentų, kuriais remiantis atsakovas galėtų patikrinti jam pavestą funkciją dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir interesų apsaugos; reikalaujami duomenys nebuvo pateikti ir vėlesniuose pareiškėjo prašymuose dėl buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas, remdamasis faktiniais ir teisiniais argumentais, pagrįstai raštais (2016 m. kovo 4 d. Nr. 42-4-32, 2016 m. kovo 29 d. Nr. (33.205) R-1427) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad: teismo sprendimas nutraukti bylos dalį prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, nes buvo skundžiamas ne tik 2014 m. spalio 1 d. raštas Nr. 42-4-167, o bendrai atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl šildymo būdo pakeitimo; atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. K. teiginiai, kad pareiškėjo buto atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos pažeis pastarojo interesus, nepagrįstas; buvo gautas daugumos namo gyventojų pritarimas dėl pareiškėjo buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos ir nebuvo būtina gauti absoliučiai visų namo gyventojų sutikimo; teismas turėjo vadovautis Konstitucija ir CK, o ne poįstatyminiu aktu – savivaldybės patvirtintu specialiuoju planu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos raštus (2014 m. spalio 1 d. Nr. 42-4-167, 2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 42-4-87, 2016 m. kovo 4 d. Nr. 42-4-32, 2016 m. kovo 29 d. Nr. (33.205) R-1427), kuriais atsakovas atsakė į pareiškėjo prašymus ir atsisakė pritarti pareiškėjo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atjungimui nuo centralizuotos šildymo sistemos.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2014 m. spalio 1 d. rašte Nr. 42-4-167 (b. l. 11) nurodyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas vykdomas vadovaujantis Taisyklių antros dalies VIII skyriaus 108 punktu; valdytojui ar pareiškėjui pateikus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Taisyklių antros dalies VIII skyriaus 108 punkte nurodytus visus dokumentus, savivaldybės institucija pareiškėją informuos apie priimtą sprendimą dėl buto šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų.
Kauno miesto savivaldybės energetikos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. 42-4-87 nurodyta, kad pareiškėjo pakartotiniame prašyme neįvykdyti Taisyklių 108 punkto keliami reikalavimai, todėl pakartotinis prašymas dėl šildymo būdo keitimo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, Energetikos skyriuje nenagrinėjamas ir prašymas netenkinamas (b. l. 10).
Kauno miesto savivaldybės energetikos skyrius 2016 m. kovo 4 d. rašte Nr. 42-4-32 pažymėjo, kad 2016 m. vasario 15 d. prašymu pareiškėjas pateikė tokią pat informaciją, kurią jis buvo pateikęs 2014 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugpjūčio 20 d. prašymuose, papildomai prašomos informacijos (visų bendraturčių rašytinių sutikimų) šiame prašyme jis nepateikė. Papildomai informavo, kad daugiabučio namo buto (patalpos) atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos tvarka yra reglamentuojama statybos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose: Statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, Reglamente. Nurodė, kad pareiškėjo pakartotinis prašymas dėl šildymo būdo keitimo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, Energetikos skyriuje netenkintinas, kol nebus pateikti visų bendraturčių rašytiniai pritarimai paprastojo remonto projektui (aprašui) (b. l. 87–88).
Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. kovo 29 d. rašte Nr. (33.205)R-1427 nurodė, kad pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320 patvirtintą ir šiuo metu galiojantį Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą, daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje, ir pareiškėjo pasirinkta kuro rūšis (dujos) neatitinka Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano. Pažymėjo, kad statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Statybos įstatymo 23 str. 10 d. ) yra įtvirtinta pareiga prašymą teikiančiam asmeniui gauti kitų bendraturčių sutikimą, savivaldybė teisės aktuose įtvirtintą pareigą patikrinti, ar projektas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, gali įgyvendinti tik gavus tokių asmenų pritarimus projektui. Pareiškėjo atveju, (duomenys neskelbtini) butų savininkai tokio sutikimo neteikia, nes mano, kad pareiškėjo buto atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos pažeis jų teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo pateiktoje VšĮ „Kauno regioninė energetikos agentūra“ skaičiuoklėje matyti, kad kiti butų savininkai patirs papildomų išlaidų. Atsakovas nurodė, kad negali pritarti buto (duomenys neskelbtini) atjungimui nuo centralizuotos šildymo sistemos.
Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pareiškėjo skundžiamų Kauno miesto savivaldybės administracijos raštų buvo priimtas 2014 m. spalio 1 d., o skundas dėl šio rašto Kauno apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas tik 2015 m. rugsėjo 24 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą šiam raštui ginčyti ir neprašo jo atnaujinti, todėl pagrįstai administracinę bylą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto 2014 m. spalio 1 d. Nr. 42-4-167 (sprendimo, nurodyto rašte) panaikinimo nutraukė (ABTĮ 101 str. 7 p.). Pareiškėjas skundžia konkrečius Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimus, nurodytus raštuose, todėl pareiškėjo teiginys, kad jis skundžia bendrą atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą dėl šildymo būdo pakeitimo, dėl ko terminas nepraleistas, nėra pagrįstas.
Dėl kito pareiškėjo skundžiamo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. 42-4-87, pažymėtina, kad jame atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė Taisyklių 108 punkto reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I858-13/2014 pripažino, kad Taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Kartu pažymėtina, kad šiame 2014 m. spalio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I858-13/2014 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog šilumos vartotojų teisės pakeisti atitinkamo pastato ar patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą įgyvendinimas patenka ne tik į Šilumos ūkio įstatymo, tačiau (be kita ko, atsižvelgiant į Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka) ir į statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reguliavimo sritį, kadangi šildymo būdas keičiamas atjungiant atitinkamus įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos.
Pagal statybos teisinius santykius reguliuojantį Statybos įstatymą bei jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, inter alia aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ bei 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, atitinkamiems statybos darbams, siekiant pakeisti pastato ar jo dalies (daugiabučio namo sekcijos, buto ar kitų patalpų) šildymo būdą (atjungti atitinkamus šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos), kaip statybos darbams, priskirtiems prie paprastojo remonto darbų, atlikti būtina rengti paprastojo remonto aprašą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą – įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui (Statybos įstatymo 23 str. 5 d.). Savo ruožtu reikalavimai, keliami siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, nustatyti tiek Statybos įstatymo 23 straipsnyje, tiek jį tam tikrais aspektais detalizuojančiame Reglamente.
Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), kurioje nustatytas rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti pateikiamų dokumentų sąrašas, be kita, numato, jog turi būti pateikiami statinio bendraturčių sutikimas.
Reglamento 10 priede „Privalomi rašytiniai pritarimai projektui iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo“ nustatyta, kad iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti, be kita ko, pastato administratoriaus ir bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinius pritarimus – jei projekte suprojektuoti pastato bendrųjų inžinerinių sistemų (šildymo, dujų, elektros) kokybiniai ar (ir) kiekybiniai pakeitimai (apkrova, diametrai, leistinoji galia ir pan.) (6 p.; redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d.).
Taigi, nors atsakovas 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašte nepagrįstai vadovavosi Taisyklių normomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I858-13/2014 pripažintomis prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui, ginčui taikytinas teisinis reglamentavimas taip pat nustatė reikalavimą pateikti statinio bendraturčių sutikimą (Statybos įstatymo 23 str. 10 d.), bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinius pritarimus (Reglamento 10 priedo „Privalomi rašytiniai pritarimai projektui iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo“ 6 p.).
Pažymėtina, kad aiškinant minėtas Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies ir Reglamento 10 priedo „Privalomi rašytiniai pritarimai projektui iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo“ nuostatas dėl statinio bendraturčių sutikimo ir bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinių pritarimų, atsižvelgtina į Šilimos ūkio įstatymo 27 straipsnio, nustatančio šilumos vartotojo daugiabučiame name teises ir pareigas, 6 dalį, nustatančią, kad įgyvendinant šiame ir kituose šio įstatymo straipsniuose numatytas buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises bei pareigas dėl <...>, pastato šildymo bei karšto vandens sistemos valdymo ir naudojimo sprendimai priimami mutatis mutandis Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad daugiabučio namo šildymo būdo keitimas kvalifikuojamas kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto pertvarkymas, dėl kurio sprendimą savininkai priima CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2006). Kaip pagrįstai nurodoma pareiškėjo apeliaciniame skunde, Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalis (2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2005 redakcija), nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Tuo pačiu pažymėtina, kad Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 4-7 dalyse nustatyta ir tokių sprendimų priėmimo tvarka: butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę (4 d.); butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu šioje dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, susirinkimą šaukia 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų (5 d.); butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (6 d.); butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (7 d.).
Kadangi bylos duomenimis joks namo (duomenys neskelbtini), Kaune savininkų susirinkimas dėl pareiškėjo buto atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos nebuvo šaukiamas, pareiškėjo pateiktų dokumentų tinkamumo vertinimui taikytinas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 (2012 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. D1-895 redakcija). 2014 m. birželio 3 d. ir 2015 m. kovo 12 d. anketos (b. l. 13-14), kuriomis pareiškėjas įrodinėja daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune savininkų sutikimą jo buto atsijungimui nuo centralizuotos šildymo sistemos, parengtos nesilaikant minėtos tvarkos, todėl jos (anketos) nevertintinos kaip butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai šiuo klausimo.
Taigi, pareiškėjui nepateikus namo (duomenys neskelbtini), Kaune butų savininkų sutikimo dėl pareiškėjo buto šildymo būdo keitimo, atsakovas 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 42-4-87, 2016 m. kovo 4 d. raštu Nr. 42-4-32, 2016 m. kovo 29 d. raštu Nr. (33.205) R-1427) iš esmės pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.
Pažymėtina, jog Reglamento 9 priede „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys“ (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. liepos 1 d.) numatyta, kad savivaldybių administracijos, tikrindamos visus projektus, taip pat tikrina, ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus (1.3 p.); ar projektas atitinka savivaldybės specialiųjų planų reikalavimus (1.14 p.).
Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad šiuo atveju aktualios teisės normos nustatė atsakovo pareigą, sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, patikrinti, be kita ko, ar projektas nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, ar atitinka specialiųjų planų reikalavimus.
Pareiškėjui nepateikus namo (duomenys neskelbtini), Kaune butų savininkų sutikimo dėl pareiškėjo buto šildymo būdo keitimo, atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo pateiktas paprastojo remonto aprašas nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Be to, atsakovo 2016 m. kovo 4 d. ir 2016 m. kovo 29 d. raštuose nurodoma ir tai, kad pareiškėjo pateiktoje VšĮ „Kauno regioninė energetikos agentūra“ skaičiuoklėje (b. l. 111–114) pažymima, kad, atjungus butą nuo centralizuotos šildymo sistemos, kitų butų savininkai patiria papildomų išlaidų. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teiginiai dėl pažeistų trečiųjų asmenų interesų yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į Reglamento 9 priedo 1.3 punkte numatytą savivaldybės administracijos pareigą, tikrinant projektą, patikrinti, ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus, darytina išvada, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jis neturi pareigos paneigti atsakovo surinktų duomenų dėl pažeidžiamų trečiųjų asmenų interesų.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo vadovautis specialiuoju planu. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, o šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320 patvirtintą Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą, (duomenys neskelbtini) gatvė patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos (b. l. 106–108). Kadangi pareiškėjui teikiant prašymus Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialusis planas numatė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną, atsakovui nebuvo pagrindo tenkinti šiuos pareiškėjo prašymus, kuriuose numatytas buto šildymas dujomis, ir dėl šios priežasties. Kartu pažymėtina, kad, kaip numato minėto plano aprūpinimo šiluma reglamentas, ekologiški aprūpinamos teritorijos atžvilgiu šildymo būdai (geoterminė ir saulės energija, elektra ir kt.) yra galimi visoje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, todėl buto (duomenys neskelbtini), Kaunas ekologiškas šildymo būdas neprieštarautų Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano sprendiniams.
Konstatavus, kad atsakovas šioje byloje skundžiamais raštais pagrįstai atsisakė pritarti buto (duomenys neskelbtini), Kaunas atjungimui nuo centralizuotos šildymo sistemos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą pritarti šio buto šildymo būdo keitimui.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai aiškinęs ir taikęs materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija