Administracinė byla Nr. eAS-456-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01802-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 53.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Judex“ (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Kauno tarnyba) 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 33SV-246 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno tarnyba Sprendimu nusprendė, jog Bendrovė pažeidė 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų 1 skyriaus 1.6 punkto ir 2 skyriaus 2.1.8 punkto, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priedo IX skyriaus 2 ir 3 dalies bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 19 ir 25 punktų reikalavimus ir nusprendė sustabdyti Bendrovės mėsos perdirbimo cecho veiklą nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d., 16.30 val., iki sprendimo „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ priėmimo. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrius 2016 m. liepos 28 d. Bendrovės patalpose atliko kratą ir paėmė 14 rūšių maisto produktų (šaldytų maisto pusgaminių) mėginius. Tarnybos Vilniaus valdyba 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 4-01-6009 kreipėsi į Tarnybą, nurodydama, kad, ištyrus Bendrovės produkcijos pavyzdžius, nustatyta, jog gaminiai neatitinka maisto saugą ir higieną reglamentuojančių reikalavimų, taip pat prašydama imtis Tarnybos kompetencijai priskirtų veiksmų – patikrinti Bendrovės veiklą, siekiant nustatyti, ar ji gamina ir Lietuvos Respublikos bei kitų šalių rinkai tiekia saugią, teisės aktų reikalavimus atitinkančią produkciją, bei nedelsiant imtis veiksmų, užkardant šių reikalavimų neatitinkančios produkcijos patekimą į rinką. Kauno tarnyba pagal gautą informaciją 2016 m. rugpjūčio 4 d. atliko Bendrovės Cecho patikrinimą ir surašė 2016 m. rugpjūčio 4 d. gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 33MPĮP-56 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia minėtą įstatymo nuostatą, nes yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas ne tik nenurodant aiškaus ir konkretaus teisinio pagrindo, bet ir jo nesant bei pažeidžiant jo priėmimui taikytinas procedūras.

Pareiškėjas rėmėsi Tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakyme Nr. B1-12 patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punktu ir pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nenurodytas nė vienas iš Aprašo 8 punkte įtvirtintų pagrindų. Pareiškėjo teigimu, Kauno tarnyba nebuvo gavusi pranešimo ar kitokio pobūdžio informacijos iš Visuomenės sveikatos centro ar kitų sveikatos priežiūros įstaigų apie ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkį, toks protrūkis nebuvo kilęs ir net nebuvo įtariamas. Kadangi Kauno tarnybos atlikto patikrinimo pagrindas buvo informacija, gauta iš STT Vilniaus valdybos, kuri nėra nei sveikatos priežiūros įstaiga, nei valstybinę maisto kontrolę atliekanti institucija, pareiškėjas darė išvadą, kad Aprašo 8.1 punktas negalėjo būti pagrindas skundžiamam sprendimui priimti. Pareiškėjas pažymėjo, kad patikrinimo metu nenustatyta jokių šiurkščių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, buvo nustatyti tik tokie neatitikimai, kuriuos Bendrovė galėjo nedelsdama ar per protingą terminą pašalinti ir kurie nekėlė grėsmės žmonių sveikatai. Pareiškėjas pažymėjo, kad vieni iš Sprendime nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nurodyti nepagrįstai, o kiti trūkumai nėra šiurkštūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Patikrinimo aktas faktiškai negalėjo būti galutinai surašytas, nes nebuvo baigtas Cecho patikrinimas, todėl nėra aišku, kokia Patikrinimo akto medžiaga buvo remiamasi šį sprendimą priimant. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas priimtas nesilaikant proporcingumo bei minimalios ir proporcingos priežiūros našos principų.

Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Sprendime nustatyta, jog Bendrovės Cecho veikla sustabdyta nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d., 16.30 val., iki sprendimo dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo priėmimo. Kauno tarnyba, nustačiusi, kad Sprendime nurodyti pažeidimai pašalinti, 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. 33SV-279 Bendrovei leido vykdyti mėsos perdirbimo veiklą, todėl Sprendimas neteko galios ir ginčo dalykas jau skundo padavimo metu (2016 m. rugsėjo 5 d.) buvo išnykęs. Atsakovas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad ginčas, išnykus skundo dalykui, nenagrinėtinas administraciniame teisme, o byla turėtų būti nutraukta. Atsakovo vertinimu, Sprendimas atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tai, kad Sprendime nenurodytas vienas iš Aprašo 8 punkte nustatytų kriterijų, atsakovo manymu, nelaikytina esminiu trūkumu, dėl kurio galėtų būti naikinamas ginčijamas sprendimas, net jeigu jis galiotų. Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovė patikrinimo metu atitiko Aprašo 8.2 punkte nustatytas dvi sąlygas, todėl Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir remiantis objektyviais duomenimis (faktais). Atsakovas pabrėžė, kad Aprašo 7 punkte nurodytų aplinkybių visuma yra administracinio poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas, kurį įvertinus ūkio subjektui taikoma atitinkama administracinio poveikio priemonė, šiuo atveju – Sprendimas. 2016 m. rugpjūčio 4 d. nustatytų pažeidimų visuma suponuoja, kad Bendrovės ceche nustatyti šiurkštūs teisės aktų pažeidimai, dėl jų maisto tvarkymas negalėjo būti vykdomas užtikrinant, kad bus išvengiama kryžminės taršos, o gaminamas maistas bus kokybiškas ir saugus. Tai, kad Patikrinimo metu nebuvo kilusi grėsmė žmonių sveikatai, atsakovo vertinimu, nereiškia, kad nebuvo kilusi jos rizika. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnyba, atlikdama valstybinę maisto kontrolę (oficialią kontrolę) vadovaujasi Reglamentu (EB) Nr. 882/2004, kurio 10 straipsnio 2 dalies e punkte nustatyta, kad maisto oficialios kontrolės metu, be kita ko, atliekamas rašytinės medžiagos ir kitų įrašų, kurie gali būti svarbūs, atliekant atitikimo pašarus ar maistą reglamentuojantiems teisės aktams įvertinimą, nagrinėjimas. Atsakovas darė išvadą, kad Kauno tarnyba galėjo naudotis STT Vilniaus valdybos pateikta informacija, vertindama Bendrovės vykdomo maisto tvarkymo riziką ir priimdama Sprendimą. Tarnyba pripažino, kad Kauno tarnyba, priimdama Sprendimą, neturėjo remtis Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 1 priedo 1 skyriaus 1.6 pastraipa ir II skyriaus 2.1.8 pastraipa, tačiau pažymėjo, kad šie trūkumai nėra esminiai ir nepaneigia Patikrinimo metu nustatytų šiurkščių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Atsakovas pabrėžė, kad Bendrovės patikrinimas buvo atliekamas vadovaujantis Maisto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata. Bendrovės veiklos patikrinimas pradėtas 14.30 val., Patikrinimo aktas pildytas viso patikrinimo metu. Sprendimas priimtas ir Cecho veikla sustabdyta nuo 16.30 val. Sprendimo priėmimo momentu nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai ir visos teisiškai reikšmingo aplinkybės jau buvo aiškios. Nors patikrinimas baigtas 20.00 val., nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai nepasikeitė ir jų pakako, kad galėtų būti priimtas ginčijamas sprendimas, todėl patikrinimo pabaigos laikas esminės reikšmės teisingo sprendimo priėmimui neturėjo. Atsakovas nesutiko su Bendrovės argumentais, kad buvo pažeistas proporcingumo principas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendime buvo nustatyta, jog Bendrovės mėsos perdirbimo cecho veikla stabdoma nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d., 16.30 val., iki sprendimo dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo priėmimo. Teismas pažymėjo, kad Kauno tarnyba 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. 33SV-279 „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ nusprendė leisti Bendrovei nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. atnaujinti veiklą – mėsos perdirbimą. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas sprendimas veikė ir galiojo tik iki 2016 m. rugpjūčio 30 d., todėl šioje byloje nėra ginčo dalyko ir ši byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).

Teismas akcentavo, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjo atstovių pozicija, išreikšta teismo posėdyje, jog turi teisinę reikšmę ir tai, kad būtų įvertintas Sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, nėra pagrįsta. Teismas nurodė, kad galėtų vertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik tada, jeigu būtų teisinė galimybė jį panaikinti. Tačiau skundžiamo akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas tėra fakto konstatavimas, o tokios funkcijos administraciniai teismai neatlieka. Kita vertus, jeigu būtų ginamos materialinės pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, pvz., kartu reikalaujama ir žalos atlyginimo ar kitokio teisių gynimo būdo, tuomet teismas privalėtų nagrinėti skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą: ginčijamo akto teisėtumo patikrinimas būtų galimas tik vertinant jį kaip vieną iš skundo pagrindą sudarančių aplinkybių byloje, kurioje būtų pareikšti reikalavimai dėl konkrečių pareiškėjo materialiųjų teisių gynimo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atstovės teismo posėdyje išreiškė poziciją, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra kartais tikrinamas negaliojančio administracinio akto teisėtumas. Teismas pabrėžė, kad tai daroma tik tokiu atveju, kai yra būtina taisyti padėtį, priimant naują administracinį sprendimą. Šiuo atveju Sprendimas buvo laikino pobūdžio, priėmus Sprendimą jokio papildomo administracinio akto priimti nėra būtinybės, todėl, teismo vertinimu, paminėtoji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šioje byloje nėra aktuali ir ja vadovautis negalima.

III.

Pareiškėjas UAB „Judex“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, nei atsakovo sprendime dėl veiklos atnaujinimo, nei jokiame kitame akte nėra nurodyta, kad Sprendimo galiojimas yra panaikinamas. Pareiškėjas pabrėžia, kad skundžiamo teisės akto panaikinimas nepanaikina laikotarpio, kurį galiojo galimai neteisėtas ir nepagrįstas teisės aktas. Pareiškėjo manymu, sprendimo dėl veiklos atnaujinimo priėmimas savaime nereiškia, kad negalioja Sprendimas, tik reiškia, kad Sprendimas nėra taikomas laikotarpiui nuo sprendimo dėl veiklos atnaujinimo priėmimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad nėra pagrįsta teigti, jog nereikia taisyti padėties, net jei tam ir nėra būtinybės priimti naują administracinį sprendimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, vykdydami viešojo administravimo subjektų kontrolę, administraciniai teismai sprendžia, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Pareiškėjas pabrėžia, kad Bendrovės veikla Sprendimu buvo neproporcingai sutrikdyta. Pareiškėjas paaiškina, kad priėmus Sprendimą, Bendrovės mėsos perdirbimo veikla buvo sustabdyta beveik mėnesiui, todėl Bendrovė negalėjo gaminti ir tiekti rinkai savo produkcijos, tai sutrikdė tiek Bendrovės partnerių, tiek vartotojų pasitikėjimą pareiškėju, sukėlė jų abejones dėl visos Bendrovės tiekiamos rinkai produkcijos kokybės, pakenkė Bendrovės įvaizdžiui ir reputacijai. Pareiškėjas remiasi Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. B1-654 patvirtinto Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašo sudarymo tvarko aprašo 5.4 punktu ir daro išvadą, kad jei per vienus metus būtų priimtas dar vienas sprendimas dėl Bendrovės mėsos perdirbimo veiklos sustabdymo pareiškėjas būtų įtrauktas į sąrašą kaip nepatikimas maisto tvarkymo subjektas. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog Sprendimo panaikinimas neturėtų įtakos tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nesukeltų pareiškėjui materialiųjų teisinių pasekmių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad dėl teismo sprendimo nebetenka galimybės pasinaudoti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimo būdu, pagal kurį Sprendimas būtų panaikintas ir (ar) pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu nuo jo priėmimo momento. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁶⁰²-1207/2014 ir pažymi, kad administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Pareiškėjo teigimu, aiškinimas, kad byloje nėra ginčo dalyko, prieštarauja ABTĮ, Maisto įstatymui, šį įstatymą įgyvendinantiems teisės aktams, Viešojo administravimo įstatymui. Pareiškėjo teigimu, teismo nutartis neproporcingai apriboja jo teisę į teisminę gynybą, nesilaikant turinio pirmenybės prieš formą principo, paneigta teisė į veiksmingą ir realią teisminę gynybą. Pareiškėjas pažymi, kad teismo nutartimi pažeista jo teisė į nešališką teismą, nes 2017 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovei pradėjus dėstyti skundo argumentus, teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ją nutraukė, taip pat nurodė, kad administracinis teismas gali panaikinti tokius sprendimus, o ne pripažinti jų neteisėtumą. Tai, pareiškėjo manymu, rodo, kad teismas buvo šališkas, iš anksto, neišnagrinėjęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, leido šalims suprasti, kokios pozicijos jis laikosi. Pareiškėjas nurodo, kad teismo nutartis prieštarauja teisinės valstybės principui, nes teismo nutartimi paneigta pareiškėjo teisė pasinaudoti tokiu jos pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimo būdu kaip Sprendimo panaikinimas ir (ar) pripažinimas kaip neteisėto ir nepagrįsto. Pareiškėjo manymu, byloje yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar ABTĮ ir Maisto įstatymo nuostatos ta apimtimi, kuria užkerta kelią pasinaudoti asmens teise į teisminę gynybą pasitelkiant tokį pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimo būdą kaip Sprendimo panaikinimas ir (ar) pripažinimas kaip neteisėto ir nepagrįsto neprieštarauja Konstitucijai.

Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovo teigimu, priėmus sprendimą atnaujinti veiklą, skundžiamas sprendimas neteko galios, todėl nagrinėjamoje byloje neliko ginčo dalyko. Atsakovas remiasi Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi ir nurodo, kad pareiškėjui pašalinus nustatytus grubius teisės aktų pažeidimus buvo priimtas sprendimas, kuriuo atnaujinta Bendrovės veikla, o skundžiamas sprendimas neteko galios. Atsakovas remiasi Aprašo 12.3 punktu ir daro išvadą, kad, jei ūkio subjektas nepašalina visų su maisto sauga susijusių pažeidimų, tai sprendimas dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo lieka galioti, o jei šie pažeidimai pašalinami, priimamas sprendimas dėl ūkio subjekto atnaujinimo ir sprendimas dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo netenka galios. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodyta situacija dėl įtraukimo į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą yra hipotetinė ir išeina už skundo nagrinėjimo ribų. Atsakovo manymu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad buvo pakenkta Bendrovės reputacijai, taip pat išeina už skundo nagrinėjimo ribų. Atsakovas pažymi, kad sprendimas panaikinti pareiškėjo skundžiamą sprendimą neturėtų įtakos tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nesukeltų pareiškėjui materialių teisinių pasekmių, toks procesas būtų beprasmis. Atsakovo teigimu, apelianto nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Pareiškėjas UAB „Judex“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą nutraukta administracinė byla dėl atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 33SV-246 panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas buvo laikino pobūdžio, t. y. veikė ir galiojo tik iki 2016 m. rugpjūčio 30 d., kai Kauno tarnyba priėmė sprendimą Nr. 33SV-279 „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“, todėl byloje nėra ginčo dalyko.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. ABTĮ 103 ir 104 straipsniuose numatytas bylos nutraukimo institutas yra procesinės teisės institutas. Bylos nutraukimo pagrindai iš esmės yra siejami su procesinio pobūdžio aplinkybėmis, trukdančiomis išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti teismo sprendimą.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁵-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS¹⁴⁶-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁸²²-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS¹⁴³-560/2010 ir kt.).

Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.). Pažymėtina, kad byla nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu tik tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu minėtu aspektu nėra (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁴⁹²-879/2011).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Kitaip tariant, nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Atitinkamai ta aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomas interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁸²²-82/2010, 2011 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁵-47/2011).

Panašios pozicijos laikomasi ir  Europos sąjungos teismų praktikoje: tam, kad asmens pateiktas prašymas panaikinti jo nenaudai priimtą teisės aktą būtų priimtinas, šis asmuo ieškinio pareiškimo momentu turi turėti atsiradusį ir tebesantį pakankamai akivaizdų suinteresuotumą, kad minėtas aktas būtų panaikintas; toks interesas reiškia, kad prašymo panaikinti rezultatas gali būti naudingas šiam asmeniui (pvz. 2008 m. balandžio 17 d. Sprendimo Flaherty ir kt. prieš Komisiją, C‑373/06 P, C‑379/06 P ir C‑382/06 P, Rink. p. I‑2649, 25 punktą, 2006 m. lapkričio 29 d. Bendrojo Teismo sprendimo Agne-Dapper ir kt. prieš Komisiją ir kt., T‑35/05, T‑61/05, T‑107/05, T‑108/05 ir T‑139/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑291 ir II‑A‑2‑1497, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Kaip priimtinumo sąlyga ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi būti vertinamas jo pareiškimo metu (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 28 d. Bendrojo Teismo nutarties Ross prieš Komisiją, T‑147/04, Rink. VT p. I‑A‑171 ir II‑771, 25 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Tačiau iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, jog tam, kad asmuo galėtų tęsti procesą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, jis turi tebebūti asmeniškai suinteresuotas šio sprendimo panaikinimu (žr. 2001 m. balandžio 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo Torre ir kt. prieš Komisiją, T‑159/98, Rink. VT p. I‑A‑83 ir II‑395, 30 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia nuginčyti Kauno tarnybos 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 33SV-246 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“, kuriuo buvo sustabdyta Bendrovės mėsos perdirbimo veikla nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d., 16.30 val., iki sprendimo „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ priėmimo. Tokį sprendimą „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ Kauno tarnyba priėmė 2016 m. rugpjūčio 30 dieną. Taigi pareiškėjo skundžiamu Sprendimu Bendrovės mėsos perdirbimo veikla buvo sustabdyta nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 dienos. Kaip matyti, ginčijamame Sprendime ne tik buvo konstatuoti Kauno tarnybos nustatyti Bendrovės pažeidimai, bet ir suformuluotas reikalavimas sustabdyti Bendrovės mėsos perdirbimo veiklą. Taigi minėtas Sprendimas pagal formą ir turinį atitinka individualaus administracinio akto sampratą. Aktas priimtas viešojo administravimo subjekto (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos), jam įgyvendinant Maisto įstatyme numatytas valstybinės maisto kontrolės funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla, Sprendime suformuluoti privalomojo pobūdžio nurodymai (dėl veiklos sustabdymo), adresuoti konkrečiam subjektui (UAB „Judex“). Kauno tarnybos 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 33SV-279 „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ pareiškėjo ginčijamas Sprendimas nebuvo panaikintas.

Nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neteikė reikalavimo dėl galimai  jo patirtos žalos priteisimo, tačiau tai nereiškia, kad skundžiamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas jokių pasekmių pareiškėjui nesukeltų ir neturėtų jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas tiek paduodamas skundą, tiek ir administracinės bylos nagrinėjimo metu aiškiai išreiškė materialinį teisinį suinteresuotumą ginčijamo akto panaikinimu, jį pakartojo ir atskirajame skunde, nurodydamas papildomus argumentus. Ginčijamu sprendimu buvo konstatuoti pažeidimai ir sustabdyta Bendrovės, užsiimančios mėsos perdirbimu, veikla, todėl dėl savo įvaizdžio, reputacijos, verslo partnerių ir vartotojų pasitikėjimo pareiškėjas yra suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu. Todėl šio administracinio akto pripažinimas neteisėtu ir jo panaikinimas galėtų būti tinkama teisminės gynybos priemone, apsauganti įstatymų saugomus pareiškėjo interesus (ABTĮ 5 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepaneigė apelianto teiginių, jog Sprendimas turės įtakos tolimesnei Bendrovės veiklai ir Tarnybos vykdomai pareiškėjo valstybinei maisto ir veterinarinei kontrolei, kadangi galės lemti Bendrovės įtraukimą į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą. Pagal Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. B1-654 patirtinto Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 5.4 punktą, į šį sąrašą maisto tvarkymo subjektas įtraukiamas, jei per vienus metus pakartotinai priimtas sprendimas dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas tėra fakto konstatavimas ir nagrinėjant bylą iš esmės nebūtų ginamos materialinės pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Toks požiūris nebūtų suderinamas ir su Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojama teise į teisminę konstitucinių laisvių gynybą. 

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-151/2013 nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis, kadangi minėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nustatytų šioje administracinėje byloje. Joje, skirtingai nei nagrinėjamu atveju, vėlesniu priimtu viešojo administravimo subjekto aktu buvo panaikintas pareiškėjo siekiamo nuginčyti akto galiojimas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Kauno Tarnybos 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 33SV-279 „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ pareiškėjo ginčijamas Sprendimas nebuvo panaikintas.

Pažymėtina ir tai, kad įstatyme tiesiogiai įtvirtinta pareiškėjo teisė apskųsti tokio pobūdžio atsakovo sprendimus. Maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Tarnyba jos nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, nustatytas administracinio poveikio priemones, viena iš kurių yra laikinas maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ar tiekėjo veiklos sustabdymas. Maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai turi teisę apskųsti Tarnybos veiksmus ABTĮ nustatyta tvarka (Maisto įstatymo 11 str. 8 d.). Tokia apskundimo tvarka nurodyta ir pačiame skundžiamame Sprendime.

Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad Sprendimas yra negaliojantis ir nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, todėl byloje nėra ginčo dalyko. Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų ginčo teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o byla perduodama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai	Laimutis Alechnavičius
	Ramūnas Gadliauskas
	Virginija Volskienė