Paveikslėlis, kuriame yra eskizas, piešimas, iliustracija, simbolis  Automatiškai sugeneruotas aprašymas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO

MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2020 M. GEGUŽĖS 18 D. ĮSAKYMO NR. V-739 „DĖL MOKSLO DOKTORANTŪROS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. balandžio 22 d. Nr. V-426

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. V-739 „Dėl Mokslo doktorantūros nuostatų patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu nurodytą įsakymą ir jį išdėstau nauja redakcija (Mokslo doktorantūros nuostatai nauja redakcija nedėstomi):

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL MOKSLO DOKTORANTŪROS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalimi,

t v i r t i n u Mokslo doktorantūros nuostatus (pridedama).“

1.2.  Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintus Mokslo doktorantūros nuostatus:

1.2.1. Pakeičiu 5 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

5. Mokslo doktorantūros (toliau – doktorantūra) teisę universitetui arba universitetui su kitais Lietuvos universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami aukšto lygio moksliniai tyrimai, suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras (toliau – Ministras). Mokslo doktorantūros teisė (toliau – doktorantūros teisė) – teisė organizuoti trečiosios pakopos studijas, mokslinius tyrimus, disertacijos rengimą ir gynimą ir teikti mokslo daktaro laipsnius. Doktorantūros teisė suteikiama mokslo kryptyje, kurioje atliekami aukšto lygio moksliniai tyrimai. Universitetas arba universitetas su kitais universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais gali įgyti ne daugiau nei vieną doktorantūros teisę konkrečioje mokslo kryptyje, išskyrus universitetų reorganizavimo atvejį, kai doktorantūros teisė toje pačioje mokslo kryptyje gali būti suteikiama universitetui arba universitetams iki reorganizavimo procedūros pradžios įstojusių į doktorantūrą asmenų studijoms užbaigti. Mokslinių tyrimų institutas konkrečioje mokslo kryptyje gali dalyvauti ne daugiau kaip vienoje doktorantūroje. Universitetas arba universitetas su kitais universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais (toliau – institucija, institucijos), siekiantys (siekiančios) įgyti doktorantūros teisę, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – Ministerija) ir Lietuvos mokslo tarybai (toliau – Taryba) pateikia prašymą doktorantūros teisei įgyti (toliau – prašymas). Kai doktorantūros teisę siekia įgyti kelios institucijos, prašyme nurodomas universitetas, kuris doktorantūros teisės įgijimo atveju koordinuos doktorantūros procesą (toliau – numatoma koordinuojanti institucija). Kartu su prašymu institucija (institucijos) Tarybos administruojamoje duomenų bazėje pateikia šiuos dokumentus:“

1.2.2. Pakeičiu 5.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

5.3. pretendentų į mokslo doktorantūros komiteto (komitetų) (toliau – doktorantūros komitetas) narius bei kitų mokslininkų, dirbančių institucijoje (institucijose) (užėmusių pareigas konkurso tvarka arba pastaruosius trejus metus dirbusių institucijoje ne mažiau kaip 0,5 etato, siekiančioje įgyti doktorantūros teisę, kurie galėtų dalyvauti vykdant doktorantūrą, sąrašus (pateikiamas kiekvieno mokslininko gyvenimo aprašymas ir paskutinių penkerių metų mokslo darbų sąrašas). Jei doktorantūros teisę siekia įgyti kelios institucijos, teikiamame pretendentų į doktorantūros komiteto narius sąraše turi būti atstovų iš visų siekiančių įgyti doktorantūros teisę institucijų. Kiekvienoje institucijoje mokslo kryptyje, kurioje siekiama įgyti doktorantūros teisę, turi dirbti ne mažiau kaip 3 mokslininkai, atitinkantys ne žemesnius nei numatomos koordinuojančios  institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Tarp pretendentų į doktorantūros komiteto narius ne mažiau kaip du trečdaliai asmenų turi būti tos mokslo krypties, kurioje siekiama įgyti doktorantūros teisę;

1.2.3. Pakeičiu 6.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

6.1. pretendentų į doktorantūros komiteto narius bei kitų mokslininkų, dirbančių institucijoje (institucijose) (užėmusių pareigas konkurso tvarka arba pastaruosius trejus metus dirbusių institucijoje ne mažiau kaip 0,5 etato), siekiančioje įgyti doktorantūros teisę, kurie galėtų dalyvauti bendrai vykdant doktorantūrą, sąrašai (pateikiamas kiekvieno mokslininko gyvenimo aprašymas ir paskutinių penkerių metų mokslo darbų sąrašas). Kiekvienos institucijos mokslo kryptyje, kurioje siekiama įgyti doktorantūros teisę, turi dirbti ne mažiau kaip 3 mokslininkai, atitinkantys ne žemesnius nei mokslo krypties doktorantūrą koordinuojančio universiteto (toliau – koordinuojanti institucija) nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Tarp pretendentų į doktorantūros komiteto narius ne mažiau kaip du trečdaliai asmenų turi būti tos mokslo krypties, kurioje siekiama įgyti doktorantūros teisę;

1.2.4. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. Doktorantūros teisę siekiančios įgyti institucijos (ar institucijų) ir jų pateiktų pretendentų į doktorantūros komitetą mokslinių tyrimų lygį Taryba vertina pasitelkdama Palyginamojo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo (toliau – Palyginamasis vertinimas), Ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo (toliau  – Ekspertinis vertinimas), Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo (toliau – Kasmetinis vertinimas), Formaliojo universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo (toliau – Formalusis vertinimas) rezultatus. Jei dėl doktorantūros teisės įgijimo kreipiasi institucijų grupė, vertinamas kiekvienos institucijos mokslinis lygis doktorantūrai organizuoti.

1.2.5. Pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:

8. Dokumentai, pateikti pagal šių nuostatų 5.1–5.7 papunkčių reikalavimus, vertinami pagal šiuos kriterijus: institucijos (institucijų) mokslo krypties mokslinių tyrimų lygis, pretendentų į mokslo doktorantūros komiteto narius bei kitų mokslininkų, dalyvausiančių doktorantūros procese, mokslinė kompetencija, doktorantūros nacionalinis aktualumas ir tarptautiškumas, doktorantūros poreikis ir pagrįstumas, turima mokslinių tyrimų infrastruktūra, doktorantūros projekto studijų dalies tinkamumas (vertinama penkių balų skalėje), Kasmetinio (Formaliojo) vertinimo ir Palyginamojo (Ekspertinio) vertinimo rezultatus.

1.2.6. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:

9. Dokumentai, pateikti pagal šių nuostatų 6.1–6.5 papunkčių reikalavimus, vertinami pagal šių nuostatų 8 punkte nurodytus kriterijus (vertinama penkių balų skalėje), Kasmetinio (Formaliojo) vertinimo ir Palyginamojo  (Ekspertinio) vertinimo rezultatus.

1.2.7. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:

15. Taryba ne rečiau kaip kas 5 metus Tarybos nustatyta tvarka organizuoja institucijos (institucijų) vykdomos doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą ir teikia išsamius ir apibendrintus vertinimus bei siūlymus Ministrui. Doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimai įvykdomi Tarybos nustatyta tvarka po Palyginamojo vertinimo. Visos doktorantūros, vykdomos toje pačioje mokslo kryptyje, vertinamos vienu metu. Vertinama pagal šiuos kriterijus: doktorantūros komiteto narių mokslinė kompetencija doktorantūros ir susijusiose mokslo kryptyse, doktorantūros tematikų aktualumas, doktorantų mokslinių publikacijų kokybė ir pagal kitus Tarybos nustatytus doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimo kriterijus (vertinama penkių balų skalėje). Vertinimas atliekamas atsižvelgiant į Kasmetinio (Formaliojo) vertinimo rezultatus bei Palyginamojo (Ekspertinio) vertinimo rezultatus. Taryba, atsižvelgdama į vertinimo rezultatus, gali siūlyti kitą institucijos (institucijų) vykdomos doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą vykdyti po 3 metų. Taryba ne vėliau kaip per 3 mėnesius po vertinimo savo interneto svetainėje viešai paskelbia institucijos (institucijų) vykdomos doktorantūros apibendrintas vertinimo išvadas pagal visus vertinimo sričių kriterijus ir galutines kokybės ir efektyvumo vertinimo apibendrintas išvadas, institucija (institucijos) viešai skelbia nuorodą į šią informaciją savo interneto svetainėje (svetainėse). Informacija apie vykdomų doktorantūrų vertinimus atlikusius ekspertus yra skelbiama Tarybos interneto svetainėje Tarybos nustatyta tvarka.

1.2.8. Pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:

18. Doktorantūra vykdoma pagal doktorantūros reglamentą. Institucija gali parengti reglamentą, taikomą visoms jos vykdomoms doktorantūroms, arba doktorantūros reglamentus, kurie būtų taikomi kelių mokslo krypčių ar vienos mokslo krypties doktorantūroms. Jei doktorantūros teisė suteikiama kelioms institucijoms, parengiamas bendras visų institucijų tarpusavyje suderintas doktorantūros reglamentas, kuriame nurodoma koordinuojanti institucija.“

1.2.9.  Pakeičiu 19.3 papunktį ir jį išdėstau taip:  

19.3. institucijos (institucijų) struktūrinių padalinių (katedrų, laboratorijų, skyrių, fakultetų arba specialiai sukurtų struktūrų) su doktorantūros organizavimu susijusios funkcijos;

1.2.10. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:

20. Doktorantūros komitetas susideda iš ne mažiau kaip 9 aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų, dirbančių doktorantūros teisę įgijusioje institucijoje (institucijose) (užėmusių pareigas konkurso tvarka arba pastaruosius trejus metus dirbusių institucijoje ne mažiau kaip 0,5 etato. Reikalavimas konkurso tvarka užimti pareigas netaikomas mokslininkams iš užsienio mokslo ir studijų institucijų. Kai doktorantūros teisė suteikta dalyvaujant užsienio mokslo ir studijų institucijai (institucijoms), komitete turi būti daugiau kaip pusė mokslininkų iš Lietuvos institucijos (institucijų). Tarp doktorantūros komiteto narių turi būti ne mažiau kaip du trečdaliai narių tos mokslo krypties, kurioje institucija (institucijos) įgijo doktorantūros teisę. Ne mažiau kaip pusė doktorantūros komiteto narių ir jo pirmininkas turi atitikti ne žemesnius nei institucijos, jei jai vienai suteikta doktorantūros teisė, nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas, likusieji komiteto nariai turi atitikti ne žemesnius nei institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas. Kai doktorantūros teisę yra įgijusios kelios institucijos, ne mažiau kaip pusė doktorantūros komiteto narių ir jo pirmininkas turi atitikti ne žemesnius nei koordinuojančios institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas, likusieji komiteto nariai turi atitikti ne žemesnius nei koordinuojančios institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas. Kvalifikaciniai reikalavimai visais atvejais taikomi ta apimtimi, kuri yra susijusi su mokslinėmis publikacijomis. Doktorantūros komiteto narys komiteto pirmininku gali būti ne ilgiau kaip dvi 5 metų kadencijas iš eilės. Institucija (institucijos) doktorantūros komiteto sudėtį peržiūri ir atnaujina ne rečiau kaip kas 5 metus. Mokslininkas gali būti ne daugiau kaip dviejų mokslo (meno) doktorantūros komitetų narys. Doktorantūros komiteto sprendimas priimamas, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų doktorantūros komiteto narių. Doktorantūros komitetų narių mokslinis aktyvumas periodiškai vertinamas šių nuostatų 15 punkte nurodytų doktorantūrų vertinimo arba Ministro inicijuoto doktorantūros komitetų vertinimo metu.

1.2.11. Papildau 201 punktu:

201. Doktorantų vadovai (disertaciją ginant eksternu – konsultantai), gynimo tarybų nariai turi atitikti ne žemesnius nei institucijos, jei ji viena yra įgijusi doktorantūros teisę, nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas. Kai doktorantūros teisę yra įgijusios kelios institucijos, doktorantų vadovai  (disertaciją ginant eksternu – konsultantai), gynimo tarybų nariai turi atitikti ne žemesnius nei koordinuojančios institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas, kurie nustatomi apibendrinus ir įvertinus visų kartu doktorantūros teisę įgijusių institucijų, pateiktus siūlymus dėl kvalifikacinių reikalavimų asmenims, siekiantiems užimti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas šių nuostatų 27 punkto nustatyta tvarka. Kvalifikaciniai reikalavimai visais atvejais taikomi ta apimtimi, kuri yra susijusi su mokslinėmis publikacijomis.

1.2.12. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:

27. Institucijos, kartu įgijusios doktorantūros teisę, turi sudaryti sutartis dėl įsipareigojimų bendrai vykdyti doktorantūrą. Sutartyse nustatomos: koordinuojančios institucijos funkcijos, kvalifikacinių reikalavimų doktorantūros komitetų nariams, doktorantų vadovams, gynimo tarybos nariams, derinimo tarp institucijų, šių reikalavimų tvirtinimo ir pakeitimo tvarka, priėmimo į doktorantūrą, doktorantūros finansavimo, doktorantūros reglamentų tvirtinimo ir tikslinimo tvarka, doktorantų studijų organizavimo, bendros infrastruktūros naudojimo, doktorantūros nutraukimo vienos ar kelių institucijų iniciatyva ir tolimesnio doktorantūros organizavimo sąlygos ir kitos nuostatos.“

2. Šis įsakymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

3. N u s t a t a u, kad:

3.1. mokslo ir studijų institucijos iki 2024 m. birželio 30 d. suderina su šio įsakymu pakeistais Mokslo doktorantūros nuostatais doktorantūros reglamentus ir kitus dokumentus, susijusius su mokslo doktorantūros organizavimu ir vykdymu;

3.2. doktorantūros komitetų pirmininkai, paskirti į pareigas iki šio įsakymo įsigaliojimo, eina savo pareigas iki kadencijos pabaigos.

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė,

laikinai einanti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas                             Monika Navickienė