Administracinė byla Nr. eA-2050-662/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02106-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. (S. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-388/17I-313 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003615999 panaikinimo Irano Islamo Respublikos piliečiui S. N.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
2. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytus terminus. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentui buvo pateikti duomenys, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šeštoji planeta“ (toliau – ir Bendrovė) registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, todėl papildomi atsakovo reikalavimai pagrįsti naudojimąsi patalpomis šiuo adresu yra nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat nesutiko su išvada, kad Migracijos departamentui nebuvo pateikta apmokėjimo dokumentų, patvirtinančių Bendrovės sutarčių vykdymą. Atsakovui pateikti dokumentai parodo, kad pagal 2017 m. birželio 1 d. sutartį su Irano Islamo Respublikoje registruota bendrove „Shabakeh Gostaran Sabz Persia Ltd“ 12 000 Eur mokėjimas buvo atliktas, o Migracijos departamento daroma išvada, kad kitų asmenų atlikti įskaitymai nepatvirtina sutarties vykdymo, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos IX skyriaus antrojo skirsnio reglamentavimui. Dėl reklamos paslaugų sutarties, sudarytos su Turkijos Respublikoje registruota kompanija „GEM Group“ paaiškino, kad pagal šią sutartį UAB „Šeštoji planeta“ turėjo atlikti 20 000 USD mokėjimą už suteiktas paslaugas. Šios sumos mokėjimai buvo atlikti iš Bendrovės banko sąskaitos per tris kartus. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas nepasisakė ir nevertino visų kitų finansinių dokumentų, kurie buvo pateikti ir kurie pagrindžia, kad UAB „Šeštoji planeta“ vykdė veiklą pagal verslo planą. Pareiškėjo įsitikinimu, patikrinimas buvo paskirtas nenustačius veiksnių, kurie yra būtini norint paskirti patikrinimą.
3. Dėl Bendrovės veiklos vykdymo adreso pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra įsikūręs VšĮ Vilniaus technologijų ir meno centras, administruojantis Sapiegų parke įsikūrusį „Vilnius Tech Park“. Tai, kad Bendrovė veikia šiuo adresu, patvirtina ir VšĮ Vilniaus technologijų ir meno centro raštas Migracijos departamentui.
4. Pasak pareiškėjo, Bendrovės darbuotoja N. Š. buvo apklausiama ne apie jos darbines funkcijas ar vykdomą veiklą, o atsakovo daromi prierašai rodo priešišką nusistatymą darbuotojos duotiems paaiškinimams, kurių Migracijos departamentas nepaneigia.
5. Nurodė, kad Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena, neatitinka tikrovės ir nėra paremta objektyviais duomenimis. Pabrėžė, kad pareigūnai vyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o pareiškėjo deklaruotas adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Su kaimyne pareiškėjas nebendrauja, jos nepažįsta, todėl jos parodymai, kad ji pareiškėją mato retai, neturi reikšmės. Išvada dėl per didelio finansininkės darbo užmokesčio taip pat neparemta nei logika, nei faktiniais duomenimis, nei teisės aktų reikalavimais. Pabrėžė, jog Migracijos departamentas Sprendime neįvardija, kokie pateikti duomenys neatitinka tikrovės bei nepateikia objektyvių duomenų, kurie paneigtų šiuos pateiktus duomenis.
7. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo pateiktos sutartys nepatvirtina įmonės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki šio užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas nepateikė apmokėjimo dokumentų, patvirtinančių sutarčių vykdymą. Visos įmonės, su kuriomis sudarytos sutartys, yra registruotos užsienio valstybėse. Į Bendrovės sąskaitą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo atliktas tik vienas piniginių lėšų pervedimas, o visi kiti piniginių lėšų įskaitymai atlikti grynaisiais pinigais arba piniginių lėšų pervedimais paties pareiškėjo. Tai apibūdina Bendrovės veiklą kaip galimai neskaidrią. Piniginių lėšų pervedimai, atliekami į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, leidžia daryti išvadą, kad paslaugos buvo suteiktos ne Bendrovės, o paties pareiškėjo. Šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad, Migracijos departamento duomenimis, Bendrovėje, išskyrus pareiškėją, nedirba ir niekada nedirbo nė vienas programuotojas ar IT specialistas. Atkreipė dėmesį, jog pagal savo veiklos pobūdį Bendrovė (o tiksliau – pareiškėjas) gali vykdyti veiklą bet kurioje valstybėje.
8. Paaiškino, kad pareiškėjas pateikė 2017 m. birželio 1 d. sutartį tarp UAB „Šeštoji planeta“ ir „Shabakeh Gostaran Sabz Persia Ltd“. Jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad „Shabakeh Gostaran Sabz Persia Ltd“ būtų sumokėjusi Bendrovei už suteiktas paslaugas, nėra pateikta. Migracijos departamentui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad „Shabakeh Gostaran Sabz Persia Ltd“ ir „Darme Schonhofer Gmb“ yra ta pati bendrovė ar kad tarp jų yra koks nors ryšys. Atsakovo nuomone, situacijoje, kai tiek mokėtojas, tiek lėšų gavėjas nesutampa su sutartyje nurodytais paslaugų teikėju ir gavėju, pagrįstai nuspręsta, kad nėra pateikta apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.
9. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjo pateiktame verslo plane nėra nurodyta, kad Bendrovė užsiimtų knygų leidyba, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas asmeniškai yra parašęs knygą, nepaneigia ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir neįrodo Bendrovės veiklos Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad nereikalavo pagrįsti naudojimosi patalpomis dokumentų, o aplinkybė, kad sutartis dėl patalpų neregistruota Nekilnojamojo turto registre, kaip ir kitos aplinkybės, susijusios su Bendrovės buveinės adresu, nesudarė savarankiško ginčijamo sprendimo faktinio pagrindo.
10. Migracijos departamento įsitikinimu, Sprendimo išvados dėl Bendrovės darbuotojų yra pagrįstos. Be pareiškėjo Bendrovėje dirba tik viena darbuotoja – N. Š., kuri dirba dar keturiose įmonėse. Bendrovėje IT specialistai nedirba. Bendrovės buhalterei, kuri dirba pagal poreikį, nustatytas 1 800 Eur darbo užmokestis, direktoriui – 400 Eur. Atsakovas teigė, kad kyla pagrįstų įtarimų, jog N. Š. darbo užmokesčio dydis nustatytas būtent tam, kad Bendrovė formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus.
11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena. Ši išvada padaryta įvertinus pareiškėjo vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną duomenis, pareiškėjo kaimynų paaiškinimus. Atsakovo manymu, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
12. Atsakovas sutiko, kad pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas ilgiau, nei yra nustatyta, tačiau manė, kad ši aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko dėl būtinybės surinkti visą informaciją.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, Sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą. Atsakovas konstatavo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, taip pat Bendrovėje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Be to, Migracijos departamentas nustatė, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
15. Teismas pažymėjo, kad vien verslo plano pateikimas neįrodo, kad Bendrovė iš tiesų užsiima verslo plane nurodoma veikla bent 6 mėn. iki prašymo pateikimo (šiuo atveju – nuo 2017 m. kovo 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d.), ir šia veikla užsiima ne bet kur, o Lietuvoje. Teismo vertinimu, nei atsakovui pareiškėjo pateiktos Bendrovės sudarytos sutartys, nei sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai ir banko išrašai nepatvirtina aplinkybės, kad Bendrovė steigimo dokumentuose ir verslo plane nurodytą veiklą vykdė nuo 2017 m. kovo 19 d. Nors pareiškėjas pateikė dvi Bendrovės sudarytas sutartis, t. y. 2017 m. birželio 1 d. „Cando App“ programėlės naudos gavėjo sutartį, sudarytą su Irano Islamo Respublikoje registruota bendrove „Shabakeh Gostaran Sabz Persia Ltd“ ir 2017 m. liepos 1 d. reklamos paslaugų sutartį, sudarytą tarp Bendrovės ir Turkijos Respublikoje registruotos „GEM Group“, jos neįrodo Bendrovės atitikties Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams. Pažymėta, kad vien sąskaita faktūra 12 000 Eur sumai, išrašyta už programėlės „Cando App“ licenciją, be šios sąskaitos faktūros apmokėjimo dokumentų neįrodo, kad sutartis buvo įvykdyta. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad buvo atliktas įskaitymas, t. y. už „Shabakeh Gostaran Sabz Persia Ltd“ į pareiškėjo asmeninę sąskaitą 12 000 Eur pervedė „Darme Schonhofer GmbH“, o pareiškėjas šią sumą pervedė į Bendrovės sąskaitą. Byloje nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad tokiu būdu buvo atsiskaityta pagal sutartį su „Shabakeh Gostaran Sabz Persia Ltd“. Vien sutartyje nurodytos ir pareiškėjui kitos įmonės pervestos sumos sutapimas negali būti įrodymu apie įskaitymo atlikimą. Teismui pateiktas „Shabakeh Gostaran Sabz Persia Ltd“ raštas, kuriame ši įmonė tvirtina atsiskaičiusi su UAB „Šeštoji planeta“, taip pat nėra pakankamas ir patikimas įrodymas, jog „Darme Schonhofer GmbH“ pareiškėjui pervesti pinigai yra apmokėjimas pagal Bendrovės sutartį su „Shabakeh Gostaran Sabz Persia Ltd“. Tiek mokėtojas, tiek lėšų gavėjas nesutampa su pateiktoje sutartyje nurodytais paslaugų teikėju ir gavėju, todėl atsakovo išvada, kad nėra pateikta apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, yra pagrįsta. Dėl sutarties su „GEM Group“ teismas pažymėjo, kad pagal pateiktą Bendrovės banko sąskaitos išrašą iš tiesų matyti, kad Bendrovė 2017 m. liepos 4 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. atliko mokėjimus, kurių bendra suma – 20 000 USD, tačiau, nors Bendrovė ir atsiskaitė pagal minėtą sutartį, tai nepatvirtina Bendrovės veiklos pagal verslo planą Lietuvoje, nes paslaugos buvo teikiamos ne Bendrovės, o Bendrovei ir tai buvo daroma Turkijoje. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė 2018 m. birželio 8 d. „Tippsy App“ partnerystės sutartį, sudarytą tarp Bendrovės ir R. B., tačiau ši sutartis yra sudaryta jau po prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo, be to, nepateikta ir jokių įrodymų, kad ši sutartis buvo įvykdyta.
16. Teismas pažymėjo, kad vienintelis Bendrovei atliktas pervedimas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo atliktas E. A., visi kiti pinigai įnešti grynaisiais arba mokėjimai atlikti paties pareiškėjo. Pažymėta, kad kasos pajamų orderiuose, kuriais pareiškėjas patvirtina gavęs sumas grynaisiais, mokėtojais nurodytos užsienio šalių įmonės. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės pagrįstai atsakovui sukėlė abejonių dėl Bendrovės veiklos realumo, tuo labiau veiklos vykdymo būtent Lietuvos Respublikoje.
17. Aplinkybę, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo reikalavimų, patvirtino ir Bendrovės darbuotojos N. Š. pateikti paaiškinimai. Minėta darbuotoja nurodė, kad dirba keturiose įmonėse, nors pagal sutartį Bendrovėje ji dirba 8 val., tačiau realiai jos darbo laikas nėra fiksuotas ir ji dirba pagal poreikį. Teismas iš N. Š. parodymų teismo posėdyje sprendė, jog jos žinios apie Bendrovės veiklą yra paviršutiniškos, liudytoja atskleisti detalesnę Bendrovės veiklą vengia. Be to, Sodros informacinės sistemos duomenimis N. Š. Bendrovėje įdarbinta jau po pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo. Teismas darė išvadą, kad Bendrovėje ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo visą darbo laiką nedirbo Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
18. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 100 punktu. Teismas pareiškėjo argumentus, kad atsakovas neturėjo pagrindo pradėti Bendrovės patikrinimą, atmetė kaip nepagrįstus. Tai, kad Migracijos departamentas, kreipdamasis į Migracijos valdybą dėl Bendrovės patikrinimo atlikimo, nurodė netinkamą Aprašo punktą, nesudaro pagrindo teigti, kad patikrinimas neteisėtas, tuo labiau, taikyti Aprašo 189 punkto nuostatų, reglamentuojančių patikrinimo dėl leidimo panaikinimo, o ne pakeitimo, atlikimo tvarką. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Migracijos departamentas nekonstatavo, jog Bendrovė yra fiktyvi, todėl pareiškėjo nuorodos į Aprašo 100 punkte nurodytus kriterijus šiuo atveju nėra reikšmingos.
19. Pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad UAB „Šeštoji planeta“, kurios jis yra dalyvis, buveinė yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tačiau pats pareiškėjas skunde pripažino, kad Bendrovė šiuo adresu veiklos nevykdo. Aplinkybę, kad pareiškėjas nuolat Lietuvoje nebūna, patvirtino duomenys apie pareiškėjo sienos kirtimus.
20. Nustatytų aplinkybių visuma leido teismui daryti išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovę, ir tai, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.
21. Teismo vertinimu, šiuo atveju Migracijos departamento nustatytos aplinkybės įrodo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą, nes pareiškėjas tik formaliai siekia atitikti leidimo išdavimo pagrindus. Be to, šiuo atveju buvo nustatyti ir Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, be to, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
22. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui nacionalinė viza buvo išduota vadovaujantis 2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.19 papunkčiu kaip užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Kadangi leidimas pareiškėjui nebuvo išduotas, nes jis nepagrindė savo buvimo Lietuvoje tikslo, todėl atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.
23. Teismo vertinimu, Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nors teismas sutiko su pareiškėju, kad jo prašymo dėl leidimo pakeitimo procedūra užtruko per ilgai ir šiuo aspektu neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau toks leidimo pakeitimo procedūros pažeidimas nelaikytinas esminiu, apribojusiu objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmusiu Migracijos departamento sprendimo pagrįstumą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
III.
24. Pareiškėjas S. N. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
25. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, jo turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas pažeidė visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, neištyrė visų įrodymų, neįvykdė pareigos visas bylai svarbias aplinkybes visapusiškai, objektyviai ištirti, peržengė skundo nagrinėjimo ribas, teismo padarytos išvados yra prieštaringos, neparemtos įrodymais, neteisingai pritaikant teisės normą.
26. Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendime nenurodė visų dokumentų, kuriuos pareiškėjas buvo pateikęs Migracijos departamentui kartu su prašymu pakeisti leidimą.
27. Pareiškėjo manymu, teismas, darydamas išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog Bendrovė iš tiesų užsiima verslo plane nurodoma veikla bent 6 mėn. iki prašymo pateikimo, neįvertino įrodymų. Be to, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju buvo vykdoma ne leidimo laikinai gyventi išdavimo, o leidimo laikinai gyventi keitimo procedūra.
28. Pareiškėjas pažymi, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei Migracijos departamentas nevertino viso verslo plano vykdymo, o selektyviai pasirinko keletą momentų, tačiau ir šis vertinimas pasireiškė išsakant nuomonę, kuri nepagrindžiama argumentais. Pareiškėjo teigimu, yra verslo plano įgyvendinimo pavyzdžių, kurie parodo, kad Bendrovė veikė pagal pateiktą verslo planą.
29. Pareiškėjas pabrėžia, jog teismui buvo pateiktas „Shabakeh Gostaran Sabz Persia Ltd“ raštas, kuriame ši įmonė tvirtina atsiskaičiusi su UAB „Šeštoji planeta“. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamu atveju pagal sutartį yra išrašyta sąskaita, pagal šią išrašytą sąskaitą yra atliktas įskaitymas į UAB „Šeštoji planeta“ banko sąskaitą, kuris atitinka ir sutarties tarp bendrovių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
30. Dėl Bendrovės 2017 m. liepos 4 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. atliktų mokėjimų, kurių bendra suma – 20 000 USD, pareiškėjas pažymi, kad skunde jis buvo nurodęs, kad Migracijos departamentas, vertindamas pateiktus dokumentus, tai atliko neteisingai, supainiojo kreditorių ir debitorių. Teismas šiuo klausimu nepasisakė. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas Sprendimo pagrįstumą naujais, Sprendime nesančiais argumentais, nepagrįstai peržengė skundo ribas. Pareiškėjo manymu, išvada, kad tik pardavimas (bet ne pirkimas) patvirtina veiklos vykdymą, prieštarauja ne tik teisės aktų normoms, bet ir logikai. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog „GEM Group“ transliacijos yra matomos ne tik Turkijoje, bet daugelyje Europos ir Azijos šalių, taip pat sutartimi buvo užsakyta reklamuoti produkciją, kuri yra sukurta Lietuvoje ir ją platinanti bendrovė UAB „Šeštoji planeta“ yra registruota Lietuvos Respublikoje ir joje moka mokesčius.
31. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi. Duomenimis apie Bendrovės veiklą nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. birželio 12 d. pagrįstas Migracijos departamento sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, tačiau pareiškėjo apie šį laikotarpį pateikti duomenys atsisakomi vertinti.
32. Pareiškėjas pažymi, kad pateikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi taip pat pateikė darbo sutarčių su A. Ž., S. M., A. K. kopijas. Taip pat byloje yra Sodros duomenų bazės išrašai, kurie patvirtina, kad minėti darbuotojai dirbo bendrovėje 6 mėnesių laikotarpiu iki prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo.
33. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas, Aprašo 100 punkto dalimi pagrįsdamas atsakovo teisę atlikti patikrinimą, tačiau atmesdamas pareiškėjo prašymą įvertinti toje pačioje teisės normoje nurodytas būtinas sąlygas šiai teisės normai taikyti, sudarė vienai proceso šaliai – valstybės institucijai palankesnes sąlygas, tuo pažeidė lygybės teismui ir įstatymui principą.
34. Pareiškėjas pabrėžia, jog tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad būtent adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Bendrovė yra ir registruota ir vykdo veiklą.
35. Pareiškėjas pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nuolat Lietuvoje nebūna, tačiau Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punktas nėra nurodytas Sprendime. Pareiškėjas pažymi, kad jo darbo pobūdis yra tas, kad jis turi dalyvauti renginiuose Lietuvoje ir už Lietuvos teritorijos ribų, Įstatymas nenumato apribojimų leidimus laikinai gyventi turintiems asmenims išvykti. Taip pat pažymi, kad pateikti tik išorinės Šengeno erdvės Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimų duomenys, kurie neatspindi visų asmens išvykimų ir atvykimų.
36. Pirmos instancijos teismas, taip pat nepasisakė dėl prašymų spręsti klausimus atskiromis nutartimis: 1) dėl Migracijos departamento pareigūnų piktnaudžiavimo neatliekant jokių veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. kovo 30 d.; 2) dėl Migracijos departamento pateikimo teismui akivaizdžiai melagingos informacijos atsiliepime į skundą, kad pateiktame verslo plane nėra nurodyta, kad įmonė užsiimtų knygų leidyba.
37. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
38. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nebuvo nurodęs baigtinio pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktų dokumentų sąrašo.
39. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamo sprendimo motyvai yra pakankami jo teisėtumui ir pagrįstumui, o pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ar nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, neatitinka tikrovės.
40. Atsakovas mano, kad „Shabakeh Gostaran Sabz Persia Ltd“ raštas nepatvirtina aplinkybės, kad „Darme Schonhofer Gmb“ į pareiškėjo asmeninę sąskaitą pervesti pinigai iš tikrųjų yra apmokėjimas pagal sutartį su „Shabakeh Gostaran Sabz Persia Ltd“.
41. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas dokumentus, susijusius su „GEM Group“ sutarties vykdymu, vertino būtent tuo aspektu, kuriuo šie dokumentai buvo aprašyti ir Migracijos departamento sprendime, t. y. pagrįstai konstatavo, kad jie nepatvirtina, jog būtent Bendrovė vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Atsakovo teigimu, teismas pareiškėjo skundo reikalavimo ribų neperžengė, t. y. pasisakė būtent dėl pareiškėjo iškeltų reikalavimų.
42. Atsakovas, remdamasis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5201-520/2018), teigia, kad vertinama įmonės veikla iki prašymo pakeisti leidimą pateikimo.
43. Atsakovas pažymi, jog visi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi darbuotojai prašymo nagrinėjimo metu jau buvo atleisti iš Bendrovės ir joje be pareiškėjo buvo įdarbinta tik N. Š., todėl teismas pagrįstai vertino duomenis, susijusius būtent su šia darbuotoja.
44. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Migracijos departamentas Bendrovės fiktyvumo savo sprendime nekonstatavo, todėl pagrįstai netaikė Aprašo 100,188, 189 punktų reikalavimų.
45. Atsakovas mano, kad Sprendimo išvada dėl to, kad pareiškėjas pastoviai Lietuvos Respublikoje negyvena, yra pagrįsta. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių šias išvadas.
46. Atsakovo manymu, tai, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko, nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą.
47. Dėl pareiškėjo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Migracijos departamento pareigūnų piktnaudžiavimo, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl tokios aplinkybės gali turėti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui. Aplinkybė dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo termino buvo įvertinta. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo verslo plane nėra nurodyta, kad įmonė užsiimtų knygų leidyba, kadangi pareiškėjas duomenis apie knygos leidybą nurodė kaip ateities planus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
48. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-388/17I-313, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 003615999, teisėtumo ir pagrįstumo.
49. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, jo turinys neatitinka įstatymo reikalavimų (ABTĮ 86 str., 87 str., 4 d. 1-4 p.), teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė nustatytą visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą (ABTĮ 6 str.) bei neištyrė visų byloje esančių įrodymų (ABTĮ 10 str. 2 d.), neįvykdė pareigos nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.), peržengė skundo nagrinėjimo ribas (ABTĮ 80 str. 2 d.), teismo padarytos išvados yra prieštaringos, neparemtos įrodymais, neteisingai pritaikyta materialioji teisės norma.
51. Ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija) 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 26 straipsniu, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016 ir kt.).
53. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 punktas) ir/ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).
54. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
55. Pagal minėto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovė akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
56. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal šio Įstatymo straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Minėto straipsnio 14 punkte įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
57. Atsakovo surinkti duomenys patvirtina, kad išduodant leidimą pateikti duomenys neatitiko tikrovės pareiškėjo gyvenamosios vietos ir įmonės veiklos vykdymo aspektais. Atlikus Bendrovės patikrinimą veiklos vykdymo vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatyta, jog jokių lentelių, užrašų ar reklamos su UAB „Šeštoji planeta“ pavadinimu rasta nebuvo. Patikrinimo metu apklausta darbuotoja apie aplinkybes, susijusias su bendrovės veikla, pateikė pakankamai nekonkrečią informaciją: dirba UAB „Šeštoji planeta“ buhaltere nuo 2017 m.; pasak jos, Bendrovė užsiima internetine aksesuarų (laikrodžių, papuošalų) prekyba, taip pat direktorius kuria programėles mobiliems telefonams, jis yra parašęs ir išleidęs knygą kaip apsisaugoti nuo hakerių, tačiau interneto svetainės, kurioje vyksta aksesuarų prekyba, adreso ji neprisimena; kur ir kaip reklamuojami Bendrovės sukurti parduodami produktai, ji atsakyti negalėjo, nes nežinojo; įvardinti klientų ji taip pat negalėjo, nes neprisimena; jos teigimu Bendrovės direktorius planuoja Lietuvos bankams įdiegti savo sukurtą sistemą / programą ir šiuo metu jis susitikinėja su banko atstovais, siūlo jiems produktą ir derina sąlygas, direktorius taip pat skaito paskaitas Lietuvos universitetuose, daug bendrauja su jaunimu, o klientus jis randa pats, tikėtina, internetu.
58. Nuvykus gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buto durų niekas neatidarė. Šio buto savininkė telefonu paaiškino, kad jokiam užsieniečiui savo buto nenuomoja, tačiau užsieniečiui nuomojamas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Šį užsienietį ji mato labai retai. Migracijos valdybos duomenimis, pareiškėjas 2018 m. balandžio 26 d. išvyko iš Lietuvos. Į Lietuvą jis atvykdavo 2–4 savaitėms, o po to vėl išvykdavo.
59. Pirmosios instancijos teismas sprendime vertino UAB „Šeštoji planeta“ pateiktą verslo planą, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius ir banko išrašus, Bendrovės 2017 m. liepos 1 d. sudarytą reklamos paslaugų sutartį su Turkijos Respublikoje registruota bendrove „GEM Group“, 2017 m. birželio 1 d. „Cando App“ programėlės naudos gavėjo sutartį, sudarytą su Irano Respublikoje registruota bendrove „Shabakeh Gostaran Sabz Persia Ltd“, 2018 m. birželio 8 d. „Tippsy App“ partnerystės sutartį, sudarytą tarp Bendrovės ir R. B. ir Bendrovės darbuotojos (buhalterės) N. Š. paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos išaiškinimą, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir anksčiau nurodytų įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, surinktų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nebekartoja. Atsakydama į S. N. apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvus tik papildo.
60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog taip pat pirmosios instancijos teismui pateikė darbo sutarčių su A. Ž., S. M., A. K. kopijas, UAB „Šeštoji planeta“ bendrąjį žurnalą, UAB „Šeštoji planeta“ pelno ataskaitą, balansą, metinę pelno mokesčio deklaraciją, metinių finansinių ataskaitų rinkinį, akcininkų sąrašą, S. N. darbo sutarties kopiją ir valstybių, kuriose lankėsi sąrašą, tačiau teismas nevertino šių įrodymų ir grindė išvadas juos ignoruodamas. Pažymėtina, jog tai daugiau įmonės bendro pobūdžio finansiniai dokumentai, parodantys tik įmonės finansinį stovį ir turimą turtą, pelną (nuostolius) ir atsiskaitymus per tam tikrą laikotarpį, todėl jie nėra tie dokumentai, kurie patvirtintų įmonės vykdomą realią veiklą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, atlikęs UAB „Šeštoji planeta“ vykdytos veiklos patikrinimą atsakovas nustatė, kad į įmonės sąskaitą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo atliktas tik vienas piniginių lėšų pervedimas (1 000, 00 USD), o visi kiti piniginių lėšų įskaitymai į bendrovės sąskaitą atlikti grynaisiais pinigais arba piniginių lėšų pervedimais išimtinai jos akcininko ir direktoriaus, t. y. paties pareiškėjo. Atsakovas sprendime pasisakė ir dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais su Irano Islamo Respublikoje registruotomis bendrovėmis (mokėjimai atlikti grynaisiais pinigais, kas leidžia daryti išvadą, kad kasos pajamų orderiais buvo siekiama tik imituoti bendrovės aktyvią ir realią veiklą). Su A. Ž., S. M. ir A. K. sudarytos darbo sutartys, tačiau bendrovėje, išskyrus S. N., nedirba ir niekada nedirbo nei vienas programuotojas ar IT specialistas, nors UAB „Šeštoji planeta“ pagrindinė veikla IT paslaugų teikimas, t. y. įvairių programėlių/mobilių aplikacijų kūrimas bei pardavimas. Be to, pagal VSDFV pateiktus duomenis minėti asmenys Bendrovėje nuo 2018 m. vasario 1 d. nebedirba. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodyti dokumentai taip pat neįrodo įmonės pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, nes atsakovui ir pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius bendrovės realią veiklą ir jos rezultatus patvirtinantys įrodymai.
61. S. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei Migracijos departamentas nevertino viso verslo plano vykdymo, o selektyviai pasirinko keletą momentų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos medžiagą, daro išvadą, kad nurodyti verslo plano vykdymo pavyzdžiai nepatvirtina, jog būtent Bendrovė vykdė pagrindinę veiklą, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas. Taip pat, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį (dėl Bendrovės patikrinimo Aprašo 100 punkto pagrindu buvimo), teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą įvertinti Aprašo 100 punkto nuostatoje nurodytas būtinas sąlygas šiai teisės normai taikyti, neobjektyviai vertino susiklosčiusią situaciją bei sudarė palankesnes sąlygas valstybės institucijai, tuo pažeisdamas lygybės teismui ir įstatymui principą.
62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad Migracijos departamentas teisingai konstatavo, jog Bendrovė veiklos nevykdo (iš esmės nevykdo verslo plane deklaruotos veiklos, buhalterės paaiškinimai apie veiklą neišsamūs, pareiškėjas nuolat Lietuvos Respublikoje negyvena), todėl galima teigti, kad Bendrovė yra įsteigta tik tam, kad trečiosios šalies pilietis galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai keliautų po Šengeno erdvę.
63. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti / ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018).
64. Taigi atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą pagrįstai vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y. pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Kadangi Bendrovė realiai nevykdo veiklos, Migracijos departamentas priimdamas sprendimą pagrįstai rėmėsi ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nustačius, kad pareiškėjas iš tiesų neturėjo ir neturi legalaus pagrindo gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
65. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti S. N. apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. N. (S. N.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.