LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS

2016–2020 M. BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

2016 m. gegužės 26 d. Nr. T3-124

Prienai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 6 ir 8 dalimis, 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, Prienų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrąjį planą (pridedama).

Savivaldybės meras                                                                               Alvydas Vaicekauskas

PATVIRTINTA

Prienų rajono savivaldybės tarybos

2016 m. gegužės 26 d.

sprendimu Nr. T3-124

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016–2020 M. BENDRASIS PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklų tinklas Prienų rajono savivaldybėje 2012–2015 metais buvo tvarkomas vadovaujantis:

1.1. Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendruoju planu, patvirtintu Prienų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. T3-28;

1.2. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimais:

1.2.1. 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T3-47;

1.2.2. 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T3-73;

1.2.3. 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. T3-119;

1.2.4. 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T3-198;

1.2.5. 2014 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. T3-7;

1.2.6. 2015 sausio 29 d. sprendimu Nr. T3-2;

1.2.7. 2015 gegužės 28 d. sprendimu Nr. T3-110 (1 priedas).

2. Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metais paskirtis – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, savivaldybei pakeliamą kainą.

II SKYRIUS

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS IKI

2015 M. BENDROJO PLANO PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIŲ ĮVERTINIMAS

3. Vykdant Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2015 m. bendrojo plano įgyvendinimo stebėseną, buvo analizuojami šiame plane numatyti tikslų ir uždavinių pagrindinių rezultatų rodikliai: pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo įgijimas, kurso kartojimas, ugdymo turinio diferencijavimas ir individualizavimas, pedagoginės ir specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas, mokytojų kokybinė sudėtis, mokinių mokymosi bazė ir tuščių mokymosi vietų užpildymas (2 priedas).

4. Atlikus analizę nustatyta, kad planuotą būklę labiausiai atitinka mokinių, įgijusių pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, pedagoginio personalo, ugdymo bazės atnaujinimo rodikliai.

5. Geresni, negu buvo planuoti, yra pagalbos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, tuščių mokymosi vietų užpildymo rodikliai.

6. Kol kas neatitinka ugdymo turinio diferencijavimo ir individualizavimo rezultatų rodikliai.

III SKYRIUS

ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE ANALIZĖ IR PROGNOZĖS

7. Švietimo konteksto rodikliai:

7.1. Demografiniai rodikliai. Mokinių skaičiaus mažėjimą lemia gyventojų skaičiaus kaita – natūralaus gyventojų prieaugio mažėjimas, vidinė migracija, emigracija ir kt. priežastys.

1 grafikas. Gyventojų skaičiaus Prienų rajono savivaldybėje kaita 2010–2015 m.

Iš 1 grafike pateiktų duomenų matyti, kad Prienų rajono savivaldybės gyventojų skaičius nuo  2010 m. iki 2015 m. sumažėjo  2808 žmonėmis. Vaikų iki 15 metų skaičius Prienų rajono savivaldybėje per tą patį laikotarpį sumažėjo 735.

Gimstamumo Prienų rajono savivaldybėje rodikliai.

2 grafikas. Bendras vaikų gimstamumas 2010–2015 m. (Prienų r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus duomenys).

2 grafike pateikti duomenys atskleidžia gimstamumo tendencijas, turinčias įtakos mokinių skaičiaus prognozėms iki 2020 metų.

Gyventojų skaičiaus kaita (natūralaus gyventojų prieaugio mažėjimas, vidinė migracija, emigracija ir kt. priežastys) atspindi bendro mokinių skaičiaus nuo 2015 m. kaitos tendencijas bei prognozes iki 2020 metų, kurios turės poveikį mokyklų tinklo situacijai. 3 grafike pateikiamos mokinių skaičiaus prognozės iki 2020 m.

3 grafikas. Mokinių skaičiaus prognozės iki 2020 m.

7.2. Ugdymosi poreikių tenkinimo būklės rodikliai. Savivaldybėje mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų skaičiui, mažėjo ir mokyklų skaičius. Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrojo plano įgyvendinimo laikotarpiu mokinių sumažėjo 1109, 6 mokyklos reorganizuotos, 6 mokyklose įvykdyti struktūriniai pertvarkymai, 1 mokykloje akredituota vidurinio ugdymo programa (1 priedas). 2015–2016 mokslo metais savivaldybėje yra 12 bendrojo ugdymo mokyklų (4 gimnazijos, 7 pagrindinės ir 1 progimnazija), 4 neformaliojo švietimo mokyklos (3 meno ir 1 sporto), 3 lopšeliai-darželiai ir 2 švietimo pagalbos įstaigos: Pedagoginė psichologinė tarnyba ir Švietimo centras. Bendrojo ugdymo programas įgyvendina ir 1 skyrius („Ąžuolo“ progimnazijos Ašmintos daugiafunkcis centras).

8. Mokinių skaičiaus kaitos rodikliai. Analizuojant mokinių skaičiaus kaitą, paaiškėjo, kad 2010 metais prognozuota mokinių mažėjimo tendencija pasitvirtino. 4 grafike pateikti duomenys rodo akivaizdžią bendrojo ugdymo mokyklų mokinių mažėjimo tendenciją nuo 2010 iki 2015 metų visose (pradinio, pagrindinio ir vidurinio) ugdymo pakopose:

4 grafikas. Bendras mokinių skaičius pagal koncentrus 2010–2015 m.

9. Ugdymo kokybės rodikliai:

9.1. Mokymosi pasiekimams būdinga gerėjimo tendencija – nuo 93,3 proc. pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių 2011 metais iki 96,5 proc. pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių 2015 metais (pagrindinėse mokyklose šis rodiklis skiriasi nuo 76,9 iki 100 proc.); įgijusių vidurinį išsilavinimą – 92,7 proc. mokinių nuo išklausiusiųjų XII klasės kursą 2011 metais ir 99,0 proc. – 2015 metais (3 priedas).

9.2. Kursą 2015–2016 m. m. kartoja daugiau mokinių, nei planuota. Buvo planuota, kad kursą kartos 0,1 proc. mokinių, bet išanalizavus mokyklų pateiktus duomenis nustatyta, kad kursą kartoja 0,4 proc. mokinių.

9.3. Ugdymo turinio diferencijavimui ir individualizavimui savivaldybėje 1 mokiniui vidutiniškai skiriama 0,09 valandos. Šis rodiklis mokyklose labai skiriasi – nuo 0,03 iki 10,05 valandos.

9.4. Savivaldybėje 1 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui per savaitę vidutiniškai skiriama 1,39 pedagoginės ir specialiosios pedagoginės pagalbos valandų, mokyklose skirtumas išsidėsto nuo 0 iki 2,48 valandos:

5 grafikas. Pedagoginės ir specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas.

9.5. Neformaliojo švietimo organizavimo duomenys rodo, kiek dėmesio yra skiriama mokinių užimtumui ir socializacijai. 2015–2016 m. m. Savivaldybėje esančias neformaliojo švietimo mokyklas lanko 774 mokiniai, kitų įstaigų ir laisvųjų mokytojų organizuojamus neformaliojo švietimo užsiėmimus lanko 618 mokinių. Neformaliojo švietimo užsiėmimus bendrojo ugdymo mokyklose 2011 m. lankė 68 proc. mokinių, 2015 m. lanko 70 proc. mokinių. Kadangi mokiniams sudaromos sąlygos lankyti šiuos užsiėmimus ir kitose įstaigose, lankančių mokinių skaičius didėja. Vidutiniškai vienam mokykloje besimokančiam mokiniui tenka 0,10 neformaliojo švietimo valandų, skiriamų valandų skaičius skiriasi 2,4 karto (nuo 0,08 iki 0,19) (4 priedas).

10. Mokyklų tinklo efektyvumas. Mokyklų tinklo efektyvumas yra susijęs su mokyklų dydžiais, jų pastatų užpildymu, tuščiomis mokymosi vietomis, klasių komplektų dydžiais bei vidutinėmis vieno mokinio ugdymo išlaidomis.

10.1. 2015–2016 mokslo metais savivaldybėje yra 12 bendrojo ugdymo mokyklų (4 gimnazijos, 7 pagrindinės ir 1 progimnazija), ne mažiau kaip po vieną mokyklą kiekvienoje seniūnijoje, tai sudaro tinkamas sąlygas švietimo paslaugų prieinamumui.

10.2. Sujungus Prienų „Nemuno“ pradinę mokyklą su Prienų „Ąžuolo“ progimnazija ir Prienų specialiąją mokyklą bei Prienų jaunimo mokyklą su Prienų „Revuonos“ pagrindine mokykla, miesto mokyklų pastatų plotas sumažėjo 26 proc., todėl pagerėjo likusių miesto mokyklų užpildomumas – 2011 m. buvo užpildyta 50 proc. patalpų, o 2015 m. užpildyta 58 proc. patalpų (5 priedas).

Nors kaimo mokyklų skaičius sumažėjo (uždarytos Klebiškio, Kunigiškių, Želkūnų pagrindinės mokyklos), įkurtos naujos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės bendrojo ugdymo mokyklose, vis tiek kaimo mokyklų užpildomumas prastėja. 2011 m. buvo užpildyta 40 proc. mokyklų patalpų, o 2015 m. – 36 proc. patalpų. Tai lemia mokinių skaičiaus mažėjimas: kaimo mokyklose patalpų plotas sumažėjo 24 proc., o mokinių skaičius sumažėjo 32 proc.

10.3. Skaičiuojant pagal Mokinio krepšelio metodiką, Prienų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2015–2016 m. m. iš viso yra 151 tuščia mokymosi vieta (miesto mokyklose – 60, kaimo mokyklose – 91 (6 priedas). Negautas finansavimas tuščioms vietoms – 32 tūkst. eurų, šio rodiklio kaitos tendencijas Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrojo plano įgyvendinimo laikotarpiu iliustruoja 6 grafikas:

6 grafikas. Tuščios vietos ir joms išlaikyti skirtos lėšos 2010–2015 m.

10.4. Klasių komplektavimo rodikliai 2010–2015 metais kito, kadangi mokinių skaičius mažėjo sparčiau negu klasių komplektų skaičius skaičiuojant pagal Mokinio krepšelio metodiką. Tačiau buvo sėkmingai užtikrintas tuščių vietų skaičiaus klasėje bei lėšų joms išlaikyti poreikio mažėjimas. Nuo 2010 iki 2015 metų klasių komplektų sumažėjo 65 (7 grafikas).

7 grafikas. 1–12 klasių komplektų skaičius 2010–2015 m.

10.5. Komplektų mažinimas įgyvendinant bendrąjį mokyklų tinklo pertvarkos planą padėjo išlaikyti esamus klasių komplektavimo rodiklius (8 grafikas):

8 grafikas. Vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte

10.6. Savivaldybėje 2015–2016 m. m. vidutinis mokinių skaičius 1–4 klasėse yra 15,5, 5–10 (I–II gimnazijos) klasėse – 17,1, 11–12 (III–IV gimnazijos) klasėse – 21,8 mokinio.

Esant tokiems komplektavimo rodikliams gerėjo mokinio krepšelio lėšų balansas (9 grafikas).

9 grafikas. Mokinio krepšelio lėšos 2010–2015m.

10.7. Atsižvelgiant į vaikų gimstamumo ir nuo jo priklausančius mokinių skaičiaus pokyčius, prognozuojama tokia klasių komplektų kaita 2016–2020 metais (10 grafikas).

10 grafikas. Klasių komplektai 2016–2020 metais.

10.8. 2015 metais vienam mokiniui mokyti vidutiniškai buvo išleista 2341 eurų.

11. Mokyklos pastatų būklė bei kabinetų ir patalpų atitiktis mokyklos tipui. 91,7 proc. mokyklų pastatų atnaujinta iš dalies. 25 proc. mokyklų atitinka 51–80 proc. privalomų tipui reikalavimų. 75 proc. mokyklų atitinka 80–100 proc. privalomų tipui reikalavimų (7 priedas). Dažniausiai pasikartojanti problema yra tai, kad įrengti ne visi kabinetai, nėra sąlygų mokinių sportui. Tačiau lyginant su 2011 metais mokyklų pastatų būklė geresnė – visiškai nėra mokyklų, atitinkančių tik 50 proc. tipui privalomų reikalavimų (2011 m. buvo 2 mokyklos).

12. Mokytojai. 2015–2016 mokslo metais savivaldybės mokyklose dirba 282 mokytojai. Bendrasis mokytojų skaičius palaipsniui (pastaraisiais metais – nežymiai) mažėja, šiuos duomenis iliustruoja 11 grafikas.

11 grafikas. Bendrojo mokytojų skaičiaus kitimas.

12.1. Specialistai. 97,2 proc. 2015–2016 mokslo metais savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų yra specialistai.

12.2. Kvalifikacija. 2015–2016 mokslo metais dirbančių mokytojų 95 proc. yra atestuoti, tai 3 proc. viršija numatytąjį rezultatą ir sudaro geras prielaidas ugdymo kokybei.

12.3. Mokinių ir mokytojų santykis. 2015–2016 mokslo metais vidutiniškai vienam mokytojui tenka 8,3 mokinio.

12.4. Pensinio amžiaus mokytojai. 2015–2016 mokslo metais savivaldybės mokyklose mokomuosius dalykus dėsto 13 pensinio amžiaus mokytojų. Jeigu visi dabar dirbantys pensinio amžiaus mokytojai dirbs ir toliau, planuojama, kad iki 2020 metų jų skaičius išaugs iki 65 (1 lentelė):

Metai	2016	2017	2018	2019	2020
Pensinio amžiaus mokytojų skaičius	13	28	40	47	65
Iš jų vyrai	4	4	4	4	5

1 lentelė. Pensinio amžiaus mokytojų skaičius

13. Mokinių vežiojimas. 2015–2016 m. m. bendras vežamų mokinių skaičius yra 1284, t. y. 40 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus. Nepavežamų mokinių, gyvenančių daugiau kaip 3 km nuo mokyklos, nėra. Nemažas vežiojamų mokinių skaičius riboja jų galimybes dalyvauti neformaliojo švietimo užsiėmimuose, paankstina mokinių atvykimo į mokyklas ir pavėlina grįžimo namo laiką. Mokyklų pateiktais duomenimis, 100 mokinių yra vežiojami ne į artimiausią mokyklą. 47 proc. mokinių yra vežama maršrutiniu transportu, 47 proc. – geltonaisiais autobusais, 6 proc. – privačiu transportu. Mokiniams vežioti skiriama 291 807 eurai per metus, vidutinė 1 mokinio vežiojimo kaina – 261 euras per metus.

IV SKYRIUS

ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

14. Privalumai:

14.1. Švietimo įstaigų tinklas buvo pertvarkomas atsižvelgiant tiek į kaimo, tiek į miesto mokinių poreikius. 3 gimnazijos veikia kaime, 1 mieste; kiekvienoje seniūnijoje yra ne mažiau kaip po vieną mokyklą. Išplėtotas neformaliojo švietimo įstaigų tinklas: veikia 4 neformaliojo švietimo įstaigos. Neformaliojo švietimo užsiėmimus mokyklose lanko 70 procentų savivaldybės mokinių.

14.2. Į mokyklas pavežami visi mokiniai, gyvenantys toliau kaip 3 km nuo mokyklos.

14.3. Plėtojama švietimo pagalba: savivaldybėje veikia 2 švietimo pagalbos įstaigos – Pedagoginė psichologinė tarnyba ir Švietimo centras. Esamos pagalbos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams būklės rodikliai viršija planuotus.

14.4. Sudarytos geros sąlygos ir bendrojo ugdymo, ir neformaliojo švietimo programų įvairovei ir prieinamumui.

14.5. Savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų kokybinė sudėtis beveik atitinka planuotą ir sudaro geras prielaidas ugdymo kokybei – 98,8 proc. pradinių klasių, 100 proc. 5–12 (1–4 gimnazijos) klasių privalomuosius ugdymo plano dalykus dėstančių mokytojų yra specialistai; 95 proc. savivaldybėje dirbančių mokytojų yra atestuoti.

14.6. Gerėja klasių komplektavimo rodikliai (vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte), mažėja laisvų vietų skaičius klasėje bei jų išlaikymui skirtų lėšų kiekis.

14.7. Iš dalies atnaujinti beveik visų mokyklų (91,7 proc.) pastatai.

15. Trūkumai:

15.1. Mažėja mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, skaičius (nuo 2010–2011 iki 2015–2016 mokslo metų sumažėjo 1109 mokiniais, t. y. 28,5 proc.).

15.2. Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo rajono mokyklose daugėja jungtinių klasių.

15.3. Didėja vežiojamų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius, tokia situacija paankstina mokinių atvykimo į mokyklas ir pavėlina grįžimo namo laiką, todėl atsiranda poreikis didesniam mokyklinių autobusų skaičiui.

15.4. Turimi mokykliniai autobusai nėra pritaikyti priešmokyklinio amžiaus mokiniams vežioti.

15.5. Dėl nepakankamo mokyklų užpildomumo (jis svyruoja nuo 24 iki 63 proc., miesto mokyklose jis yra 58 proc., kaimo – 36 proc.) prastėja mokyklų finansinė situacija.

V SKYRIUS

PRIORITETAI IKI 2020 METŲ, STRATEGINIS TIKSLAS, UŽDAVINIAI

16. Prioritetai iki 2020 m.:

16.1. Švietimo paslaugų kokybė, sudarant mokiniams lygias galimybes ugdytis pagal savo poreikius ir gebėjimus.

16.2. Veiksmingesnis švietimui skirtų lėšų naudojimas.

17. Strateginis tikslas:

Plėtoti geros kokybės švietimą Prienų rajono savivaldybėje, sukuriant darniai veikiantį, nuolat atsinaujinantį, švietimo programų įvairovę ir prieinamumą užtikrinantį mokyklų tinklą už savivaldybei pakeliamą kainą.

18. Uždaviniai:

18.1. Pagal galimybes užtikrinti mokyklose ir klasėse mokinių skaičių, leidžiantį veiksmingiausiai įgyvendinti ugdymo tikslus.

18.2. Garantuoti ugdymo programų prieinamumą, organizuojant mokinių pavėžėjimą iki artimiausios atitinkamą ugdymo programą teikiančios mokyklos.

VI SKYRIUS

MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016–2020 M. PRINCIPINĖS NUOSTATOS

19. Principinės nuostatos, kurių laikomasi įgyvendinant planuojamus mokyklų tinklo pokyčius 2016–2020 metais:

19.1. Vykdoma nuolatinė švietimo būklės stebėsena ir jos kontekste vertinami, planuojami bei įgyvendinami mokyklų tinklo pokyčiai.

19.2. Siekiama, jog kiekvienoje Prienų rajono seniūnijoje būtų bent po vieną mokyklą.

19.3. Atsiradus poreikiui, kiekvienos mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ar struktūrinio pertvarkymo klausimą Prienų rajono savivaldybės taryba sprendžia individualiai.

VII SKYRIUS

MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIAI

2018 IR 2020 METAIS

	Pagrindiniai rezultatų rodikliai
Rodiklis	Esama būklė	Numatoma 2018 m.	Numatoma 2020 m.
Pagrindinio išsilavinimo įgijimas.	2014–2015 mokslo metų pabaigoje pagrindinį išsilavinimą įgijo 96,5 proc. mokinių.	Ne mažiau kaip 97 proc. mokinių įgyja pagrindinį išsilavinimą.	Ne mažiau kaip 97 proc. mokinių įgyja pagrindinį išsilavinimą.
Vidurinio išsilavinimo įgijimas.	2014–2015 mokslo metų pabaigoje 99,0 proc. išklausiusiųjų XII klasės kursą mokinių įgijo vidurinį išsilavinimą.	Ne mažiau kaip 99,0 proc. išklausiusiųjų XII klasės kursą mokinių įgyja vidurinį išsilavinimą.	Ne mažiau kaip 99,0 proc. išklausiusiųjų XII klasės kursą mokinių įgyja vidurinį išsilavinimą.
Kurso kartojimas.	2015–2016 mokslo metais kursą kartoja 0,4 proc. mokinių.	Kursą kartoja 0,3 proc. mokinių.	Kursą kartoja 0,3 proc. mokinių.
Pedagoginės ir specialiosiospedagoginės pagalbos teikimas.	Savivaldybėje 1 specialiųjų poreikių mokiniui per savaitę vidutiniškai skiriama 1,39 pedagoginės ir specialiosios pedagoginės pagalbos valandos, mokyklose skirtumas išsidėsto nuo 0 iki 2,48 valandos.	Savivaldybėje 1 specialiųjų poreikių mokiniui per savaitę vidutiniškai skiriama ne mažiau kaip 1,4 pedagoginės ir specialiosios pedagoginės pagalbos valandos.	Savivaldybėje 1 specialiųjų poreikių mokiniui per savaitę vidutiniškai skiriama ne mažiau kaip 1,4 pedagoginės ir specialiosios pedagoginės pagalbos valandos. Visų mokyklų mokiniai turi sąlygas gauti pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą.
Pedagoginis personalas.	2015–2016 mokslo metais 98,8 proc. pradinių klasių, 100 proc. 5–12 (1–4 gimnazijos) klasių privalomuosius ugdymo plano dalykus dėstančių mokytojų yra specialistai.	2017–2018 mokslo metais 100 proc. privalomuosius ugdymo plano dalykus dėstančių mokytojų yra specialistai.	2019–2020 mokslo metais 100 proc. privalomuosius ugdymo plano dalykus dėstančių mokytojų yra specialistai.
Tuščių mokymosi vietų užpildymas.	Tuščių mokymosi vietų skaičius – 151.	Tuščių mokymosi vietų skaičius išlieka nepadidėjęs.	Tuščių mokymosi vietų skaičius išlieka nepadidėjęs.
Vienam pedagogo etatiniam vienetui tenkančių besimokan- čiųjų skaičius	Vienam pedagogo etatiniam vienetui tenkančių besimokančiųjų skaičius yra 8,3 mokinio.	Vienam pedagogo etatiniam vienetui tenkančių besimokančiųjų skaičius yra ne mažiau kaip 8 mokiniai.	Vienam pedagogo etatiniam vienetui tenkančių besimokančiųjų skaičius yra ne mažiau kaip 8 mokiniai.
Vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte (bendras, mieste ir kaime)	2015–2016 mokslo metais vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte yra 17,1 (mieste – 20,9, kaime – 13,5).	Vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte yra ne mažesnis kaip 17 (mieste – ne mažiau kaip 21, kaime – ne mažiau kaip 13,5).	Vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte yra ne mažesnis kaip 17 (mieste – ne mažiau kaip 21, kaime – ne mažiau kaip 13,5).

VIII SKYRIUS

NUMATOMOS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016–2020 M. VERTINIMAS

Eil. Nr.	Sprendimai	Socialinis poveikis	Ekonominis poveikis
1.	Optimalaus švietimo įstaigų tinklo savivaldybėje išlaikymas	Bendrasis išsilavinimas bus prieinamas visiems vaikams ir suaugusiesiems pagal jų gebėjimus ir pasirinktą mokymosi formą ar mokyklos tipą.	Padidėjus mokyklų pastatų užpildomumui ir išlaikant nedidėjantį tuščių mokymosi vietų skaičių, švietimui skirtos lėšos bus panaudojamos racionaliai, o sutaupytos lėšos galės būti  panaudojamos ugdymo kokybei ir mokymo bazei gerinti.
2.	Lygių mokymosi galimybių užtikrinimas	Padidėjus ugdymo turinio diferencijavimui ir individualizavimui skiriamų valandų skaičiui bus užtikrintos lygios mokinių galimybės ugdytis pagal savo gebėjimus. Visi vaikai turės sąlygas pasirengti mokyklai ir pradėti ją lankyti. Jungtinėse klasėse mokysis ne daugiau kaip 2 klasių mokiniai.	Mokytojams bus sudaromos įdarbinimo galimybės plėtojant pagalbą mokiniams, aktyvinant neformalųjį švietimą.
3.	Geresnės ugdymo kokybės užtikrinimas	Visiems, kuriems to reikia, bus teikiama psichologinė, socialinė pedagoginė, pedagoginė, specialioji pedagoginė pagalba. Didės ugdymo turinio diferencijavimo ir individualizavimo galimybės, neformaliojo švietimo pasiūla.	Pagerėjus ugdymo kokybei ir sumažėjus mokinių, kartojančių kursą, skaičiui bus sutaupomos lėšos.
4.	Mokyklų pastatų atnaujinimas, švietimo aprūpinimo gerinimas	Daugiau mokinių mokysis atnaujintuose mokyklų pastatuose, turės daugiau modernių mokymo priemonių.	Mokyklų sutaupytos ūkio lėšos bus panaudojamos ugdymo poreikiams tenkinti.
5.	Visų kaimo mokinių, gyvenančių toliau kaip 3 km nuo mokyklos, vežiojimas	Bus užtikrinamos palankios mokymuisi sąlygos.	Gavus naujų mokyklinių autobusų, galimai sumažės valstybės ir savivaldybės biudžeto išlaidos, skirtos mokiniams vežioti.
6.	Pertvarkomų mokyklų mokytojų įdarbinimas bei reikalavimų pedagoginei kvalifikacijai užtikrinimas	Daugiau mokinių mokys specialistai ir aukštesnės pedagoginės kvalifikacijos mokytojai. Dalis mokytojų persikvalifikuos ir įgis antrą specialybę.	Augant mokytojų kompetencijai, mažės korepetitorių teikiamų paslaugų poreikis (tėvams nereikės mokėti už korepetitorių paslaugas). Galimai padidės lėšų poreikis pedagogų perkvalifikavimui.

IX SKYRIUS

PLANUOJAMI MOKYKLŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, PERTVARKYMO IR STRUKTŪRINIŲ PERTVARKYMŲ POKYČIAI 2016–2020 METAIS

20. Mokyklų tinklo pokyčiai 2016–2020 metais:

Mokyklos pavadinimas, tipas, vykdomos švietimo programos ir mokyklos steigėjas	Mokyklos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų būdai ir etapai	Reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų pabaigos data	Mokyklos pavadinimas po reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų	Mokyklos tipas, švietimo ugdymo programos po reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų	Pastabos
20.1. Prienų „Ąžuolo“ progimnazija: priešmokyklinio, pradinio ugdymo programa, pagrindinio ugdymo programos I dalis. Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos Ašmintos daugiafunkcis centras vykdo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programą (Prienų rajono savivaldybė).	20.1.1. Iki 2020 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų „Ąžuolo“ progimnazija	Progimnazija. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programa, pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis.
20.2. Prienų „Revuonos“ pagrindinė mokykla: priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programos, individualizuotos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, socialinių įgūdžių ugdymo programa, ikiprofesinio mokymo programa, suaugusiųjų pagrindinio ugdymo I dalies programa (Prienų rajono savivaldybė).	20.2.1. Iki 2020 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų „Revuonos“ pagrindinė mokykla	Pagrindinė mokykla. Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programos, individualizuotos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, socialinių įgūdžių ugdymo programa, ikiprofesinio mokymo programa, suaugusiųjų pagrindinio ugdymo I dalies programa.
20.3. Prienų „Žiburio“ gimnazija: pagrindinio ugdymo programos antroji dalis, vidurinio ugdymo programa, suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antroji dalis, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa (Prienų rajono savivaldybė).	20.3.1. Iki 2020 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų „Žiburio“ gimnazija	Gimnazija. Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis, vidurinio ugdymo programa, suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antroji dalis, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa.
20.4. Balbieriškio pagrindinė mokykla: priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos. Balbieriškio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius vykdo ikimokyklinio ugdymo programą (Prienų rajono savivaldybė).	20.4.1. Iki 2020 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų r. Balbieriškio pagrindinė mokykla	Pagrindinė mokykla. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.
20.5. Naujosios Ūtos pagrindinė mokykla:  ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos (Prienų rajono savivaldybė).	20.5.1. Iki 2020 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų r. Naujosios Ūtos pagrindinė mokykla	Pagrindinė mokykla. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programos.	Ikimokyklinio ugdymo programa vykdoma esant poreikiui.
20.6. Šilavoto pagrindinė mokykla: ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos (Prienų rajono savivaldybė).	20.6.1. Iki 2020 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų r. Šilavoto pagrindinė mokykla	Pagrindinė mokykla. Ikimokyklinio. priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.	Ikimokyklinio ugdymo programa vykdoma esant poreikiui.
20.7. Išlaužo pagrindinė mokykla: pradinio ir pagrindinio ugdymo programos. Išlaužo pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius vykdo ikimokyklinio ugdymo programą (Prienų rajono savivaldybė).	20.7.1. Iki 2020 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų r. Išlaužo pagrindinė mokykla	Pagrindinė mokykla. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
20.8. Pakuonio pagrindinė mokykla: ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos (Prienų rajono savivaldybė).	20.8.1. Iki 2020 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų r. Pakuonio pagrindinė mokykla	Pagrindinė mokykla. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
20.9. Jiezno gimnazija: priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos. Jiezno gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius vykdo ikimokyklinio ugdymo programą (Prienų rajono savivaldybė).	20.9.1. Iki 2020 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų r. Jiezno gimnazija	Gimnazija. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos
20.10. Stakliškių gimnazija: pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos. Pieštuvėnų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrius vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, Stakliškių ikimokyklinio ugdymo skyrius vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (Prienų rajono savivaldybė).	20.10.1. Iki 2020 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų r. Stakliškių gimnazija	Gimnazija. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.
20.11. Skriaudžių pagrindinė mokykla: priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos. Skriaudžių ikimokyklinio ugdymo skyrius vykdo ikimokyklinio ugdymo programą (Prienų rajono savivaldybė).	20.11.1. Iki 2020 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų r. Skriaudžių pagrindinė mokykla	Pagrindinė mokykla. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.
20.12. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija: priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius vykdo ikimokyklinio ugdymo programą (Prienų rajono savivaldybė).	20.12.1. Iki 2020 m. be struktūrinių pokyčių.		Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija	Gimnazija. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.