Joniškio rajono savivaldybės
Administracijos direktorius
Įsakymas
DĖL JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS
2011 M. SAUSIO 26 D. ĮSAKYMO NR. A-81 „DĖL JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS APSKAITOS POLITIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. gruodžio 16 d. Nr. A-1128
Joniškis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir 7-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1K-058 (2009 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 1K-456 redakcija), 7.3 papunkčiu:
1. K e i č i u Joniškio rajono savivaldybės administracijos apskaitos politiką, patvirtintą Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. A-81 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos apskaitos politikos patvirtinimo“ (2012 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. A-394 redakcija su pakeitimais ir papildymais, padarytais 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A-711 ir 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. A-790), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).
2. P a v e d u Kanceliarijos skyriui supažindinti su šiuo įsakymu visus Joniškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojus pasirašytinai.
3. S k i r i u už įsakymo vykdymą ir kontrolę atsakinga Joniškio rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėją Sigutę Ščiglinskienę.
5. N u r o d a u Kanceliarijos skyriui šį įsakymą paskelbti Joniškio rajono savivaldybės administracijos interneto svetainėje www.joniskis.lt.
Šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis.
PATVIRTINTA
Joniškio rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2011 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. A-81
(Joniškio rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2016 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. A-1128
redakcija)
JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS APSKAITOS POLITIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Joniškio rajono savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos politika (toliau – apskaitos politika) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro (toliau – VSAFAS), Viešojo sektoriaus subjektų (toliau – VSS) buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
2. Apskaitos politika apima ūkinių operacijų ir įvykių pripažinimo, įvertinimo ir apskaitos principus, metodus ir taisykles.
3. Joniškio rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) administracija taiko tokią apskaitos politiką, kuri užtikrina, kad apskaitos duomenys atitiktų kiekvieno taikytino VSAFAS reikalavimus. Jeigu nėra konkretaus VSAFAS reikalavimo, savivaldybės administracija vadovaujasi bendraisiais apskaitos principais, nustatytais 1-ajame VSAFAS „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“ patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro.
4. Šioje apskaitos politikoje ūkinių įvykių operacijų registravimo tvarka užtikrina, kad finansinėse ataskaitose pateikiama informacija yra:
4.2. patikima, nes:
5. Savivaldybės administracija pasirinktą apskaitos politiką taiko nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad būtų galima palyginti skirtingų ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų duomenis. Tokio palyginimo reikia savivaldybės administracijos finansinės būklės, veiklos rezultatų, grynojo turto, pinigų srautų keitimosi tendencijoms nustatyti.
6. Apskaitos politika keičiama vadovaujantis 7-uoju VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro ir taikoma vienodai visiems finansinių ataskaitų straipsniams, kuriems turi įtakos apskaitos politikos keitimas.
II SKYRIUS
BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI, METODAI IR TAISYKLĖS
8. Tvarkydama apskaitą ir sudarydama finansines ataskaitas, savivaldybės administracija vadovaujasi VSAFAS:
8.14. 15 asis VSAFAS „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“;
8.17. 18-asis VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“;
9. Savivaldybės administracijos apskaitoje ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami ir finansinės ataskaitos sudaromos taikant šiuos bendruosius apskaitos principus:
10. Pagal kaupimo principą ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai savivaldybės administracijos apskaitoje registruojami tada, kai jie įvyksta, ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos tada, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.
11. Pagal subjekto principą savivaldybės administracija laikoma atskiru apskaitos vienetu: atskirai tvarko apskaitą, sudaro ir teikia atskirus finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius. Savivaldybės administracijos apskaitoje registruojamas patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės ir savivaldybės turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. Turtas, valdomas ir naudojamas kitomis teisėmis (pavyzdžiui, pagal panaudos ar nuomos sutartis), registruojamas apskaitoje nebalansinėse sąskaitose.
12. Taikant veiklos tęstinumo principą tvarkant apskaitą, daroma prielaida, kad savivaldybės administracijos veiklos laikotarpis neribotas ir savivaldybės administracijos nenumatoma likviduoti.
13. Periodiškumo principas reiškia, kad savivaldybės administracijos veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į ketvirčius ir finansinius metus.
14. Taikant pastovumo principą, savivaldybės administracija pasirinktą apskaitos metodą taiko nuolat. Apskaitos metodas keičiamas tik tuo atveju, kai siekiama teisingiau parodyti savivaldybės administracijos finansinių metų turtą, finansavimo sumas ir įsipareigojimus.
15. Savivaldybės administracijos turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai ataskaitose rodomi pinigine išraiška.
16. Pagal palyginimo principą savivaldybės administracija finansinėse ataskaitose pateikia ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienų finansinių metų duomenis. Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad jų vartotojai galėtų palyginti jose pateiktus duomenis su kitų ataskaitinių laikotarpių bei kitų VSS finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis ir teisingai įvertinti VSS finansinės būklės pokyčius.
17. Pagal atsargumo principą savivaldybės administracija pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriuos taikant savivaldybės administracijos turto, finansavimo sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė nebūtų nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta.
18. Pagal neutralumo principą savivaldybės administracijos apskaitos informacija pateikiama nešališkai. Jos pateikimas neturi daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojų priimamiems sprendimams ir neturi būti siekiama iš anksto numatyto rezultato.
19. Savivaldybės administracijai leidžiamas vykdyti ūkines operacijas nustato teisės aktai. VSAFAS nustato faktiškai įvykusių ūkinių operacijų registravimo metodus ir taisykles. Pagal turinio viršenybės prieš formą principą savivaldybės administracijos apskaitoje ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos vertinami ir pripažįstami pagal jų ekonominę prasmę ir turinį, neatsižvelgiant į tai, ar tokią ūkinę operaciją vykdyti ir (arba) sandorį sudaryti leidžia savivaldybės administracijos teisės aktai.
20. Savivaldybės administracija, sudarydama biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį, vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais:
21. Visos ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami eurais ir centais, apvalinant iki šimtųjų euro dalių (dviejų skaitmenų po kablelio).
22. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami savivaldybės administracijos sąskaitų plano sąskaitose taikant savivaldybės administracijos apskaitos politiką, parengtą pagal VSAFAS atskirų ūkinių operacijų ir įvykių finansinių ataskaitų elementų arba straipsnių ir apskaitos procedūrų reikalavimus (nurodytus principus, metodus ir taisykles).
23. Savivaldybės administracija taiko šiuos pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą:
23.6. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą;
23.7. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179;
23.8. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 919;
23.9. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 (2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija);
23.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“;
23.11. Viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170 (2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1K-389 redakcija);
24. Asmenims, atsakingiems už apskaitos procesų vykdymą, savivaldybės administracijos darbuotojai dokumentus pateikia savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka ir iki nustatytų terminų.
25. Asmenų, vykdančių apskaitos procesus, funkcijų pasiskirstymas yra nustatytas šių valstybės tarnautojų ar darbuotojų pareigybių aprašymuose.
III SKYRIUS
NEMATERIALUSIS TURTAS
27. Nematerialiojo turto apskaitos politika nustatyta 13-ajame VSAFAS „Nematerialusis turtas“, nematerialiojo turto nuvertėjimo apskaičiavimo ir apskaitos metodai ir taisyklės – 22-ajame VSAFAS „Turto nuvertėjimas“.
28. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei atitinka 13-ajame VSAFAS „Nematerialusis turtas“ pateiktą sąvoką ir nematerialiajam turtui nustatytus kriterijus.
29. Nematerialusis turtas pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina.
30. Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, įskaitant pridėtinės vertės, importo ir kitus negrąžintinus mokesčius, atėmus prekybos nuolaidas. Visos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos prie nematerialiojo turto įsigijimo išlaidų ir susijusios su nematerialiojo turto paruošimu naudoti (testavimo, adaptavimo ir pan. išlaidos), taip pat yra įtraukiamos į jo įsigijimo savikainą, jeigu jos reikšmingos.
31. Jei nematerialusis turtas yra naujai sukuriamas savivaldybės administracijos darbuotojų iniciatyva, nematerialiojo turto pasigaminimo savikainai priskiriamas turto sukūrimą administruojančių darbuotojų darbo užmokestis ir socialinio draudimo priskaitymai, jei tokie buvo.
32. Į nematerialiojo turto įsigijimo savikainą neįtraukiamos išlaidos, kurios padaromos nuo tada, kai turtas tampa tokios būklės, kad galima pradėti jį naudoti (išskyrus esminio turto pagerinimo išlaidas), kurios nėra būtinos norint paruošti turtą numatomam naudojimui, palūkanos ir kitos skolinimosi išlaidos, viešųjų pirkimų organizavimo išlaidos, naujo produkto ar paslaugos pristatymo išlaidos, veiklos pradėjimo naujoje vietoje išlaidos, administracinės ir kitos bendrosios išlaidos.
33. Išlaidos, patirtos po pirkto nematerialiojo turto pirminio pripažinimo, didina nematerialiojo turto įsigijimo savikainą tik tais atvejais, kai galima patikimai nustatyti, kad patobulintas nematerialusis turtas teiks didesnę ekonominę naudą, t. y. kad atliktas esminis nematerialiojo turto pagerinimas. Jei po atliktų darbų nematerialusis turtas neteiks didesnės ekonominės naudos, atlikti darbai nepripažįstami esminiu pagerinimu, o šių darbų vertė registruojama kaip ataskaitinio laikotarpio sąnaudos.
34. Faktą, ar išlaidos patirtos po nematerialiojo turto pirminio pripažinimo didina šio turto įsigijimo savikainą, nustato savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.
35. Išankstiniai apmokėjimai už nematerialųjį turtą apskaitoje registruojami tam skirtose nematerialiojo turto sąskaitose.
36. Po pirminio pripažinimo nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas ribotas, finansinėse ataskaitose yra parodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizacijos ir nuvertėjimo, jei jis yra, sumą.
37. Nematerialiojo turto amortizuojamoji vertė yra nuosekliai paskirstoma per visą nustatytą turto naudingo tarnavimo laiką tiesiogiai proporcingu metodu. Nematerialiojo turto vieneto amortizacija pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai turtas pradedamas naudoti, pirmos dienos ir nebeskaičiuojama nuo kito mėnesio, kai naudojamo nematerialiojo turto likutinė vertė sutampa su jo likvidacine verte, kai turtas perleidžiamas, nurašomas arba kai apskaičiuojamas ir užregistruojamas to turto vieneto nuvertėjimas, lygus jo likutinės vertės sumai, pirmos dienos.
38. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas, nustatytas atsižvelgiant į sutartis ar kitas juridines teises, neturi būti ilgesnis už juridinių teisių galiojimo laikotarpį. Nematerialiajam turtui savivaldybės administracija taiko nematerialiojo turto amortizacijos normatyvus, patvirtintus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
40. Nematerialusis turtas grupuojamas į:
41. Nematerialusis turtas taip pat grupuojamas ir į 13-ajame VSAFAS „Nematerialusis turtas“ nustatytas grupes:
41.1. plėtros darbai – tai tyrimų, rezultatų ar kitos patirties ir žinių taikymas planuojant ar kuriant naujus ar iš esmės pagerintus produktus. Plėtros išlaidos pripažįstamos nematerialiuoju turtu apskaitoje tik tada, kai atitinka 13-ojo VSAFAS „Nematerialusis turtas“ nurodytus kriterijus. Jei negalima atskirti tyrimų etapo išlaidų nuo plėtros etapo išlaidų, visos išlaidos priskiriamos prie tyrimo etapo išlaidų ir pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos susidarė. Galimybių studijos nematerialiajam turtui nepriskiriamos ir apskaitoje pripažįstamos kaip to laikotarpio sąnaudos;
41.2. programinė įranga ir jos licencijos – kompiuterių programos, duomenų bazės ir jų naudojimo licencijos. Demonstracinės programinės įrangos versijos nematerialiuoju turtu nepripažįstamos ir apskaitoje registruojamos kaip atsargos;
41.4. literatūros, mokslo ir meno kūriniai – literatūros, mokslo, kino filmų ar kitų meno kūrinių sukūrimo išlaidos arba autorių teisių įsigijimo išlaidos, kurios pripažįstamos nematerialiuoju turtu;
41.5. kitas nematerialusis turtas – įvairus kitas nematerialusis turtas, atitinkantis 13-ojo VSAFAS „Nematerialusis turtas“ pripažinimo kriterijus (žemėlapių originalai, planai, geodezinių tinklų planai, detalieji ir specialieji planai, detaliųjų planų projektai, melioracijos projektai, kadastrinių matavimų bylos, metodinė dokumentacija, techninė dokumentacija, heraldikos ženklai ir jų eskizai, taisyklės, koordinačių katalogai ir pan.). Detalieji planai priskiriami prie nematerialiojo turto tais atvejais, kai jie naudojami ne kuriant ilgalaikį turtą, o savivaldybės administracijos veikloje, pavyzdžiui: išduodant leidimus gyventojams, įmonėms, suteikiant informaciją apie detaliuosius planus fiziniams ir juridiniams asmenims pagal jų užklausimus ir pan.;
42. Nustačius, kad turtas atitinka nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus, apibrėžtus 13-ajame VSAFAS „Nematerialusis turtas“, turtas registruojamas įsigijimo ar pasigaminimo savikaina: duomenys įrašomi į nematerialiojo turto kortelę ir suteikiamas nematerialiojo turto vienetui inventoriaus numeris.
43. Nematerialiojo turto vienetui suteiktas inventoriaus numeris negali būti keičiamas per visą nematerialiojo turto buvimo savivaldybės administracijoje laiką. Tuo atveju, kai turto vieneto inventoriaus numeris sutampa su kitos Joniškio rajono biudžetinės įstaigos, dirbančios su ta pačia apskaitos sistema inventoriaus numeriu, pagrindinė numerio dalis išlieka nepakitusi, tik prieš šį numerį nurodomi papildomi ženklai (pvz.: „C“, „01_“ ar kiti). Inventoriaus numerį galima pakeisti tik tais atvejais, kai nustatoma, kad nematerialusis turtas buvo klaidingai sunumeruotas.
44. Nematerialiojo turto duomenų kortelėje nurodoma tokia informacija apie nematerialųjį turtą: inventoriaus numeris, pavadinimas, nematerialiojo turto grupė, nematerialiojo turto aprašas, tiekėjas (davėjas), įsigijimo dokumento numeris, gamintojas, įsigijimo būdas, finansavimo šaltinis, nuosavybė, įsigijimo data, nematerialiojo turto būklė, įsigijimo savikaina, numatomas naudingo tarnavimo laikas, galiojimo laikas, metai, kuriais paskutinį kartą bus apskaičiuota amortizacija, likvidacinė vertė, amortizacijos suma, naudojimo veikloje pradžios data ir turto perdavimo naudoti veikloje akto numeris, eksploatavimo vieta, savikainos padidėjimas dėl esminio nematerialiojo turto pagerinimo, esminio pagerinimo data, materialiai atsakingas asmuo, nematerialiojo turto perleidimo ar nurašymo pagrindas, perleidimo ar nurašymo data ir priežastis.
45. Nuomojamą (gautą pagal panaudos sutartis) turtą nuomininkas traukia į nebalansines nulinės klasės sąskaitas pagal nuomotojo jam priskirtus inventoriaus numerius, nurodydamas kiekvieno nematerialiojo turto vieneto nuomotoją ar panaudos davėją ir turto likutinę vertę.
46. Registruojant apskaitoje nematerialųjį turtą ir visas su juo susijusias operacijas, reikia nurodyti šiuos papildomus detalizavimo požymius:
47. Jei savivaldybės administracija įsigyja keletą vienodų nematerialiojo turto vienetų (pvz., savivaldybės administracija įsigyja 1000 programinės įrangos licencijų), visi šie vienodi nematerialiojo turto vienetai registruojami apskaitoje kaip atskiri vienetai ir kiekvienam vienetui sukuriama atskira nematerialiojo turto duomenų kortelė.
48. Sukūrus nematerialųjį turtą, pagal atliktų darbų aktą užpajamuojamas nematerialusis turtas, perkeliant sumas iš nebaigtų nematerialiojo turto kūrimo ir plėtros projektų sąskaitos į nematerialiojo turto įsigijimo savikainos sąskaitą.
49. Nematerialusis turtas ir visos su juo susijusios operacijos registruojamos 1 klasės 11 grupės sąskaitų plano sąskaitose.
50. Nemokamai (neatlygintinai) ne iš viešojo sektoriaus subjekto pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą gautas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas turto tikrąja verte pagal įsigijimo dienos būklę. Jei tikrosios vertės patikimai nustatyti negalima, tuomet nematerialusis turtas registruojamas simboline vieno euro verte. Tuo pačiu metu registruojamos iš kitų finansavimo šaltinių gautos finansavimo sumos, lygios nematerialiojo turto tikrajai vertei.
51. Nemokamai (neatlygintinai) iš kito viešojo sektoriaus subjekto pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą gautas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas nematerialiojo turto vieneto įsigijimo savikaina, sukauptos amortizacijos ir nuvertėjimo (jei jis yra) sumos pagal nematerialiojo turto perdavimo dienos būklę. Taip pat registruojamos gautos finansavimo sumos, lygios nematerialiojo turto balansinei vertei, pagal perdavimo ir priėmimo akte nurodytą finansavimo šaltinį, iš kurio lėšų nematerialųjį turtą perdavęs viešojo sektoriaus subjektas jį įsigijo, jeigu nematerialusis turtas buvo įsigytas iš finansavimo sumų.
52. Už simbolinį mokestį pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą įsigytas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas turto tikrąja verte, jei tikrąją vertę galima patikimai nustatyti. Tuo pačiu metu registruojamos iš kitų šaltinių gautos finansavimo sumos verte, lygia nematerialiojo turto tikrosios vertės ir simbolinio atlygio skirtumui. Jei tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, nematerialusis turtas registruojamas simbolinio atlygio verte.
53. Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylos dokumentai saugomi nebalansinėje sąskaitoje ir jų vertė (simbolinė) nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
IV SKYRIUS
ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS
55. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politika parengta vadovaujantis 12-ojo VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“, o ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo apskaičiavimo ir apskaitos metodai ir taisyklės – 22-ojo VSAFAS „Turto nuvertėjimas“ nuostatomis.
56. Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas apskaitoje, jei jis atitinka ilgalaikio materialiojo turto sąvoką ir 12-ajame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ nustatytus ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus ir jo įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra ne mažesnė už Vyriausybės nustatytą minimaliąją VSS ilgalaikio materialiojo turto vertę. Paskutinis kriterijus netaikomas: nekilnojamajam turtui, kultūros vertybėms, kitoms vertybėms, transporto priemonėms.
57. Savivaldybės administracijos ilgalaikio materialiojo turto apskaita tvarkoma pagal turto vienetus.
58. Ilgalaikis materialusis turtas pagal pobūdį skirstomas į pagrindines grupes, nustatytas 12-ajame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“:
58.2. pastatai:
58.2.1. gyvenamieji pastatai – gyvenamieji namai, butai, sodybos (gali būti ir su priklausiniais, jei tai yra neatskiriama gyvenamojo pastato dalis), bendrabučiai;
58.2.2. negyvenamieji pastatai – administraciniai pastatai, bibliotekos, kultūros namai, švietimo, gydymo įstaigos, ūkiniai pastatai, daržinės, tvartai, svirnai, katilinės, garažai, sandėliai, vandens gerinimo įrenginių pastatai, dirbtuvės, naftos bazės, gyvulininkystės kompleksų pastatai, pirtys, stadionai su pastatais, specialiosios paskirties patalpos (skirtos ne nuolatiniam gyvenimui), pastatų pamatai, gaisrinės pastatai, transporto laukimo paviljonai ir stotys, kitos negyvenamosios patalpos;
58.3. infrastruktūros ir kiti statiniai:
58.3.1. infrastruktūros statiniai – tvenkiniai, priešgaisriniai vandens rezervuarai, arteziniai gręžiniai, vandens žvalgomieji, geriamo vandens ir arteziniai gręžiniai, vandenvietės, priešgaisriniai hidrantai, siurblinės ir vandenvietės, gatvės, keliai, šaligatviai, pėsčiųjų ir dviračių takai, grindiniai, automobilių stovėjimo aikštelės, greičio lėtėjimo kalneliai, parko aikštelės, takai ir skverai, kaimų, gyvenviečių ir gatvių apšvietimo linijos ir tinklai, elektros oro linijos, inžineriniai tinklai, dujų rezervuarai, šiluminės ir vandentiekio trasos ir tinklai, lietaus kanalizacijos tinklai, gatvių drenažai, nuotekų valymo įrenginiai, nuotekų linijos ir kanalizacijos tinklai, renkamosios fekalinės ir lietaus kanalizacijos, sirenos, naftos, amoniako bazės, atraminės sienelės ir kiti infrastruktūros statiniai;
58.3.2. kiti statiniai – kapinės, kapinių takai ir tvoros, kapinių apšvietimo atramos, stogastulpiai, koplytstulpiai, sąvartynai, memorialinės lentos, skulptūros, pavėsinės ant pamatų, pristatomi garažai, stebėjimo ir apžvalgos bokšteliai, stadionai, atliekų konteinerių aikštelės, pavojingų atliekų surinkimo punktai, užtvankų ir tvenkinių hidrotechniniai statiniai, ryšių, elektros, šilumos tiekimo linijos, lauko tualetai, šunų vedžiojimo aikštelės, drenažo tinklai, reguliatoriai, tiltai, lieptai, pralaidos, magistraliniai grioviai, pylimai, rinktuvai, fontanai, žolių miltų agregatai ir kiti statiniai;
58.4. nekilnojamosios kultūros vertybės – kultūros paveldo objektai, įregistruoti Kultūros vertybių registre ir kitokie kultūrinę vertę ar visuomeninę reikšmę turintys statiniai;
58.5. mašinos ir įrenginiai:
58.5.1. gamybos mašinos ir įrenginiai – keltuvai neįgaliesiems, katilinės įranga su katilais, šildymo sistemos ir punktai, skydinės, serverinės ir kitos gamybos mašinos ir įrenginiai;
58.5.2. medicinos įranga – įranga, medicinos instrumentai, medicinos priemonės, odontologinė įranga, reabilitacijos įranga, diagnostikos įranga, medicinos technika, funkcinės lovos, masažo stalai, invalido vežimėliai, ortopedijos prekės, ramentai, lazdelės ir kita įranga, naudojama gydymo įstaigose;
58.6. transporto priemonės – lengvieji ir krovininiai automobiliai, autobusai ir kitos motorinės transporto priemonės, kuriems reikalinga teisinė registracija, skirtos žmonėms ir kroviniams pervežti;
58.7. kilnojamosios kultūros vertybės – į Kultūros vertybių registrą įrašytos kilnojamosios vertybės, kurias siekiama išsaugoti kaip kultūros paveldą, bibliotekos fondas, apimantis senus, retus ir ypač vertingus dokumentus, muziejų fondų vertybės, išskyrus biologinį turtą;
58.8. baldai ir biuro įranga:
58.8.1. baldai – biuro baldai, mokyklų kabinetų baldai, virtuvės baldai, gydymo įstaigų ir vaistinių baldai, lentynos, stelažai, vitrinos ir kiti baldai;
58.8.2. kompiuterinė įranga – kompiuteriai (gali būti ir su programine įranga), monitoriai, spausdintuvai, serveriai, skeneriai, rezerviniai maitinimo šaltiniai, saugaus duomenų perdavimo šifravimo-komutavimo įranga, diskų masyvai, tarnybinės stotys, informacijos nuskaitymo įrenginiai, komutacinės spintos ir kita kompiuterinė įranga;
58.8.3. kita biuro įranga – kopijavimo aparatai, faksai, telefono aparatai (įskaitant mobiliuosius), rašomosios mašinėlės, dokumentų naikikliai, daugiafunkciai įrenginiai, multiplikaciniai įrenginiai, adapteriai, įrišimo aparatai, projektoriai, balsavimų ir diskusijų įrenginiai, pultai su mikrofonais ir balsavimo funkcija, vaizdo kameros ir ekranai, televizoriai, radijas, muzikiniai centrai ir kita biuro įranga;
58.9. kitas ilgalaikis turtas – atliekų surinkimo konteineriai, reklaminiai informaciniai stendai, skelbimų lentos, sporto aikštelių įranga, treniruoklių kompleksai, vėliavos, paveikslai, geodeziniai ir matavimo prietaisai, žoliapjovės, krūmapjovės, buitinė įranga, muzikiniai instrumentai, kilimai, fotoaparatai, fotokameros, GPS imtuvai, sūpuoklės, sporto įranga, skaitikliai, stebėjimo kameros ir kitas 58 punkte nenurodytas turtas;
58.10. nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai – visos projektavimo, statybos, konservavimo, montavimo ir kitos panašios išlaidos, padarytos, iki ilgalaikio materialiojo turto vienetas bus paruoštas naudoti, ir išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą, iki šis turtas bus gautas ir paruoštas naudoti.
59. Ilgalaikis materialusis turtas taip pat grupuojamas į:
60. Ilgalaikis materialusis turtas grupuojamas pagal naudojimo būklę:
61. Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina pagal ilgalaikio materialiojo turto vienetus, kaip nurodyta ilgalaikio materialiojo turto tvarkos apraše.
62. Jei materialusis turtas yra sukuriamas savivaldybės administracijos darbuotojų iniciatyva, turto pasigaminimo savikainai priskiriamas turto sukūrimą administruojančių darbuotojų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išlaidos, jei tokios buvo.
63. Ilgalaikiam materialiajam turtui inventoriaus numeriai suteikiami ta pačia tvarka kaip ir nematerialiajam turtui, t. y. kaip nurodyta šios apskaitos politikos 43 punkte.
64. Turtas, kuris yra registruojamas valstybės įmonėje Registrų centre, pripažįstamas atskiru turto vienetu, atsižvelgiant į kiekvieną unikalų daikto numerį. Tuo atveju, kai turtas, kuriam suteiktas atskiras unikalus daikto numeris, savarankiškai funkcionuoti negali arba jo atliekamos funkcijos bus mažesnės vertės (pavyzdžiui, kanalizacijos tinklas ir atskirai kanalizacijos šuliniai), galima šiuos objektus sujungti: apie tai įrašoma ilgalaikio materialiojo turto duomenų kortelėje. Turto, kuris buvo įsigytas iki šios apskaitos politikos patvirtinimo ir registruotas valstybės įmonėje Registrų centre keliais unikaliais daikto numeriais, tačiau savivaldybės administracijos apskaitoje yra registruotas kaip vienas turto vienetas, apskaitos duomenys nekeičiami, tačiau ilgalaikio materialiojo turto duomenų kortelėje nurodoma informacija, kas šį turto vienetą sudaro: detalizuojami visi unikalūs daikto numeriai.
65. Ilgalaikio materialiojo turto duomenų kortelėje nurodoma tokia informacija apie turtą: ilgalaikio materialiojo turto inventoriaus numeris, ilgalaikio materialiojo turto pavadinimas, ilgalaikio materialiojo turto grupė, ilgalaikio materialiojo turto sudėtinės dalys (kai ilgalaikio materialiojo turto techniniame pase nurodyta, kad ilgalaikio materialiojo turto sudėtyje yra tauriųjų metalų, turi būti išvardinamos detalės, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų, jų pavadinimai ir masė), ilgalaikio materialiojo turto mato vienetas (vienetais ar komplektais), komplekto sudėtis (jei duomenų kortelė sukurta komplektui), jeigu yra, serijos numeris, nekilnojamiems daiktams nurodomas valstybės įmonės Registrų centro unikalus daikto numeris, tiekėjas (davėjas), įsigijimo dokumento numeris, ilgalaikio materialiojo turto gamintojas, įsigijimo būdas, nuosavybė, įsigijimo data, ilgalaikio materialiojo turto būklė, ilgalaikio materialiojo turto grupės, įsigijimo savikaina, numatomas naudingo tarnavimo laikas, metai, kuriais paskutinį kartą bus apskaičiuotas nusidėvėjimas, likvidacinė vertė, nusidėvėjimo suma, naudojimo veikloje pradžios data ir ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti veikloje akto numeris, eksploatavimo vieta, įsigijimo savikainos padidėjimas dėl ilgalaikio materialiojo turto esminio pagerinimo, esminio pagerinimo data, atsakingas (materialiai atsakingas) asmuo, ilgalaikio materialiojo turto perleidimo ar nurašymo pagrindas, perleidimo ar nurašymo data ir priežastis.
66. Nuomojamą (gautą pagal panaudos sutartis) turtą nuomininkas traukia į nebalansines nulinės klasės sąskaitas pagal nuomotojo jam priskirtus inventoriaus numerius likutine verte. Jeigu nuomojamo ar perduoto pagal panaudos sutartį turto vertė yra nurodyta 0 eurų, šis turtas įtraukiamas į apskaitą nebalansinės nulinės klasės sąskaitoje tik kiekine išraiška.
67. Registruojant apskaitoje ilgalaikį materialųjį turtą ir visas su juo susijusias operacijas, reikia nurodyti šiuos papildomus detalizavimo požymius:
68. Ilgalaikis materialusis turtas ir visos su juo susijusios operacijos registruojamos 1 klasės 12 grupės sąskaitų plano sąskaitose.
69. Po pirminio pripažinimo ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus žemę ir kultūros vertybes, finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimo ir nuvertėjimo, jei jis yra, sumą. Žemė ir kultūros vertybės po pirminio pripažinimo finansinėse ataskaitose rodomos tikrąja verte (išskyrus kultūros vertybių rekonstravimo, konservavimo ir restauravimo išlaidas, kurios yra laikomos esminiu turto pagerinimu ir apskaitoje registruojamos 12-ajame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ nustatyta tvarka didinant šio ilgalaikio materialiojo turto vertę).
70. Kapinės, kurios yra įtrauktos į kultūros vertybių registrą, apskaitoje registruojamos taip, kaip yra numatyta šios apskaitos politikos 74–76 punktuose. Kapinės, neįtrauktos į kultūros vertybių registrą, į apskaitą įtraukiamos ne kaip materialioji išraiška, o kaip teisinis statusas – kapinės, kortelėje pateikiant trumpą charakteristiką.
71. Keliai, kelių statiniai ir gatvės, kurių nėra atlikta teisinė registracija, savivaldybės administracijos buhalterinėje apskaitoje pajamuojami, kaip yra numatyta savivaldybės administracijai priklausančių kelių, kelių statinių ir gatvių įvertinimo tikrąja verte tvarkos apraše, patvirtintame savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Atlikus teisinę registraciją, savivaldybės administracijos darbuotojui informavus raštu savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyrių, keliai, kelių statiniai ir gatvės yra perkainojami.
72. Elektros linijos yra priskiriamos nekilnojamajam turtui ir pajamuojamos ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje tik tuo atveju, kai įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra ne mažesnė už Vyriausybės nustatytą minimaliąją VSS ilgalaikio materialiojo turto vertę.
73. Melioracijos statinių: reguliatorių, tiltų, vandens pralaidų, hidrotechninių statinių, griovių, pylimų, siurblinių, drėkinamojo tinklo vamzdynų apskaita tvarkoma kiekine ir vertine išraiška, o likusiųjų melioracijos statinių – tik kiekine išraiška.
74. Kilnojamomis ir nekilnojamomis kultūros vertybėmis pripažįstamos tik tos, kurios yra įtrauktos į Kultūros paveldo registrą. Turto apskaitos kortelėje nurodoma informacija: unikalus objekto kodas, adresas, įregistravimo registre data, rūšis, jei žinomas, plotas, vertingosios savybės, atsiradimo data, vertybių vertės nustatymo būdai.
75. Kultūros vertybių tikroji vertė nustatoma remiantis draudžiamąja verte, jei šios vertybės yra apdraustos. Jei vertybės nėra apdraustos, tai tikroji vertė nustatoma to turto registrą tvarkančio subjekto atliekamo vertinimo duomenimis, įsigijimo savikaina, jei ji gali būti patikimai nustatyta, simboline vieno euro verte.
76. Tos kultūros vertybės, kurios neturi savininko, yra tik simbolinės (pavyzdžiui, senasis Žagarės miestas), kurias tik prižiūri ir tvarko savivaldybės administracija ar jos padaliniai (seniūnijos), kontrolės tikslu į apskaitą įtraukiamos nebalansinėje sąskaitoje.
77. Žemės tikroji vertė patikslinama kiekvienais metais, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registrą tvarkančio subjekto atliekamo masinio vertinimo duomenis, panaudojant žemės verčių žemėlapį. Apskaitoje naudojama vertė, kuri yra nustatyta ateinančių metų pirmą dieną.
78. Užpajamuojant ilgalaikį materialųjį turtą nustatoma likvidacinė vertė 1 euras. Turto likvidacinę vertę periodiškai peržiūri savivaldybės administracijos direktoriaus paskirta komisija, gavusi papildomos naujos informacijos. Jei pastebėtas reikšmingas iš to turto laukiamos ekonominės naudos pasikeitimas, likvidacinė vertė gali būti pakeičiama, kad atitiktų pasikeitusią situaciją. Nė vienu atveju likvidacinė vertė negali būti didesnė nei 10 proc. įsigijimo savikainos. Kai priimamas sprendimas patikslinti likvidacinę vertę, ilgalaikio turto likutinė vertė turi būti nudėvima per likusį patikslintą turto naudingo tarnavimo laiką.
79. Ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė yra nuosekliai paskirstoma per visą turto naudingo tarnavimo laiką. Ilgalaikio materialiojo turto vieneto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai turtas pradedamas naudoti, pirmos dienos. Nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio, kai naudojamo ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė sutampa su jo likvidacine verte, kai turtas perleidžiamas, nurašomas arba kai apskaičiuojamas ir užregistruojamas to turto vieneto nuvertėjimas, lygus jo likutinės vertės sumai, pirmos dienos.
80. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą pagal konkrečius materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka. Konkretūs turto nusidėvėjimo normatyvai yra tvirtinami savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
81. Ilgalaikio materialiojo turto nuvertinimas atliekamas vadovaujantis savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka. Nuvertėjimui nustatyti yra sudaroma nuolatinė komisija.
82. Kai turtas parduodamas arba nurašomas, jo įsigijimo savikaina, sukaupto nusidėvėjimo ir, jei yra, nuvertėjimo sumos nurašomos. Pardavimo pelnas ar nuostoliai rodomi tinkamame veiklos rezultatų ataskaitos straipsnyje. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ypatumai nustatyti Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos tvarkos apraše, patvirtintame savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
83. Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas, remontas ar kiti darbai pripažįstami esminiu turto pagerinimu, jei padidina turto funkcijų apimtį arba pailgina turto naudingo tarnavimo laiką, arba iš esmės pagerina jo naudingąsias savybes ir atliktos rekonstrukcijos, remonto ar kitų darbų vertė yra ne mažesnė nei 10 proc. ilgalaikio turto likutinės vertės. Šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir (arba) patikslinamas likęs turto naudingo tarnavimo laikas. Jei atlikti darbai neatitinka šiame punkte išvardytų sąlygų, jie nepripažįstami esminiu pagerinimu, o šių darbų vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Galutinį sprendimą kiekvienu atveju priima nuolatinė komisija, sudaryta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu esminiam pagerinimui nustatyti.
V SKYRIUS
FINANSINIS TURTAS
84. Finansinio turto apskaitos metodai ir taisyklės nustatyti 14-ajame VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“, 15-ajame VSAFAS –„Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“ ir 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.
85. Pirmą kartą pripažįstamą finansinį turtą savivaldybės administracija įvertina įsigijimo savikaina.
87. Prie administracijos ilgalaikio finansinio turto priskiriama:
88. Prie savivaldybės administracijos trumpalaikio finansinio turto priskiriama:
89. Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius skirstomos pagal:
89.2. kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus ir asocijuotuosius subjektus:
90. Savivaldybės administracija gali turėti šių rūšių trumpalaikio finansinio turto:
90.2. pinigai ir pinigų ekvivalentai, kurie skirstomi:
91. Investicijos į kontroliuojamus viešojo sektoriaus subjektus apima investicijas į kitas biudžetines įstaigas.
92. Investicijos į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus gali būti investicijos į valstybės įmones, akcines ir uždarąsias akcines bendroves, įnašai į viešųjų įstaigų kapitalą, kai įstaiga turi 50 proc. ir daugiau balsavimo teisių.
93. Investicijos į asocijuotuosius ne viešojo sektoriaus subjektus apima investicijas į valstybės įmones, akcines ir uždarąsias akcines bendroves, kai savivaldybės administracija turi daugiau nei 20 proc., bet mažiau nei 50 proc. balsavimo teisių. Jeigu kelios biudžetinės įstaigos kartu turi daugiau nei 20 proc. balsavimo teisių, ši valstybės įmonė, akcinė ir uždaroji akcinė bendrovė taip pat laikoma asocijuota. Investicijos į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus įsigijimo momentu registruojamos įsigijimo savikaina, o kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje rodomos nuosavybės metodu.
94. Investicijos į kitus nuosavybės vertybinius popierius ir ne nuosavybės vertybinius popierius pirminio pripažinimo metu įvertinamos įsigijimo savikaina. Vėliau šis finansinis turtas įvertinamas taip:
94.1. ilgalaikis finansinis turtas, laikomas galimai parduoti, – tikrąja verte. Investicijos į vertybinius popierius, kurių kaina aktyviojoje rinkoje neskelbiama ir kurių tikrosios vertės negalima nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nurodytais būdais, finansinėse ataskaitose yra įvertintos įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius;
95. Investicijų į vertybinius popierius apskaitos ypatumai nustatyti Finansinio turto apskaitos tvarkos apraše, patvirtintame savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
97. Vėliau ilgalaikės gautinos sumos ataskaitose rodomos amortizuota savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius, o trumpalaikės gautinos sumos – įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius. Gautinų sumų nuvertėjimo apskaičiavimo principai ir gautinų sumų apskaitos ypatumai aprašomi Išankstinių apmokėjimų ir gautinų sumų apskaitos tvarkos apraše, patvirtintame savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
98. Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai ir lengvai iškeičiamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nedidelė.
VI SKYRIUS
BIOLOGINIS TURTAS IR MINERALINIAI IŠTEKLIAI
99. Biologinio turto ir mineralinių išteklių apskaitos principai nustatyti 16-ajame VSAFAS „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“.
100. Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai pripažįstami ir registruojami apskaitoje, jeigu atitinka 16-ajame VSAFAS „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“ nurodytus turto pripažinimo kriterijus.
101. Želdinių ir kito panašaus biologinio turto, skirto puošybai, rekreaciniams, aplinkosauginiams, kraštotvarkos, apsauginiams, prieštriukšminiams tikslams, įsigijimo išlaidos iš karto pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio pagrindinės veiklos sąnaudomis, jeigu jų įsigijimo išlaidos nėra reikšmingos. Želdinių įsigijimo išlaidos laikomos reikšmingomis ir registruojamos kaip biologinis turtas, jei jos viršija 500 eurų už vieną vienetą. Jei želdinių ir kito panašaus biologinio turto įsigijimo išlaidos negali būti pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio pagrindinės veiklos sąnaudomis, tokios išlaidos didina infrastruktūros vieneto vertę.
102. Pirminio pripažinimo metu ir paskesnio vertinimo metu žemės ūkio veikloje naudojamas biologinis turtas apskaitoje registruojamas tikrąja verte, atėmus įvertintas pardavimo vietos išlaidas, arba įsigijimo ar pasigaminimo savikaina (paskesnio vertinimo metu apskaitoje registruojamas ir finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius). Kai tikroji vertė ar įsigijimo ar pasigaminimo savikaina negali būti patikimai nustatytos, turtas apskaitoje registruojamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis normatyvinėmis kainomis.
103. Pirminio pripažinimo metu ir paskesnio vertinimo metu ne žemės ūkio paskirties biologinis turto vienetas apskaitoje registruojamas tikrąja verte. Kai tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta, turtas registruojamas ir finansinėse ataskaitose rodomas taip:
104. Žemės ūkio produkcija, gauta iš savivaldybės administracijos valdomo biologinio turto, pirminio žemės ūkio produkcijos pripažinimo momentu vertinama tikrąja verte, atėmus įvertintas pardavimo išlaidas. Nuo to momento žemės ūkio produkcija ir nuėmus derlių gauta produkcija yra apskaitoje registruojama kaip atsargos ir jos apskaitai taikomas 8-asis VSAFAS „Atsargos“. Žemės ūkio produkcijos, gautos nuėmus derlių, tikroji vertė pradinio jos pripažinimo momentu yra laikoma jos įsigijimo savikaina.
105. Pelnas arba nuostoliai, susiję su biologinio turto tikrosios vertės pasikeitimu, rodomi ataskaitinio laikotarpio, per kurį yra nustatyti, veiklos rezultatų ataskaitoje.
VII SKYRIUS
ATSARGOS
108. Savivaldybės administracijos apskaitoje atsargos skirstomos į šias grupes:
108.2. medžiagos ir žaliavos:
108.2.3. atsarginės dalys (atsarginės dalys, skirtos remontuoti arba pakeisti susidėvėjusioms mašinų įrenginių (medicinos įrangos, kompiuterių ir kt.), transporto priemonių dalims arba mazgams, kurie gali būti naudojami tik vieną kartą;
108.2.4. medikamentai (medikamentai, bakteriniai preparatai, serumai, vakcinos, kraujas ir tvarsliava gydymo ir profilaktikos priemonės);
109. Pirminio pripažinimo metu atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo ar grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Įvertinimą atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirta nuolat veikianti komisija.
110. Įsigyti maisto produktai, gėlės (gėlių krepšeliai, vainikai), skirti dovanoti įvairių švenčių proga, renginiams organizuoti, reprezentacijai, mirusiesiems pagerbti, gali būti pajamuojami bendra suma, nurodyta sąskaitoje, neišskiriant kiekvienos prekės atskirai. Visos automobilių atsarginės dalys, išskyrus padangas ir akumuliatorius, jei PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta, kokiame automobilyje konkrečiai pakeista (yra automobilio valstybinis numeris), iš karto nurašomos į sąnaudas. Kompiuterių atsarginės dalys iš karto nurašomos į sąnaudas tuo atveju, kai nurodytas konkretus kompiuteris.
111. Visos savivaldybės administracijos, išskyrus seniūnijas, įsigytos atsargos privalo būti pirmiausia perduodamos į sandėlį ir jame užpajamuojamos. Kadangi seniūnijos sandėlių neturi, prekių gali įsigyti tik tiek, koks yra tuo metu poreikis. Seniūnijų įsigytos atsargos užpajamuojamos antros klasės sąskaitose ir iš karto nurašomos į eksploataciją, t. y. į nebalansinę nulinės klasės sąskaitą.
112. Nemokamai gautos atsargos registruojamos grynąja realizavimo verte, tačiau, jei gautų nemokamai atsargų negalima panaudoti savivaldybės administracijos veikloje, nes jos prarado prekinę išvaizdą, netinka naudoti arba sugedo, jų grynoji realizavimo vertė sumažinama iki 0.
113. Strateginės ir neliečiamosios atsargos vertinamos įsigijimo savikaina, išskyrus 8-ajame VSAFAS „Atsargos“ nustatytus atvejus.
114. Apskaičiuodama atsargų, sunaudotų teikiant paslaugas, ar parduotų atsargų savikainą, savivaldybės administracija taiko konkrečių kainų būdą.
115. Atsargos gali būti nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės tam, kad jų balansinė vertė neviršytų būsimos ekonominės naudos ar paslaugų vertės, kurią tikimasi gauti šias atsargas pardavus, išmainius, paskirsčius ar panaudojus. Kai atsargos (taip pat ir nebaigtos vykdyti sutartys) parduodamos, sunaudojamos, nurašomos ar perduodamos, jų balansinė vertė pripažįstama sąnaudomis to laikotarpio, kuriuo pripažįstamos pajamos arba suteikiamos viešosios paslaugos. Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje registruojamas pagal nuolatinį atsargų rodymo apskaitoje būdą, kai buhalterinėje apskaitoje registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu, pardavimu ar perleidimu susijusi ūkinė operacija.
116. Prie atsargų priskiriamas neatiduotas naudoti ūkinis inventorius. Atiduoto naudoti ūkinio inventoriaus vertė iš karto įtraukiama į sąnaudas. Naudojamo inventoriaus kiekinė ir vertinė apskaita kontrolės tikslais tvarkoma nebalansinėse sąskaitose.
117. Kai atsargos nurašomos, parduodamos ar perduodamos, jų balansinė vertė pripažįstama sąnaudomis to laikotarpio, kuriuo pripažįstamos pajamos.
118. Kuras, atsarginės dalys tokios kaip padangos, akumuliatoriai nurašomi vadovaujantis kuro ir atsarginių dalių nurašymo aprašu.
VIII SKYRIUS
FINANSAVIMO SUMOS
121. Finansavimo sumos pripažįstamos, kai atitinka 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos“ nustatytus kriterijus.
122. Finansavimo sumos – VSS iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų išteklių fondų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų gauti arba gautini pinigai arba kitas turtas, skirti VSS įstatuose (nuostatuose) nustatytiems tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti bei vykdomoms programoms įgyvendinti. Finansavimo sumos apima ir VSS gautus arba gautinus pinigus ir kitą turtą pavedimams vykdyti, kitas lėšas VSS išlaidoms dengti ir kaip paramą gautą turtą.
123. Savivaldybės administracijos gautos (gautinos) finansavimo sumos pagal paskirtį skirstomos į:
124. Finansavimo sumos nepiniginiam turtui įsigyti gaunamos kaip neatlygintinai gautas ilgalaikis, biologinis turtas arba atsargos, arba kaip pinigai, skirti ilgalaikiam, biologiniam turtui arba atsargoms įsigyti. Finansavimo sumos nepiniginiam turtui įsigyti apima ir nemokamai gautą arba už simbolinį atlygį įsigytą nepiniginį turtą.
125. Finansavimo sumos kitoms išlaidoms dengti yra skirtos ataskaitinio laikotarpio išlaidoms (negautoms pajamoms) kompensuoti. Taip pat finansavimo sumomis, skirtomis kitoms išlaidoms kompensuoti, yra laikomos visos likusios finansavimo sumos, kurios nepriskiriamos nepiniginiam turtui įsigyti.
126. Jei registruojant gautinas arba gautas finansavimo sumas savivaldybės administracija negali nustatyti finansavimo sumų paskirties (nepiniginiam turtui ar išlaidoms), išskyrus valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimus, finansavimo sumos turi būti priskirtos finansavimo sumoms, skirtoms kitoms išlaidoms, iki to laiko, kol paaiškės tikroji finansavimo paskirtis arba bus patvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus išlaidų sąmata. Kai paaiškėja tikroji finansavimo paskirtis ar patvirtinama sąmata, finansavimo sumos yra pergrupuojamos ir nurodoma teisinga jų paskirtis.
127. Jei registruodama finansavimo sumas savivaldybės administracija negali nustatyti finansavimo sumų šaltinio, finansavimo sumos turi būti priskirtos tam šaltiniui, iš kurio per praėjusius ataskaitinius metus gauta daugiausia lėšų. Kai sužinomas tikslus finansavimo sumų šaltinis, finansavimo sumos turi būti perkeliamos, nurodant teisingą jų šaltinį.
128. Jeigu gautos finansavimo sumos kitoms išlaidoms panaudojamos atsargoms ar ilgalaikiam turtui įsigyti ar su turtu susijusioms išlaidoms, kuriomis didinama turto įsigijimo savikaina, padengti, jos turi būti pergrupuotos pagal faktinį jų panaudojimą.
129. Finansavimo sumos, skirtos nematerialiajam, ilgalaikiam materialiajam ir biologiniam turtui įsigyti, pripažįstamos finansavimo pajamomis:
130. Finansavimo sumos finansiniam turtui pripažįstamos finansavimo pajamomis, kai finansinis turtas yra nurašomas iš apskaitos arba registruojamas tokio turto nuvertėjimas. Visi kiti finansinio turto vertės pasikeitimo atvejai finansavimo pajamoms neturi įtakos.
131. Finansavimo sumos atsargoms įsigyti pripažįstamos finansavimo pajamomis:
132. Finansavimo sumos kitoms išlaidoms kompensuoti pripažįstamos finansavimo pajamomis, kurios lygios turėtų sąnaudų sumai, tą patį mėnesį, kada jos padarytos.
133. Finansavimo pajamos mažinamos, kai:
134. Gautos ir perduotos kitiems VSS finansavimo sumos savivaldybės administracijos sąnaudomis nepripažįstamos. Perdavus finansavimo sumas kitiems VSS, mažinamos gautos finansavimo sumos, registruojamos finansavimo sumos (perduotos).
135. Gautos ir perduotos ne VSS finansavimo sumos, įskaitant suteiktas subsidijas, registruojamos kaip savivaldybės administracijos finansavimo sąnaudos, kartu pripažįstant finansavimo, kuris buvo skirtas šiam tikslui, pajamas.
136. Savivaldybės administracijos apskaitoje finansavimo sąnaudos arba sąnaudos pripažįstamos tada, kai savivaldybės administracija finansuoja kitus VSS iš uždirbtų pajamų.
IX SKYRIUS
FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
138. Finansinių įsipareigojimų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui“, 19-ajame VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“ ir 24-ajame VSAFAS „Su darbo santykiais susijusios išmokos“.
139. Savivaldybės administracijos visi įsipareigojimai yra finansiniai. Pagal trukmę įsipareigojimai yra skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius.
140. Ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriami:
141. Trumpalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriama:
142. Pirminio pripažinimo metu finansiniai įsipareigojimai įvertinami įsigijimo savikaina. Vėliau šie įsipareigojimai įvertinami:
X SKYRIUS
ATIDĖJINIAI
144. Atidėjiniai pripažįstami ir registruojami apskaitoje tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje savivaldybės administracija turi dabartinę teisinę prievolę ar neatšaukiamą pasižadėjimą ir tikimybė, kad įsipareigojimą reikės padengti turtu, yra didesnė už tikimybę, kad nereikės, o įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta (pvz.: jei savivaldybės administracijai iškeltas ieškinys ir 90 procentų tikėtina, kad savivaldybės administracija privalės sumokėti ieškovui priteistą sumą, suformuojamas atidėjinys, lygus tikėtinai sumokėti sumai).
145. Jei patenkinamos ne visos 144 punkte nurodytos sąlygos, atidėjiniai nėra pripažįstami, o informacija apie susijusį su tikėtina sumokėti suma neapibrėžtąjį įsipareigojimą yra pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas).
146. Atidėjiniai yra peržiūrimi paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną ir koreguojami, atsižvelgiant į naujus įvykius ar aplinkybes.
XI SKYRIUS
FINANSINĖ NUOMA (LIZINGAS) IR VEIKLOS NUOMA
148. Registruojant apskaitoje nuomos sutartims taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Ar nuoma bus laikoma veiklos nuoma, ar finansine nuoma, priklauso ne nuo sutarties formos, o nuo jos turinio ir ekonominės prasmės.
149. Nuomos sandoriai grupuojami į veiklos nuomos ar finansinės nuomos (lizingo) sandorius, atsižvelgiant į tai, kiek turto nuosavybės teikiamos naudos ir rizikos tenka nuomotojui ir kiek nuomininkui.
150. Nuoma laikoma veiklos nuoma, kai didžioji dalis su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos neperduodama nuomininkui, o lieka nuomotojui. Nuomos įmokos pagal veiklos nuomos sutartį yra registruojamos apskaitoje kaip sąnaudos tolygiai (tiesiniu metodu) per nuomos laikotarpį.
151. Nuoma laikoma finansine nuoma, jei iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi nauda ir didžioji dalis rizikos perduodama nuomininkui. Nuoma apskaitoje laikoma finansine nuoma, jeigu sutartyje yra nustatyta bent viena iš šių sąlygų:
151.2. nuomos laikotarpio pabaigoje nuomininkas turi teisę įsigyti turtą už kainą, kuri, tikimasi, reikšmingai mažesnė (daugiau nei 30 proc.) už jo tikrąją vertę nuomos laikotarpio pabaigoje, ir nuomos laikotarpio pradžioje labai tikėtina, kad šia teise bus pasinaudota;
151.3. nuomos laikotarpis apima lygią ar ilgesnę nei 75 procentai turto ekonominio naudingumo tarnavimo laiko dalį, net jei turto nuosavybės teisės nenumatoma perduoti;
151.4. nuomos laikotarpio pradžioje dabartinė pagrindinių nuomos įmokų vertė sudaro ne mažiau kaip 90 procentų nuomojamo turto tikrosios vertės;
152. Jeigu vertindama sutartį savivaldybės administracija nustato, kad netenkinama nė viena apskaitos politikoje 151 punkte išvardytų sąlygų, todėl neaišku, kaip registruoti turtą apskaitoje, reikia atsižvelgti ir į papildomas sąlygas, kurios nurodytos 19-ajame VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“.
153. Apskaitoje registruojamos finansinės nuomos įmokos yra padalijamos, išskiriant turto vertės dengimo sumą, palūkanas ir kitas įmokas (kompensuotinas nuomos sumas, neapibrėžtus nuomos mokesčius ir pan., jei jie yra numatyti finansinės nuomos sutartyje).
154. Palūkanos priskiriamos prie finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų ir apskaitoje yra registruojamos kaupimo principu, t. y. registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, už kurį apskaičiuojamos ateityje mokėtinos palūkanos. Finansine nuoma (lizingu) įsigyto ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė paskirstoma per visą jo naudingo tarnavimo laiką, kaip nurodyta Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos tvarkos apraše, patvirtintame savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
155. Jei parduotas turtas po pardavimo yra išsinuomojamas pagal atgalinės finansinės nuomos sutartį, pelnas, gautas pardavus turtą, registruojamas tą laikotarpį, kurį turtas buvo parduotas, nepripažįstamas. Savivaldybės administracija pelną, gautą pardavus turtą, registruoja apskaitoje kaip būsimųjų laikotarpių pajamas ir nudėvi per likusį atgalinės finansinės nuomos būdu įsigyto turto naudingo tarnavimo laiką, apskaičiuota suma mažindama nusidėvėjimo sąnaudas. Atgalinės finansinės nuomos sutarties ekonominė prasmė prilyginama paskolai, užtikrintai įkeitimu, kai finansinės nuomos paslaugos teikėjas skolina finansinės nuomos gavėjui pinigus, kaip užstatą naudodamas nupirktą ir išnuomotą turtą.
XII SKYRIUS
PAJAMOS
157. Pajamų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 9-ajame VSAFAS „Mokesčių ir socialinių įmokų pajamos“ ir 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos“.
158. Pajamų apskaitai taikomas kaupimo principas. Finansavimo pajamos pripažįstamos tuo pačiu laikotarpiu, kai yra padaromos su šiomis pajamomis susijusios sąnaudos. Registruojant visas su finansavimo pajamų pripažinimu susijusias operacijas, nurodoma, kokiai valstybės funkcijai ir kuriai programai vykdyti buvo pripažintos finansavimo pajamos, panaudojant detalizavimo požymius.
159. Visos pajamos skirstomos į:
160. Pagrindinės veiklos pajamomis laikomos pajamos, gautos vykdant savivaldybės administracijos nuostatuose nustatytą veiklą (socialinių būstų nuoma, socialinių būstų pardavimas ir kt.).
161. Pajamos, gautos iš veiklos, kuri pagal nuostatus nepriskirtina pagrindinei veiklai, priskiriamos kitos veiklos pajamoms.
162. Pajamos, išskyrus finansavimo pajamas, pripažįstamos, kai tikėtina, kad savivaldybės administracija gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, kai galima patikimai nustatyti pajamų sumą ir kai savivaldybės administracija gali patikimai nustatyti su pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas.
163. Pajamomis laikoma tik pačios savivaldybės administracijos gaunama ekonominė nauda. Ekonominės naudos padidėjimo nerodo trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, kurios iš karto mažinamos tretiesiems asmenims pervestina suma, kadangi tai nėra VSS gaunama ekonominė nauda.
164. Vietinės ir valstybinės rinkliavos, baudos, už kurių administravimą ir / arba surinkimą teisės aktų nustatyta tvarka atsakinga yra savivaldybės administracija, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka perveda į biudžetą ir neturi teisės šių sumų ar jų dalies atgauti tą patį ar vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, ar jų dalis nelaikoma savivaldybės administracijos pajamomis ir apskaitoje registruojamos kaip gautinos ir mokėtinos sumos.
165. Pajamos, gautos už piniginių lėšų likučius banke, delspinigiai, uždirbti vykdant savivaldybės administracijos funkcijas (pavyzdžiui, netesybos), yra priskiriami finansinės investicinės veiklos pajamoms ir naudojami pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą sąmatą.
166. Delspinigių, uždirbtų vykdant Europos Sąjungos projektus, tolesnis naudojimas arba grąžinimas projekto finansavimo davėjui vykdomas atsižvelgiant į tai, kaip yra apibrėžtas projektų sutartyse.
167. Pajamos registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos, t. y. kurį suteikiamos viešosios paslaugos, atliekami darbai ar parduodamos prekės, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą.
168. Sumos, sumokėtos avansu, jei jų negalima įskaityti ateinančiais laikotarpiais (pvz.: nutraukta sutartis, nebeteikiama paslauga, miręs mokėtojas ir pan.), grąžinamos permokėjusiam asmeniui. Šio asmens raštišku prašymu permokėtos sumos gali būti įskaitytos kitiems įsiskolinimams dengti, jei tokių yra, arba gali būti panaudotos kito asmens skoloms dengti. Avansu sumokėtos sumos saugomos savivaldybės administracijos atsiskaitomojoje sąskaitoje tris mėnesius.
169. Pasibaigus šios apskaitos politikos 168 punkte nurodytam terminui, avansu sumokėtos sumos pervedamos į savivaldybės administracijos depozitinę sąskaitą ir ten saugomos:
170. Depozitoriams nustatytu laiku neatsiėmus savo lėšų, savivaldybės administracija jas perveda į savivaldybės biudžeto sąskaitą.
XIII SKYRIUS
SĄNAUDOS
172. Sąnaudų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 11-ajame VSAFAS „Sąnaudos“. Sąnaudų, susijusių su turtu, finansavimo sumomis ir įsipareigojimais, apskaitos principai nustatyti jų apskaitą reglamentuojančiuose VSAFAS.
173. Sąnaudos pagal veiklos sritis skirstomos į šias grupes:
173.1. mokesčių Europos Sąjungai sąnaudos (pagal ekonominę prigimtį priskiriamos prie pagrindinės veiklos sąnaudų);
174. Pagrindinės veiklos sąnaudos pagal pobūdį skirstomos į šias grupes:
174.1. darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos – visos savivaldybės administracijos sąnaudos, susijusios su darbo santykiais, įskaitant ir viešuosius darbus, t. y. atlyginimai, priedai, premijos, mokami darbuotojams, atostoginių atlyginimų sukauptos sumos ir kitos išmokos, kurios priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų vadovaujantis 24-uoju VSAFAS „Su darbo santykiais susijusios išmokos“, ir su tuo susiję socialinio draudimo mokesčiai, mokami Socialinio draudimo fondui, draudimo įmonėms, pensijų fondams arba kitoms institucijoms, atsakingoms už socialinio draudimo sistemos administravimą ir valdymą. Sąnaudos, patirtos pagal autorines ar joms prilygintas sutartis, šiai grupei nepriskiriamos;
174.2. ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos – nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos, kai turtas yra naudojamas pagrindinėje veikloje. Nusidėvėjimas apskaičiuotas turtui, atiduotam pagal panaudos ar nuomos sutartis, šiai grupei nepriskiriamas;
174.3. komunalinių paslaugų ir ryšių sąnaudos:
174.3.2. elektros energijos tiekimo sąnaudos, neįskaitant elektros linijų ar įrenginių remonto ir priežiūros sąnaudų;
174.3.4. ryšių paslaugų sąnaudos – telefoninių pokalbių, interneto paslaugų, jų įdiegimo, priežiūros ir panašios sąnaudos, kurių patiria savivaldybės administracija vykdydama veiklą;
174.3.5. kitų komunalinių paslaugų sąnaudos – atliekų išvežimas, želdinių priežiūra, melioracijos griovių priežiūra, šlaitų šienavimas,lietaus kanalizacijos priežiūra, kapinių priežiūra, pirčių priežiūra, poilsio zonų ir parkų priežiūra, vaikų žaidimų aikštelių priežiūra, teritorijų tvarkymas ir puošimas, sanitarinės būklės užtikrinimas, mokestis už nenaudojamus socialinius būstus ir kt. Šiai sąnaudų grupei nepriskiriami remonto darbai, kai yra remontuojamas ilgalaikis turtas;
174.4. komandiruočių sąnaudos – savivaldybės administracijos darbuotojų kelionių ir su jomis susijusios apgyvendinimo, maitinimo, dienpinigių sąnaudos, įskaitant kelionių, kai perkamos transporto paslaugos iš trečiųjų šalių arba kai mokama kompensacija degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidoms padengti, sąnaudas ir neįskaitant darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų. Jei komandiruotė susijusi su kvalifikacijos kėlimu, visos susijusios sąnaudos, išskyrus už kvalifikacijos kėlimą, priskiriamos prie komandiruočių sąnaudų;
174.5. transporto sąnaudos – savivaldybės administracijos nuosavybės, patikėjimo teise valdomų, naudojamų pagal nuomos ar panaudos sutartis automobilių degalų, nuomos, eksploatacijos, remonto, transporto draudimo ir kitos panašios sąnaudos, taip pat trečiųjų šalių suteiktų transporto paslaugų sąnaudos, išskyrus šios politikos 174.7 papunktyje nurodytas sąnaudas, susijusias su transporto paslaugų pirkimų iš trečiųjų šalių arba mokama kompensacija degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidoms padengti;
174.6. kvalifikacijos kėlimo sąnaudos – savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės kvalifikacijos, įgūdžių, žinių tobulinimo sąnaudos;
174.7. paprastojo remonto ir eksploatavimo sąnaudos – savivaldybės administracijos patalpų, turimos įrangos bei įrenginių ir kito ilgalaikio materialiojo turto ir (arba) nuomojamo ar pagal kitas sutartis, pagal kurias perduodamos turto valdymo ir (arba) naudojimo, ir (arba) disponavimo juo teisės, turimo turto, išskyrus transporto priemones, eksploatacijos, paprastojo remonto sąnaudos, tarp jų tokiam remontui sunaudotos medžiagos ir kitos panašios sąnaudos. Tuo atveju, kai nevisiškai aišku, koks turtas remontuojamas (ilgalaikis ar atsargos), darbuotojas, pasirašęs PVM sąskaitą faktūrą, kitoje PVM sąskaitos faktūros pusėje nurodo, kokiai turto grupei turtas priskiriamas, ir pateiktą informaciją patvirtina savo asmeniniu spaudu ir parašu.
174.8. nuvertėjimo, nurašytų sumų sąnaudos – savivaldybės administracijos atsargų nuvertėjimo iki grynosios galimo realizavimo vertės, abejotinų skolų, ilgalaikio materialiojo turto, nematerialiojo turto ir kito turto nurašymo ir nuvertėjimo sąnaudos. Ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais užregistruoto nuvertėjimo sumažėjimas, atsiradęs dėl naujų ūkinių įvykių ar pasikeitusių aplinkybių, registruojamas tose pačiose sąskaitose, kuriose ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais buvo registruotos nuvertėjimo sąnaudos;
174.9. sunaudotų ir parduotų atsargų savikaina – parduotos produkcijos, prekių ar kitų atsargų savikaina, atiduotų naudoti atsargų (medikamentų, aprangos ir patalynės, spaudinių, kitų prekių) nurašymo sąnaudos. Įsigijus atsargų socialiniams būstams remontuoti, materialiai atsakingas darbuotojas kitoje PVM sąskaitos faktūros pusėje privalo nurodyti, kokios atsargos kokiems konkrečiai socialiniams būstams remontuoti bus panaudotos. Pateiktos informacijos teisingumą materialiai atsakingas darbuotojas tvirtina savo asmeniniu spaudu ir parašu;
174.10. socialinių išmokų sąnaudos – socialinių išmokų iš valstybės biudžeto sąnaudos, valstybinio socialinio draudimo socialinių išmokų, Garantinio fondo išmokų ir kitų formų socialinės paramos fiziniams asmenims sąnaudos, taip pat komunalinių išlaidų kompensavimas gyventojams, transporto kompensavimo sąnaudos (moksleivių pavėžėjimas, lengvatinis keleivių pavėžėjimas, išskyrus nuostolingų reisų kompensavimą);
174.11. nuomos sąnaudos – veiklos nuomos sąnaudos, kurios pripažįstamos pagal 19-ąjį VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“;
174.12. finansavimo sąnaudos – savivaldybės administracijos per ataskaitinį laikotarpį kitiems subjektams suteiktos ar teiktinos finansavimo sumos, kaip nustatyta 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos“, per tam tikrą laikotarpį;
174.13. kitų paslaugų sąnaudos – įvairių kitų paslaugų (pvz., autorinės ar joms analogiškos sutartys, reklamos, banko paslaugų, vertimo, konsultavimo paslaugų, turto vertinimo paslaugų, teisinių išlaidų, turto, išskyrus transporto priemonių, draudimo, tyrimų išlaidas, dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija ir panašiai) pirkimo sąnaudos;
174.14. pagrindinės veiklos kitos sąnaudos – kitos savivaldybės administracijos pagrindinės veiklos sąnaudos, nepriskirtos išvardytoms sąnaudų grupėms (nuostolingų reisų kompensavimas, būstų kreditų sąnaudų kompensavimas, patirtų kanceliarinių išlaidų dengimas Joniškio rajono savivaldybės tarybos nariams ir kt.).
175. Kitos veiklos sąnaudos, tai sąnaudos kurios atsiranda iš nepagrindinės veiklos – nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo, išskyrus (socialinius būstus), sąnaudos, susijusios su atsitiktiniu turto pardavimu, sąnaudos susijusios su pajamų, rodomų kitos veiklos pajamų straipsnyje uždirbimu, tarp jų sąnaudos, susijusios su komercine VSS veikla.
176. Prie finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų priskiriamos tokios sąnaudos kaip nuostoliai dėl valiutų kursų pasikeitimo, delspinigiai ir baudos, palūkanų sąnaudos, finansinio turto perleidimo ir perkainojimo nuostoliai, kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.
177. Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su tam tikrų pajamų uždirbimu ir jos neduos ekonominės naudos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo padarytos.
178. Sąnaudų dydis įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų arba jų ekvivalentų suma. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos iš bendros mokėtinos sumos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą taikant apskaičiuotų palūkanų normą.
XIV SKYRIUS
SANDORIAI UŽSIENIO VALIUTA
180. Sandorių užsienio valiuta apskaitos principai nustatyti 21-ajame VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“.
181. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu registruojami apskaitoje pagal sandorio dieną galiojantį euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu. Pelnas ir nuostoliai iš sandorių užsienio valiuta bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo dieną yra registruojami finansinės ir investicinės veiklos pajamų ar sąnaudų sąskaitose.
182. Valiutinių straipsnių likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu.
XV SKYRIUS
TURTO NUVERTĖJIMAS
184. Turto nuvertėjimo apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 8-ajame VSAFAS „Atsargos“, 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 22-ajame VSAFAS „Turto nuvertėjimas“.
185. Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje pripažįstami pagal nuvertėjimo požymius. Sudarydama finansinių ataskaitų rinkinį, savivaldybės administracija nustato, ar yra turto nuvertėjimo požymių. Jeigu yra vidinių ar išorinių nuvertėjimo požymių, savivaldybės administracija nustato turto atsiperkamąją vertę ir palygina ją su turto balansine verte.
186. Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje registruojami apskaičiuotų nuostolių suma mažinant turto balansinę vertę ir ta pačia suma registruojant ataskaitinio laikotarpio pagrindinės arba kitos veiklos sąnaudas.
187. Turto nuvertėjimas nėra tolygus turto nurašymui. Turtui nuvertėjus, yra mažinama turto vieneto balansinė vertė, tačiau išsaugoma informacija apie turto įsigijimo savikainą, t. y. turto vieneto įsigijimo savikaina apskaitoje lieka tokia pati kaip iki nuvertėjimo nustatymo, o nuvertėjimas registruojamas atskiroje sąskaitoje. Turto nuvertėjimas apskaitoje yra registruojamas ne didesne verte nei turto balansinė vertė.
188. Kai vėlesnį ataskaitinį laikotarpį, pasikeitus aplinkybėms, atkuriama anksčiau pripažinta turto nuvertėjimo suma, turto balansinė vertė po nuvertėjimo atkūrimo negali viršyti jo balansinės vertės, kuri būtų buvusi, jeigu turto nuvertėjimas nebūtų buvęs pripažintas.
189. Pripažinus ilgalaikio materialiojo ar nematerialiojo turto nuvertėjimo nuostolį, perskaičiuojamos būsimiesiems ataskaitiniams laikotarpiams tenkančios turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos, kad turto nudėvimoji (amortizuojamoji) vertė po nuvertėjimo būtų tolygiai paskirstyta per visą likusį jo naudingo tarnavimo laiką, t. y. nuvertėjimo suma nudėvima per likusį naudingo tarnavimo laiką, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
190. Turto nuvertėjimo apskaitos ypatumai aptariami Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos tvarkos apraše, Nematerialiojo turto apskaitos tvarkos apraše, Atsargų apskaitos tvarkos apraše ir Išankstinių apmokėjimų bei gautinų sumų apskaitos tvarkos apraše, patvirtintame savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
XVI SKYRIUS
NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS
191. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir neapibrėžtojo turto apskaitos principai nustatyti 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“.
192. Savivaldybės administracija nepripažįsta neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir neapibrėžtojo turto, tačiau neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas registruojami nebalansinėse sąskaitose. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nerodomi nei finansinės būklės ataskaitoje, nei veiklos rezultatų ataskaitoje, o informacija apie juos pateikiama aiškinamajame rašte. Kai tikimybė, kad reikės panaudoti turtą įsipareigojimui apmokėti, yra labai maža, informacija apie įsipareigojimą aiškinamajame rašte nebūtina. Informacija apie neapibrėžtąjį turtą ir įsipareigojimus peržiūrima ne rečiau negu kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, siekiant užtikrinti, kad pasikeitimai būtų tinkamai rodomi aiškinamajame rašte.
XVII SKYRIUS
POATASKAITINIAI ĮVYKIAI
194. Poataskaitiniai įvykiai, apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose taisyklės nustatytos 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“.
195. Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie savivaldybės administracijos finansinę padėtį paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (koreguojantieji įvykiai), atsižvelgiant į jų įtakos parengtoms finansinėms ataskaitoms reikšmę, yra rodomi finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų ataskaitose. Nekoreguojantieji poataskaitiniai įvykiai aprašomi aiškinamajame rašte, kai jie reikšmingi.
XVIII SKYRIUS
TARPUSAVIO UŽSKAITOS IR PALYGINAMIEJI SKAIČIAI
196. Sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, turto ir įsipareigojimų, taip pat pajamų ir sąnaudų tarpusavio užskaita negalima, išskyrus atvejus, kai konkretus VSAFAS reikalauja būtent tokios užskaitos (pvz.: dėl draudžiamojo įvykio padarytų sąnaudų užskaita atliekama su gauta draudimo išmoka).
197. Palyginamieji skaičiai yra koreguojami, kad atitiktų ataskaitinių metų finansinius rezultatus, o poveikis kurį koregavimas daro einamojo laikotarpio ir darytų ankstesnių laikotarpių informacijai, registruojamas ataskaitiniame laikotarpyje. Apskaitos principų ir apskaitinių įverčių pokyčiai, sudarant ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį, pateikiami aiškinamajame rašte.
XIX SKYRIUS
INFORMACIJOS PAGAL SEGMENTUS PATEIKIMAS
198. Informacijos pagal segmentus pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimai nustatyti 25-ajame VSAFAS „Atsiskaitymas pagal segmentus“.
199. Savivaldybės administracija tvarko apskaitos veiklą pagal segmentus. Segmentai – savivaldybės administracijos veiklos dalis, apimanti vienos valstybės funkcijos, nustatytos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1K-184 (2010 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 1K-085 redakcija), atlikimą. Savivaldybės administracijos apskaitoje taikomi tik pirminiai segmentai.
200. Savivaldybės administracija skiria šiuos segmentus:
201. Bendrosios valstybės paslaugų segmentas apima tokias bendras valstybės valdymo funkcijas, kaip kontrolę, valstybės finansų ir skolos operacijų valdymą, valstybinės reikšmės mokslinius tyrimus ir plėtrą, susijusią su viešosiomis valstybės paslaugomis, tarptautinę ekonominę pagalbą ir pan.
202. Gynybos segmentas apima visas gynybos sąnaudas, kurių turi savivaldybės administracija, tokios kaip karinės gynybos, dalyvavimo tarptautinėse operacijose, valstybės apsaugos, civilinės gynybos, mobilizacijos sąnaudos ir pan.
203. Viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos segmentas apima policijos paslaugų sąnaudas, priešgaisrinės apsaugos, teismų, įkalinimo įstaigų sąnaudas ir pan.
204. Ekonomikos segmentas apima bendrų ekonomikos ir prekybos plėtros darbų vykdymo, rinkos tyrimų organizavimo sąnaudas, taip pat sąnaudas, susijusios su žemės ūkio, energijos ištekliais, plėtra ir infrastruktūra, ryšių valdymu ir kontrole, transporto ir kelių sektoriaus plėtra, ir kitas ekonominės veiklos administravimo sąnaudas.
205. Aplinkos apsaugos segmentas apima sąnaudas, susijusias su atliekų tvarkymo organizavimu, nutekamojo vandens valymu, aplinkos teršimo mažinimu, gamtos apsauga ir pan.
206. Būsto ir komunalinio ūkio segmentas apima sąnaudas, susijusias su būsto, komunalinio ūkio, gatvių apšvietimo ir infrastruktūros eksploatavimu, gerinimu ir plėtra.
207. Sveikatos apsaugos segmentas apima sąnaudas, susijusias su sveikatos apsaugos paslaugų teikimu, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, medicininiais tyrimais, medikamentų ir vaistų kompensavimu, ambulatorinių paslaugų teikimu, ir kitas panašias sąnaudos.
208. Poilsio, kultūros ir religijos segmentas apima sąnaudas, susijusias su poilsio organizavimu, sporto infrastruktūros plėtra, kultūros sklaida ir renginių organizavimu, meno rėmimu, viešosios informacijos tarnybų paslaugų, religinių bendruomenių rėmimu ir pan.
209. Švietimo segmentas apima sąnaudas, susijusias su visuotiniu švietimu: vaikų ugdymu, bendruoju lavinimu, aukštuoju mokslu ir kitomis švietimo paslaugomis.
210. Socialinės apsaugos segmentas apima sąnaudas, susijusias su socialinės paramos teikimu, slaugos ir senatvės pašalpomis, pensijų išmokomis, vaikų globa ir rūpyba ir pan.
211. Apie kiekvieną segmentą pateikiama tokia informacija:
212. Savivaldybės administracija turto, įsipareigojimų ir finansavimo sumų apskaitą tvarko pagal segmentus, t. y. taip, kad galėtų pagal segmentus teisingai užregistruoti pagrindinės veiklos sąnaudas ir išmokas tinkamai priskirti prie veiklos segmentų.
XX SKYRIUS
APSKAITOS POLITIKOS KEITIMAS
214. Apskaitos politikos keitimo principai nustatyti 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.
215. Savivaldybės administracija pasirinktą apskaitos politiką taiko nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad būtų galima palyginti įvairių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Tokio palyginimo reikia savivaldybės administracijos finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų keitimosi tendencijoms nustatyti.
216. Savivaldybės administracija pasirenka ir taiko apskaitos politiką remdamasi nuostatomis, pateiktomis 1-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos ar dėl jų atsirandančio turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir (arba) sąnaudų pripažinimo ir vertinimo apskaitoje pakeitimas yra laikomas apskaitos politikos keitimu.
217. Apskaitos politika keičiama dėl VSAFAS pasikeitimo arba jei kiti teisės aktai to reikalauja, arba siekiant tinkamiau parodyti VSS finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Apskaitos politikos keitimas finansinėse ataskaitose rodomas taikant retrospektyvinį būdą, t. y. nauja apskaitos politika taikoma taip, lyg ji visada būtų buvusi naudojama, todėl pakeista apskaitos politika yra pritaikoma ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams nuo jų atsiradimo. Poveikis, kurį daro apskaitos politikos keitimas einamojo ataskaitinio laikotarpio informacijai ir darytų ankstesnių ataskaitinių laikotarpių informacijai, registruojamas apskaitoje tą ataskaitinį laikotarpį, kurį apskaitos politika pakeičiama, ir rodomas einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitoje apskaitos politikos keitimo poveikio dalis, susijusi su ankstesniais laikotarpiais, rodoma straipsnyje „Apskaitos politikos keitimo ir esminių klaidų taisymo įtaka“. Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informacija finansinėse ataskaitose pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama.
XXI SKYRIUS
APSKAITINIŲ ĮVERČIŲ KEITIMAS
218. Apskaitinių įverčių keitimo principai ir taisyklės nustatyti 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.
219. Apskaitiniai įverčiai yra peržiūrimi tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo remtasi atliekant įvertinimą, arba atsiranda papildomos informacijos ar kitų įvykių.
220. Savivaldybės administracijos apskaitinių įverčių pasikeitimams įvertinti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra sudaromos komisijos, kurios yra atsakingos už tinkamą aplinkybių ir informacijos, lemiančios apskaitinį įvertinimą, taip pat poveikio nustatymą ir rodymą finansinėse ataskaitose.
221. Prielaidų, naudotų apskaitiniam įvarčiui nustatyti, keitimas turi įtakos:
221.1. tam ataskaitiniam laikotarpiui, kurį buvo atliktas pakeitimas, jei prielaidos turi įtakos tik tam laikotarpiui;
222. Savivaldybės administracijos finansinių ataskaitų elemento vertės pokytis, atsiradęs dėl apskaitinio įverčio pokyčio, yra rodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo rodoma prieš tai buvusi šio ataskaitos elemento vertė. Informacija, susijusi su apskaitinio įverčio pakeitimu, pateikiama aiškinamajame rašte.
XXII SKYRIUS
APSKAITOS KLAIDŲ TAISYMAS
224. Apskaitos klaidų taisymo taisyklės nustatytos 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.
225. Ataskaitiniu laikotarpiu pastebėtų apskaitos klaidų, padarytų praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose, taisymas registruojamas praėjusių laikotarpių esminių klaidų taisymo įtakos sąskaitoje, jei klaida esminė.
226. Apskaitos klaida laikoma esmine jei jos vertinė išraiška individualiai arba kartu su kitomis tą ataskaitinį laikotarpį nustatytomis klaidų vertinėmis išraiškomis yra didesnė nei 1 procentas per praėjusius finansinius metus gautų finansavimo sumų vertės.
227. Apskaitos klaidos (esminės ir neesminės) taisomos einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Klaidų taisymo įtaka finansinėse ataskaitose rodoma taip:
227.1. jei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija, ir rodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija;
227.2. jei apskaitos klaida esminė, jos taisymas registruojamas tam skirtoje sąskaitoje ir rodomas veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo ir esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka“. Lyginamoji ankstesniojo ataskaitinio laikotarpio finansinė informacija pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama. Su esminės klaidos taisymu susijusi informacija pateikiama aiškinamajame rašte.
XXIII SKYRIUS
FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
Bendrosios nuostatos
228. Finansinių ataskaitų rinkinio tikslas – pateikti informaciją vartotojams, kurie neturi galimybės pareikalauti jų poreikius atitinkančių ataskaitų.
229. Finansinių ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie savivaldybės administracijos finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynąjį turtą ir pinigų srautus, kuria naudojasi vartotojai priimdami ir vertindami sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir jų naudojimo teikiant viešąsias paslaugas.
Ataskaitinis laikotarpis
232. Savivaldybės administracija teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybės administracijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tarpinis ataskaitinis laikotarpis sutampa su kalendoriniu ketvirčiu. Kai pateikiamas trumpesnio nei 12 mėnesių finansinių ataskaitų rinkinys (pavyzdžiui, steigimo arba reorganizavimo atvejais), be finansinių ataskaitų rinkinio laikotarpio, savivaldybės administracija nurodo:
Finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas ir teikimas.
Metinių finansinių ataskaitų rinkinys
233. Savivaldybės administracijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios ataskaitos:
235. Savivaldybės administracija metinį finansinių ataskaitų rinkinį sudaro iki Finansų ministerijos nustatytų terminų ir jos nustatyta tvarka. Metinis finansinių ataskaitų rinkinys teikiamas konsoliduojančiajam VSS iki Finansų ministerijos nustatytų terminų.
236. Metinių ataskaitų rinkinių, įskaitant aiškinamojo rašto pastabų lenteles, formos gali būti pakeistos tik pakeitus VSAFAS nustatytas ataskaitų formas ir reikalavimus.
237. Aiškinamajame rašte teikiama informacija apie finansinės būklės ataskaitos eilučių pokytį tada, kai ji laikoma reikšminga. Reikšminga laikoma tokia informacija, kurios reikšmė yra padidėjusi ar sumažėjusi daugiau negu 30 procentų, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.
Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys
239. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys – finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu ataskaitinis laikotarpis (kalendoriniai metai), duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas kas ketvirtį.
240. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
241. Tarpinėms finansinėms ataskaitoms, išskyrus aiškinamąjį raštą, rengti taikomi tie patys principai, reikalavimai ir formos kaip ir metinių finansinių ataskaitų rinkiniui. Sutrumpinto aiškinamojo rašto rengimo reikalavimai pateikti 23-ajame VSAFAS „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“.
242. Savivaldybės administracija tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro iki Finansų ministerijos nustatytų terminų ir jos nustatyta tvarka. Tarpinis finansinių ataskaitų rinkinys teikiamas konsoliduojančiajam VSS iki Finansų ministerijos nustatytų terminų.
243. Tarpinių finansinių ataskaitų, įskaitant aiškinamojo rašto pastabų lenteles, formos gali būti pakeistos tik pakeitus VSAFAS nustatytas ataskaitų formas ir reikalavimus.
Pagrindiniai finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo reikalavimai.
Ataskaitų elementai ir jų vertinimas
245. Savivaldybės administracijos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagal ekonominius kriterijus finansinėse ataskaitose grupuojami į grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Finansinių ataskaitų elementai, naudojami savivaldybės administracijos finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti, yra tokie:
245.1. finansinės būklės ataskaitoje pateikiami elementai – turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai ir grynasis turtas – apibūdina savivaldybės administracijos finansinę būklę;
246. Finansinių ataskaitų elementai įvertinami įvairiais metodais ir jų deriniais (pavyzdžiui: įsigijimo savikaina, tikrąja verte, realizavimo verte, grynąja galimo realizavimo verte, einamųjų išlaidų verte ir dabartine verte). Vertindama finansinių ataskaitų elementus, savivaldybės administracija vadovaujasi VSAFAS reikalavimais ir taisyklėmis, aprašytomis VSAFAS ir apskaitos tvarką reglamentuojančiuose tvarkos aprašuose.
Pagrindiniai reikalavimai finansinių ataskaitų rinkiniui
247. Bendrieji finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo reikalavimai nurodyti 1-ajame VSAFAS „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“.
248. Savivaldybės administracijos finansinių ataskaitų rinkinys rengiamas pagal VSAFAS. Finansinių ataskaitų rinkinio negalima apibūdinti kaip atitinkančio šiuos standartus, jeigu jis neatitinka bent vieno taikytino VSAFAS ar jo reikalavimo.
XXIV SKYRIUS
APSKAITOS ORGANIZAVIMAS
Atsakomybė už apskaitos organizavimą
250. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą ir Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos organizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170 (2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1K-389 redakcija), už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų saugojimą ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą laiku atsakingas yra savivaldybės administracijos direktorius.
251. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas, o Socialinės paramos ir sveikatos skyriuje – vyriausiasis specialistas (buhalterinės apskaitos) atsako už buhalterinių įrašų teisingumą.
Apskaitos tvarkytojas
253. Savivaldybės administracija buhalterinę apskaitą organizuoja pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytas buhalterinės apskaitos organizavimo taisykles.
254. Savivaldybės administracijos, išskyrus Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus, apskaitą tvarko Buhalterinės apskaitos skyrius, o Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus – vyriausiasis specialistas (buhalterinės apskaitos).
255. Buhalterinės apskaitos skyriui vadovauja Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas. Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170 (2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1K-389 redakcija), ir kitais teisės aktais.
Apskaitos sistema
256. Apskaitai tvarkyti yra naudojamas kompiuterinės programinės įrangos paketas LABBIS, kuris sukonfigūruotas taip, kad būtų galima tvarkyti savivaldybės administracijos apskaitą remiantis teisės aktų ir šios apskaitos politikos reikalavimais. Apskaitos įrašai susisteminami apskaitos registruose (moduliuose). Apskaitos registru vadinama ūkinių operacijų ir įvykių suvestinė, kurioje rūšiuojami, sumuojami ir apibendrinami apskaitos dokumentų duomenys. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus chronologiškai, chronologiškai-sistemiškai arba sistemiškai. Kiekvienas iš registrų sistemina pasikartojančias vienarūšes ūkines operacijas. Operacijos registrų viduje pateikiamos chronologine tvarka.
257. Sudaromi tokie registrų sąrašai:
| Apskaitos sritis |
Registro pavadinimas |
Programinė įranga |
| Visi apskaitos duomenys |
Didžioji knyga (bendrasis žurnalas) |
LABBIS |
| Nebalansinė apskaita |
Nebalansinė apskaita |
LABBIS |
| Ilgalaikis turtas |
Ilgalaikis turtas |
LABBIS |
| Atsargos |
Atsargos |
LABBIS |
| Gautinos sumos |
Gautinos sumos |
LABBIS |
| Mokėtinos sumos |
Mokėtinos sumos |
LABBIS |
| Finansavimo sumos |
Finansavimo sumos |
LABBIS |
| Kitos pajamos |
Kitos pajamos |
LABBIS |
| Sąnaudos |
Sąnaudos |
LABBIS |
| Pinigai |
Pinigai |
LABBIS |