Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1004 „DĖL VIENKARTINIŲ KOMPENSACIJŲ ASMENIMS, SUŽALOTIEMS ATLIEKANT BŪTINĄJĄ KARINĘ TARNYBĄ SOVIETINĖJE ARMIJOJE, IR ŠIOJE ARMIJOJE ŽUVUSIŲJŲ ŠEIMOMS IŠMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. liepos 1 d. Nr. 722
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 1004 „Dėl Vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL VIENKARTINIŲ KOMPENSACIJŲ ASMENIMS, SUŽALOTIEMS ATLIEKANT BŪTINĄJĄ KARINĘ TARNYBĄ SOVIETINĖJE ARMIJOJE, IR ŠIOJE ARMIJOJE ŽUVUSIŲJŲ ŠEIMOMS IŠMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945 07 22–1991 12 31)“ 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal gautas savivaldybių administracijų paraiškas išmokėti vienkartines kompensacijas skiria lėšas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete šiam tikslui numatytų lėšų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1004
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 722
redakcija)
VIENKARTINIŲ KOMPENSACIJŲ ASMENIMS, SUŽALOTIEMS ATLIEKANT BŪTINĄJĄ KARINĘ TARNYBĄ SOVIETINĖJE ARMIJOJE, IR ŠIOJE ARMIJOJE ŽUVUSIŲJŲ ŠEIMOMS IŠMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠAS
1. Vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja vienkartinių kompensacijų, mokamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22–1991-12-31)“, skyrimą ir mokėjimą.
2. Asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų metu sovietinėje armijoje ar mirusių vėliau dėl ligų, susijusių su tarnyba, tėvams (įtėviams), kitos santuokos nesudariusiems sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) ir kitiems išlaikytiniams (toliau – šeimos nariai) lygiomis dalimis išmokama 4 171 euro dydžio vienkartinė kompensacija.
3. Asmenims, kurie buvo pašaukti į karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje ir dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais mokymais, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba netekusiais 20–40 procentų darbingumo ar karo gydytojų sprendimu netinkamais karo tarnybai, išmokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:
3.1. pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 2 086 eurai;
3.2. pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 1 669 eurai;
3.3. pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 1 252 eurai;
4. Kad gautų Aprašo 2 punkte nurodytą vienkartinę kompensaciją, kiekvienas šeimos narys turi pateikti savivaldybės, kurios teritorijoje buvo paskutinė žuvusiojo ar mirusiojo nuolatinė gyvenamoji vieta, administracijai (toliau – žuvusiojo ar mirusiojo gyvenamosios vietos savivaldybės administracija) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir prašymą, kuriame privalo nurodyti ir visus jam žinomus šeimos narius, turinčius teisę į vienkartinę kompensaciją (jų vardus, pavardes, nuolatinę gyvenamąją vietą), arba pažymėti, kad tokių asmenų, jo žiniomis, nėra. Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai:
4.1. asmeniui žuvus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, – mirties liudijimas ir karinio dalinio, kuriame tarnavo žuvęs asmuo, pranešimas (telegrama); asmeniui mirus vėliau dėl ligų, susijusių su tarnyba, – asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos išvada, kad mirtis įvyko dėl ligos, susijusios su būtinąja karine tarnyba ar kariniais mokymais sovietinėje armijoje. Šiame papunktyje nurodytus dokumentus ar jų kopijas pateikia vienas iš šeimos narių;
4.2. giminystės ryšį su žuvusiuoju ar mirusiuoju įrodantys dokumentai – santuokos, gimimo liudijimai, kiti giminystės ryšį įrodantys dokumentai (toliau – giminystės ryšį įrodantys dokumentai) ar jų kopijos;
5. Jeigu žuvusiojo ar mirusiojo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai žinoma, kad yra šeimos narys, turintis teisę į vienkartinę kompensaciją, tačiau jis nesikreipia dėl vienkartinės kompensacijos skyrimo arba jos neatsisako, jam priklausanti vienkartinės kompensacijos dalis nėra dalijama kitiems teisę į vienkartinę kompensaciją turintiems šeimos nariams ir lieka neišmokėta.
6. Kad gautų Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose nurodytą vienkartinę kompensaciją, asmuo savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai kartu su prašymu pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą, galiojančią kreipimosi su prašymu išmokėti kompensaciją dieną, ar jos kopiją.
7. Kad gautų Aprašo 3.5 papunktyje nurodytą vienkartinę kompensaciją, asmuo savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai kartu su prašymu pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, karo gydytojų išduotą dokumentą (ar archyvinį jo išrašą), patvirtinantį, kad jis karinės tarnybos ar karinių mokymų metu dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais mokymais, buvo pripažintas netinkamu karo tarnybai, ar jo kopiją.
Karo gydytojų išduotas dokumentas (ar archyvinis jo išrašas), patvirtinantis, kad asmuo karinės tarnybos ar karinių mokymų metu dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais mokymais, buvo pripažintas netinkamu karo tarnybai, pateikiamas išverstas į lietuvių kalbą ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Šis karo gydytojų išduotas dokumentas gali būti išverstas ne visas, tai yra į lietuvių kalbą išversti tik tie duomenys, kuriuose nurodyta: dokumento pavadinimas, jo išdavimo data, dokumentą išdavęs subjektas, asmens, kuriam išduotas dokumentas, vardas, pavardė, gimimo data, sprendimas (išvada) apie asmens sužalojimą ar ligą, susijusią su karine tarnyba ar kariniais mokymais, ir šį sprendimą (išvadą) priėmęs subjektas.
8. Asmenų pateiktos dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Pateikus Aprašo 4–7 punktuose nurodytų dokumentų originalus, savivaldybių administracijų tarnautojai ar darbuotojai, nustatyta tvarka įgalioti tvirtinti dokumentų kopijų tikrumą, padaro jų kopijas, patvirtina tikrumą ir originalus grąžina pareiškėjui. Mirties liudijimas, giminystės ryšį įrodantys dokumentai ar jų kopijos pateikiami tik tuo atveju, jeigu reikiamų duomenų nėra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose.
Užsienio valstybių institucijų išduoti asmens dokumentai ir giminystės ryšį įrodantys dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille) teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba Europos Sąjungos teisės aktuose numatyta kitaip.
9. Savivaldybių administracijos per 20 darbo dienų nuo prašymo ir reikiamų dokumentų gavimo atlieka šiuos veiksmus:
9.2. patikrina, ar asmenims nuo 1995 metų nebuvo išmokėtos vienkartinės kompensacijos. Savivaldybių administracijoms informaciją apie 1995–1997 metais išmokėtas vienkartines kompensacijas teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) ar jos įgaliota įstaiga;
10. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota įstaiga per 10 darbo dienų nuo Aprašo 9.3 papunktyje nurodytų paraiškų gavimo savivaldybių administracijoms perveda lėšas į jų nurodytas sąskaitas. Savivaldybių administracijoms skiriami 2 procentai kompensacijoms mokėti skirtų lėšų administravimo išlaidoms padengti.
11. Gavusios lėšas vienkartinėms kompensacijoms išmokėti, savivaldybių administracijos per 5 darbo dienas perveda jas į pareiškėjų nurodytas asmenines sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose ar kitose kredito įstaigose. Jeigu vienkartinių kompensacijų gavėjai neturi sąskaitų, atidarytų Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose ar kitose kredito įstaigose, vienkartinės kompensacijos gali būti išmokamos savivaldybių administracijų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktose mokėjimo įstaigose.
Savivaldybių administracijos neišmokėtas Aprašo 5 punkte nurodytų vienkartinių kompensacijų dalis grąžina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai įstaigai.
12. Pagal Aprašą išmokėtos vienkartinės kompensacijos vėliau neindeksuojamos, o neišmokėtos kompensacijos nepaveldimos.
13. Paaiškėjus, kad yra daugiau šeimos narių, turinčių teisę į Aprašo 2 punkte nurodytą vienkartinę kompensaciją, apie kuriuos žuvusiojo ar mirusiojo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai nebuvo žinoma, ir vienkartinė kompensacija buvo išmokėta ne visiems šeimos nariams, turėjusiems teisę ją gauti, šeimos narių ginčai dėl vienkartinės kompensacijos dalies išieškojimo iš ją gavusių asmenų sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
14. Ginčai dėl asmens sveikatos būklės išvadų teikimo, vienkartinių kompensacijų skyrimo ir išmokėjimo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
15. Aprašo nuostatos netaikomos asmenims:
15.2. kuriems kompensacijos išmokėtos 1995–1997 metais pagal Kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1322 „Dėl Kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos“.