Administracinė byla Nr. eA-285-556/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00595-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 39-S-402(6_9E) dėl daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad dėl daromų kelių eismo taisyklių pažeidimų ne kartą kreipėsi į Tarnybą, tačiau jokių atsakymų negaudavo, nors, jo teigimu, visi automobiliai (duomenys neskelbtini), dažniausiai statomi pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). Pasak pareiškėjo, visi vairuotojai privalo laikytis KET statydami automobilius, tačiau KET pažeidimai kartojasi ir policijos pareigūnai nesiima jokių veiksmų. Tarnyba, tirdama minėtus KET pažeidimus, priėmė neteisėtus sprendimus ir nepagrįstus nutarimus. Dėl nuolatinio pareiškėjo kreipimosi į Tarnybą, prasidėjo jo persekiojimas, kenkiama jo šeimai ir verslui.
3. Pareiškėjas nesutiko su skundžiamu Sprendimu, nes jis priimtas pateikus klaidinančią informaciją – KET pažeidimai (duomenys neskelbtini), yra akivaizdūs. Pagal KET statyti transporto priemonę galima kampu į važiuojamosios dalies kraštą, o ne lygiagrečiai su važiuojamosios dalies kraštu tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą numatantys kelio ženklai ir horizontalus ženklinimas. Taip pat teigė, kad kreipėsi ir skųsdamasis dėl viešosios tvarkos pažeidimų, t. y. viešosios rimties trikdymo dėl nuolat vykstančių „pokylių”, o transporto priemonės, stovinčios prie minėto namo, buvo fotografuojamos, kaip šių pažeidimų ir daromų KET pažeidimų įrodymas.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės nėra, jokių stovėjimą žyminčių ženklų taip pat nėra, tačiau automobiliai vis tiek statomi.
6. Nurodė, kad pareiškėjas jau ne kartą reiškia nepasitenkinimą tuo, kad Plungės rajono policijos pareigūnai netaiko administracinio poveikio priemonių vairuotojams, kurie pastatė savo automobilius prie (duomenys neskelbtini) namo. Tokių sprendimų netraukti vairuotojų administracinėn atsakomybėn teisėtumą patvirtino Plungės rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas. Minėti teismai ne kartą nagrinėjo skundus dėl viešosios rimties trikdymo (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau skundai nebuvo patenkinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas įvertino, kad faktinė situacija nepasikeitė, o naujų faktinių duomenų taip pat nėra. Tuo pačiu klausimu tiek teismas, tiek Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tiek Tarnyba jau buvo priėmę sprendimus, tačiau naujų duomenų pareiškėjas nepateikė, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo J. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. sausio 17 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, nurodydamas, kad policijos pareigūnai ignoruoja viešosios tvarkos, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir KET pažeidimus, bei prašydamas imtis veiksmų dėl policijos pareigūnų neteisėto veikimo tiriant KET pažeidimus.
9. Tarnyba 2017 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 39-S-402(6_9E) atsakė pareiškėjui, kad buvo gautas jo 2017 m. sausio 17 d. pareiškimas dėl neteisingų policijos pareigūnų sprendimų ir netinkamai vykdomų pareigų. Nurodė, kad pareiškėjo jame nurodyti faktai bei aplinkybės jau buvo nagrinėti bei buvo priimti sprendimai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo skundą nenagrinėtinas, nes tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą (arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą) ir asmuo (šiuo atveju – pareiškėjas) nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.
10. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo pareiškėjo 2017 m. sausio 16 d. skundas, adresuotas Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, dėl daromų KET pažeidimų, (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnų netinkamai vykdomų veiksmų paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai statomi automobiliai, tačiau policijos pareigūnai nevykdo jiems numatytų funkcijų ir nebaudžia vairuotojų.
11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas dėl neteisėtai statomų automobilių prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ne kartą kreipėsi į Plungės rajono policijos komisariatą. Šie skundai Plungės rajono policijos komisariato pareigūnų buvo tinkamai išnagrinėti. Buvo priimti atitinkami sprendimai. Šių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą ne kartą patvirtino tiek Plungės rajono apylinkės teismas, tiek Klaipėdos apygardos teismas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu patenkino skundus ir įpareigojo Plungės rajono savivaldybės administraciją pašalinti kelio ženklus „Sustoti draudžiama“, esančius ties (duomenys neskelbtini), ir šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas taip pat ne kartą kreipėsi ir į kitas institucijas – Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją. Gauti skundai buvo persiunčiami pagal kompetenciją ir išnagrinėti. Tai pareiškėjas patvirtino ir teismo posėdžio metu. Kaip matyti, pareiškėjas primygtinai siekia, kad būtų iš naujo nagrinėjami jau daug kartų nagrinėti jo skundai, nes nesutinka su priimtais sprendimais ir nepaiso juose konstatuotų aplinkybių bei teisinių pagrindų, nors naujų faktinių aplinkybių nenurodo ir naujų duomenų nepateikia.
12. Teismas pabrėžė tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-4534-561/2016 įsiteisėjusiame sprendime išnagrinėjo analogišką pareiškėjo iškeltą ginčą ir jau konstatavo, jog dėl automobilių, statomų prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), teisėtumo pareiškėjui buvo paaiškinta Tarnybos 2015 m. liepos 9 d. rašte Nr. 39-PR2-351, aiškiai įvardinant, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo skundo dalis dėl minėto fakto nebus nagrinėjama, kadangi pareiškėjas naujų faktinių duomenų nepateikė ir šis skundas buvo vertinamas kaip pakartotinis.
13. Įvertinęs, kad po Plungės rajono policijos komisariato, teismų bei Tarnybos sprendimų nei faktinė, nei teisinė situacija nepasikeitė, naujų faktinių duomenų nebuvo pateikta, teismas darė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo 2017 m. sausio 16 d. skunde, adresuotame Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, nurodyti faktai bei aplinkybės jau buvo nagrinėti bei dėl to jau buvo priimti sprendimai, todėl, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, teisėtai paliko skundą nenagrinėtinu.
III.
15. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad, kaip konstatavo teismas, situacija dėl automobilių statymo (duomenys neskelbtini), nepakitusi, todėl akivaizdu, kad pripažįstamas faktas dėl neteisingų teisėsaugos institucijų sprendimų ir apelianto skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kaip tebeegzistuojantys nusižengimai. Apeliantas skundė ne kiekvieno atskiro automobilio statymo būdą, bet skundė bendrai visą situaciją kelyje, dėl kurios sureguliavimo buvo kreipiamasi į atsakovą. Apeliantas nurodo, kad negali pateikti naujų duomenų, nes jie pateikti – situacija yra nepakitusi. Teismui priėmus sprendimą, paliekama galimybė ir toliau tęsti visus KET pažeidimus ir Lietuvos kelių policijai nevykdyti KET laikymosi kontrolės pareigos.
17. Atsakovas Lietuvos kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.
18. Atsiliepime atsakovas pažymi, kad Tarnyba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, nes tuo pačiu klausimu teismas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Tarnyba jau buvo priėmę sprendimus ir naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti juos, pareiškėjas nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2017 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 39-S-402(6_9E) dėl daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 17 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, nurodydamas, kad policijos pareigūnai ignoruoja viešosios tvarkos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir KET pažeidimus, bei prašydamas imtis veiksmų dėl policijos pareigūnų neteisėto veikimo tiriant KET pažeidimus. Pareiškėjas manė, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai statomi automobiliai, tačiau policijos pareigūnai nevykdo jiems numatytų funkcijų ir nebaudžia vairuotojų.
21. Tarnyba 2017 m. vasario 3 d. Sprendimu atsakė pareiškėjui, kad pareiškėjo nurodyti faktai bei aplinkybės jau buvo nagrinėti bei buvo priimti sprendimai, todėl, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo skundas nenagrinėtinas.
22. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.
23. Draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-553-552/2018).
24. Teismui tikrinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostata dėl kreipimosi tapatumo, vertintina, ar toks atsisakymas yra teisėtas, t. y. ar iš tiesų išnagrinėtas tapatus ginčas, ar pareiškėjas, kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą, nepateikė naujų duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.
25. Iš pareiškėjo 2017 m. sausio 17 d. kreipimosi Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, kuris persiųstas Lietuvos kelių policijos tarnybai pagal kompetenciją, matyti, kad pareiškėjas siekė, jog prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nebūtų neteisėtai statomi automobiliai, ir manė, jog policijos pareigūnai nevykdo jiems numatytų funkcijų ir nebaudžia vairuotojų už KET pažeidimus ir viešosios tvarkos trikdymą.
26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ir anksčiau yra kreipęsis ir buvo priimti sprendimai dėl automobilių statymo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir viešosios tvarkos trikdymo. Sprendimus yra priėmę tiek Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai, tiek Tarnyba, tiek teismai (pvz., Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartis; Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimas; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimas). Pažymėtina, kad, pateikdamas skundą teismui šioje byloje, pareiškėjas, be kita ko, skundė Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, prašydamas ją panaikinti, tačiau pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti minėtą pareiškėjo skundo reikalavimą, nurodydamas, kad Plungės rajono apylinkės teismo sprendimus pareiškėjas gali skųsti apeliacine tvarka.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sprendžia, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 17 d. į atsakovą kreipėsi iš esmės tuo pačiu klausimu, kaip ir šios nutarties 26 punkte aptartais atvejais, t. y. dėl, jo įsitikinimu, neteisėtai statomų automobilių prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir viešosios tvarkos trikdymo. Pareiškėjas 2017 m. sausio 17 d. kreipimesi iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ginčyti anksčiau tuo pačiu klausimu priimtus sprendimus. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog situacija dėl automobilių statymo (duomenys neskelbtini), nepakitusi, tačiau mano, jog pažeidimai tęsiasi jau daug metų ir pažeidėjai iki šiol nėra baudžiami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2017 m. sausio 17 d. kreipimąsi, vadovaudamasis VAĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija