Administracinė byla Nr. eA-847-821/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03336-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai Z. R. dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 21R-393(AG-379/05-2022) (toliau – ir 2022 m. liepos 28 d. sprendimas) ir pareiškėjos Z. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
2.1. Komisijos 2022 m. liepos 28 d. sprendimu panaikintas Administracijos 2022 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. A256-529/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2022 m. gegužės 25 d. sprendimas) ir Administracija įpareigota pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. liepos 1 d. prašymą bei priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą.
2.2. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (0,0516 ha) (toliau – ir Žemės sklypas). Šalia pareiškėjos žemės sklypo ir greta esančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) buvo naudojamas bendras keliukas, kurio dalis, besiribojanti su greta esančiu žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)), kaip įsiterpęs žemės plotas, buvo ir yra prijungtas prie greta esančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir greta esantis žemės sklypas). Kitą šio keliuko dalį (apie 100 m2 ploto), besiribojantį su pareiškėjos žemės sklypu, pareiškėja nori nusipirkti ir prijungti prie savo Žemės sklypo, todėl kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tokiu būdu sudarant galimybę pareiškėjai nusipirkti įsiterpusį plotą prie jos Žemės sklypo. Administracija 2021 m. gruodžio 28 d. raštu (toliau – ir 2021 m. gruodžio 28 d. raštas) informavo pareiškėją, kad prie pareiškėjos pateikto prašymo pridedamoje schemoje pažymėtas pageidaujamas pirkti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas neatitinka Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Pardavimo taisyklės), 2 punkte nurodytos įsiterpusio ploto sąvokos, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą.
2.3. Nesutikdama su 2021 m. gruodžio 28 d. raštu, pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri 2022 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 21R-161(AG-75/06-2022) (toliau – ir 2022 m. kovo 24 d. sprendimas) pareiškėjos skundą patenkino, panaikino Administracijos 2021 m. gruodžio 28 d. raštą ir įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Administracija, atsižvelgusi į Komisijos 2022 m. kovo 24 d. sprendime išdėstytus argumentus, 2022 m. gegužės 25 d. sprendime atsakė į pareiškėjos 2021 m. liepos 1 d. prašymą, tačiau pareiškėja nesutikdama dar kartą kreipėsi į Komisiją.
2.4. Komisija netinkamai įvertino Administracijos pateiktus argumentus dėl ginčo esmės, 2022 m. liepos 28 d. sprendimas priimtas tinkamai neištyrus visų faktinių aplinkybių ir motyvų bei neatsižvelgta į esamą teisinį reguliavimą. Taigi dėl šių priežasčių 2022 m. liepos 28 d. sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu.
2.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir Pardavimo taisyklių 3.1.1 papunkčiu sodininkų bendrijose esantys nauji sklypai bendrijos nariams gali būti parduodami dviem atvejais: jei jie buvo suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba jei jie yra teisėtai naudojami įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Žemės sklypas yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos ribose, kurios nustatytos Vilniaus miesto valdybos 1994 m. liepos 21 d. potvarkiu Nr. 1446V „Dėl sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Potvarkis). Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) suplanavimo projekto sprendiniuose greta Žemės sklypo nėra suplanuoto žemės sklypo, kurį bendrijos nariai galėtų pirkti pasinaudoję Pardavimo taisyklių 3.1.1 papunktyje nurodytomis išimtimis, t. y. nėra sklypo, kuris yra suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka ir (arba) naudojamas įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.
2.6. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės) nustatyta tvarka. Projektų rengimo taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Taigi Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taip pat pagal Projekto rengimo taisyklių 49 punkto nuostatas mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Pardavimo taisyklių nustatyta tvarka.
2.7. Pardavimo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – tai valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio. Taigi įsiterpusiu nelaikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
2.8. Kai įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos, plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu valstybinio žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu valstybinio žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro griovys. Taigi, jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytą didžiausią įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotą, tačiau pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, gali būti didinamas iki 0,12 hektaro. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus sujungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
2.9. Laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp Žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų, atitinka įsiterpusio ploto sąvoką, nes jį sudaro siaura juosta. Tačiau vien tik formalaus atitikimo įsiterpusiam plotui taikomiems kriterijams nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas tenkinti pareiškėjos prašymą.
2.10. Administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo poskyris dar kartą išnagrinėjo Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriuje turimo sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinio plano kopiją ir nustatė, kad dalis laisvos valstybinės žemės ploto būtų už sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų ir neatitiktų Pardavimo taisyklių 3.1 papunkčio nuostatų, nes šiame papunktyje nurodytos nuostatos suponuoja, kad įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus galima pirkti tik, kai jie yra mėgėjų sodo teritorijos ribose.
2.11. Dalis pareiškėjos prašyme nurodyto pageidaujamo pirkti laisvos valstybinės žemės ploto, kurį sudaro siaura juosta yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos ribose, tačiau Pardavimo taisyklių 2 punkte yra nurodytas baigtinis sąrašas objektų, tarp kurių esantys valstybinės žemės plotai laikomi įsiterpusiais: valstybiniai, privatūs ar išnuomoti žemės sklypai, keliai (gatvės) ir miškų sklypai, o sodininkų bendrijos aplinkinė riba nėra tas objektas, tarp kurio ir nuosavybės teise valdomo sklypo būtų galima formuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą.
4. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
4.1. Šalia pareiškėjos Žemės sklypo ir greta esančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) buvo naudojamas bendras keliukas, kurio dalis, besiribojanti su greta esančiu žemės sklypu, kaip įsiterpęs žemės plotas, buvo ir yra prijungtas prie greta esančio žemės sklypo. Taigi kitą šio keliuko dalį (apie 100 m2 ploto), besiribojantį su pareiškėjos Žemės sklypu, ji nori nusipirkti ir prijungti prie savo Žemės sklypo, analogiškai, kaip yra prisijungę greta esantys žemės sklypai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Nuo pareiškėjos Žemės sklypo ribos yra mažiau nei 10 metrų iki gatvės raudonųjų̨ linijų̨ ((duomenys neskelbtini)). Taigi įsiterpęs plotas sudaro siaurą juostą, atitinkančią̨ įsiterpusio ploto sąvoką̨.
4.2. Pareiškėjai atimta teisė nusipirkti įsiterpusį plotą prie savo Žemės sklypo, taip pažeidžiant jos teises, tuo tarpu analogiški įsiterpę̨ plotai prie kitų Žemės sklypų buvo prijungti. Atitinkamai atsakovas šių̨ žemės sklypų savininkams organizavo formavimo ir pertvarkymo projektus, pripažino, kas įsiterpę̨ plotai yra sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje, priešingai, nei pareiškėjai.
4.3. Komisija pripažino, kad atsakovas neišsiaiškino įsiterpusio sklypo atitikties Pardavimo taisyklių̨ 2 punkte nustatytai apimčiai, taigi atsakovas įpareigotas pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos prašymą̨. Atsakovas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu vėl nepagristai atsisakė̇ tenkinti pareiškėjos prašymą̨. Šiame sprendime atsakovas jau pripažino, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp Žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) raudonųjų̨ linijų̨, atitinka įsiterpusio ploto sąvoką̨, nes jį sudaro siaura juosta. Tačiau atsakovas pakartotinai atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą̨, todėl pareiškėja vėl kreipėsi į Komisija, kuri antrą kartą tenkino pareiškėjos skundą.
4.4. Atsakovas skunde teismui jau pripažino, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp pareiškėjos Žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) raudonųjų̨ linijų̨, atitinka įsiterpusio ploto sąvoką̨, nes jis yra siaura juosta. Tačiau atsakovo skundo teiginys, kad vien formalaus atitikimo įsiterpusiam plotui taikomiems kriterijams nepakanka, yra nepagrįstas. Toks teiginys neatitinka teisės aktų nuostatų bei diskriminuoja pačią pareiškėją̨.
4.5. Net tuo atveju, jeigu dalis įsiterpusio ploto ir būtų̨ už sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų, pareiškėja prašo prijungti tik sodo bendrijos teritorijoje esantį įsiterpusį plotą, nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) raudonųjų̨ linijų̨ ir gatvės apsaugos teritorijų̨.
4.6. Atsakovas skunde pripažino, jog įsiterpęs plotas, kurį prašoma prijungti yra sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taigi Žemės sklypo plane pagal atliktus kadastrinius matavimus matyti sodo bendrijos teritorijos riba (tvora), prieduose pridėtos nuotraukos taip pat patvirtina faktinę sodo bendrijos teritoriją, kurią turi atitikti ir iškarpą, todėl yra įrodytą, kad įsiterpęs plotas, dėl kurio pareiškėja pateikė̇ prašymą̨, yra mėgėjų̨ sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje.
Atsakovas pripažįsta, kad dalis įsiterpusio ploto yra sodo mėgėjų̨ teritorijoje, nenurodydamas, kokia tai dalis. Taigi net tuo atveju, jeigu dalis įsiterpusio ploto nepatektų į sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) teritoriją, įsiterpęs plotas, kuris yra sodo mėgėjų̨ bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje turėtų̨ būti prijungtas (suprojektuotas prijungimui) prie Žemės sklypo.
4.7. Tik pareiškėja naudojasi, tvarko ir prižiūri (duomenys neskelbtini)įsiterpusiu plotu, o įsiterpęs plotas atitinka Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnyje apibrėžtą̨ mėgėjiško sodo teritorijos ploto sąvoką.
4.8. Projektų rengimo taisyklių̨ 2.6 punktas numato, kad projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, o 49 punktas – Mėgėjų̨ sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių̨ prašymai organizuoti Projekto rengimą̨ nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių̨ žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą̨ informuojami Pardavimo taisyklių̨ nustatyta tvarka.
4.9. Atmestinas atsakovo argumentas, kad pareiškėjos prašymas neatitinka Pardavimo taisyklių̨ 3.1 punkto nuostatų. Atsakovo naudojama sąvoka „sodininkų bendrijos aplinkinė riba“ apskritai nėra apibrėžta ir naudojama teisės aktuose. Atsakovas skunde pripažįsta, kad įsiterpęs plotas atitinka Pardavimo taisyklių̨ 2 punkto nuostatas, laikytinas įsiterpusiu plotu, plotis tarp pareiškėjos sklypo ir (duomenys neskelbtini) ribos neviršija 10 metrų, įsiterpęs plotas neviršija pareiškėjos sodo žemės sklypo, jos prašomas prijungti įsiterpęs plotas yra sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir jos neprašomas joks plotas, kuris būtų̨ už sodo bendrijos teritorijos ribų, kuris įeitų į gatvės (kelio) apsaugos zonas, gatvės ar jos įrenginių̨ / komunikacijų̨ zonas.
4.10. Pagal Pardavimo taisykles įsiterpę̨ žemės sklypai parduodami, todėl atsakovas, priimdamas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą, kuriuo nepagristai atsisakoma organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą̨, neteisėtai apriboja valstybės galimybę gauti papildomų pajamų už įsiterpusį žemės plotą, o tuo pačiu ir pažeidžia viešąjį̨ interesą̨.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atmetė.
6. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:
6.1. Pareiškėja 2021 m. liepos 1 d. pateikė Administracijai prašymą leisti pripirkti apie 100 m2 prie Žemės sklypo esantį žemės plotą. Pareiškėja prie prašymo pridėjo žemės sklypo planą, schemą, kurioje pažymėjo prie Žemės sklypo esantį norimą įsigyti valstybinės žemės plotą, taip pat Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai priklausantis 0,0516 ha ploto, žemės ūkio paskirties sklypas, naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai, yra sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini), suformuotas atlikus kadastrinius matavimus.
6.2. Administracija, išnagrinėjusi 2021 m. liepos 1 d. prašymą, 2021 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo prašymo netenkino, t. y. atsisakė organizuoti Projekto rengimą. Pareiškėja Administracijos 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2022 m. kovo 24 d. sprendimu skundą tenkino, panaikino Administracijos 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą bei įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. liepos 1 d. prašymą bei priimti VAĮ 10 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą.
6.3. Administracija, vykdydama Komisijos 2022 m. kovo 24 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2021 m. liepos 1 d. prašymą ir priėmė 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą. Šiame sprendime nurodyta, kad valstybinės žemės perleidimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Vadovaudamasi šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tai reiškia, kad valstybinės žemės pardavimas nėra priskirtas savivaldybės institucijos kompetencijai.
6.4. Administracijos 2022 m. gegužės 25 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjos prašyme nurodytą pageidaujamą pirkti laisvos valstybinės žemės plotą ir sudaro siaura juosta ir šis plotas yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos ribose, tačiau Pardavimo taisyklių 2 punkte yra nurodytas baigtinis sąrašas objektų, tarp kurių esantys valstybinės žemės plotai laikomi įsiterpusiais: valstybiniai, privatūs ar išnuomoti žemės sklypai, keliai (gatvės) ir miškų sklypai, o sodininkų bendrijos aplinkinė riba nėra tas objektas, tarp kurio ir nuosavybės teise valdomo sklypo būtų galima formuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Taigi laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp Žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų, atitinka įsiterpusio ploto sąvoką, nes jį sudaro siaura juosta. Tačiau vien tik formalaus atitikimo įsiterpusiam plotui taikomiems kriterijams nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas tenkinti pareiškėjos prašymą. Įvertinus sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinio plano kopiją nustatyta, kad dalis laisvos valstybinės žemės ploto būtų už sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų ir neatitiktų Pardavimo taisyklių 3.1 papunkčio nuostatų, nes šiame papunktyje nurodytos nuostatos suponuoja, kad įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus galima pirkti tik, kai jie yra mėgėjų sodo teritorijos ribose. Administracija darė išvadą, kad tenkinti pareiškėjos prašymo nėra teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjos prašomas prijungti žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos apibrėžties.
6.5. Pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuriame prašė panaikinti Administracijos 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą ir įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti (persvarstyti) pareiškėjos 2021 m. liepos 1 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, įvertinti reikšmingus faktinius duomenis bei aplinkybes, susijusias su schemoje pažymėto pareiškėjos pageidaujamo pirkti žemės ploto atitikimu Pardavimo taisyklių nuostatoms. Komisija 2022 m. liepos 28 d. sprendimu panaikino 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. liepos 1 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
6.6. Atsakovas, nesutikdamas su Komisijos 2022 m. liepos 28 d. sprendimu pateikė skundą teismui, nurodydamas, kad Komisija netinkamai įvertino Administracijos pateiktus argumentus dėl ginčo esmės, skundžiamas 2022 m. liepos 28 d. sprendimas priimtas tinkamai neištyrus visų faktinių aplinkybių ir motyvų bei neatsižvelgta į esamą teisinį reguliavimą.
7. Teismas aptarė ginčo santykiams taikytiną teisinį reguliavimą, nustatytą Žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme, VAĮ, Pardavimo taisyklėse ir Projektų rengimo taisyklėse.
8. Teismas nustatė, kad iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog Administracija pripažįsta, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų, atitinka įsiterpusio ploto sąvoką, nes jį sudaro siaura juosta. Teismas sprendė, kad šis plotas atitinka Pardavimo taisyklių 2 punkte pateikiamą įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką. Teismas nurodė, kad tai, jog aptariamas Žemės sklypas ir šalia jo esantis įsiterpęs plotas yra mėgėjų sodo teritorijoje patvirtina Žemės ploto pripirkimo schema, uždarosios akcinės bendrovės „Geovisata“ 2010 m. rugpjūčio mėn. sudarytas 516 m2 ploto Žemės sklypo planas M 1:500, valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše pateikti duomenys, o taip pat nuotraukos, iš kurių matyti, kad sodo teritorija yra aptverta tvora, o įsiterpęs plotas yra tvora aptvertoje teritorijoje, t. y. mėgėjų sodo teritorijoje.
9. Teismo vertinimu, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad sodo teritorijos ribą prie pareiškėjos Žemės sklypo žymi tvora, o (duomenys neskelbtini) ir 27 sklypų riba sutampa su šios vielinės tvoros riba. Teismas pabrėžė, kad Administracija kaimyninių sklypų atžvilgiu neatsisakė organizuoti projektų ir šie įsiterpę plotai parduoti gretimų sklypų savininkams, tuo tarpu pareiškėjos prašymo netenkino ir tai nėra teisinga. Kaip nustatyta teisės aktuose, standartinis sodo žemės sklypo plotas turėtų būti bent jau 6 arai, o iš atliktų kadastrinių matavimų matyti, kad pareiškėjos Žemės sklypas yra tik 5,16 aro.
10. Įvertinus Komisijos 2022 m. liepos 28 d. sprendimą teismas sprendė, kad Komisija tinkamai padarė išvadas, jog pareiškėjai ginčo plotas Vilniaus miesto valdybos Potvarkiu suteiktas nebuvo, tačiau tai savaime nereiškia, kad šis plotas jai negali būti parduotas. Taigi įsiterpusio ploto pardavimas asmeniui numatytas Pardavimo taisyklių 4 punkte, kuriame aiškiai nustatyta, jog įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Administracija 2022 m. gegužės 25 d. sprendime nesiremia Pardavimo taisyklių 4 punktu, kuris aiškiai nustato asmens, kaip besiribojančio sklypo savininko, teisę pirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Teismas pažymi, kad pareiškėja siekia, kad jai būtų suprojektuotas įsigijimui plotas, kuris yra šiek tiek atokiau nuo gatvės raudonųjų linijų ir yra sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurios riba sutampa su pažymėta tvora. Teismas sutiko su Komisija, jog Administracija, spręsdama dėl galimybės rengti Projektą, turėtų įsitikinti, ar prašomas įsigyti ginčo plotas nėra reikalingas Bendrijos poreikiams, nustatyti, ar ginčo plotas kartu su šalia esančiu papildomu plotu iki gatvės raudonųjų linijų (ne)galėtų būti suprojektuotas atskiru sklypu, jei ne – nustatyti, ar tarp sklypo ir gatvės raudonųjų linijų yra siaura juosta (kurios plotis neviršija 10 metrų), o nustačius šią aplinkybę, spręsti dėl Projekto rengimo pareiškėjos nurodytam ginčo plotui.
11. Apibendrindamas teismas sprendė, kad skundžiamas Komisijos 2022 m. liepos 28 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad Komisija nagrinėjamu atveju tinkamai ištyrė ir įvertino ginčo situaciją teisinio reglamentavimo kontekste, todėl vertino atsakovo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
12. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą tenkinti.
13. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
13.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad visas šalia pareiškėjos sklypo esantis įsiterpęs plotas yra mėgėjų sodo teritorijoje. Kaip aiškiai matyti iš byloje esančių įrodymų, tik dalis šio įsiterpusio ploto patenka į mėgėjų sodo teritoriją. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas galimai susipainiojo, kadangi vertino dokumentus, kuriuose nėra pavaizduotas visas įsiterpęs valstybinės žemės plotas. Pavyzdžiui, kaip nurodoma Skundžiamame sprendime, teismas vadovavosi Žemės ploto pripirkimo schema, UAB „Geovisata“ 2010 m. rugpjūčio mėn. sudaryta 516 m2 ploto Žemės sklypo planu M 1:500, t. y. pareiškėjos pateiktais dokumentais, kuriuose yra pavaizduotas ne įsiterpęs valstybinės žemės plotas, bet Pareiškėjos pageidaujamas įsigyti žemės plotas.
13.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo daryti tokias išvadas, kad „nėra teisinga“, jos Administracija gretimų žemės sklypų atžvilgiu neatsisakė organizuoti projektų, įsiterpę plotai jiems buvo parduoti. Juolab, aptariami Administracijos sprendimai, kuriais buvo patvirtinti formavimo ir pertvarkymo projektai, yra teisėti ir galiojantys, todėl negali būti laikomi „neteisingais“. Administracijos 2013 m. ir 2015 m. įsakymai negali pareiškėjai sukurti teisių, kadangi jie nėra jai skirti. Minėti įsakymai yra skirti kitiems asmenims ir savaime pareiškėjai jokių teisių įsigyti valstybinės žemės plotą nenustato.
13.3. Administracija visiškai pagrįstai ir teisingai netaikė pirmosios instancijos teismo nurodomos Pardavimo taisyklių 4 punkto, nes, viena vertus, pastaroji nuostata iš esmės tik nustato subjektus, turinčius teisę įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, antra vertus, šios nuostatos taikymui apskritai nebuvo reikiamų sąlygų, t. y. nebuvo (ir nėra) Pardavimo taisykles ir kitus
Administracijos 2022 m. gegužės 25 d. sprendime nurodytus teisės aktus atitinkančio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, t. y. būtent mėgėjų sodo teritorijoje esančio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo.
13.4. Naujai bandoma formuoti teisminė praktika, kad tvora apsprendžia, ar sklypas laikytinas įsiterpusiu ar ne, ne tik, kad akivaizdžiai ir grubiai neatitinka Pardavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatų, tačiau tokia formuojama teisminė praktika sudarys sąlygas asmenims piktnaudžiauti – bus siekiama įsigyti kaip neva įsiterpusius žemės sklypus tokius valstybinės žemės plotus, kurie bus apibrėžti kažkieno pastatytomis tvoromis, o ne teisės aktuose numatytais objektais (sklypais, keliais, gatvėmis, miško plotais). Teisės aktai negali būti vertinami ir aiškinami plačiau, negu jie nustato. Kadangi nagrinėjamu atveju teisės aktai nenumato įsiterpusio valstybinės žemės sklypo projektavimo iki tvoros, todėl Administracija visiškai teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos 2021 m. liepos 1 d. prašymo netenkino.
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Administracijos 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. A256-529/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo iš naujo išnagrinėjus nebuvo tenkintas pareiškėjos prašymas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualų ginčui teisinį reguliavimą (Žemės įstatymo, Sodininkų bendrijų įstatymo, Projektų rengimo taisyklių bei Pardavimo taisyklių nuostatas), nusprendė, kad Komisija pagrįstai panaikino Administracijos sprendimą ir įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog Pardavimo taisyklių 4 punkto nuostatos numato pareiškėjos teisę pirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Teismas sprendė, jog pareiškėja siekia, kad jai būtų suprojektuotas įsigijimui plotas, esantis šiek tiek atokiau nuo gatvės raudonųjų linijų ir yra SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurios riba sutampa su pažymėta tvora, atitinkamai Administracija, spręsdama dėl galimybės rengti Projektą, turėtų įsitikinti, ar prašomas įsigyti ginčo plotas nėra reikalingas Bendrijos poreikiams, nustatyti, ar ginčo plotas kartu su šalia esančiu papildomu plotu iki gatvės raudonųjų linijų (ne)galėtų būti suprojektuotas atskiru sklypu, jei ne – nustatyti, ar tarp sklypo ir gatvės raudonųjų linijų yra siaura juosta (kurios plotis neviršija 10 metrų), o nustačius šią aplinkybę, spręsti dėl Projekto rengimo pareiškėjos nurodytam ginčo plotui.
17. Atsakovas Administracija, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai nustatė, kad visas šalia pareiškėjos sklypo esantis įsiterpęs plotas yra mėgėjų sodo teritorijoje, nes tik dalis šio įsiterpusio ploto patenka į mėgėjų sodo teritoriją. Atsakovas nurodo, jog nebuvo Pardavimo taisyklių 4 punkto nuostatos taikymui reikiamų sąlygų, kadangi teisės aktai nenumato įsiterpusio valstybinės žemės sklypo projektavimo iki tvoros, todėl Administracija teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos 2021 m. liepos 1 d. prašymo.
18. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
19. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.
20. Vyriausybės 2001 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 ‚Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių“ 2.2 punkte nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
21. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (nauja redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 15 d.), 49 punkte nustatyta, jog mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta tvarka.
22. Anksčiau minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintų Pardavimo taisyklių 2 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – žemėtvarkos projektas) neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio. Įsiterpusiu nelaikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. <...>. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytą didžiausią įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotą, tačiau pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, gali būti didinamas iki 0,12 hektaro. Pardavimo taisyklių 4 punkte, be kita ko, nustatyta, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.
23. Pagal Pardavimo taisyklių 7 punktą, žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio (toliau – teritorinis padalinys), o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – savivaldybės administracija) iniciatyva. Kartu su prašymu inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą asmuo pateikia prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą ir pateikia kitus šių taisyklių 25.2 ir 25.7 papunkčiuose (kai prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrijų nariai, kiti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos).
24. Kaip matyti iš į bylą pateiktos Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukos tarp pareiškėjos Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ir SB (duomenys neskelbtini) teritorijos aplinkinės ribos yra laisvos valstybinės žemės plotas, taip pat laisvos valstybinės žemės plotas yra už SB (duomenys neskelbtini) aplinkinės ribos (tarp SB (duomenys neskelbtini) ribos ir (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas pareiškėja siekia, kad jai būtų suprojektuotas įsigijimui plotas, esantis šiek tiek atokiau nuo gatvės raudonųjų linijų SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Tai, jog pareiškėja siekia tik sodo bendrijos teritorijoje esančio laisvos valstybinės žemės ploto įsigijimo patvirtina, tiek pareiškėjos pateikta Žemės ploto pripirkimo schema, tiek jos procesiniuose dokumentuose pateikti paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog net tuo atveju, jeigu dalis įsiterpusio ploto ir būtų̨ už SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų, ji prašo prijungti tik sodo bendrijos teritorijoje esantį įsiterpusį plotą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai nustatė pareiškėjos siekiamą įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, nepagrįsti.
25. Byloje atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjos prašyme nurodytą pageidaujamą pirkti laisvos valstybinės žemės plotą ir sudaro siaura juosta ir šis plotas yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos ribose, tačiau šį žemės sklypą atsisako formuoti nurodydamas, kad sodininkų bendrijos aplinkinė riba nėra tas objektas, tarp kurio ir nuosavybės teise valdomo sklypo būtų galima formuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą.
26. Teisėjų kolegija pažymi, jog aukščiau paminėtas teisinis reguliavimas (Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies ir Pardavimo taisyklių 4 punkto nuostatos, Nutarties 19 ir 22 punktai) nustato atvejus ir tvarką, kada ir kaip parduodami atliekamos žemės sklypai sodininkų bendrijoje, kai atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir šios atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams. Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Pardavimo taisyklių 4 punkto nuostatos aiškiai nustato asmens, kaip besiribojančio sklypo savininko, teisę, esant šiame punkte nustatytoms sąlygoms, pirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamu sprendimu atsakovas pareiškėjos prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą netenkino neteisėtais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė atsakovui pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. liepos 1 d. prašymą, įsitikinti ar prašomas įsigyti ginčo plotas atitinka minėtas įstatymo ir Pardavimo taisyklių sąlygas tokios procedūros pradėjimui ir spręsti dėl Projekto rengimo pareiškėjos nurodytam laisvos valstybinės žemės ginčo plotui pradėjimo (nepradėjimo).
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija