Nr. 3P-2001/2019
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03932-2009-8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2019 m. gruodžio 27 d. gautu ieškovės J. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atleisti nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies,
n u s t a t ė :
Ieškovės J. V. kasacinis skundas paduodamas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria pakeistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimas, dalių, kuriomis pripažinta, kad ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimas jų turtinėms prievolėms pasekmes sukėlė nuo 2008 m. sausio 17 d.; prievolės tretiesiems asmenims A. K. J., A. J., E. L. yra solidarios ieškovės ir atsakovo prievolės; taip pat solidariai iš ieškovės ir atsakovo priteista 173 772 Eur skolos UAB „Vanesos turtas“ naudai, peržiūrėjimo.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės J. V. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškovė ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsakovui padavė 2009 metais. Bylą išnagrinėję teismai dėl daugelio objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių santuokos nutraukimo bylą išsprendė iš esmės po dešimties metų nuo bylos iškėlimo, o bylos nagrinėjimo metu nustatinėjo aplinkybes, susijusias su santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momentu bei ginčo sandoriais, buvusias daugiau kaip prieš dešimt metų. Taip pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos procesinės garantijos į kuo greitesnį ginčo išsprendimą ir teisingą procesą.
2. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 68 punktas ). Byloje tarp šalių ir kreditorių kilo ginčas ar prievolės yra asmeninės atsakovo, ar tai yra bendros abiejų sutuoktinių prievolės. Apeliacinės instancijos teismas pripažino prievoles solidariomis, nors teismas privalėjo nustatyti konkretų sutuoktinio sutikimą kito sutuoktinio sudarytam sandoriui, t. y. ieškovei turėjo būti žinomos visos tokio sandorio esminės sąlygos ir jos sutikimas išreikštas aiškia forma. Teismas tokių teisinių argumentų nenaudojo ir tokio pobūdžio duomenų skundžiamoje nutartyje nenustatė, nepaisant to, padarė išvadą dėl sandorio sudarymo šeimos interesais.
3. Kasacinio teismo išaiškinta, jog iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal sandorį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas, 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 45 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokiose bylose dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas tiek išvadas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momento, tiek ir išvadas dėl ginčo sandorių sudarymo ne asmeniniais, o šeimos tikslais padarė realiai remdamasis prielaidomis ir modeliuojama situacija, o ne konkrečiais įrodymais, vertinant juos sistemiškai, taip netinkamai taikė CPK 185 straipsnyje reglamentuojamas įrodymų vertinimo taisykles.
4. Apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės normų pažeidimus, nes netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat CK 6.393 str. 1, 2 dalis, reglamentuojančias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties notarinės formos reikalavimų laikymąsi (CPK 346 str. 2 d. 1 p.). Įstatymu (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-120/2013; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-120/2019, 40 punktas). UAB „Vanesos turtas“ nepateikė teismui nustatytos notarinės formos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, nors teisės normos vienareikšmiškai nurodo, jog formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (CK 6.393 str. 1, 2 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį sudarytu, nors jokia pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir vykdyta.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti ieškovės kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, o prašymas dėl atleidimo nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies nenagrinėjamas (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti ieškovei J. V. už kasacinį skundą 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. gruodžio 22 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą AB Swedbank.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.