VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS
INSPEKCIJOS VIRŠININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL Branduolinės saugos gerinimo, įvertinus įgytą patirtį po avarijos JAPONIJOS Fukušima Daiči branduolinėje elektrinėje, planO patvirtinimo
2015 m. kovo 24 d. Nr. 22.3-62
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 10, 13 punktais, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 13 straipsniu bei atsižvelgdamas į Europos Sąjungoje esančių branduolinių elektrinių papildomo išsamaus ir skaidraus rizikos ir branduolinės saugos įvertinimo, atlikto po vadinamųjų „testavimų nepalankiausiomis sąlygomis“ (toliau – „streso testai“) rezultatus ir 2012 m. balandžio 26 d. paskelbtą Europos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų grupės ir Europos Komisijos jungtinį pareiškimą dėl priimto sprendimo tęsti Europos branduolinių elektrinių saugos stiprinimą, taip pat kitų branduolines elektrines eksploatuojančių šalių bei tarptautinių organizacijų įgytą patirtį po avarijos Japonijos Fukušimos Daiči branduolinėje elektrinėje ir siekdamas gerinti branduolinės saugos reglamentavimo sistemą bei užtikrinti kiek įmanoma aukštesnį branduolinės saugos lygį eksploatuojamuose, statomuose ar planuojamuose statyti Lietuvos Respublikoje branduolinės energetikos objektuose:
1. Tvirtinu Branduolinės saugos gerinimo, įvertinus įgytą patirtį po avarijos Japonijos Fukušima Daiči branduolinėje elektrinėje, planą (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 22.3-4 „Dėl Branduolinės saugos gerinimo, įvertinus įgytą patirtį po avarijos Fukušima Daiči branduolinėje elektrinėje, plano patvirtinimo“.
Viršininko pavaduotojas radiacinei saugai,
laikinai atliekantis viršininko funkcijas Vidas Paulikas
SUDERINTA SUDERINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo Radiacinės saugos centro
departamento prie Lietuvos Respublikos 2014-12-19 raštu Nr. 1.11-2-3739
vidaus reikalų ministerijos
2015-03-12 raštu Nr. 9.4-567(10.18)
SUDERINTA SUDERINTA
Aplinkos apsaugos agentūros Valstybės įmonės Ignalinos atominė
2014-12-19 raštu Nr. (4.4)-A4-8478 elektrinė 2015-01-12 raštu Nr. ĮS-195(3.2)
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministerijos 2014-12-23 raštu Nr. (1.1.20)10-11271
PATVIRTINTA
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko
2015 m. kovo 24 d. įsakymu
Nr. 22.3-62
BRANDUOLINĖS SAUGOS GERINIMO, ĮVERTINUS ĮGYTĄ PATIRTĮ PO AVARIJOS JAPONIJOS FUKUŠIMA DAIČI BRANDUOLINĖJE ELEKTRINĖJE, PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Branduolinės saugos gerinimo, įvertinus įgytą patirtį po avarijos Japonijos Fukušima Daiči branduolinėje elektrinėje, plane (toliau – Branduolinės saugos gerinimo planas) pateiktos branduolinės saugos Lietuvos Respublikoje gerinimo priemonės (priedas) bei su jomis susiję aspektai. Šios priemonės buvo nustatytos įvertinus papildomo išsamaus ir skaidraus rizikos ir branduolinės saugos įvertinimo, atlikto Lietuvos Respublikoje vadinamųjų „testavimų nepalankiausiomis sąlygomis“ (toliau – „streso testai“), metu, rezultatus bei kitą įgytą patirtį po avarijos Japonijos Fukušimos Daiči branduolinėje elektrinėje.
2. Branduolinės saugos gerinimo plano tikslas – gerinti branduolinės saugos reglamentavimo sistemą, gerinti valstybės ir savivaldybės institucijų ir ūkio subjektų, atsakingų už reagavimą į galimas branduolinės avarijas, bendradarbiavimą bei užtikrinti kiek įmanoma aukštesnį branduolinės saugos lygį eksploatuojamuose, statomuose ar planuojamuose statyti Lietuvos Respublikoje branduolinės energetikos objektuose, atsižvelgiant į įgytą patirtį po avarijos Japonijos Fukušima Daiči branduolinėje elektrinėje.
3. Branduolinės saugos gerinimo plano parengimas ir vykdymas įgyvendina 4.9 papunktyje nurodytą Europos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų grupės (toliau – ENSREG) ir Europos Komisijos sprendimą, kuris įpareigojo Europos Sąjungos šalis, dalyvavusias „streso testuose“, parengti nacionalinį veiksmų planą (Branduolinės saugos gerinimo planą) bei užtikrinti jo įgyvendinimą.
II SKYRIUS
NUORODOS
4. Branduolinės saugos gerinimo planas parengtas atsižvelgiant į šiuos dokumentus:
4.1. 2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvados DOC/11/3 „Delegacijoms pridedamos Europos Vadovų Tarybos (2011 m. kovo 24–25 d.) išvados“ (skelbiama Europos Sąjungos interneto svetainėje: http://europa.eu/rapid/press-release_DOC-11-3_lt.htm);
4.2. 2011 m. gegužės 25 d. Europos Komisijos pranešimas spaudai IP/11/640 „Po Fukušimos: ES streso testai prasideda nuo birželio 1 d.“ (skelbiama Europos Sąjungos interneto svetainėje: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-11-640_en.htm?locale=en);
4.3. 2011 m. gegužės 25 d. Europos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų grupės (toliau – ENSREG) deklaracija „Europos Sąjungos „streso testų“ specifikacija“ (skelbiama ENSREG interneto svetainėje: http://www.ensreg.eu/node/286);
4.4. 2011 m. spalio 20 d. Valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė ataskaita „Streso testų“, atliktų Ignalinos atominei elektrinei, ataskaita“ (skelbiama Valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė interneto svetainėje: http://www.iae.lt/lt/static/veikla/iae_st_final_report_v2_eng_corr_vatesi.pdf);
4.5. 2011 m. gruodžio 28 d. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos ataskaita „Nacionalinė galutinė „streso testų“ ataskaita“ (skelbiama ENSREG interneto svetainėje: http://www.ensreg.eu/node/363);
4.6. 2012 m. balandžio 26 d. ENSREG ataskaita „Lietuvos šalies tarpusavio peržiūros ataskaita. „Streso testai“ atlikti Europos branduolinėse elektrinėse“ (skelbiama ENSREG interneto svetainėje: http://www.ensreg.eu/node/399);
4.7. 2012 m. balandžio 26 d. ENSREG ataskaita „Tarpusavio peržiūros ataskaita: Streso testai, atlikti Europos branduolinėms elektrinėms“ (skelbiama ENSREG interneto svetainėje: http://www.ensreg.eu/node/407);
4.8. Šalių „streso testų“ tarpusavio peržiūros ir nacionalinių veiksmų planų tarpusavio peržiūros ataskaitos (skelbiama ENSREG interneto svetainėje: http://www.ensreg.eu/EU-Stress-Tests/Country-Specific-Reports);
4.9. 2012 m. balandžio 26 d. ENSREG pranešimas spaudai „Streso testai“ ir tarpusavio peržiūros procesas. Jungtinis ENSREG ir Europos Komisijos pareiškimas“ (skelbiama ENSREG interneto svetainėje: http://www.ensreg.eu/node/389);
4.10. 2012 m. liepos 25 d. ENSREG pranešimas spaudai „Rekomendacijų ir pasiūlymų sąranka: „streso testų“, atliktų Europos branduolinėms elektrinėms, tarpusavio peržiūra“ (skelbiama ENSREG interneto svetainėje: http://www.ensreg.eu/node/512);
4.11. 2012 m. liepos 25 d. ENSREG pranešimas spaudai „Veiksmų planas: tolesni veiksmai po Europos branduolinių elektrinių „streso testų“ tarpusavio peržiūros“ (skelbiama ENSREG interneto svetainėje: http://www.ensreg.eu/node/417);
4.12. 2013 m. sausio 8 d. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos ataskaita „Branduolinės saugos Lietuvoje gerinimo planas“ (skelbiama ENSREG interneto svetainėje: http://www.ensreg.eu/node/735);
4.13. 2012 m. rugpjūčio 31 d. Tarptautinės atominės energijos agentūros ataskaita „2-asis specialusis branduolinės saugos konvencijos susitariančiųjų šalių susitikimas. 2012 m. rugpjūčio 27–31 d, Viena, Austrija. Galutinė santraukos ataskaita“ (skelbiama Tarptautinės atominės energijos agentūros interneto svetainėje: http://www.iaea.org/Publications/Documents/Conventions/cns-summaryreport310812.pdf);
4.14. 2012 m. rugpjūčio 31 d. Tarptautinės atominės energijos agentūros pranešimas spaudai „Pagrindinės 2-asis specialiojo branduolinės saugos konvencijos susitariančiųjų šalių susitikimo išvados“ (skelbiama Tarptautinės atominės energijos agentūros interneto svetainėje: http://www.iaea.org/newscenter/pressreleases/2012/cns-prstatement310812.pdf);
4.15. 2013 m. birželio 10 d. ENSREG ataskaita „ENSREG nacionalinių veiksmų planų tarpusavio peržiūros darbinis susitikimas. Apibendrinančioji ataskaita“ (skelbiama ENSREG interneto svetainėje: http://www.ensreg.eu/node/1343);
4.16. 2012 m. gegužės 24 d. Vakarų Europos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų asociacijos pranešimas „Vakarų Europos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų asociacijos išvados, gautos įvertinus TEPCO Fukušima Daiči branduolinės avarijos pamokas“ (skelbiama Vakarų Europos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų asociacijos interneto svetainėje: http://www.wenra.org/archives/wenra-conclusions-arising-consideration-lessons-te/);
4.17. 2014 m. rugsėjo 24 d. Vakarų Europos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų asociacijos ataskaita „Vakarų Europos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų asociacijos atnaujinti saugos lygiai esamiems branduoliniams reaktoriams“ (skelbiama Vakarų Europos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų asociacijos interneto svetainėje: http://www.wenra.org/media/filer_public/2014/09/19/wenra_safety_reference_level_for_existing_reactors_september_2014.pdf).
III SKYRIUS
SUTRUMPINIMAI
5. Branduolinės saugos gerinimo plane vartojami sutrumpinimai:
IV SKYRIUS
„STRESO TESTŲ“ ATLIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE PROCESO APRAŠYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
ES „STRESO TESTŲ“ INICIJAVIMAS
6. 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba, reaguodama į įvykius Japonijos Fukušima Daiči branduolinėje elektrinėje, priėmė sprendimą (nuoroda į dokumentą nurodyta 4.1 papunktyje) peržiūrėti visų ES esančių branduolinių elektrinių saugą atliekant „streso testus“, kurių metu būtų atliktas išsamus ir skaidrus rizikos bei branduolinės saugos, įskaitant avarinės parengties aspektus, įvertinimas, papildantis saugą pagrindžiančius dokumentus, kurių pagrindu buvo išduotos ar planuojama išduoti branduolinių elektrinių eksploatavimo licencijas.
7. „Streso testų“ deklaracijos projektą parengė WENRA ir 2011 m. gegužės 25 d. šį dokumentą patvirtino EK (nuoroda į dokumentą nurodyta 4.2 papunktyje) ir ENSREG (nuoroda į dokumentą nurodyta 4.3 papunktyje).
8. „Streso testų“ deklaracijos priede yra pateikta branduolinės saugos įvertinimo specifikacija (toliau – Specifikacija). Specifikacijoje nustatytos sąlygos, kuriomis vadovaujantis ES ir kitų savanoriškai prisijungusių prie „streso testų“ atlikimo šalių (Šveicarijos Konfederacija ir Ukraina) licencijų turėtojai, atsakingi už branduolinių elektrinių ir kitų branduolinės energetikos objektų branduolinę saugą, turėjo atlikti „streso testus“.
ANTRASIS SKIRSNIS
„Streso testų“ ATLIKIMO IAE aprašymas
9. VATESI 2011 m. gegužės 27 d. raštu įpareigojo IAE atlikti IAE papildomą branduolinės saugos analizę ir pagrindimą, įskaitant avarinės parengties įvertinimą, pagal Specifikacijoje nustatytas sąlygas ir pateikti atitinkamas ataskaitas (eigos ir galutinę) VATESI peržiūrai ir įvertinimui.
10. Vadovaujantis Specifikacija, „streso testų“ metu turėjo būti išnagrinėta galutinai sustabdytų IAE energijos blokų, eksploatuojamos sausojo tipo PBK saugyklos bei saugyklos, statomos pagal IAE eksploatavimo nutraukimo projektą (projektas B1), branduolinė sauga bei įvertintos IAE numatytos avarinės parengties priemonės.
11. IAE 2011 m. rugpjūčio 11 d. pateikė VATESI peržiūrai ir įvertinimui „streso testų“ eigos ataskaitą, o 2011 m. spalio 25 d. – ir galutinę ataskaitą (nuoroda į dokumentą nurodyta 4.4 papunktyje). Atliekant „streso testus“ galutinai sustabdytoje IAE buvo papildomai išanalizuoti nepalankių išorinių veiksnių poveikiai branduolinei saugai ir avarinei parengčiai. IAE galutinės „streso testų“ ataskaitos rezultatai parodė, kad įmonėje yra numatytos reikiamos techninės ir organizacinės priemonės valdyti susidariusią situaciją siekiant maksimaliai apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančios spinduliuotės poveikio net ir esant itin nepalankioms sąlygoms – įvykus žemės drebėjimui, užtvindymui, ilgam laikui praradus elektros energijos tiekimą, ilgam laikui sutrikus PBK aušinimui.
12. IAE, būdama atsakinga už jos žinioje esančių branduolinės energetikos objektų branduolinę saugą ir avarinę parengtį, ataskaitoje nurodė rekomendacijas, nurodytas Branduolinės saugos gerinimo plano17 punkte, kurias įgyvendinus dar labiau padidėtų šių objektų branduolinės saugos ir avarinės parengties lygis.
13. Atsižvelgiant į IAE „streso testų“ eigos ir galutinėje ataskaitose pateiktą informaciją, VATESI parengė dvi ataskaitas – nacionalinę „streso testų“ eigos ataskaitą, kurią 2011 m. rugsėjo 15 d. pateikė ENSREG, bei nacionalinę „streso testų“ galutinę ataskaitą (nuoroda į dokumentą nurodyta 4.5 papunktyje), kurią, vadovaujantis specifikacijos nuostatomis, pateikė ENSREG 2011 m. gruodžio 29 d.
tRečiasis SKIRSNIS
Nacionalinių „streso testų“ ataskaitų tarpusavio peržiūra
14. Nacionalinių „streso testų“ ataskaitų, kurias „streso testus“ atlikusios šalys pateikė ENSREG, tarpusavio peržiūra buvo padalinta į du etapus. Pirmojo etapo metu „streso testuose“ dalyvavusių šalių deleguoti ekspertai, įskaitant ekspertus iš Lietuvos Respublikos, vertino ataskaitas pagal tris temas – išoriniai įvykiai, saugos funkcijų praradimas ir sunkiųjų avarijų valdymas. Šio vertinimo metu buvo suformuluoti klausimai kiekvienos šalies nacionalinei „stresų testų“ ataskaitai. Šiems klausimams aptarti buvo suorganizuotas specialus susitikimas, kurio metu buvo parengtos kiekvienos dalyvavusios šalies „streso testų“ tarpusavio peržiūros tarpinės ataskaitos. Antrojo etapo metu paskirtos ekspertų grupės vyko į kiekvienos šalies pasirinktą branduolinę elektrinę ir vertino įgyvendintas ar planuojamas įgyvendinti saugos gerinimo priemones.
15. Tarpusavio peržiūros Lietuvos Respublikoje vizitas įvyko 2012 m. kovo 12–15 d. Šio etapo metu „streso testuose“ dalyvaujančių valstybių ir EK branduolinės saugos ekspertai apsilankė IAE, diskutavo su VATESI ir IAE specialistais branduolinės saugos ir avarinės parengties klausimais, bei, įvertinę gautus atsakymus, parengė galutinę Lietuvos Respublikos „streso testų“ tarpusavio peržiūros ataskaitą (nuoroda į ataskaitą nurodyta 4.5 papunktyje). Tarpusavio peržiūros Lietuvos Respublikoje vizito metu nenustatyta veiksnių, dėl kurių reikėtų imtis skubių branduolinės saugos gerinimo veiksmų.
16. Siekdama toliau didinti branduolinės saugos ir avarinės parengties lygį, atsižvelgdama į ENSREG „streso testų“ ir jų tarpusavio peržiūros rezultatus, taip pat į papildomas VATESI pastabas, IAE parengė branduolinės saugos ir avarinės parengties gerinimo priemonių planą (toliau – IAE saugos gerinimo priemonių planas), kurį 2012 m. gegužės 24 d. pateikė VATESI. VATESI, išnagrinėjusi ir įvertinusi šiame plane pateiktas priemones, 2012 m. gegužės 31 d. jį suderino.
17. IAE saugos gerinimo priemonių plane numatyta:
17.1. įvertinti radiologinius padarinius aplinkai, darbuotojams ir visuomenei konteinerio su PBK apvirtimo atveju, kuris galimas įvykus neprojektiniam žemės drebėjimui konteinerio vežimo iš IAE energijos blokų į laikinąją PBK saugyklą metu bei prireikus įdiegti priemones šio įvykio sukeltų padarinių švelninimui ir likvidavimui;
17.2. įvertinti IAE APO galimybes saugiai atlikti avarinius-atkuriamuosius darbus įvykus žemės drebėjimui, viršijusiam maksimaliai paskaičiuotą ribinį, kurio metu gali įtrūkti ar sugriūti eksploatuojamos PBK saugyklos ir (ar) statomos laikinosios PBK saugyklos statybinės konstrukcijos, įskaitant konteinerių užvirtimą statybinių konstrukcijų nuolaužomis bei įtrūkti ar sugriūti laikinosios PBK saugyklos „karštosios kameros“ statybinės konstrukcijos atvejais, kai joje atliekami darbai su PBK;
17.3. įvertinti IAE AVC statybinių konstrukcijų seisminį atsparumą ir AVC veikimo galimybę įvykus neprojektiniam žemės drebėjimui bei prireikus nustatyti AVC atsparumą didinančias priemones;
17.4. nustatyti papildomą avarinės parengties paskelbimo kriterijų panaudojant IAE seisminio pavojaus pranešimo ir stebėsenos sistemos teikiamą informaciją bei papildyti seisminio pavojaus pranešimo ir stebėsenos sistemos eksploatavimo vadovus;
17.5. įdiegti priemones, leidžiančias užtikrinti IAE seisminio pavojaus pranešimo ir stebėsenos sistemos duomenų perdavimą į IAE APO kompiuterinę informacinę sistemą bei atnaujinti atitinkamas APO procedūrų aprašus;
17.6. užtikrinti avarinių dyzelinių elektros generatorių aprūpinimą degalų atsarga, kuri užtikrintų jų veikimą ilgą laikotarpį;
17.7. įdiegti priemones, leidžiančias užtikrinti elektros energijos tiekimą 1-ojo ir 2-ojo energijos blokų PBK išlaikymo baseinų vandens lygio ir temperatūros matavimo įrangai nuo avarinio mobiliojo dyzelinio elektros generatoriaus;
17.8. įvertinti IAE 1-ojo ir 2-ojo energijos blokų PBK išlaikymo baseinuose esančios vandens lygio ir temperatūros matavimo įrangos bei PBK išlaikymo baseinų salėse esančių jonizuojančiosios spinduliuotės jutiklių patikimą veikimą neprojektinių avarijų sąlygomis ir, atsižvelgiant į įvertinimo rezultatus, prireikus numatyti reikiamas technines ir (ar) organizacines priemones;
17.9. atlikti IAE kompiuterinės sistemos patobulinimus, kurie leistų gauti informaciją apie vandens lygį ir temperatūrą 1-ojo ir 2-ojo energijos blokų PBK išlaikymo baseinuose bei jonizuojančiosios spinduliuotės lygį PBK išlaikymo baseinų salėse, įskaitant neprojektinių avarijų atvejus bei užtikrinti vandens lygio ir temperatūros matavimo bei jonizuojančiosios spinduliuotės lygio duomenų perdavimą į APO kompiuterinę informacinę sistemą (TPC ir AVC) ir vandens lygio ir temperatūros matavimo duomenų perdavimą į VATESI;
17.10. atlikti esamų dokumentų, susijusių su PBK išlaikymo baseinų branduoline sauga (neprojektinių avarijų valdymo vadovų ir su jais susijusių branduolinės saugos pagrindimo ir analizės dokumentų, suplanuotų ir įgyvendintų modifikacijų, susijusių su PBK išlaikymo baseinų branduoline sauga) įvertinimą bei prireikus numatyti papildomas PBK išlaikymo baseinų branduolinę saugą gerinančias priemones.
V SKYRIUS
ENSREG veiksmų planas
18. 2012 m. balandžio 26 d. ENSREG patvirtino „streso testų“ tarpusavio peržiūros bendrąją ataskaitą (nuoroda į ataskaitą nurodyta 4.7 papunktyje) ir kiekvienos šalies „streso testų“ tarpusavio peržiūros ataskaitas (nuoroda į ataskaitas nurodyta 4.8 papunktyje) bei paskelbė jungtinį ENSREG ir EK pareiškimą (nuoroda į pareiškimą nurodyta 4.9 papunktyje), kuriame numatė veiksmus, reikalingus toliau skatinti visų Europoje esančių branduolinių elektrinių saugos stiprinimą.
19. 2012 m. liepos 25 d. ENSREG paskelbė dokumentą, kuriame yra pateiktas planas dėl tolesnių veiksmų po Europos branduolinių elektrinių „streso testų“ tarpusavio peržiūros (nuoroda į dokumentą nurodyta 4.11 papunktyje) bei dokumentą, kuriame yra apibendrintos konkrečios rekomendacijos ir pasiūlymai nustatyti įvertinus „streso testų“ ir jų tarpusavio peržiūros rezultatus (nuoroda į dokumentą nurodyta 4.10 papunktyje).
20. ENSREG ir EK jungtiniame pareiškime numatyta, kad kiekvienos šalies branduolinę saugą reguliuojančioji institucija parengtų nacionalinį veiksmų planą, kuriame, įvertinus įgytą patirtį po avarijos Japonijos Fukušimos Daiči branduolinėje elektrinėje, įskaitant „streso testų“ ir jų tarpusavio peržiūros rezultatus, bei atsižvelgiant į ENSREG dokumentus, nurodytus 19 punkte, būtų įtrauktos konkrečios saugos gerinimo priemonės. Rengiant nacionalinį veiksmų planą taip pat turėjo būti atsižvelgta ir į 2-ojo specialiojo BSK peržiūros susitikimo, vykusio 2012 m. rugpjūčio 27–31 d. Vienoje, parengtas išvadas (nuorodos į dokumentus nurodytos 4.13 ir 4.14 papunkčiuose).
21. Atsižvelgdama į ENSREG reikalavimus ir pasiūlymus dėl nacionalinių veiksmų planų rengimo, VATESI parengė ir 2013 m. sausio 9 d. ENSREG tarpusavio peržiūrai pateikė Branduolinės saugos gerinimo, įvertinus įgytą patirtį po avarijos Fukušima Daiči branduolinėje elektrinėje, plano, patvirtinto VATESI viršininko 2013 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 22.3-4 „Dėl Branduolinės saugos gerinimo, įvertinus įgytą patirtį po avarijos Fukušima Daiči branduolinėje elektrinėje, plano patvirtinimo“, (nacionalinio veiksmų plano) versiją anglų kalba (nuoroda į dokumentą nurodyta 4.12 papunktyje).
22. 2013 m. sausio mėn. ENSREG interneto svetainėje buvo paskelbti visų „streso testuose“ dalyvavusių valstybių, įskaitant Lietuvos Respublikos, nacionaliniai veiksmų planai. „Streso testuose“ dalyvavusių valstybių visuomenės atstovai galėjo teikti komentarus ir pastabas pateiktiems nacionaliniams veiksmų planams.
23. 2013 m. balandžio 22–26 d. Briuselyje įvyko ENSREG organizuotas darbinis susitikimas, skirtas šių nacionalinių veiksmų planų tarpusavio peržiūrai. Darbiniame susitikime dalyvavo visos „streso testuose“ dalyvavusios valstybės, kitų valstybių, EK ir TATENA atstovai.
24. ENSREG nacionalinių veiksmų planų tarpusavio peržiūros darbiniame susitikime buvo aptartos trys temos, kurios buvo nagrinėjamos ES „streso testų“ atlikimo metu. Šios temos sutapo ir su 2-ojo specialiojo BSK susitikimo metu nagrinėtomis 1–3 temomis: išoriniai pavojai, saugos sistemų netekimas (branduolinių elektrinių projekto klausimai) ir sunkiųjų avarijų valdymas.
25. Darbinio susitikimo metu valstybių atstovai pristatė savo nacionalinius veiksmų planus ir pateikė atsakymus į dalyvavusių branduolinės saugos ekspertų klausimus, įskaitant klausimus, kurie buvo pateikti kiekvienai šaliai prieš darbinį susitikimą, kitų „streso testuose“ dalyvavusių valstybių ir (ar) visuomenės atstovų. Susitikimo pabaigoje buvo parengti kiekvienos šalies nacionalinių veiksmų planų tarpusavio peržiūros ataskaitos projektai. 2013 m. birželio 10 d. ENSREG patvirtino nacionalinių veiksmų planų tarpusavio peržiūros rezultatų apibendrinančiąją ataskaitą (nuoroda į ataskaitą nurodyta 4.15 papunktyje), įskaitant darbinio susitikimo metu parengtas kiekvienos šalies nacionalinių veiksmų planų tarpusavio peržiūros ataskaitas (nuoroda į ataskaitas nurodyta 4.8 papunktyje).
26. ENSREG nacionalinių veiksmų planų tarpusavio peržiūros darbinio susitikimo išvadose pabrėžta, kad tolesnis tarpusavio peržiūros procesas, kuris galėtų vykti vadovaujantis atitinkamais WENRA saugos lygiais ir saugos tikslais, būtų naudingas siekiant užtikrinti informacijos apsikeitimo galimybes tarp dalyvių, įgyvendinančių saugą gerinančias priemones numatytas savo nacionaliniuose veiksmų planuose. ENSREG darbinio susitikimo metu buvo nuspręsta, kad kita nacionalinių veiksmų planų tarpusavio peržiūra bus surengta 2015 m. balandžio mėn., kai bus užbaigti svarbiausi tyrimai ir saugos gerinimo darbai, numatyti daugelio valstybių nacionaliniuose veiksmų planuose.
VI SKYRIUS
BRANDUOLINĖS SAUGOS GERINIMO PLANO PRIEMONIŲ APŽVALGA
27. Branduolinės saugos gerinimo plano konkrečios priemonės yra nurodytos Branduolinės saugos gerinimo, įvertinus įgytą patirtį po avarijos Japonijos Fukušima Daiči branduolinėje elektrinėje, plano priemonių lentelėje (toliau – Branduolinės saugos gerinimo plano lentelė), kuri yra pateikta šio dokumento priede.
28. Į Branduolinės saugos gerinimo plano lentelę yra įtrauktos branduolinės saugos ir avarinės parengties gerinimo priemonės, kurios yra nustatytos 17 punkte. Pažymėtina, kad į Branduolinės saugos gerinimo plano lentelę nėra įtrauktos šios jau įgyvendintos priemonės, nurodytos:
28.1. 17.2 papunktyje. 2012 m. IAE parengė ataskaitą, kurioje įvertino IAE APO galimybes saugiai atlikti avarinius-atkuriamuosius darbus įvykus žemės drebėjimui, viršijusiam maksimaliai paskaičiuotą ribinį žemės drebėjimą, ir nustatė avarinių-atkuriamųjų darbų atlikimo efektyvumui ir eigai svarbius aspektus, kurie dar labiau pagerintų IAE avarinę parengtį. Atlikto įvertinimo rezultatai parodė, kad IAE APO organizacinės ir techninės galimybės leidžia saugiai atlikti avarinius-atkuriamuosius darbus įvykus neprojektiniam žemės drebėjimui, kurio metu gali sugriūti eksploatuojama PBK saugykla ir (ar) statoma laikinoji PBK saugykla, įskaitant konteinerių užvirtimą statybinių konstrukcijų nuolaužomis, bei įtrūkti ar sugriūti statomos laikinosios PBK saugyklos „karštosios kameros“ statybinės konstrukcijos, kai joje atliekami darbai su PBK. IAE parengtoje ataskaitoje nustatyti avarinių-atkuriamųjų darbų atlikimo efektyvumui ir eigai svarbūs aspektai yra susiję su radiaciniu poveikiu darbuotojams, avarinių-atkuriamųjų darbų apimtimi, šiems darbams atlikti reikalingu darbuotojų skaičiumi, įskaitant darbų organizavimo tvarkos, techninių (transporto) priemonių poreikio ir skaičiaus įvertinimu bei prireikus techninių (transporto) priemonių galimų tiekėjų nustatymu. Įvertinus šiuos aspektus, IAE ataskaitoje nurodė avarinių-atkuriamųjų darbų atlikimo schemas. Atsižvelgiant į IAE atlikto įvertinimo rezultatus ir nustatytus avarinei parengčiai svarbius aspektus, IAE papildė atitinkamus IAE avarinės parengties plano instrukcijų aprašus;
28.2. 17.3 papunktyje. 2014 m. IAE parengė ataskaitą, kurioje pateikė IAE AVC statybinių konstrukcijų seisminio atsparumo ir AVC veikimo galimybės įvykus neprojektiniam žemės drebėjimui įvertinimą. Įvertinimo rezultatai parodė, kad AVC statinio atsparumas seisminiam poveikiui, kuris susidarytų įvykus neprojektiniam žemės drebėjimui, kurio maksimalus grunto pagreitis lygus 0,13g, yra pakankamas. Vertinant AVC veikimo galimybę įvykus neprojektiniam žemės drebėjimui, nebuvo nustatyta aplinkybių dėl kurių galėtų būti sutrukdytas normalus AVC veikimas. Pavyzdžiui, atlikto įvertinimo rezultatai parodė, kad aplinkinių pastatų sugriuvimas nesukels AVC įėjimų (išėjimų) užblokavimo sugriuvusių pastatų statybinių konstrukcijų nuolaužomis. Atsižvelgiant į IAE atlikto įvertinimo rezultatus ir išvadas, parengtoje ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, kurias įgyvendinus galėtų būti nustatytas detalusis AVC statinio atsparumas seisminiam poveikiui bei įvertintas AVC įrangos ir (ar) sistemų funkcionalumas neprojektinio seisminio poveikio sąlygomis. IAE parengė saugą gerinančių priemonių planą, kuriuo siekiama išsiaiškinti galimybę įgyvendinti ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;
28.3. 17.4 papunktyje. 2012 m. IAE atliko seisminio pavojaus pranešimo ir stebėsenos sistemų teikiamos informacijos įvertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad laiko trukmė nuo žemės drebėjimo užfiksavimo iki galimos seisminės bangos atsklidimo iki IAE aikštelės yra apie 10 sekundžių, IAE nustatė papildomą avarinės parengties paskelbimo kriterijų bei papildė IAE seisminio pavojaus pranešimo ir stebėsenos sistemos eksploatavimo vadovą;
28.4. 17.5 papunktyje. IAE įdiegė technines priemones, kurios užtikrins IAE seisminio pavojaus pranešimo ir stebėsenos sistemos duomenų perdavimą ir atvaizdavimą IAE APO kompiuterinėje informacinėje sistemoje bei papildė atitinkamus IAE avarinės parengties plano instrukcijų aprašus;
28.5. 17.6 papunktyje. IAE atliko avarinių dyzelinių elektros generatorių veikimo trukmės įvertinimą. Atsižvelgiant į įvertinimo rezultatus, papildomų degalų poreikis atsiras ne mažiau nei po 5 parų nenutrūkstamo avarinių dyzelinių elektros generatorių veikimo. 2012 m. IAE sudarė sutartį su degalų tiekimo įmone dėl neriboto kiekio ir operatyvaus degalų tiekimo;
28.6. 17.7 papunktyje. 2011 m. IAE įdiegė technines priemones, kurios, įvykus visiškam elektros energijos tiekimo praradimui IAE, užtikrins elektros energijos tiekimą 1-ojo ir 2-ojo energijos blokų PBK išlaikymo baseinų vandens lygio ir temperatūros matavimo įrangai nuo avarinio mobiliojo dyzelinio elektros generatoriaus, įskaitant dyzelinio elektros generatoriaus elektros lizdų pajungimo montavimą skirtingose IAE pastatų vietose. Atsižvelgiant į įdiegtas technines priemones, IAE papildė atitinkamus IAE avarinės parengties plano instrukcijų aprašus;
28.7. 17.8 papunktyje. 2012 m. IAE atliko 1-ojo ir 2-ojo energijos blokų PBK išlaikymo baseinuose esančios vandens lygio ir temperatūros matavimo įrangos bei PBK išlaikymo baseinų salėse esančių jonizuojančiosios spinduliuotės jutiklių techninės dokumentacijos analizę ir parengė atliktos analizės ataskaitą. Analizės metu nustatyta, kad atsižvelgiant į vandens lygio ir temperatūros matavimo įrangos techninėse specifikacijose nustatytas eksploatavimo ribas, šios įrangos veikimas neprojektinių avarijų sąlygomis, pavyzdžiui, esant vandens virimui baseinuose ir drėgmės padėjimui baseinų salėse, bus užtikrintas. Taip pat nustatyta, kad jonizuojančiosios spinduliuotės jutiklių parodymai padidėjusios drėgmės sąlygomis, kurios gali susidaryti PBK išlaikymo baseinų salėse neprojektinių avarijų metu, gali būti nepatikimi. Atsižvelgiant į atliktos analizės išvadas ir ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, IAE papildė neprojektinių avarijų valdymo vadovus ir IAE avarinės parengties plano instrukcijų aprašus, susijusius su neprojektinių avarijų valdymu IAE 1-ojo ir 2-ojo energijos blokų PBK išlaikymo baseinuose;
28.8. 17.10 papunktyje. 2012 m. IAE atliko neprojektinių avarijų valdymo vadovų ir su jais susijusių branduolinės saugos pagrindimo ir analizės dokumentų, suplanuotų ir įgyvendintų modifikacijų, avarinės parengties pratybų rezultatų ir planų bei kitų dokumentų, susijusių su PBK išlaikymo baseinų branduoline sauga, įvertinimą. Atlikto įvertinimo išvadose teigiama, kad esamos ir suplanuotos įgyvendinti IAE techninės ir organizacinės priemonės užtikrina tinkamą PBK išlaikymo baseinų branduolinės saugos lygį galutinai sustabdytoje IAE.
29. Į Branduolinės saugos gerinimo plano lentelę yra įtrauktos branduolinės saugos ir avarinės parengties gerinimo priemonės, susijusios su esamų branduolinės saugos reikalavimų, taikomų galutinai sustabdytai IAE, peržiūra ir atnaujinimu bei esamų ar rengiamų branduolinės saugos reikalavimų ir taisyklių, skirtų naujos branduolinės elektrinės licencijavimui, peržiūra ir atnaujinimu.
30. Branduolinės saugos gerinimo plano lentelėje pateiktos saugos gerinimo priemonės, kurios yra susijusios su IAE eksploatavimo nutraukimu, yra nustatytos atsižvelgiant į IAE eksploatavimo nutraukimo projektų vykdymo terminus.
31. Rengiant Branduolinės saugos gerinimo planą buvo atsižvelgta į WENRA, kurios narė yra VATESI, veiklą po avarijos Japonijos Fukušima Daiči branduolinėje elektrinėje. 2012 m. gegužės 24 d. WENRA išplatino pareiškimą, kuriame pareiškė numatanti peržiūrėti galiojančius ir parengti naujus dokumentus, atsižvelgiant į avariją Japonijos Fukušima Daiči branduolinėje elektrinėje (nuoroda į WENRA pareiškimą nurodyta 4.16 papunktyje). Šiame WENRA pareiškime buvo numatyta parengti branduolinės saugos vadovą, skirtą gamtinių pavojų nustatymui ir branduolinių elektrinių atsparumo gamtiniams pavojams, įskaitant atsargų iki leistinų saugos lygių, nustatytų branduolinės elektrinės projekte, viršijimo bei slenkstinių efektų įvertinimui.
32. Branduolinės saugos gerinimo plano lentelėje pateiktos priemonės, susijusios su branduolinės saugos reikalavimų ir taisyklių peržiūra ir atnaujinimu, yra patikslintos atsižvelgiant į atnaujintų WENRA saugos lygių, skirtų esamiems branduoliniams reaktoriams (kai kurie saugos lygiai yra susiję ir su PBK saugyklomis), naująją redakciją (nuoroda į dokumentą nurodyta 4.17 papunktyje). WENRA saugos lygių naujoji redakcija yra parengta WENRA RHWG įvertinus įgytą patirtį po avarijos Japonijos Fukušima Daiči branduolinėje elektrinėje bei atsižvelgiant į ENSREG rekomendacijas ir pasiūlymus, paskelbtus po ES atliktų „streso testų“ bei jų rezultatų įvertinimo. WENRA saugos lygių naujojoje redakcijoje taip pat yra atsižvelgta į TATENA naujus ir rengiamus saugos standartus bei įvykusio 2-ojo specialiojo BSK peržiūros susitikimo išvadas.
33. Branduolinės saugos gerinimo plano lentelėje pateiktų priemonių, susijusių su VATESI branduolinės saugos reikalavimų ir taisyklių peržiūra ir atnaujinimu, atsižvelgiant į atnaujintus WENRA saugos lygius, vykdymas bus atliekamas pagal atskirą VATESI viršininko įsakymu patvirtintą VATESI vidinį planą.
34. Rengiant Branduolinės saugos gerinimo planą buvo atsižvelgta į TATENA EPREV misijos, kuri vyko 2012 m. spalio 1–11 d., pateiktas rekomendacijas. Šios misijos galutinė ataskaita Lietuvos Respublikai buvo pateikta 2013 metais. Įvertinus šią ataskaitą ir joje pateiktus pasiūlymus, buvo parengtas ir su visomis institucijomis, kurios dalyvavo EPREV misijoje, suderintas „TATENA 2012 m. spalio 1–11 d. atlikto Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimo reaguoti į radiacines avarijas vertinimo ataskaitoje pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo veiksmų planas“ (toliau – EPREV veiksmų planas). Ministro Pirmininko 2013 m. vasario 18 d. potvarkiu Nr. 67 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė posėdyje, įvykusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje 2013 m. rugsėjo 23 d., patvirtino ir rekomendavo įgyvendinti EPREV veiksmų planą.
35. Branduolinės saugos gerinimo plano lentelė papildyta EPREV veiksmų plane nustatytomis priemonėmis, kurios yra susijusios su branduolinės saugos ir avarinės parengties gerinimu Lietuvos Respublikoje (EPREV veiksmų plano 2, 5, ir 7 priemonės). Pažymėtina, kad į Branduolinės saugos gerinimo plano lentelę nėra įtrauktos šios EPREV veiksmų plano priemonės, atsižvelgiant į tai, kad jos yra įgyvendintos:
35.1. EPREV veiksmų plano priemonės, susijusios su avarijų klasifikavimo, nustatyto IAE Avarinės parengties plane, atitikimu TATENA rekomendacijoms (EPREV veiksmų plano 1 priemonė) ir informavimu apie branduolinę avariją bei gyventojų informavimo ir apsaugomųjų priemonių, švelninančių avarijos pasekmes, tvarkos taikymu (EPREV veiksmų plano 6 priemonė). IAE 2014 m. birželio 30 d. įvykdė avarinės parengties pratybas, kurių pagrindinis tikslas buvo patikrinti 2014 metais atnaujintą IAE Avarinės parengties planą, rezultatus;
35.2. EPREV veiksmų plano priemonė, susijusi su kitų šalių, su kuriomis nėra pasirašyti dvišaliai susitarimai, informavimu įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai (EPREV veiksmų plano 8 priemonė). Informavimas apie įvykusią branduolinę ar radiologinę avariją yra užtikrinamas vadovaujantis Konvencijos dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją nuostatomis, prie kurios Lietuvos Respublika yra prisijungusi. Informuojant Konvencijos dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją šalis apie įvykusią branduolinę ar radiologinę avariją yra numatyta vadovautis TATENA rekomendacijomis ir įrankiais (USIE (angl. Unified System for Information Exchange) sistema).
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
36. Už Branduolinės saugos gerinimo plano lentelėje nustatytų priemonių vykdymą ir įgyvendinimą yra atsakingos valstybės ir savivaldybės institucijos ir ūkio subjektai, nurodyti šioje lentelėje.
37. Valstybės ir savivaldybės institucijos ir ūkio subjektai, atsižvelgiant į Branduolinės saugos gerinimo plano lentelėje nustatytų priemonių įgyvendinimo terminus, įgyvendinę priemones, už kurias jie yra atsakingi, ar gavę VATESI prašymą, turi teikti VATESI informaciją, reikalingą Branduolinės saugos gerinimo plano atnaujinimui bei Branduolinės saugos gerinimo plano lentelėje nustatytų priemonių įgyvendinimo rezultatų pristatymui ENSREG.
38. VATESI yra atsakinga už Branduolinės saugos gerinimo plano peržiūrą, atnaujinimą ir derinimą su kitomis valstybės ir savivaldybės institucijomis ir ūkio subjektais bei Branduolinės saugos gerinimo plano lentelėje nustatytų priemonių įgyvendinimo stebėseną ir rezultatų pristatymą ENSREG.
39. Branduolinės saugos gerinimo planas yra peržiūrimas ir atnaujinamas atsižvelgiant į Branduolinės saugos gerinimo plano lentelėje nustatytų priemonių įgyvendinimo terminus ir pasikeitusią įgyvendinimo eigą, kitų už konkrečių priemonių vykdymą ir įgyvendinimą atsakingų valstybės ir savivaldybės institucijų ir ūkio subjektų teikiamą informaciją bei kitą su Branduolinės saugos gerinimo plano įgyvendinimu susijusią informaciją.
________________________
Branduolinės saugos gerinimo, įvertinus įgytą patirtį po avarijos Japonijos Fukušima Daiči branduolinėje elektrinėje, plano
priedas
Branduolinės saugos gerinimo, įvertinus įgytą patirtį po avarijos JAPONIJOS Fukušima Daiči branduolinėje elektrinėje, planO PRIEMONių lentelė
| Priemonė |
Tema |
Pagrindas |
Įgyvendinimo terminas |
Atsakinga organizacija |
Pastabos |
| 1. Po WENRA planuojamojo vadovo patvirtinimo, peržiūrėti Lietuvos Respublikos teisės aktus, taikomus branduolinės elektrinės atsparumui gamtiniams pavojams, įskaitant atsargų iki leistinų saugos lygių, nustatytų branduolinės elektrinės projekte, viršijimo ir slenkstinių efektų įvertinimą, ir prireikus parengti būtinus Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimus. |
Išoriniai pavojai |
ENSREG „streso testų“ tarpusavio peržiūra ir jų rezultatų įvertinimas, WENRA dokumentai |
1 metai po WENRA gairių patvirtinimo |
VATESI |
VATESI dalyvauja WENRA veikloje rengiant planuojamas gaires.
|
| 2. Atsižvelgiant į WENRA saugos lygių, skirtų esamiems branduoliniams reaktoriams, naująją redakciją, atlikti saugos lygių peržiūrą ir prireikus: |
Bendroji |
ENSREG „streso testų“ tarpusavio peržiūra ir jų rezultatų įvertinimas, WENRA dokumentai |
2017 |
VATESI
|
Saugos gerinimo priemonė bus vykdoma pagal VATESI viršininko įsakymu patvirtintą VATESI vidinį planą. |
| 2.1. atnaujinti galiojančius ir (arba), prireikus, parengti naujus branduolinės saugos reikalavimus ir branduolinės saugos taisykles, taikomus galutinai sustabdytai IAE; |
|||||
| 2.2. tiek, kiek tai yra tikslinga, atnaujinti galiojančius ir (arba) parengti naujus branduolinės saugos reikalavimus ir taisykles, taikomus naujai branduolinei elektrinei. |
|||||
| 3. Atsižvelgiant į Ministro Pirmininko 2013 m. vasario 18 d. potvarkiu Nr. 67 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės posėdžio, įvykusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje 2013 m. rugsėjo 23 d., metu patvirtintą „TATENA 2012 m. spalio 1–11 d. atlikto Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimo reaguoti į radiacines avarijas vertinimo ataskaitoje pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo veiksmų planą“ (toliau – EPREV veiksmų planas), įgyvendinti šias EPREV veiksmų plano priemones: |
Avarinė parengtis ir sunkiųjų avarijų valdymas
|
EPREV veiksmų planas |
– |
– |
Įvertinus EPREV veiksmų plane nustatytas priemones, į Branduolinės saugos gerinimo planą įtrauktos priemonės, susijusios su branduolinės saugos ir avarinės parengties gerinimu Lietuvos Respublikoje (EPREV veiksmų plano 2, 5 ir 7 priemonės). |
| 3.1. atsižvelgiant į IAE pakeistą avarijų klasifikavimą, pakoreguoti Valstybinį gyventojų apsaugos branduolinės avarijos atveju planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju patvirtinimo“; |
2016 |
VATESI |
Įvertinus TATENA EPREV misijos ataskaitoje patektas rekomendacijas, IAE atliko IAE avarinės parengties plane nustatytų galimų avarijų klasifikavimo peržiūrą ir atnaujino jį atsižvelgiant į TATENA saugos standartuose nustatytas rekomendacijas. VATESI atliko IAE pateiktų dokumentų, susijusiu su šios priemonės įgyvendinimu, peržiūrą ir įvertinimą ir juos suderino. |
||
| 3.2. organizuoti RSC, AAA, VATESI ir IAE stalo pratybas, kurių metu būtų įvertintos institucijų bendradarbiavimo galimybės prognozuojant gyventojų apšvitos dozes ir teikiant rekomendacijas; |
2015
|
RSC, AAA, VATESI, IAE |
|
||
| 3.3. organizuoti institucines stalo pratybas, kurių tikslas – patikrinti pasirengimą tinkamai informuoti gyventojus branduolinių ir (ar) radiologinių avarijų atveju.
|
2016
|
PAGD, VATESI, RSC, SAM |
|
||
| 4. Įvertinti radiologinius padarinius aplinkai, darbuotojams ir visuomenei konteinerio su PBK apvirtimo atveju, kuris galimas įvykus neprojektiniam žemės drebėjimui konteinerio vežimo iš IAE energijos blokų į laikinąją PBK saugyklą metu bei prireikus įdiegti priemones šio įvykio sukeltų padarinių švelninimui ir likvidavimui. |
Išoriniai pavojai |
Nacionalinė galutinė „streso testų“ ataskaita
|
2017 |
IAE |
Priemonės įgyvendinimo terminas priklauso nuo IAE laikinosios PBK saugyklos statybų projekto įgyvendinimo grafiko pakeitimų. Priemonė turės būti įgyvendinta iki laikinosios PBK saugyklos bandymų panaudojant branduolines ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagas. Priemonė įtraukta į IAE Saugos gerinimo programą, kurios vykdymo ataskaita periodiškai pateikiama VATESI peržiūrai. |
| 5. Atlikti IAE kompiuterinės sistemos patobulinimus, kurie leistų gauti informaciją apie vandens lygį ir temperatūrą 1-ojo ir 2-ojo energijos blokų PBK išlaikymo baseinuose bei jonizuojančiosios spinduliuotės lygį PBK išlaikymo baseinų salėse, įskaitant neprojektinių avarijų atvejus. Užtikrinti vandens lygio ir temperatūros matavimo bei jonizuojančiosios spinduliuotės lygio duomenų perdavimą į APO kompiuterinę informacinę sistemą (AVC ir TPC), taip pat vandens lygio ir temperatūros matavimo duomenų perdavimą į VATESI.
|
Saugos sistemų netekimas ir (ar) branduolinės elektrinės projektas |
ENSREG „streso testų“ tarpusavio peržiūra ir jų rezultatų įvertinimas |
2015 |
IAE |
IAE atliko kompiuterinės sistemos modifikaciją, susijusią su duomenų apie vandens lygį ir temperatūrą 1-ojo ir 2-ojo energijos blokų PBK išlaikymo baseinuose bei jonizuojančiosios spinduliuotės lygį PBK išlaikymo baseinų salėse perdavimu ir atvaizdavimu IAE pagrindinėje valdymo patalpoje, AVC ir VATESI. Darbai, susiję su naujos vandens lygio matavimo įrangos, skirtos veikti neprojektinių avarijų atvejais, įdiegimu, vykdomi toliau. |
Branduolinės saugos gerinimo, įvertinus įgytą patirtį po avarijos Japonijos Fukušima Daiči branduolinėje elektrinėje, plano priemonių lentelėje vartojami sutrumpinimai:
1. AAA – Aplinkos apsaugos agentūra;
2. APO – Avarinės parengties organizacija;
3. AVC – Avarijų valdymo centras;
4. ENSREG – Europos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų grupė;
5. EPREV – Avarinės parengties peržiūra;
6. IAE – Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė;
7. PAGD – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
8. PBK – panaudotas branduolinis kuras;
9. RSC – Radiacinės saugos centras;
10. SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija;
11. TATENA – Tarptautinė atominė energijos agentūra;
12. TPC – techninės paramos centras;
13. VATESI – Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija;
14. WENRA – Vakarų Europos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų asociacija.